Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (pareiškėjo) IES1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo (pareiškėjo) IES1 patikslintą pareiškimą (skundą) atsakovėms viešajai įstaigai Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovui (pareiškėjui) IES1 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, pateikti teismui įstatymų reikalavimus atitinkantį ieškinį. Aptariama nutartis IES1 2026 m. kovo 19 d. išsiųsta jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau 2026 m. balandžio 3 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi siunta neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų).

2026 m. kovo 26 d. teisme gautas IES1 prašymas (DOK-35425) informuoti jį apie tolimesnę bylos eigą ir paskirtą teismo posėdį. Aptariamas prašymas gautas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).

2026 m. kovo 26 d. atsakyta į aptariamą apelianto prašymą nurodant, kad 2026 m. kovo 19 d. nutartimi jam nustatytas terminas pašalinti pateikto patikslinto procesinio dokumento trūkumus, o minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu. Atsakymas apeliantui išsiųstas jo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini).

2026 m. balandžio 3 d. apeliantui elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas paklausimas, prašant iki 2026 m. balandžio 4 d. pateikti informaciją, ar sutinka procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu, tačiau iki nustatyto termino atsakymas iš IES1 negautas.

2026 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu gautas apelianto prašymas (DOK-40427) jam siųstus dokumentus (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) ) pakartotinai persiųsti registruotu paštu, kadangi, jam nuvykus atsiimti siuntą, ji jau buvo grąžinta atgal siuntėjui (teismui).

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

CPK 117 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. Procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis). Kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinius dokumentus įteikti CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, procesiniai dokumentai įteikiami CPK 129 (paskiriant kuratorių), CPK 130 (viešo paskelbimo būdu) straipsniuose nustatyta tvarka (CPK 124 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2026 m. kovo 19 d. nutarties, kuria apeliantui nustatytas terminas pateikti teismui CPK reikalavimus atitinkantį ieškinį, patvirtinta kopija IES1 išsiųsta 2026 m. kovo 19 d. registruotu paštu jo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ), tačiau 2026 m. balandžio 3 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, kadangi siunta neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų). 2026 m. balandžio 8 d. apeliantas iš elektroninio pašto adreso (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą (DOK-40427) jam siųstus dokumentus (siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) ) pakartotinai persiųsti registruotu paštu, kadangi, jam nuvykus atsiimti siuntą, ji jau buvo grąžinta atgal siuntėjui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į gautą apelianto prašymą, 2026 m. balandžio 9 d. pakartotinai išsiuntė IES1 2026 m. kovo 19 d. nutarties patvirtintą kopiją registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (siuntos kodas (duomenys neskelbtini) ). Aptariama siunta 2026 m. balandžio 23 d. grįžo neįteikta, joje nurodant, kad siunta pašte neatsiimta per siuntos saugojimo terminą (10 dienų). Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad ieškovo (pareiškėjo) patikslintame pareiškime (skunde) nurodytas IES1 gyvenamosios vietos adresas sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo procesinius dokumentus (2026 m. kovo 19 d. nutartį) laikyti ieškovui įteiktus tinkamai vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, kadangi abu kartus apeliantui siųsti procesiniai dokumentai faktiškai grįžo neįteikti, taip pat neišnaudotos kitos CPK įtvirtintos procesinių dokumentų įteikimo galimybės (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog CPK 121 straipsnio nuostatos įpareigoja dalyvaujančius byloje asmenis nedelsiant pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (1 dalis); jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais (2 dalis). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas procesinius dokumentus ieškovui (pareiškėjui) laikyti įteiktus tinkamai pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, rėmėsi nustatytomis aplinkybėms, jog IES1 vengia priimti jam siunčiamus dokumentus, elgiasi nepakankamai apdairiai, pasyviai, nesidomi bylos eiga, nebendradarbiauja su teismu ir kt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė CPK 121 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog yra pagrindas 2026 m. kovo 19 d. nutartį laikyti apeliantui įteikta tinkamai vadovaujantis CPK 121 straipsnio 2 dalimi, t. y. pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog apeliantas nepranešė teismui apie jo adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (minėta, jog patikslintame pareiškime (skunde) nurodytas apelianto gyvenamosios vietos adresas sutampa su jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu), taip pat nenustatė, jog pasikeitė procesinių dokumentų įteikimo būdas, todėl ir pareiga pranešti apie nesančius pasikeitimus ieškovui nekilo. Duomenų, kad atsakovas būtų atsisakęs priimti procesinius dokumentus, byloje taip pat nėra (CPK 124 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos CPK 121 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės.

Svarbu pažymėti, kad procesinių dokumentų „laikymas įteiktais“, kai faktiškai jie nebūna įteikiami, yra įtvirtintas įstatyme, siekiant išvengti proceso vilkinimo atvejų ir užtikrinti proceso operatyvumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog ieškovas (pareiškėjas) sąmoningai, tyčia vengė priimti siunčiamus procesinius dokumentus, tinkamai su teismu nebendradarbiavo ir tokiu būdu siekė vilkinti procesą ar piktnaudžiauti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Byloje esanti rašytinė medžiaga patvirtina, kad 2026 m. kovo 26 d. (po 2026 m. kovo 19 d. nutarties apeliantui išsiuntimo ir byloje dar nesant duomenų apie jos įteikimą) teisme elektroniniu paštu gautas IES1 prašymas informuoti jį apie tolimesnę bylos eigą ir paskirtą teismo posėdį. Į aptariamą prašymą IES1 buvo atsakyta 2026 m. kovo 26 d., nurodant, kad 2026 m. kovo 19 d. nutartimi jam nustatytas terminas trūkumams pašalinti, o minėta nutartis išsiųsta registruotu paštu. Taip pat, kaip jau minėta šios nutarties 26 punkte, po to, kai 2026 m. balandžio 3 d. grįžo neįteikti apeliantui siųsti procesiniai dokumentai, 2026 m. balandžio 8 d. elektroniniu paštu gautas IES1 prašymas jam siųstus dokumentus pakartotinai persiųsti registruotu paštu, kadangi, jam nuvykus atsiimti siuntą, ji jau buvo grąžinta atgal teismui. Pirmosios instancijos teismas tenkino apelianto prašymą ir 2026 m. balandžio 9 d. pakartotinai išsiuntė IES1 2026 m. kovo 19 d. nutarties patvirtintą kopiją registruotu laišku jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad apeliantas nebendradarbiavo su teismu, siekė vilkinti procesą ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Be to, pabrėžtina, nors skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, jog yra pagrindas teigti, kad ieškovas (pareiškėjas) laiko, jog bendravimo su teismu elektroniniu paštu būdas jam yra tinkamas ir priimtinas, tačiau 2026 m. kovo 19 d. nutarties apelianto elektroniniu paštu jam neišsiuntė.

Nagrinėjamu atveju konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinius dokumentus apeliantui laikė įteiktais tinkamai pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo kitų CPK įtvirtintų procesinių dokumentų įteikimo apeliantui būdų. Kadangi apeliantas yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kuris sutampa ir su patikslintame pareiškime (skunde) nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasinaudoti CPK 123 straipsnio 3 dalimi. Pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

Vadinasi, CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas vienas iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliktų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymas įteiktais pagal įstatymą, praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir šie buvo grąžinti teismui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta procesinių dokumentų įteikimo, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, būtina sąlyga – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka. Taigi įstatymo leidėjo valia šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Kadangi nagrinėjamu atveju apeliantui realiai nepavyko įteikti procesinių dokumentų jo gyvenamosios vietos adresu, nesant duomenų apie IES1 darbovietę (tai patvirtina 2026 m. balandžio 3 d. išrašas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos), taip pat ieškovui (pareiškėjui) nepateikus sutikimo procesinius dokumentus gauti elektroniniu paštu (negautas IES1 atsakymas į teismo 2026 m. balandžio 3 d. siųstą paklausimą dėl procesinių dokumentų įteikimo būdo), pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pasinaudoti 123 straipsnio 3 dalyje numatytu būdu ir procesinius dokumentus išsiųsti apeliantui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus apelianto deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19-23, 27-28 punktus, 2019 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Kauno apylinkės teismo 2026 m. kovo 19 d. nutartis, kuria nustatytas terminas pašalinti pareiškimo (skundo) trūkumus, apeliantui nebuvo įteikta tinkamai, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovo (pareiškėjo) patikslintą pareiškimą (skundą) nutarta palikti nenagrinėtą, yra nepagrįsta. Pažymėtina, nors dėl teismo procesinio sprendimo patikslintą pareiškimą (skundą) palikti nenagrinėtu ieškovas (pareiškėjas) neprarastų teisės vėl kreiptis į teismą su ieškiniu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis), tačiau, pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, dėl to nepagrįstai pailgėtų bylos išnagrinėjimo trukmė, tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo principu, kadangi ieškovas (pareiškėjas), norėdamas apginti savo pažeistus interesus, turėtų iš naujo inicijuoti kitą procesą, kuriame pakartotinai būtų eikvojamos valstybės lėšos, teismo bei proceso dalyvių laikas rengiantis bylos nagrinėjimui teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013).

Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, todėl padarė neteisingą išvadą, jog procesiniai dokumentai apeliantui įteikti tinkamai, ir nepagrįstai pritaikė CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 296 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes procesinį dokumentą palikti nenagrinėtą. Dėl nurodytų priežasčių apelianto atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis panaikinama ir byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.