Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Starling logistics“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutarties atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Starling logistics“ ieškinį atsakovei Melon SIA dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62¹ straipsnio 2 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys) ar pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartis atsisakyti priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Starling logistics“ ieškinį atsakovui Melon SIA dėl skolos priteisimo.

Atskirasis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepašalino teismo nurodytų ieškinio trūkumų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

Ieškovė kartu su atskiruoju skundu teikia įrodymus – teismo nutartį, ieškovės el. laiškus teismui, ieškovės el. laiškų teismui priedus, teismo el. laiškas ieškovei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu naujai patiekti įrodymai yra susiję su šios apeliacinės instancijos teismo bylos įrodinėjimo dalyku, jie negalėjo būti pateikti anksčiau pirmosios instancijos teismui, šioje bylos proceso stadijoje kita ginčo šalis dar nedalyvauja ir dėl naujų įrodymų pasisakyti neturi, todėl naujų įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į visą tai, su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai priimtini.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

CPK 5 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje nuostatoje atsispindi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje nustatytas bendras teisės į teisminę gynybą principas, garantuojantis kiekvienam asmeniui teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-284-611/2023, 17 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą yra suteikta kiekvienam asmeniui nepriklausomai nuo jo teisinio statuso, ši teisė yra absoliuti, jos negalima apriboti ar paneigti, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmenų teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme (pvz., Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas).

Nors teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – viena iš pagrindinių asmens teisių garantijų, tai nereiškia, kad ši teisė gali būti įgyvendinta bet kokiu būdu, nesilaikant privalomų teisės aktuose nustatytų šios teisės įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, jog įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatyme nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, be kita ko, viešasis interesas (Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2021 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Taigi, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymuose nustatytų procesinių reikalavimų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 12 d nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2023, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis). Tačiau ši teisė negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes, siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, įstatymai nustato tvarką, kaip asmenys gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Dėl paminėtų priežasčių ieškinio pareiškimui, kaip specialiam šalies procesiniam dokumentui, kuriuo inicijuojama civilinė byla, keliami imperatyvūs turinio ir formos reikalavimai (CPK 135 straipsnis, 111 straipsnis), kurių privalo laikytis kiekvienas teismui ieškinį paduodantis asmuo.

Teismas, gavęs ieškinį, patikrina, ar egzistuoja atsisakymo priimti ieškinį pagrindai, nurodyti CPK 137 straipsnio 2 dalyje. Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis, 138 straipsnis). CPK 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną; priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui.

Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-701/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. rugsėjo 6 d. ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-36-1 nurodė, kad įstatyme įtvirtinti formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui nepaneigia teisėjo pareigos kiekvienu konkrečiu atveju juos ieškiniui taikyti taip, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo ir efektyvaus teismo proceso. Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Pavyzdžiui, asmens, kuris turi atsakyti pagal ieškinį (fizinio asmens vardo, pavardės arba juridinio asmens pavadinimo), nenurodymas neleidžia teismui atlikti jokių procesinių veiksmų, nes neaiškus asmuo, kuriam reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas. O byloje dalyvaujančio asmens gyvenamosios vietos nenurodymas, jeigu ieškinį pateikiantis asmuo teigia ir pateikia įrodymus, kad nesėkmingai bandė tą gyvenamąją vietą nustatyti, nesudaro kliūčių priimti ieškinį, nes nežinant nuo ieškinio besiginančio asmens gyvenamosios vietos civilinė byla gali būti iškeliama pagal paskutinę žinomą atsakovo gyvenamąją ar jo turto buvimo vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis), o procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

CPK 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. Kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas ir dokumento surašymo data (CPK 111 straipsnio 2 dalies 8 punktas). CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis; procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis asmens tapatybę patvirtinus Lietuvos Respublikos teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas (CPK 175¹ straipsnio 6 dalis).

Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones; asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje; asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332, 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme, elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu (toliau – ir VEP posistemis), o procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus. Asmuo prie LITEKO VEP posistemio paskyros gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. (Aprašo 4 punktas).

Taigi, asmuo savo teisę į bylą pateikti procesinį dokumentą gali įgyvendinti tiek dokumentą pateikdamas raštu (popierine forma), tiek elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų ir tvarkos. Tačiau, pasisakant dėl tvarkos procesinius dokumentus teikiant elektroninėmis ryšių priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog asmuo, siekdamas realizuoti teisę teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, tą turi padaryti pagal teisingumo ministro nustatytą tvarką (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-464/2018; 2018 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-934-464/2018; 2024 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-306-933/2024).

Minėtas teisinis reglamentavimas aiškiai nustato, kad procesiniai dokumentai, kuriais inicijuojamas bylos nagrinėjimas teisme – kaip šiuo atveju – ieškinys, pareiškimas ir pan., elektroninių ryšių priemonėmis teismui gali būti pateikiami tik naudojantis LITEKO VEP posistemį, prie kurio paskyros asmuo gali prisijungti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale, adresu www.e.teismas.lt. Kiti procesiniai dokumentai, susiję su konkrečios iškeltos bylos nagrinėjimu, teismui gali būti pateikiami per LITEKO VEP posistemį arba Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema). Aprašo 8–9¹ punktai numato tam tikras išimtis, tačiau tai nėra dokumentų teikimas elektroniniu paštu. Asmenys būtent jungdamiesi prie LITEKO VEP posistemio ar E. pristatymo sistemos atitinkamai patvirtina savo tapatybę (Aprašo 5, 10¹ punktai).

Vis dėl to, Teisėjų taryba 2026 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. 36P-90-(1.13.Mr) „Dėl Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo ir rekomendacijų pateikimo“ Lietuvos advokatūrą informavo, jog 2026 m. birželio 1 d. pradėjus veikti atnaujintai Lietuvos teismų informacinei sistemai (toliau – ir LITEKO II) ir atsižvelgus į kilusius LITEKO II bei Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo e.teismas.lt (toliau – ir EPP) veikimo sutrikimus, galimybė procesinius dokumentus teismams teikti alternatyviais būdais (pvz., elektroniniu paštu) LITEKO II ir EPP veiklos sutrikimų laikotarpiu rekomenduota kaip laikina priemonė tais atvejais, kai dėl techninių sutrikimų dokumentų nebuvo galima pateikti per EPP. Tokia galimybė buvo skirta užtikrinti asmenų teisę kreiptis į teismą ir nepertraukiamą teismų veiklą laikotarpiu, kai dėl LITEKO II stabilizavimo darbų EPP veikė su reikšmingais sutrikimais.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Starling logistics“ 2026 m. gegužės 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Melon SIA, prašydama priteisti 430,51 Eur be pagrindo gautą sumą, 1 000 Eur netesybas, 6 proc. procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Starling logistics“ 10 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos, pašalinti nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams, t. y. pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą bei ieškinio ir jo priedų vertimus. Teismo 2026 m. birželio 17 d. nutartimi tenkinant ieškovės 2026 m. birželio 15 d. prašymą terminas ieškinio trūkumams šalinti buvo pratęstas iki 2026 m. birželio 23 d.

Taip pat, byloje ieškovės su atskiruoju skundu pateiktais duomenimis nustatyta, kad ieškovė sumokėjo ir per LITEKO pateikė į bylą jo sumokėjimą patvirtinantį dokumentą 2026 m. birželio 15 d. Ieškinį ir jo priedus ieškovė išvertė į lietuvių bei latvių kalbas ir 2026 m. birželio 23 d. šiuos dokumentus kartu su lydraščiu per kelis laiškus išsiuntė teismui el. paštu, t. y. teisėjai el. paštu, kuris yra nurodomas prie teisėjos kontaktų Šiaulių apylinkės teismo interneto svetainėje.

Ieškovė nurodė, kad ieškinį ir jo priedus, kuriuos išvertė į lietuvių bei latvių kalbas, dėl trukdžių negalėjo jų niekaip įkelti į EPP. Teigia, jog dėl didelės apimties buvo išsiųsti keli laiškai. Nurodo, kad nė vienas iš ieškovės teismui siųstų el. laiškų atgal negrįžo kaip neįteiktas ar išsiųstas netinkamam adresatui. Pažymėjo, kad iš teismo ieškovė irgi tik el. paštu gavo teismo nutartį, kuria buvo pratęstas ieškinio trūkumų šalinimo terminas ir kad teismas skundžiamoje nutartyje taip pat mini LITEKO trukdžius.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad dokumentai į bylą yra teikiami konkrečiam teismui (teismo rūmams) (CPK 111 straipsnio 1 dalis), o ne tiesiogiai teisėjui ar kitam darbuotojui. Todėl akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju, teismo dokumentai turėjo būti teikiami ne teisėjui, kuriam priskirta byla, o bendruoju teismo ar teismo rūmų el. paštu (pvz. raseiniu.rumai@teismas.lt), nes būtent ten gaunamų dokumentų registraciją, priskyrimą konkrečiai bylai ir kt. procesinius klausimus nepertraukiamai darbo metu užtikrina teismo darbuotojai.

Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į visas susiklosčiusias aplinkybes, taip pat į tai, kad nėra duomenų paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes, iš kurių matyti, jog ieškovė iš tiesų teismo nustatytais terminais siekė tinkamai pašalinti teismo nutartyje nurodytus trūkumus, tačiau, tikėtina dėl techninių kliūčių, nesant galimybės teismui pateikti dokumentų teisės aktų nustatytais būdais ir nesant aiškaus ir detalaus teisinio reglamentavimo kaip esant tokiomis situacijomis turėtų būti elgiamasi, vadovaujantis proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, asmenų lygybės prieš įstatymą ir bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, nagrinėjamu atveju sudaro pagrindą spręsti, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės ieškinį laikė nepaduotu tuo pagrindu, kad ieškovė neteikė papildomų dokumentų trūkumams pašalinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta konstatuojama, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta.

Dėl bylos procesinės baigties

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai (CPK IV skyrius, 111, 135, 137 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai įvertino bylos aplinkybes, todėl yra pagrindas remiantis atskirojo skundo argumentais skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atkreiptinas dėmesys, kad šia nutartimi nėra pasisakoma dėl kitų galimų ar tinkamai nepašalintų ieškinio formos ir turinio trūkumų ar pagrindų atsisakyti priimti ieškinį buvimo, todėl teismas spręsdamas iš naujo ieškinio priėmimo klausimą visa tai vertins taip pat iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Priimti su ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Starling logistics“ atskiruoju skundu teikiamus įrodymus.

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. birželio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.