Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir notarei ATS2 dėl paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovės atskirasis skundas tenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas ieškovės ieškinį laikė nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovės atskirojo skundo argumentų

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė per nustatytą terminą nepašalino ieškinio trūkumų, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad teismui pateiktame ieškinyje tinkamai nurodė ieškinio pagrindą ir dalyką, todėl priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą pripažinimas negaliojančiu tiek ieškovei, tiek ir atsakovams sukels teisines pasekmes. Akcentuoja, kad teismas neturėjo teisės pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo klausimo, kuris gali būti sprendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais atskirojo skundo argumentais.

Konstitucinė teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta CPK 5 straipsnyje, nereiškia, kad egzistuoja galimybė kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bylos iškėlimo bet kokiu būdu ar forma. Priešingai, siekiant užtikrinti visų asmenų vienodą teisę naudotis teismine gynyba ir kartu nepažeisti civilinio proceso įstatyme įtvirtintų principų – proceso ekonomiškumo, koncentruotumo bei operatyvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo ir jų rungimosi, CPK nustato aiškią tvarką, kaip turi būti įgyvendinama kreipimosi į teismą teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-115-943/2024, 29 punktas).

Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas civilinės bylos iškėlimo metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018, 13 punktas). Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019), taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų, tai toks reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką. Kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas priklausomai nuo procesinės situacijos turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-823/2020, 30–31 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Tačiau kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-943/2026, 19 punktas). Kasacinio teismo praktikoje, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, pripažįstama, kad teisinis suinteresuotumas nebūtinai turi lemti tiesioginius ir konkrečius padarinius palankaus teismo procesinio sprendimo priėmimo atveju; pakanka nustatyti, kad ieškovui sudaromos prielaidos įgyvendinti savo subjektines teises, inter alia, teisę į žalos atlyginimą, teisę dalyvauti naujame viešojo pirkimo konkurse ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.10 papunktis).

Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos rajono 2-ojo notaro biuro notarės ATS2 2025 m. balandžio 10 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, notarinio (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, kad minėtas paveldėjimo teisės liudijimas neteisėtai išduotas įpėdiniui pagal įstatymą, nors paveldima turėjo būti pagal testamentą, todėl panaikinus minėtą paveldėjimo teisės liudijimą, notarė ieškovei turėtų išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Pirmosios instancijos teismas nusprendė ieškovės ieškinį laikyti nepaduotu, konstatuodamas, kad vien tik reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu, nekeliant jokių kitų reikalavimų, nesukels ieškovei materialiųjų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovės reiškiamas reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiu nesukels šalims materialiųjų teisinių pasekmių.

Pirma, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.8 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Taigi, įstatymas aiškiai įtvirtina asmens, pretenduojančio į palikimą, teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą.

Ieškovė pretenduoja į palikimą, nes per įstatyme nustatytą terminą pateikė pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir mano, kad ji turėjo teisę paveldėti turtą pagal S. K. 2020 m. liepos 8 d. testamentą. Vadinasi, ieškovė turi įstatymo garantuojamą teisę ginčyti paveldėjimo teisės liudijimą.

Antra, kaip matyti, ieškovė pareikštu ieškiniu iš esmės siekia, kad būtų pripažintas negaliojančiu notarės 2025 m. balandžio 10 d. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Minėtus ieškinio reikalavimus ieškovė grindžia aplinkybėmis, jog mirusysis S. K. 2020 m. liepos 8 d. testamentu visą jam priklausantį turtą paliko ieškovei, todėl pripažinus paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą negaliojančiu, S. K. turtas būtų paveldimas pagal testamentą.

Pastebėtina, kad ieškovės reikalavimo tenkinimas, įvertinus jo faktinį pagrindą, yra įmanomas tik konstatavus, kad S. K. iš tiesų testamentu paliko ieškovei turtą. Vadinasi, pareikštu reikalavimu ieškovė iš esmės siekia, kad teismas pripažintų, jog ji, o ne įpėdiniai pagal įstatymą, turi teisę paveldėti palikėjo turtą pagal testamentą ir tuo pagrindu prašo pripažinti negaliojančiu, ieškovės nuomone, neteisėtai išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą. Tai reiškia, kad ieškovės pareikšto reikalavimo patenkinimas sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, t. y. ne tik pašalintų teisinę kliūtį (išduotą paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą) ieškovei paveldėti ir taip sudarytų materialiąsias teisines prielaidas ieškovei įgyvendinti teisę paveldėti turtą pagal testamentą, bet, egzistuojant ginčui, reikštų ir teisinį pripažinimą, kad ieškovė turi teisę paveldėti pagal testamentą.

Trečia, apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsižvelgiant į ieškovės siekiamą galutinį rezultatą, ieškinio reikalavimas galėtų būti tikslinamas, papildomai prašant įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Toks reikalavimo patikslinimas leistų aiškiau apibrėžti ieškovės siekiamą galutinį rezultatą. Tačiau aplinkybė, kad ieškovė tokio papildomo reikalavimo nepareiškė, savaime nereiškia, jog jos pareikštas reikalavimas pripažinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą negaliojančiu jau nesukeltų jokių materialiųjų teisinių padarinių.

Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ieškinio tenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. liepos 31 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.