- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-23
- Bylos Nr.
- 2S-1194-965/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00455-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama VŠĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninė
- Kategorijos
- 3.2.9.11Pareiškimo palikimas nenagrinėto, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.5Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.6.3Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (pareiškėjo) IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (pareiškėjo) IES1 patikslintą pareiškimą (skundą) atsakovėms viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovas (pareiškėjas) IES1 (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovių viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės (toliau – ir atsakovės), 5 868,00 Eur turtinės žalos ir 100 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Regionų administracinis teismas 2025 m. spalio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I2-9730-1244/2025 kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija), prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. 2026 m. kovo 4 d. nutartimi Specialioji teisėjų kolegija, nustačiusi, jog ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo nevertinamas kaip reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo nusprendė, kad ieškovo (pareiškėjo) keliamo ginčo atveju vyrauja civiliniai santykiai ir ginčas yra priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui – Kauno apylinkės teismui. Atsižvelgdamas į tai, Regionų administracinis teismas 2026 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismui pagal teismingumą perdavė bylos medžiagą pagal IES1 patikslintą skundą atsakovėms VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovui (pareiškėjui) nustatytas septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi ieškovo (pareiškėjo) patikslintą pareiškimą (skundą) DOK-18505 dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliko nenagrinėtą, priteisė iš ieškovo (pareiškėjo) 10,80 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Esminiai nutarties argumentai: Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas (pareiškėjas) bylos nagrinėjimo metu (tiek bylą nagrinėjant Regionų administraciniame teisme, tiek ją perdavus nagrinėti Kauno apylinkės teismui) dalį procesinių dokumentų teikė elektroniniu paštu iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini), padarė išvadą, jog ieškovas (pareiškėjas) laikė, kad bendravimas su teismu elektroniniu paštu ir atitinkamų dokumentų pateikimas tokiu būdu jam yra tinkamas ir priimtinas. Nurodė, nors ieškovas pats inicijavo komunikaciją su teismu elektroniniu paštu, tačiau į teismo siųstus elektroninius pranešimus dėl procesinių dokumentų įteikimo nereagavo, taip pat du kartus neatsiėmė jam registruotu paštu siųstų procesinių dokumentų, nors apie jų siuntimą jam buvo žinoma. Tokius ieškovo veiksmus pirmosios instancijos teismas vertino kaip neatitinkančius CPK 42 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis ir bendradarbiauti su teismu ir kaip turinčius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nutartyje nustatytų aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog ieškovas (pareiškėjas), žinodamas apie bylos nagrinėjimą, nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas, elgėsi pasyviai, nesidomėjo bylos eiga, nereagavo į teismo jam siunčiamus procesinius dokumentus ir juose nurodytus įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog yra pagrindas procesinius dokumentus, išsiųstus ieškovui (pareiškėjui) paskutiniu žinomu jo adresu, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, laikyti įteiktais tinkamai, nepaisant to, kad ieškovas (pareiškėjas) jų faktiškai neatsiėmė. Dėl nurodytų priežasčių padarė išvadą, kad 2026 m. kovo 19 d. nutartimi nustatytas terminas pateikti įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį pasibaigė. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovas (pareiškėjas) per teismo nustatytą terminą teismo įpareigojimų nevykdė, įstatymų reikalavimus atitinkančio ieškinio nepateikė, dėl termino pratęsimo nesikreipė, taip pat vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnis) ir šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, konstatavo, jog yra pagrindas ieškovo (pareiškėjo) patikslintą pareiškimą (skundą) DOK-18505 palikti nenagrinėtą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovas (pareiškėjas) IES1 (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį ir civilinę bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 111 straipsnio 2 dalį ir skundžiamoje nutartyje nepagrįstai laikė, kad jo bendradarbiavimas su teismais elektroniniu paštu patvirtina sutikimą procesinius dokumentus gauti būtent tokiu būdu. Tvirtina, kad nepateikė sutikimo gauti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, kadangi į 2026 m. balandžio 3 d. teismo pateiktą užklausimą atsakymo nepateikė. Apelianto teigimu, pažeisti CPK 7, 42 straipsniai, nutartyje nurodant, jog ieškovas (pareiškėjas) elgėsi nepakankamai rūpestingai, apdariai, pasyviai ir pan. Tvirtina, jog dar 2026 m. kovo 26 d. pateikė prašymą registruotu paštu pranešti apie civilinės bylos eigą, į jį atsakymas nebuvo gautas. 2026 m. balandžio 21 d. buvo pateiktas pakartotinis prašymas, tačiau atsakymas taip pat negautas. Teigia, kad, jeigu 2026 m. balandžio 21 d. būtų žinojęs apie civilinės bylos eigą, dėl to su paklausimais nebūtų kreipęsis. Teigia, kad 2026 m. balandžio 30 d. kreipėsi su skundu į Kauno apylinkės teismo pirmininką ir tą pačią dieną rado (duomenys neskelbtini) pašto pranešimą apie 2026 m. balandžio 11 d. gautą registruotą laišką iš Kauno apylinkės teismo, kuris turėjo būti saugomas iki 2026 m. balandžio 22 d. (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini)).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis, teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria ieškovo (pareiškėjo) patikslintą pareiškimą (skundą) nutarta palikti nenagrinėtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus įrodymus: 1) 2026 m. gegužės 15 d. prašymą Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai, laikinai einančiai teismo pirmininko pareigas, dėl dokumentų siuntimo tik registruotu paštu; 2) 2026 m. gegužės 5 d. prašymą dėl teismo procesinių dokumentų išdavimo. CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimą. Bendroji procesinė šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė yra ta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas pasunkėtų arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant klausimą, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateiktais naujais įrodymais, pažymi, kad jie parengti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, įvertinus jų turinį, darytina išvada, jog pateikti papildomi dokumentai neturi esminės įtakos nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą ir nėra reikšmingi sprendžiant dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Nusprendžiant dėl apelianto pateiktų dokumentų priėmimo, taip pat įvertintina ir aplinkybė, jog ieškovas (pareiškėjas) atskiruoju skundu apskritai nepateikė prašymo priimti teikiamus papildomus įrodymus. Atsižvelgiant į tai, apelianto pateikti nauji įrodymai nepriimtini (CPK 314 straipsnis).
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovui (pareiškėjui) IES1 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį. Aptariama nutartis IES1 2026 m. kovo 19 d. išsiųsta jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau 2026 m. balandžio 3 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi siunta neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų).
2026 m. kovo 26 d. teisme gautas IES1 prašymas (DOK-35425) informuoti jį apie tolimesnę bylos eigą ir paskirtą teismo posėdį. Aptariamas prašymas gautas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
2026 m. kovo 26 d. atsakyta į aptariamą apelianto prašymą nurodant, kad 2026 m. kovo 19 d. nutartimi jam nustatytas terminas pašalinti pateikto patikslinto procesinio dokumento trūkumus, o minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu. Atsakymas apeliantui išsiųstas jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).
2026 m. balandžio 3 d. apeliantui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas paklausimas, prašant iki 2026 m. balandžio 4 d. pateikti informaciją, ar sutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, tačiau iki nustatyto termino atsakymas iš IES1 negautas.
2026 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu gautas apelianto prašymas (DOK-40427) jam siųstus dokumentus (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) ) pakartotinai persiųsti registruotu paštu, kadangi, jam nuvykus atsiimti siuntą, ji jau buvo grąžinta atgal siuntėjui (teismui).
Žemesnės instancijos teismas
2026 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartis (kuria nustatytas terminas trūkumams pašalinti) apeliantui pakartotinai išsiųsta registruotu laišku IES1 gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) ), tačiau aptariama siunta 2026 m. balandžio 23 d. grįžo neįteikta, joje nurodant, kad siunta pašte neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų).
Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Tačiau teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, ji gali būti įgyvendinta įstatymų nustatyta tvarka. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalį, teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat specialiuosius, įtvirtintus šio straipsnio 1–7 punktuose. Įstatyme įtvirtinti reikalavimai ieškinio turiniui ir formai yra imperatyvūs, o jų nesilaikymas asmeniui sukelia neigiamų procesinių teisinių padarinių. Tai reiškia, kad civilinė byla neiškeliama, kol nepašalinamos visos kliūtys kreiptis į teismą, t. y., nepašalinus trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis) arba pateiktas procesinis dokumentas (ieškinys, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas, 296 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nusprendęs apelianto patikslintą pareiškimą (skundą) palikti nenagrinėtą, konstatavo, kad procesiniai dokumentai – 2026 m. kovo 19 d. nutartis, kuria IES1 nustatytas terminas pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį, įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, nepaisant to, kad ieškovas jų faktiškai neatsiėmė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo teisinis pagrindas laikyti, jog 2026 m. kovo 19 d. nutartis IES1 yra įteikta tinkamai pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį.
CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129 (paskiriant kuratorių), CPK 130 (viešo paskelbimo būdu) straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 124 straipsnio 4 dalis).
Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas pateikti teismui CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį, patvirtinta kopija IES1 išsiųsta 2026 m. kovo 19 d. registruotu paštu jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau 2026 m. balandžio 3 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi siunta neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų). 2026 m. balandžio 8 d. apeliantas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą (DOK-40427) jam siųstus dokumentus (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ) pakartotinai persiųsti registruotu paštu, kadangi, jam nuvykus atsiimti siuntą, ji jau buvo grąžinta atgal siuntėjui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į gautą apelianto prašymą, 2026 m. balandžio 9 d. pakartotinai išsiuntė IES1 2026 m. kovo 19 d. nutarties patvirtintą kopiją registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) ). Aptariama siunta 2026 m. balandžio 23 d. grįžo neįteikta, joje nurodant, kad siunta pašte neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų). Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovo (pareiškėjo) patikslintame pareiškime (skunde) nurodytas IES1 gyvenamosios vietos adresas sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo procesinius dokumentus (2026 m. kovo 19 d. nutartį) laikyti ieškovui įteiktus tinkamai vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, kadangi abu kartus apeliantui siųsti procesiniai dokumentai faktiškai grįžo neįteikti, taip pat neišnaudotos kitos CPK įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo galimybės (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog CPK 121 straipsnio nuostatos įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (1 dalis); jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (2 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas procesinius dokumentus ieškovui (pareiškėjui) laikyti įteiktus tinkamai pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, rėmėsi nustatytomis aplinkybėms, jog IES1 vengia priimti jam siunčiamus dokumentus, elgiasi nepakankamai apdairiai, pasyviai, nesidomi bylos eiga, nebendradarbiauja su teismu ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog yra pagrindas 2026 m. kovo 19 d. nutartį laikyti apeliantui įteikta tinkamai vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, t. y. pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantas nepranešė teismui apie jo adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (minėta, jog patikslintame pareiškime (skunde) nurodytas apelianto gyvenamosios vietos adresas sutampa su jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu), taip pat nenustatė, jog pasikeitė procesinių dokumentų įteikimo būdas, todėl ir pareiga pranešti apie nesančius pasikeitimus ieškovui nekilo. Duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs priimti procesinius dokumentus, byloje taip pat nėra (CPK 124 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos CPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės.
Svarbu pažymėti, kad procesinių dokumentų „laikymas įteiktais“, kai faktiškai jie nebūna įteikiami, yra įtvirtintas įstatyme, siekiant išvengti proceso vilkinimo atvejų ir užtikrinti proceso operatyvumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas (pareiškėjas) sąmoningai, tyčia vengė priimti siunčiamus procesinius dokumentus, tinkamai su teismu nebendradarbiavo ir tokiu būdu siekė vilkinti procesą ar piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2026 m. kovo 26 d. (po 2026 m. kovo 19 d. nutarties apeliantui išsiuntimo ir byloje dar nesant duomenų apie jos įteikimą) teisme elektroniniu paštu gautas IES1 prašymas informuoti jį apie tolimesnę bylos eigą ir paskirtą teismo posėdį. Į aptariamą prašymą IES1 buvo atsakyta 2026 m. kovo 26 d., nurodant, kad 2026 m. kovo 19 d. nutartimi jam nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu. Taip pat, kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, po to, kai 2026 m. balandžio 3 d. grįžo neįteikti apeliantui siųsti procesiniai dokumentai, 2026 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu gautas IES1 prašymas jam siųstus dokumentus pakartotinai persiųsti registruotu paštu, kadangi, jam nuvykus atsiimti siuntą, ji jau buvo grąžinta atgal teismui. Pirmosios instancijos teismas tenkino apelianto prašymą ir 2026 m. balandžio 9 d. pakartotinai išsiuntė IES1 2026 m. kovo 19 d. nutarties patvirtintą kopiją registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas nebendradarbiavo su teismu, siekė vilkinti procesą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to, pabrėžtina, nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra pagrindas teigti, kad ieškovas (pareiškėjas) laiko, jog bendravimo su teismu elektroniniu paštu būdas jam yra tinkamas ir priimtinas, tačiau 2026 m. kovo 19 d. nutarties apelianto elektroniniu paštu jam neišsiuntė.
Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinius dokumentus apeliantui laikė įteiktais tinkamai pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo kitų CPK įtvirtintų procesinių dokumentų įteikimo apeliantui būdų. Kadangi apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su patikslintame pareiškime (skunde) nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasinaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.
Vadinasi, CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą, praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir šie buvo grąžinti teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtina sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantui realiai nepavyko įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, nesant duomenų apie IES1 darbovietę (tai patvirtina 2026 m. balandžio 3 d. išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos), taip pat ieškovui (pareiškėjui) nepateikus sutikimo procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (negautas IES1 atsakymas į teismo 2026 m. balandžio 3 d. siųstą paklausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo), pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasinaudoti 123 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu ir procesinius dokumentus išsiųsti apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus apelianto deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27-28 punktus, 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti pareiškimo (skundo) trūkumus, apeliantui nebuvo įteikta tinkamai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo (pareiškėjo) patikslintą pareiškimą (skundą) nutarta palikti nenagrinėtą, yra nepagrįsta. Pažymėtina, nors dėl teismo procesinio sprendimo patikslintą pareiškimą (skundą) palikti nenagrinėtu ieškovas (pareiškėjas) neprarastų teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dėl to nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas (pareiškėjas), norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).
Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog procesiniai dokumentai apeliantui įteikti tinkamai, ir nepagrįstai pritaikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 296 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą palikti nenagrinėtą. Dėl nurodytų priežasčių apelianto atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.