Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl laidojimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Dėl nepriteistų išlaidų už gedulingus pietus (500 Eur) nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė pateikė į bylą finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad ji už gedulingus pietus sumokėjo 1 001 Eur: iš užsakymo lapo matyti, kad apeliantė 2024 metų kovo 19 d. užsakė gedulingus pietus (50 asmenų), atvykimas į salę 14 val., pietų laikas iki 2 val., bendra suma 1 001 Eur, avansas 500 Eur, mokėti 501 Eur. Apeliantė 2024 m. kovo 16 d. sumokėjo avansą, bet uždaroji akcinė bendrovė ,,Jūsų atradimas“ išrašydama pinigų priėmimo kvitą, suklydo ir įrašė datą 2024 m. kovo 15 d.. Teigia, kad likusi suma (501 Eur sumai) buvo sumokėta 2024 m. kovo 19 d., todėl mano, kad byloje esantys įrodymai (pietų užsakymas, pinigų priėmimo kvitai) vienas kitą papildo ir leidžia konstatuoti, kad ieškovė už 50 asmenų pietus sumokėjo 1 001 Eur, kas tai taip pat atitinka tokių pietų rinkos kainą (nuo 20 Eur vienam žmogui).

Dėl nepriteistų apeliantės patirtų išlaidų, susijusių su paveldėto turto administravimu (160 Eur sumai už paveldėto turto apyrašo sudarymą, 120 Eur už garažo nario mokestį) nurodo, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė neprašė šių išlaidų priteisti kaip ieškovės patirtų laidojimo išlaidų, o kaip išlaidas, susijusias su paveldėto turto administravimu. Pažymi, kad atsakovė neginčijo aplinkybių dėl ieškovės už ją sumokėto 60 Eur garažo nario mokesčio, ir šią sumą atlygino 2025 m. liepos 31 d., tai yra po antrojo teismo posėdžio, taip pat atsakovė neginčijo ieškovės sumokėtos 160 Eur sumos už paveldėto turto apyrašo sudarymą. Mano, kad teismas neturėjo pagrindo nepriteisti iš atsakovės 80 Eur už paveldėto turto apyrašo sudarymą, nes šio dokumento pagrindu atsakovė taip pat įformino savo palikimo dalį.

Dėl patirtų pagrįstų ir būtinų laidojimo išlaidų sumažinimo teismo iniciatyva nurodo, kad pirmosios instancijos teismas būtinomis laidojimo išlaidomis teismas laikė 7050 Eur, bet atsižvelgęs į šalių atsiradusius tarpusavio konfliktinius santykius, laikė, kad ieškovė prisiėmė riziką organizuodama laidojimą ir kapavietės tvarkymą, nederindama visų paslaugų ir išlaidų kainą, todėl apeliantės reikalavimą mažino 50 proc. t. y. iki 3525 Eur. Ieškovė nurodo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad buvo tartasi dėl kitokio laidojimo paslaugų teikėjo pasirinkimo, neprieštaravo dėl ieškovė suorganizuotų laidotuvių, kapavietės tvarkymo veiksmų, nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė laidotuves organizavo prieš atsakovės valią, todėl atsakovė, kaip turtą paveldėjęs asmuo turi pareigą atlyginti ieškovės patirtas išlaidas. Pažymi, jog teismo posėdyje dalyvavusi liudytoja patvirtino, kad ieškovės organizuotos laidotuvės, parinktas karstas nebuvo prabangios, buvo vidutinio segmento.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nurodo, kad pagal pirmos instancijos teismo skaičiavimus, tai yra, pagal teismo pripažintas būtinomis, bet sumažintas, iki 50 proc., laidojimo išlaidas, neva tenkančias atsakovei (1 762,50 Eur), ieškinys buvo patenkintas 14,72 proc.. Ieškovė teigia, kad atsakovė 1 461,45 Eur sumokėjo tik po dvejų teismo posėdžių, todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos atsiardo dėl atsakovės neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų (neveikimo), prasidėjusių iki šios bylos iškėlimo teisme dienos ir besitęsusių iki 2025 m. spalio 6 d., kuomet ji (atsakovė) nutarė iš dalies patenkinti apeliantės reikalavimus. Teigia, kad jei apeliacinės instancijos teismas, pripažintų, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino iki 50 procentų ieškovės patirtas būtinas laidojimo išlaidas, turi būti laikoma, jog ieškovės reikalavimai buvo patenkinti 71,83 procentų ir iš naujo perskirstytos šalių patirtos proceso išlaidos – iš ieškovei apeliantės naudai turi būti priteista 1062,72 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš apeliantės – 443,11 Eur ir atlikus priešpriešinį reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistinos 619,61 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo dalies įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Ieškovė, iš dalies nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jos turėtas palikėjo laidojimo išlaidas, taip pat netinkamai taikė materialinės teisės normas, kadangi pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovės patirtos 160 Eur išlaidos turto apyrašo sudarymui buvo patirtos kaip palikėjo turto administravimo išlaidos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva sumažino išlaidų dydį, nurodydamas, kad ieškovė prisiėmė riziką organizuodama laidojimą ir kapavietės tvarkymą.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė yra palikėjos M. D. įpėdinės – ieškovė yra palikėjos dukra, o atsakovė palikėjos podukra. Po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini) jos paveldėjo nekilnojamąjį turtą: garažą (duomenys neskelbtini) (po ½ dalį) ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (po 1/3 dalį). Tarp šalių nėra ginčo, jog palikėjos laidotuvių ir kapo sutvarkymo išlaidas apmokėjo ieškovė ir atsakovė finansiškai neprisidėjo, tačiau atsakovės vertinimu ne visos ieškovės nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Pažymėtina, jog ieškovė pareiškusi ieškinį prašė priteisti iš atsakovės 3 915 Eur sumą, tačiau atsakovei atlyginus dalį išlaidų, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir sumažino prašomos priteisti sumos dydį iki 2 453,55 Eur sumos.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė pateikė įrodymus, jog ieškovė 2024 m. kovo 19 d. sudarė paslaugų sutartį su uždarąja akcine bendrove „Laidojimo paslaugų centras“, kurios pagrindu buvo suteiktos mirusiojo paėmimo iš namų, transportavimo, kūno saugojimo, kūno paruošimo, daiktų administravimo, karsto transportavimo, šarvojimo salės nuomos ir aptarnavimo, aparatūros, žvakidžių, molberto su nekrologu, katafalko nuomos, portretas su rėmeliu, karstas, rūbai, kapo iškasimas ir kt.. Sutartyje nurodyta bendra paslaugų suma 5 983 Eur sumai. Šių išlaidų apmokėjimą patvirtina byloje pateikti fiskaliniai kvitai. Tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Laidojimo paslaugų centras“ tą pačią dieną buvo sudaryta papildoma sutartis dėl kapavietės po laidotuvių sudarymo paslaugos bendrai 79 Eur sumai. Šios paslaugos apmokėjimą patvirtina pateiktas fiskalinis kvitas. Ieškovė taip pat pateikė įrodymus jog patyrė 75 Eur palikėjo duomenų iškalimo ir nuotraukos (foto keramikos) ant paminklo įrengimo išlaidas (2024 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymas, mokėjimo paskirtyje nurodyta “už foto keramiką 11x15 sp.”), duobkasio darbų išlaidas 49 Eur sumai (išlaidų apmokėjimą patvirtina 2024 m. kovo 19 d. fiskalinis kvitas, kuriame nurodyta „papildomi duobkasio darbai“). Ieškovė taip pat pateikė įrodymus, jog sumokėjo antstoliui 160 Eur už palikėjo paveldimo turto apyrašo sudarymą (2024 m. balandžio 25 d. antstolio kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), paveldėto turto nario mokesčio apmokėjimo išlaidų 120 Eur sumai (2024 m. spalio 29 d. mokėjimas). Ieškovė taip pat teigdama, jog patyrė 1 001 Eur maitinimo išlaidas pateikė mokėjimo kvitus bendrai 1 001 Eur sumai.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė ir atsakovė priėmė palikėjos M. D. palikimą, tačiau palikėjos laidotuvėmis išimtinai rūpinosi ieškovė, dėl ko ieškovės vertinimu atsakovė turėtų atlyginti dalį jos patirtų išlaidų. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo dalyką nustatė, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl tarp šalių susiklosčiusių santykių teisinio kvalifikavimo sutiktina, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl laidojimo išlaidų priteisimo yra išaiškinęs, kad jeigu vienas iš įpėdinių (paveldėtojų) palaidojo palikėją savo lėšomis, tai jis turi teisę atgauti tas lėšas iš visų įpėdinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2012). Nurodytoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tarp šalių egzistuoja prievolinis teisinis santykis, tai yra įpėdinis kaip paveldėtojas turi prievolę atlyginti palikėjo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas. Dėl išdėstyto pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamos bylos kontekste tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai, kuriuos reglamentuoja CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ normos, yra teisėta, pagrįsta ir atitinka šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką.

Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodo, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, kuriais grindžiamas ieškovės patirtų laidojimo išlaidų dydžio faktas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje savo praktikoje dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020). Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo dėl byloje konstatuojamų faktų. Ši išvada ne kartą pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-701/2018; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-381/2025).

Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, dėl jos patirtų gedulingų pietų išlaidų. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė restorane „Check inn“ 2024 m. kovo 19 d. užsakė gedulingus pietus 50 asmenų, užsakymo lape nurodyta, kad bendra gedulingų pietų kaina yra 1 001 Eur, iš kurių jau buvo sumokėtas 500 Eur avansas ir likusi sumokėti suma yra 501 Eur. Ieškovė, grįsdama faktą, jog minėtos maitinimo paslaugos buvo apmokėtos pateikė 2024 m. kovo 15 d. pinigų priėmimo kvitą 500 Eur sumai ir 2024 m. kovo 19 d. pinigų priėmimo kvitą 501 Eur sumai. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybę jog palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), o pinigų priėmimo kvitas buvo parengtas 2024 m. kovo 15 d. kritiškai vertino ieškovės argumentus, jog minėtame finansinės apskaitos dokumente yra įsivėlusi klaida.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, apeliacinio skundo argumentus, sutinka su ieškovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl įrodymų vertinimo, tai yra jog teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2024 m. kovo 15 d. pinigų priėmimo kvitas buvo parengtas prieš palikėjos mirtį ((duomenys neskelbtini)), tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovės bendra sumokėta suma už restorane „Check inn“ suteiktas maitinimo paslaugas atitinka užsakymo lape nurodytus duomenis, pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino, jog užsakyme lape nurodyta, kad jau yra sumokėtas 500 Eur avansas, o likusią sumą (501 Eur) ieškovė sumokėjo užsakymo dieną (2024 m. kovo 19 d.), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodyti argumentai dėl padaryto rašymo apsirikimo yra pagrįsti, Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos faktinės aplinkybės (maitinimo paslaugų įsigijimo laikotarpis, tarpusavio duomenų sąsajumas dėl bendros ieškovės sumokėtos sumos pagal užsakymo duomenis) leidžia daryti išvadą, jog ieškovė iš tiesų patyrė 1 001 Eur išlaidas gedulingų pietų paslaugoms. Pažymėtina, jog atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodyta, jog gedulingi pietūs nelaikytinos laidojimo išlaidomis, tačiau šie atsakovės argumentai nėra pagrįsti, kadangi teismų praktikoje laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160).

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius dėl ieškovės patirtų išlaidų turto apyrašo sudarymui (160 Eur sumai). Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė prašė šias išlaidas priteisti, kaip patirtas už palikėjo turto administravimą. Vertinant šiuos ieškovės apeliacinio skundo argumentus pirmiausia pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog 2024 m. birželio 7 d. įpėdinės (ieškovė ir atsakovė) palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą palikimo priėmimo turto apyrašą, kurio parengimo išlaidas 2024 m. balandžio 25 d. apmokėjo ieškovė bendrai 160 Eur sumai (2024 m. balandžio 25 d. kvitas Nr. 0072248). Įvertinus ieškovės ieškinio dalyką ir pagrindą, sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentais, jog minėtas 160 Eur išlaidas apyrašo sudarymui ieškovė prašė priteisti iš ieškovės ne kaip patirtas laidojimo išlaidas, o kaip išlaidas, patirtas už palikėjo turto administravimą, tai yra pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šiuo atveju ieškovė neturi teisės reikalauti 160 Eur už apyrašo parengimą, kaip už palikėjo turto administravimą – pirmiausia, pagal CK 5.55 straipsnio 2 dalį palikimo administravimas nustatomas palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo nutartimi. Antra – ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė iš tiesų išreiškė valią dėl turto apyrašo sudarymo, tai yra byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė kreipėsi dėl palikimo apyrašo sudarymo tenkindama savo asmeninį, o ne visų įpėdinių interesą, dėl ko teismo vertinimu minėtų išlaidų negalima laikyti išlaidomis patirtomis dėl palikėjo turto administravimo. Pažymėtina, jog ieškovė nepateikė duomenų, jog ji išreiškė valią sudaryti palikėjos turto apyrašą, todėl byloje nesant tokių įrodymų (CPK 178 straipsnis), nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo dėl jos patirtų išlaidų, kurios buvo patirtos rengiant palikėjos turto apyrašą

Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai sumažino bendrą patirtų laidojimo išlaidų sumą 50 procentų, konstatuojant, jog šiuo atveju ieškovė veikė savo rizika. Vertinant šiuos argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad atlyginamos tik tos laidojimo išlaidos, kurios yra būtinos ir kurias patvirtina ieškovų pateikti įrodymai; teismas, spręsdamas laidojimo išlaidų atlyginimo klausimą, turi vadovautis teisingumo ir protingumo principais, įvertinti konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Byloje nėra ginčo, kad atsakovė finansiškai neprisidėjo prie palikėjos laidojimo organizavimo, atsakovės atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodyta, kad atsakovė gyvena užsienyje, taip pat nuo 2014 m. sausio 15 d. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę.

Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė patyrė šias rašytiniais įrodymais pagrįstas (nutarties 12-17 punktai) išlaidas: palikėjos transportavimo, šarvojimo salės, katafalko ir kitas išlaidas susijusias su laidojimo ceremonija ir kapavietės sutvarkymo išlaidomis bendrai 6 062 Eur sumai, nuotraukų ir palikėjo duomenų ant paminklo iškalimo išlaidų, bendrai 75 Eur sumai, duobkasio išlaidų bendrai 49 Eur sumai, taip pat 1 001 Eur maitinimo išlaidas, tai yra ieškovė iš viso patyrė 7 187 Eur išlaidas. Taip pat pažymėtina, kad ieškovė nurodė, kad taip pat patyrė garažo nario mokesčio apmokėjimo išlaidų, tačiau šios išlaidos buvo ieškovei atlygintos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tai yra atsakovė iš viso sumokėjo ieškovei 1 461,45 Eur, todėl darytina išvada, kad dėl garažo administravimo išlaidų ginčo nėra. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškovės patirtos laidojimo išlaidos yra išimtinai susijusios tik su palikėjos laidojimo ceremonija, kapo sutvarkymo darbais, be to, nurodytų išlaidų nėra pagrindo laikyti per didelėmis ir ar nebūtinomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta nutarties 20 punkte, darytina išvadą, jog atsakovė turi pareigą atlyginti pusę ieškovės patirtų laidojimo išlaidų, tai yra 3 593,50 Eur, tačiau įvertinus aplinkybę, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė atlygino ieškovei dalį patirtų išlaidų (1 461,45 Eur), nutariama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei iš atsakovės priteistos 361,05 Eur laidojimo išlaidos pakeisti, šią sumą padidinant iki 2 130,55 Eur sumos, pakeičiant ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl procesinių palūkanų priteisimo, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 130,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme

Ieškovė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo paskirstytos šalių bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir įvertinti, jog atsakovė dalį patirtų laidojimo išlaidų atlyginimo tik bylą nagrinėjant teisme. Ieškovė teigia, kad jos bylinėjimosi išlaidos atsiardo dėl atsakovės neteisėtų (nesąžiningų) veiksmų (neveikimo), prasidėjusių iki šios bylos iškėlimo teisme dienos ir besitęsusių iki 2025 m. spalio 6 d. kuomet ji (atsakovė) nutarė iš dalies patenkinti apeliantės reikalavimus.

Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad ieškovės ieškinys teisme buvo priimtas 2025 m. balandžio 10 d., atsakovė 2025 m. gegužės 2 d. pateikusi atsiliepimą į ieškovės ieškinį, nenurodė, jog su ieškinio reikalavimais (ar jų dalimi) sutinka. Remiantis byloje pateiktu 2025 m. spalio 6 d. mokėjimo nurodymu nustatyta, jog atsakovė ieškovei sumokėjo 1 401,45 Eur dėl patirtų laidojimo išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms nėra būdingas absoliutumas – proceso įstatymas suteikia teismui teisę nukrypti nuo šių taisyklių. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtis reglamentuojama CPK 93 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Bylinėjimosi išlaidų institutas ir CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostata sudaro prielaidas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, užtikrinti kokybišką teisinį atstovavimą ir atlieka prevencinį vaidmenį, nustatant, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus atsižvelgiama į proceso šalių elgesį, išlaidų susidarymo priežastis. Taip pasiekiama ir pusiausvyra užtikrinant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tikslus ir saugant, kad kita šalis nepatirtų neigiamų pasekmių dėl kito asmens nesąžiningo elgesio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, neįvertino, jog atsakovė dalį ieškovės patirtų laidojimo išlaidų atlygino tik bylą nagrinėjant iš esmės teisme, neatsižvelgė, jog atsakovė pateikusi atsiliepimą nenurodė, kad sutinka atlyginti dalį ieškovės patirtų išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovė dalį ieškovės patirtų laidojimo išlaidų atlygino, tik 2025 m. spalio 6 d., pažengus bylos nagrinėjimo stadijai, įvykus keliems žodiniams teismo posėdžiams, dėl ko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju ta aplinkybė, jog atsakovė atlygino dalį ieškovės patirtų laidojimo išlaidų, neatleidžia atsakovės nuo pareigos, atlyginti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1 479,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, o atsakovė patyrė 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos nutaria pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistina ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės ieškinys yra tenkinamas 86,84 procento, nutariama ieškovei priteisti 1 284,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei 207,01 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priešpriešinį reikalavimų įskaitymą ieškovei iš atsakovės priteistinos 1 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010). Esant šioms aplinkybėms (nutarties 8 - 27 punktai), teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, taikė materialinės ir proceso teisės normas, dėl ko nutariama ieškovės apeliacinio skundo reikalavimus tenkinti iš dalies ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 47 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidų, 847 Eur advokato pagalbos išlaidų. Iš viso 894 Eur. Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 894 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„ieškovės IES1 ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei IES1 , iš atsakovės ATS1 2 130,55 Eur laidojimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 130,55 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 077,79 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti ieškovei IES1 894 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės ATS1 .