Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė SUA2, uždaroji akcinė bendrovė ,,Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Antstolei dar iki lėšų nurašymo buvo žinoma, kad 2026 m. balandžio 14 d. į pareiškėjo banko sąskaitą bus pervestos lėšos, grąžintos iš II pakopos pensijų kaupimo fondo. Taip pat pareiškėjas antstolę informavo, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriems pagal teismo sprendimą teikia išlaikymą, pateikė informaciją ir medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad vaikams reikalingas ortodontinis gydymas. Antstolė, žinodama šias aplinkybes, nesiėmė jokių veiksmų įvertinti išieškojimo proporcingumo, vaikų interesų apsaugos bei konkrečios lėšų paskirties.

Vykdymo procesas turi būti vykdomas ne tik teisėtai, bet ir proporcingai, užtikrinant skolininko bei jo šeimos narių teisėtų interesų apsaugą. Vykdant išieškojimą privaloma laikytis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų bei įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Antstolei buvo žinoma, kad ginčo lėšas pareiškėjas ketino panaudoti nepilnamečių vaikų išlaikymui į priekį bei jų sveikatos priežiūros išlaidoms padengti, suderinęs tai su vaikų motina. Šios aplinkybės buvo reikšmingos vertinant vykdymo veiksmų proporcingumą, tačiau jos nebuvo tinkamai įvertintos.

2026 m. balandžio 14 d. pareiškėjas gavo vienkartinę išmoką iš II pakopos pensijų kaupimo fondo. Antstolė iš šių lėšų paliko tik teisės aktuose numatytą disponuojamą sumą, tačiau vėliau buvo nurašyta ir visa pareiškėjo gaunama valstybinė pensija. Tokie veiksmai prieštarauja CPK nuostatoms, reglamentuojančioms išieškojimą iš pensijų ir kitų periodinių išmokų.

Antstolės veiksmais buvo sudaryta situacija, kai po išieškojimo pareiškėjui neliko įstatymo saugomų lėšų iš gaunamos pensijos, nors tai yra vienintelis jo nuolatinis pajamų šaltinis. Tokiu būdu buvo paneigta pati CPK nustatytų išieškojimo ribojimų paskirtis – užtikrinti minimalias asmens pragyvenimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl įrodymų pridėjimo prie bylos

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – AB (duomenys neskelbtini) banko 2026 m. vasario 27 d. informacijos apie sukauptą turtą bei preliminarias mokėtinas sumas ir 2026 m. vasario 27 d. prašymo nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime skaitmenines kopijas; 2022 m. sausio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-4606-1102/2022 kopiją; 2026 m. balandžio 27 d. pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) bendro susitarimo dėl II pakopos pensijų kaupimo lėšų panaudojimo nepilnamečių vaikų išlaikymui ir gydymui kopiją; pareiškėjo banko sąskaitos išrašo, kurio laikotarpis nuo 2026 m. balandžio 18 d. iki 2026 m. balandžio 20 d., kopiją ir medicinos dokumentų išrašo / siuntimo kopijas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir spręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Spręsdamas pareiškėjo pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos klausimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos apeliantas nesuformulavo. Apelianto teikiami įrodymai – Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta pareiškėjo ir vaikų motinos taikos sutartis dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams teikimo, duomenys apie II pakopos pensijos kaupimo išmoką, bendras susitarimas dėl II pakopos pensijos kaupimo lėšų panaudojimo vaikų išlaikymui ir gydymui, banko sąskaitos išrašas – yra antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri kartu su pareiškėjo skundu yra pateikta pirmosios instancijos teismui, taigi yra byloje ir sudaro šios apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos medžiagą. Pareiškėjo teikiamos gydytojo pažymos (medicinos dokumentų išrašų / siuntimų kopijos dėl vaikų ortodontinio gydymo), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galėjo būti pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikiami įrodymai nėra tiesiogiai susiję su šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalyku. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliantui nepagrindus išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo, apeliacinės instancijos teismas kartu su atskiruoju skundu pareiškėjo pateiktus įrodymus priimti atsisako.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija ir bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), vykdoma pagal 2015 m. gruodžio 16 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko PRS1 išieškotojai UAB ,,Julianus Inkaso“. Vykdymo procese areštuotas skolininkui priklausantis turtas (įskaitant apsunkintą hipoteka turtą), kuris parduotas iš varžytynių arba perimtas išieškotojos (2018 m. balandžio 13 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-15-4609, antstolio (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 18 d. patvarkymas Nr. S-19-35-31806).

Vykdomosios bylos duomenimis, išieškojimas yra nukreiptas į skolininko pinigines lėšas, išmokas, gautas iš VSDFV (2017 m. vasario 20 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S1-11307 ir kt.). Antstolė 2026 m. kovo 23 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-26-15-12478, juo patvarkė iš visų skolininko vardu atidarytų banko sąskaitų nurašyti pinigines lėšas, nustatė 462 Eur lėšų sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną mėnesį, atšaukė anksčiau priimtus nurodymus.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis), todėl bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog išieškojimas antstolės vykdomoje vykdomojoje byloje yra nukreiptas į pareiškėjo pajamas, gaunamas iš VSDFV, pinigines lėšas banko sąskaitose. CPK 624 straipsnio, kuriame įtvirtintas nebaigtinis priverstinio vykdymo priemonių sąrašas, 2 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad viena iš priverstinio vykdymo priemonių yra išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis (CPK 688 straipsnio 1 dalis).

Išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis tvarką reglamentuoja CPK 689 straipsnio nuostatos. Išieškojimas iš tokių skolininko lėšų vykdomas per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (PLAIS) CPK, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnio 1 dalis) antstoliui pateikiant kredito ar kitai įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 689 straipsnio 7 dalies nuostatas, nurodymą pateikęs antstolis, nustatęs, kad gauta pinigų suma yra didesnė, negu reikia reikalavimams patenkinti, arba kad gautos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo šių aplinkybių paaiškėjimo privalo pinigines lėšas, viršijančias reikalavimus, grąžinti skolininkui.

Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – ir Instrukcija), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 100 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jei išieškojimas buvo nukreiptas į kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje esančias lėšas, skolininkas turi teisę per 14 dienų nuo lėšų priverstinio nurašymo iš sąskaitos dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad nurašytos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas išmoka išieškotojams Instrukcijos 96 ir 97 punktuose nustatyta tvarka (Instrukcijos 101 punktas). Nors nurodytose nuostatose yra įtvirtinta skolininko teisė, o ne pareiga antstoliui pateikti duomenis apie skolininko sąskaitose esančių (į sąskaitas patenkančių) lėšų kilmę, tačiau kartu yra įtvirtintos tokios teisės neįgyvendinimo teisinės pasekmės – tokios lėšos išmokamos išieškotojams.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog sisteminė nurodytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad net ir tuo atveju, jeigu antstolis areštavo ir (ar) nurašė lėšas, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau skolininkas nepasinaudojo teise pateikti antstoliui dokumentus, patvirtinančius, kad į šias lėšas negalima nukreipti išieškojimo, šios lėšos turi būti išmokamos išieškotojui. Antstoliui nėra palikta kitokio elgesio diskrecijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28-378/2021, 51 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų antstolis pradeda skolininko darbdaviui ar kitam lėšas išmokančiam asmeniui pateikdamas patvarkymą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų (CPK 733 straipsnio 1 dalis), išskaitas pagal antstolio nurodymą atlieka pinigines lėšas išmokantis asmuo (CPK 733 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 743 straipsnis). Vykdomojoje byloje esantys duomenys leidžia manyti, jog anksčiau nurodytus veiksmus antstolė atliko, skolininkui periodines išmokas mokančiai VSDFV siuntė patvarkymą dėl lėšų išieškojimo. Objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog išskaitos iš pareiškėjui mokamos pensijos nėra atliekamos teisės aktų nustatyta tvarka (CPK 733–743 straipsniai), byloje nėra, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog išieškojimas, vykdomas iš pareiškėjo gaunamos pensijos pajamų, išskaitytas sumas VSDFV pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą, atitinka CPK 736 straipsnio nuostatas. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė.

Pasisakydamas dėl apelianto argumentų, jog antstolės veiksmais nebuvo užtikrintos minimalios asmens pragyvenimo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas 2026 m. balandžio mėn. gavo 461,91 Eur VSDFV išmoką, antstolei buvo nurašyta 460,02 Eur suma. Pareiškėjas nurodė, jog 2026 m. balandžio mėn. gavo vienkartinę išmoką – jam buvo grąžintos sukauptos lėšos. Išieškojimas iš vienkartinės pensijų išmokos vykdomas CPK nuostatų, reglamentuojančių išieškojimą iš skolininko piniginių lėšų, nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 36 straipsnis). Pareiškėjo vardu atidarytoms banko sąskaitoms yra taikomi apribojimai, antstolė 2026 m. kovo 23 d. nurodymu patvarkė iš pareiškėjo visų banko sąskaitų priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir nustatė piniginių lėšų sumą, kuria leidžiama disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį. Antstolės nustatyta lėšų suma yra artima 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumai (2025 m. gruodžio 12 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr. A1-730 dėl 2026 metų minimalių vartojimo poreikių dydžio patvirtinimo), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas nepagrįstai nurodo, jog antstolės veiksmais nebuvo užtikrintos minimalios asmens pragyvenimo sąlygos.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje duomenų, kokio dydžio vienkartinė išmoka pareiškėjui buvo išmokėta jam nutraukus II pakopos pensijų kaupimo sutartį, nėra pateikta (vykdomojoje byloje pateikti duomenys apie preliminarią mokėtiną išmokos sumą). Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo matyti, jog tą pačią dieną, kai pareiškėjui buvo išmokėta VSDFV išmoka, iš pareiškėjo banko sąskaitos antstolei nurašyta suma, artima VSDFV išmokos dydžiui. Nurodyta aplinkybė, be kita ko, leidžia manyti, jog pareiškėjas iki šių lėšų nurašymo 2026 m. kovo 23 d. nurodymu nustatyta leidžiamų disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį lėšų suma pasinaudojo. Įvertinus antstolės 2026 m. kovo 23 d. nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas turinį, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo manyti, jog iš pareiškėjo banko sąskaitos buvo nurašyta būtent visa pareiškėjui mokama periodinė pensija, o ne lėšos, pervestos pareiškėjui kaip Pensijų kaupimo fondo vienkartinė išmoka. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas duomenų, jog iš jo banko sąskaitos nurašytos pinginės lėšos yra priskiriamos lėšoms, iš kurių išieškojimas nėra galimas (CPK 739 straipsnio 11 punktas), nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog iš skolininko banko sąskaitos nuskaičiuota ne periodinė pensija, o lėšos, pervestos iš Pensijų kaupimo fondo kaip vienkartinė išmoka. Apeliantas šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad buvo nurašytos ne tik vienkartinės II pakopos lėšos, bet ir visa pareiškėjo gaunama valstybinė pensija.

Apibendrindamas tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, veikė teisėtai ir pagal jai suteiktus įgaliojimus. Nenustatęs, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų netenkino.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

Kiti atskirojo skundo argumentai (dėl nepilnamečių vaikų interesų apsaugos ir kt.), įvertinus ginčo objektą, nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.