Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės ir Erikos Tamošaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Trade LT“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Trade LT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Inžinerijos servisas“ patikslintą priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Global Trade LT“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog apeliacija nėra bylos ir ginčo aplinkybių išnagrinėjimas iš naujo. Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį turinį, mano, jog neegzistuoja ypatingos, išskirtinės aplinkybės, kurios lemtų žodinio proceso apeliacinėje instancijoje būtinybę. Tiek apeliantė, tiek atsakovė yra atstovaujamos (taip buvo ir civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu) profesionalių teisininkų – advokatų, šalys, jų atstovai, liudytojas buvo išklausyti ne viename teismo posėdyje ir turėjo visas galimybes bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikti ne tik savo paaiškinimus, bet ir bylai reikšmingus įrodymus. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nesudaro pagrindo spręsti, jog reikalingas žodinis bylos nagrinėjimas, kadangi būtent apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus bus nustatoma ir sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepažeidė materialinės, procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą, vertinimą ir kt. Taip pat pabrėžtina ir tai, jog apeliantė iš esmės nenurodė, kokias aplinkybes būtų galima papildomai išsiaiškinti, tirti ir vertinti tuo atveju, jeigu byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas išnagrinėjus civilinę bylą rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, apeliantės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje netenkinamas (CPK 321 straipsnis, 322 straipsnis).

Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimo, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, o atsakovės patikslintas priešieškinis patenkintas visiškai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Global Trade LT“, kaip rangovė, ir atsakovė UAB „Inžinerijos servisas“, kaip užsakovė, 2024 m. spalio 22 d. sudarė statybos darbų subrangos sutartį Nr. 24/IS-1021/M12-1 (toliau – Sutartis) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), t. y. pastato stogo šiltinimo ir naujos stogo dangos įrengimo darbų pagal projekto dalies SPV-018-007-TDK-SP-SA-SK.KŽ kiekius. Atsakovės ieškovei 2025 m. sausio 7 d. išsiųstu elektroniniu laišku ir pretenzija dėl nekokybiškai atliktų darbų aptariama Sutartis nutraukta nuo 2025 m. sausio 14 d.

Bylai pateiktas ieškovės parengtas 2024 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų aktas Nr. 178, jame nurodyti stogo darbai pagal projektą Nr. 241S-1021/M12-1, kiekis 33 procentai (atlikta nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį mėnesį), kaina 7 425,00 Eur (be PVM), PVM – 1 559,25 Eur. Byloje taip pat yra 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktas Nr. 180, jame nurodyti stogo darbai pagal projektą Nr. 241S-1021/M12-1, kiekis 33 procentai (atlikta nuo statybos pradžios įskaitant ataskaitinį mėnesį), kaina 7 425,00 Eur (be PVM), PVM – 1 559,25 Eur.

2025 m. gruodžio 5 d. ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0178, 7 425,00 Eur (be PVM, taikomas atvirkštinis apmokestinimas) sumos, o 2025 m. gruodžio 27 d. – PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0180, 7 425,00 Eur (be PVM, taikomas atvirkštinis apmokestinimas) sumos.

Bylai pateiktas statinio statybos techninės priežiūros vadovo A. M. defektų aktas Nr. 003 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) (toliau – ir Defektų aktas).

Ieškovė, kaip rangovė, ir atsakovė, kaip užsakovė, 2024 m. gegužės 17 d. sudarė statybos darbų subrangos sutartį Nr. S-24-05-17/J21 (toliau – Sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus pagal techninį darbo projektą Nr. R_2221-01-TDP ir perduoti juos, kaip numatyta Sutartyje 2, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje 2 numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui Sutarties 2 kainą.

Bylai pateiktas UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2025 m. gruodžio 18 d. pastato būklės nustatymo apžiūros aktas Nr. PDS 25/02/18-2 (toliau – ir Apžiūros aktas), jis surašytas, atlikus gyvenamosios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūrą, siekiant nustatyti ir įvertinti gyvenamojo namo išorės sienų būklę ir atitiktį statinio mechaninio patvarumo ir pastovumo naudojimo reikalavimams.

Dėl 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų akto Nr. 180

Ginčo, jog nagrinėjamu atveju šalis siejo statybos rangos (subrangos) teisiniai santykiai, byloje nėra. Statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos yra išdėstytos CK šeštosios knygos XXXIII skyriuje, kuriame yra pateiktos bendrosios rangos teisinius santykius reglamentuojančios nuostatos ir nuostatos, taikytinos atskiroms rangos sutarčių rūšims. Iš statybos rangos kylantiems santykiams prioritetiškai, kaip specialiosios, yra taikomos CK 6.681– 6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms normoms ir jų nereglamentuotiems klausimams.

CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam darbų perdavimo–priėmimo aktui juridinę galią, – tai speciali statybos rangos teisiniuose santykiuose taikytina priemonė, kuri yra skirta rangovui apsaugoti nuo situacijos, kai užsakovas nepagrįstai atsisako priimti darbus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, pagal įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, tam, kad būtų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigą sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi būti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas: įstatyme įtvirtinta forma fiksuota situacija dėl rangovo aiškios valios perduoti konkrečius apibrėžtus darbus ir tinkamo užsakovo informavimo apie tai, užsakovo valia priimti darbus arba atsisakymo juos priimti priežastys. Šis faktas fiksuojamas rašytiniu darbų perdavimo–priėmimo aktu, pasirašytu abiejų šalių arba vienos iš jų vienašališkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-672-313/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, skundžiamo sprendimo turinį, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atliko 66 procentus stogo keitimo darbų ir ginčo laikotarpiu nesukūrė tokio darbų rezultato, kurį būtų galima priimti kaip papildomus darbus.

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė vienašališkai pasirašytą 2027 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 178, o atsakovė aptariamo akto negrąžino, nenurodė jo nepasirašymo priežasčių, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog tokiu būdu atsakovė faktiškai darbus priėmė.

Sprendžiant dėl ieškovės atliktų darbų masto svarbiu įrodymu laikytinas 2024 m. lapkričio 27 d. tarp rangovės UAB „Inžinerijos servisas“ ir užsakovo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 1-1 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), jame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. buvo atlikta ir priimta 31 proc. stogo ir lietaus nuleidimo sistemos sutvarkymo darbų, kurių vertė 26 572,42 Eur. 2025 m. kovo 19 d. tarp rangovės UAB „Inžinerijos servisas“ ir užsakovo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytas statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktas Nr. 2-1 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 2 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. buvo atlikta ir priimta 31 proc. stogo ir lietaus nuleidimo sistemos sutvarkymo darbų, kurių vertė 26 572,42 Eur, grafoje „Atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodyta „0“. Kitame, 2025 m. lapkričio 28 d. tarp rangovės UAB „Inžinerijos servisas“ ir užsakovo administratorės UAB (duomenys neskelbtini) pasirašytame statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 5-1 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo), nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2025 m. spalio 17 d. iki 2025 m. lapkričio 28 d. buvo atlikta ir priimta 81,15 proc. stogo ir lietaus nuleidimo sistemos sutvarkymo darbų, jų vertė – 69 558,79 Eur, grafoje „Atlikta darbų per ataskaitinį laikotarpį“ nurodyta „15,57%“. Vadinasi, tiek 2024 m. lapkričio 27 d., tiek 2025 m. kovo 19 d. atsakovės ir UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktai iš esmės paneigia apeliantės argumentus dėl jos atliktų stogo remonto darbų masto, t. y. jog 2024 m. gruodžio 27 d. stogo remonto darbų buvo atlikta 66 procentai. Ieškovė civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtuose priėmimo–perdavimo aktuose nurodytą informaciją, duomenų teisingumą ar sudarančių pagrindą ja abejoti.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog aplinkybę, kad ieškovė neatliko didesnės stogo remonto darbų dalies, nei nurodyta 2024 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų akte Nr. 178, o atsakovė faktiškai nepriėmė 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų akto Nr. 180, patvirtina ir šalių susirašinėjimo medžiaga. Kaip matyti iš byloje esančios šalių susirašinėjimo medžiagos, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai ieškovė atsakovei išsiuntė 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktą Nr. 180, atsakovės atstovas L. Š. (tas pats asmuo, kuriam buvo siųstas ginčijamas atliktų darbų aktas ir pasirašė 2024 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų aktą) 2024 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į ieškovę, nurodydamas: „<…> antrą kartą turime pasikartojančią situaciją, dėl per stogą bėgančio vandens. Prašome kuo skubiau tvarkytis iškilusią problemą, nes gali būti pakenkta gyventojų turtui.“ Ieškovės atstovas tą pačią dieną atsakė į minėtą atsakovės atstovo laišką, teigdamas, jog nėra nė venos nuotraukos, kaip įrodymo, kad stogas leidžia, taip pat pabrėžė, jog nėra gavęs iš atsakovės pinigų už išrašytas sąskaitas. 2025 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku atsakovės atstovė išsiuntė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų, informuodama, jog Sutartis vienašališkai nutraukiama nuo 2025 m. sausio 14 d. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog atsakovė nors ir negrąžino ieškovei 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų akto Nr. 180, jame nenurodė, kad jo nepriima, nenurodė konkrečių nepriėmimo priežasčių / atliktų darbų trūkumų ar kad darbai tokia apimtimi (66 procentai) nebuvo atlikti, tačiau praėjus vos keturioms dienoms po ginčijamo atliktų darbų akto gavimo dienos pareiškė ieškovei pretenzijas dėl atliktų darbų kokybės, o po dar kelių dienų nusiuntė ieškovei oficialią pretenziją dėl darbų trūkumų ir Sutarties nutraukimo, iš esmės sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog faktiškai atsakovė nepriėmė 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų akto, kadangi nebuvo atlikti ginčijame akte nurodyti darbai. Todėl ieškovės vienašališkai pasirašytas atliktų darbų aktas, įvertinus tai, jog Sutartis numatė, kad vienašalis atliktų darbų perdavimas apskritai nėra galimas, CK 6.694 straipsnio 4 dalies prasme negali būti laikomas turinčiu tokią pačią teisinę galią kaip abiejų šalių pasirašytas aktas. Aplinkybė, jog atsakovė neprašė pripažinti ginčijamo atliktų darbų akto negaliojančiu, atsižvelgiant į šiuo atveju nustatytų aplinkybių visumą, negali sukurti atsakovei prievolės atsiskaityti su ieškove už darbus, kurie faktiškai nebuvo atlikti.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors apeliantė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos atliktų darbų masto, tvirtindama, jog teismas nepateikė jokių motyvų, kiek skaičiuojant kvadratiniais metrais 2024 m. gruodžio 2 d. buvo sumontuota konstrukcijų, stogo plėvelės, mineralinės vatos ir kita, tačiau šių argumentų nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis ir įrodymais, iš esmės apsiribodama tik liudytojo L. Š. teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais, kad iš lokalinėje sąmatoje esančių 43 pozicijų stogo remonto darbų daugiau nei 30 pozicijų buvo atlikta. Esant situacijai, jog, kaip teigia apeliantė, ji, kaip rangovė (subrangovė), įvykdė 66 procentus stogo remonto darbų, teisėjų kolegijos manymu, ji turėjo pateikti, nurodyti, kokie įrodymai šiuos argumentus pagrindžia, tuo tarpu nagrinėjamu atveju aptariamiems argumentams pagrįsti apeliantė iš esmės remiasi tik 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktu Nr. 180 ir jo pagrindu 2024 m. gruodžio 27 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra. Pabrėžtina, jog, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, remtis tik atliktų darbų aktais (2024 m. gruodžio 5 d. iki 2024 m. gruodžio 27 d.), jų turiniu, sprendžiant dėl ieškovės atliktų darbų masto, nėra galimybės, kadangi jie yra neinformatyvūs, juose atliktų darbų kiekis nurodytas tik procentine išraiška. Dar daugiau, apeliantei tvirtinant, kad ji 2024 m. gruodžio 27 d. buvo atlikusi 66 procentus stogo remonto darbų, ji turėjo procesinę pareigą įrodyti, kad būtent tokios apimties darbus ji realiai atliko, detalizuodama, koks konkretus kiekis (kvadratiniais metrais) stogo remonto darbų atlikta, kas detaliau įeina į atliktus darbus ir pan., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šių aplinkybių neįrodinėjo, įrodinėjimo naštą iš esmės siekdama perkelti atsakovei, kad pastaroji įrodytų, jog 66 procentų stogo remonto darbų ieškovė neatliko. Apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nevertino ieškovės direktoriaus paaiškinimų, kad 2024 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų akte Nr. 178 pagal atsakovės nurodytą procentinę išraišką buvo aktuota 1/2 dalis, t. y. pusė stogo remonto darbų, o 2024 m. gruodžio 27 d. atliktų darbų aktu Nr. 180 aktuota kitos 1/2 dalis tokios pat rūšies statybos darbų, nelaikytini sudarančiais pagrindą spręsti, jog dėl to skundžiamame sprendime netinkamai nustatytas ieškovės atliktų darbų mastas. Visų pirma šiems ieškovės vadovo teiginiams pagrįsti apeliantė nepateikė jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų. Antra, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantė, spręsdamas dėl ieškovės atliktų darbų masto, įvertino byloje esančių įrodymų visumą – šalių susirašinėjimo medžiagą, lokalinę sąmatą, 2024 m. gruodžio 2 d. statybos žurnalo įrašus, kuriuose užfiksuotos atitinkamos pastabos dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, ir kitą bylos rašytinę medžiagą. Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog skundžiamo sprendimo išvada dėl ieškovės atliktų darbų masto yra neteisinga.

Dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų objekte (duomenys neskelbtini)

Rangos (statybos rangos) sutarties šalies, nukentėjusios dėl netinkamo rangos sutarties vykdymo, teisių gynimo būdai yra nustatyti tiek bendrosiose sutarčių teisės normose (CK 6.256, 6.261 straipsniai ir kt.), tiek ir specialiosiose normose (pvz., CK 6.665 straipsnyje). Priklausomai nuo sutarties pažeidimo kreditorius gali rinktis vieną ar kelis teisių gynimo būdus, jeigu jų bendrą taikymą leidžia pasirinktų gynimo būdų prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74-421/2015).

Pagal šalių sudarytos Sutarties 6.1 punktą, visiems rangovo atliktiems darbams taikomas 5 metų garantinis laikotarpis, paslėptiems konstrukciniams elementams – 10 metų garantinis laikotarpis, o tyčia paslėptiems defektams – 20 metų garantinis laikotarpis. Šalys taip pat susitarė, kad garantinio laikotarpio terminas pradedamas skaičiuoti nuo objekto statybos užbaigimo akto gavimo dienos. Rangovo pareiga garantiniu laikotarpiu ištaisyti dėl jo kaltės atsiradusius defektus savo sąskaita per užsakovo nurodytą protingą terminą nuo rašytinio pranešimo gavimo. Užsakovui nustačius defektus, jis privalo per 20 darbo dienų nuo jų nustatymo pateikti rangovui pretenzijas, o defektai turi būti užfiksuoti dvišaliu aktu per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo, nustatant jų pašalinimo terminus.

Sutarties 7.2 punktu šalys susitarė, kad, užsakovui nutraukus sutartį ne dėl rangovo kaltės, rangovui atlyginamos jo patirtos ir dokumentais pagrįstos išlaidos bei nuostoliai, susiję su darbų vykdymo nutraukimu, o iki nutraukimo atlikti darbai perduodami užsakovui. Sutarties 7.3 punktu susitarta, kad rangovui nepašalinus garantiniu laikotarpiu atsiradusių defektų ar uždelsus atlikti darbus jis kompensuoja defektų šalinimo išlaidas ir atlygina užsakovo patirtus nuostolius.

Sutarties 9.3 punkte numatyta, kad užsakovas be atskiro ar išankstinio rangovo sutikimo ar leidimo turi teisę netesybas, trūkumų šalinimo išlaidas ar kitas sumas, atitinkančias užsakovo nuostolius, patirtus dėl rangovo įsipareigojimų netinkamo vykdymo, išskaičiuoti iš rangovui mokėtinų sumų prieš tai įspėjęs rangovą apie tai prieš 10 darbo dienų.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovės atlikti darbai yra su trūkumais. Pažymėtina, jog šios nutarties 30 punkte jau nustatyta, kad atsakovės atstovas 2024 m. gruodžio 31 d. kreipėsi į ieškovę, nurodydamas: „<…> antrą kartą turime pasikartojančią situaciją, dėl per stogą bėgančio vandens. Prašome kuo skubiau tvarkytis iškilusią problemą, nes gali būti pakenkta gyventojų turtui.“ Minėta, jog ieškovės atstovas, atsakydamas į aptariamą laišką, su ieškovės atstovo nurodytais defektais nesutiko, teigdamas, jog nėra pateikta šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. 2024 m. sausio 7 d. elektroniniu laišku atsakovė išsiuntė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškai atliktų darbų ir pranešimą apie Sutarties nutraukimą nuo 2025 m. sausio 14 d. Jame nurodyta, jog objektuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyti dideli statybos darbų brokai. (duomenys neskelbtini), netinkamai įrengta garo izoliacija, netinkamai pakeista stogo danga, stogas yra nesandarus ir pro jį į patalpas prateka vanduo. (duomenys neskelbtini), užfiksuoti analogiški stogo darbų defektai, dėl kurių daroma žala patalpoms. Nurodė, kad ieškovei sulaikomas 7 425,00 Eur apmokėjimas tol, kol ieškovė neištaisys nustatytų defektų ir neatlygins patalpų savininkams padarytos žalos. Defektų ištaisymo ir žalos atlyginimo kaštai bus išskaičiuoti iš mokėtinų sumų, kaip tai numatyta sutartyse, pateikiant patirtus kaštus patvirtinančius dokumentus. Kaip matyti iš ieškovės 2025 m. sausio 23 d. atsakymo, ji nesutiko su atsakovės nurodytais atliktų darbų trūkumais, prašydama apmokėti 2024 m. gruodžio 5 d. ir 2024 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitas faktūras, iš viso 14 850,00 Eur.

Ieškovės atliktų defektų objekte (duomenys neskelbtini), buvimą taip pat patvirtina byloje esanti atsakovės ir pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų naudotojų 2025 m. vasario–kovo mėn. susirašinėjimo medžiaga, lokalinė sąmata dėl (duomenys neskelbtini), remonto darbų, sudaryta pagal 2024 m. spalio mėn. kainas, atsakovės ir UAB „VDJ“ susirašinėjimo laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 22 d. iki 2025 m. sausio 23 d. medžiaga su fotonuotraukomis, taip pat UAB „VDJ“ atsakovei 2025 m. sausio 28 d. išrašytas atliktų darbų aktas Nr. 25-006 ((duomenys neskelbtini), stogo broko tvarkymo darbai), 4 500,00 Eur sumos be PVM (su PVM 5 445,00), 2025 m. sausio 28 d. UAB „VDJ“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. VDJ25-007, 4 500,00 Eur sumos be PVM, su PVM 5 445,00 Eur (atvirkštinis apmokestinimas) ir atsakovės UAB „VDJ“ atliki mokėjimai pagal minėtą atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašytą PVM sąskaitą faktūrą. Dar daugiau ieškovės atliktų defektų buvimą taip pat pagrindžia ir byloje esantis Defektų aktas Nr. 003 dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), ataskaitinis laikotarpis – 2024 m. gruodžio mėn. Jame nurodyta, kad netinkamai atlikti / atliekami stogo ir fasado renovacijos darbai, dėl kurių vyksta vandens pratekėjimas pro stogo ir langų konstrukcijas. Pažeistos pastato vidaus patalpos – III aukšto laiptinės ir koridoriaus zonos bei II aukšto 6–7 butai, įskaitant grindų dangą, angokraščius, sienas, lubų apdailą bei apšvietimą. Iš Defektų akte esančių nuotraukų matyti, kad ant grindų padėti kibirai, kuriuose yra surinktas vanduo dėl įvykusio vandens pratekėjimo pro stogo ir langų konstrukcijas, nuo palangių valomas susikaupęs vanduo, dėl atsiradusio vandens / drėgmės sausinamos grindys ir kt. Visas šias aplinkybes skundžiamame sprendime teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Nors apeliantė tvirtina, jog bylai nepateikti įrodymai, patvirtinantys ieškovės atliktų darbų trūkumus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau išvardyti byloje esantys įrodymai akivaizdžiai pagrindžia ieškovės atliktų darbų trūkumus. Apeliantė savo nesutikimą dėl trūkumų objekte (duomenys neskelbtini), iš esmės grindžia tik savo deklaratyviais teiginiais, bylai nepateikus jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių jos padarytų stogo darbų defektų buvimą. Tai, kad byloje esančiame UAB „VDJ“ atliktų darbų akte ir atsakovei išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota, kokie konkretūs ieškovės atliktų stogo defektų šalinimo darbai buvo atlikti, nepaneigia fakto, jog būtent UAB „VDJ“ pašalino ieškovės padarytus stogo darbų trūkumus. Apeliantės argumentai, jog 2024 m. gruodžio 2 d. statybos žurnale nurodytos pastabos / nežymūs trūkumai buvo pašalinti iki 2024 m. gruodžio 5 d. ir atsakovė priėmė darbus, pasirašydama 2024 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų akte, nepaneigia fakto, jog po aptariamo akto pasirašymo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), paaiškėjo / atsirado ieškovės atliktų stogo darbų trūkumai, todėl atsakovė, vadovaudamasi tiek CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktu, tiek Sutarties nuostatomis, turi teisę reikalauti iš ieškovės atlyginti atsakovės patirtas išlaidas (nuostolius), šalinant ieškovės atliktų darbų trūkumus.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog sutartinės atsakomybės taikymui pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti visas tris sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalią ir priežastinį ryšį. Kaip jau minėta anksčiau šioje nutartyje, esant statybos rangos teisiniams santykiams, taikytini specialieji užsakovo teisių gynybos būdai, numatyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl ieškovės pareigos atlyginti atsakovės patirtas ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas, civilinės atsakomybės kilimo sąlygos nenustatinėtinos.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad joks priešpriešinių prievolių įskaitymas tarp šalių nevyko ir teismui nėra pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog Sutarties 2.7 punktu šalys susitarė: „Jei Rangovas per Užsakovo nurodytą terminą nepašalina Užsakovo nurodytų teisėtų trūkumų/defektų, Užsakovas turi teisę pašalinti tuos trūkumus/defektus pats ar pasitelkdamas trečiuosius asmenis Rangovo sąskaita. Užsakovas turi teisę išskaityti šias patirtas išlaidas iš Rangovui mokėtinų sumų.“ Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovė įrodė, jog ieškovės netinkamai atliktų stogo darbų trūkumams šalinti ji pasitelkė trečiąjį asmenį UAB „VDJ“ ir dėl to patyrė 5 445,00 Eur išlaidas, darytina išvada, kad ji pagrįstai šias išlaidas įskaitė į ieškovei mokėtiną sumą pagal 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00178, 8 984,24 Eur sumos (8 984,24 Eur – 5 445,00 Eur = 3 539,24 Eur).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo motyvai, kurių pagrindu padaryta išvada, kad atsakovė įrodė ieškovės atliktų darbų trūkumus, objekte (duomenys neskelbtini), ir kad dėl šių trūkumų pašalinimo atsakovė patyrė 5 445,00 Eur išlaidas, yra teisėta, pagrįsta, padaryta tinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir tinkamai paskirsčius šalims įrodinėjimo pareigą.

Dėl ieškovės objekte (duomenys neskelbtini), atliktų darbų trūkumų

Apeliantė nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta tenkinti atsakovės priešieškinį ir priteisti iš ieškovės 13 462,80 Eur nuostolių. Teigia, kad atsakovės priešieškiniu keliamas reikalavimas turi būti įrodinėjamas pagal CK 6.665 straipsnio nuostatas. Atsižvelgdama į tai, mano, jog atsakovė nepateikė jokių tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės atliktus defektus ir jų apimtį. Apeliantės teigimu, 2025 m. vasario 18 d. apžiūros aktas neįrodo atsakovės reikalavimo pagrįstumo. Nurodytame akte nustatyta aplinkybė, kad garo izoliacija skylėta, subadyta skobomis, tačiau byloje nenustatyta, jog aptariamas trūkumas buvo iki darbų perdavimo momento. Mano, kad teismas turėjo padaryti išvadą, jog apžiūros akte nurodyti trūkumai atsirado po darbų perdavimo, todėl darbų rezultato rizika tenka atsakovei.

Šios nutarties 18 punkte jau minėta, kad šalys 2024 m. gegužės 17 d. sudarė statybos darbų subrangos sutartį Nr. S-24-05-17/J21 (toliau – Sutartis 2), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus pagal techninį darbo projektą Nr. R_2221-01-TDP ir perduoti juos, kaip numatyta Sutartyje 2, o atsakovė įsipareigojo sudaryti ieškovei būtinas sąlygas darbams atlikti, Sutartyje 2 numatyta tvarka priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui Sutarties 2 kainą. Ginčo, kad ieškovė atliko darbus, juos perdavė atsakovei ir atsakovė už juos su ieškove atsiskaitė, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovei atlikus rangos sutartyje nustatytus stogo darbus nustatyta, jog lyjant lietui pro stogo konstrukcijas skverbėsi vanduo į pastato vidų. Pabrėžė, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ aktas patvirtina, jog garo izoliacija skylėta, subadyta skobomis, tarpusavyje nesuklijuota, mineralinė vata sumontuota ne pagal projektą. Ieškovė, nors ir ginčijo aptariamo akto pagrįstumą, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad vanduo pro stogo konstrukcijas bėgo dėl kitos priežasties, neįrodė. Atkreipė dėmesį į tai, jog, priešingai, nei teigia ieškovė, šie darbų trūkumai buvo ne akivaizdūs, o paslėpti, nes jie paaiškėjo po to, kai susidarė tam tikros klimatinės sąlygos, kurių nebuvo darbų priėmimo metu užbaigus darbus pagal Sutartį 2. Įvertinęs nustatytų aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė savo reikalavimą atlyginti 13 462,80 Eur žalą pagrindė leistinais rašytiniais įrodymais, pateikė duomenis, patvirtinančius, kad yra faktiškai sumokėjusi nurodytas sumas. Atsakovės nurodyta nuostolių suma yra reali, nurodyti darbai buvo atlikti ginčo objekte (duomenys neskelbtini), ir jie yra susiję su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu priežastiniu ryšiu. Aplinkybės, kad šios išlaidos yra nesusijusios su rangos sutarties sąlygų vykdymu ir yra nepagrįstos ar neprotingos, ieškovė neįrodė.

Pažymėtina, jog esminis apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentas yra tai, jog nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė, kad UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros akte nustatyti stogo trūkumai (garo izoliacija skylėta, subadyta skobomis) atsirado iki darbų perdavimo atsakovei momento. Tvirtina, jog plėvelės montavimo darbai nėra paslėpti darbai, todėl jos nesandarumas būtų akivaizdus. Kadangi darbų priėmimo metu tokie trūkumai nebuvo užfiksuoti, todėl mano, kad po darbų perdavimo daikto sugedimo rizika tenka atsakovei.

Pagal CK 6.697 straipsnio 1 dalį, statinio garantinis terminas yra įstatymo nustatytas terminas, per kurį galioja rangovo garantija, kad statinys nesugrius ir bus kokybiškas įstatyme nustatytą laikotarpį. Rangovas, jeigu ko kita nenustatyta statybos rangos sutartyje, per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyviniuose statybos dokumentuose nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį. Statinio garantinis terminas negali būti trumpesnis už CK 6.698 straipsnyje nustatytus terminus (penkeri metai; dešimt metų esant paslėptų statinio elementų (konstrukcijų, vamzdynų ir kt.); dvidešimt metų esant tyčia paslėptų defektų). CK 6.697 straipsnio 3 dalis nustato, jog rangovas, projektuotojas, statinio projekto ekspertizės rangovas ir statybos techninis prižiūrėtojas atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą dėl darbų rezultato kokybės ir garantinio termino, taip pat vadovaudamasi kasacinio teismo išaiškinimais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovė turėjo procesinę pareigą įrodyti ieškovės atliktų stogo keitimo darbų objekte (duomenys neskelbtini), defektų faktą, o ieškovė, siekdama tai paneigti, turėjo pareigą įrodyti jos atsakomybę šalinančias priežastis (kad defektai atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų). Dėl nurodytų priežasčių apeliantės argumentai, kad šiuo atveju atsakovė turėjo įrodyti, jog ieškovės atliktų darbų trūkumai egzistavo iki darbų perdavimo atsakovei momento, atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė įrodė, kad dėl ieškovės netinkamai atliktų stogo keitimo darbų ji patyrė nuostolius, o ieškovė savo argumentų, jog pati atsakovė atliko dalį darbų, todėl galėjo subadyti skobomis plėvelę, nepagrindė.

Atsakovė ir UAB „Banduva“ 2025 m. sausio 27 d. sudarė statinio konstrukcijų dalies ekspertizės sutartį Nr. SHSUT-250127-01 dėl statinio konstrukcijų apžiūros ir bendrosios ekspertizės atlikimo objekte (duomenys neskelbtini). UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ 2025 m. vasario 18 d. parengė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), būklės nustatymo apžiūros aktą Nr. PDS 25/02/18-2. Jame nustatyta, kad stogo konstrukcijose ir izoliaciniuose sluoksniuose yra defektų ir neatitikimų projektiniams bei statybos normatyviniams reikalavimams. Nurodyta, kad vizualiai atlikus stogo apžiūrą pastebėta, kad garo izoliacija skylėta, subadyta skobomis, tarpusavyje nesuklijuota. Mineralinė vata sumontuota ne pagal projektą, vizualiai atlikus kamino apžiūrą pastebėta, kad kamino įdėklo rinkinys su stogeliu padarytas ne pagal projektą. Mineralinės vatos izoliacija aplink kaminą įrengta nekokybiškai – palikti neužpildyti tarpai tarp vatos ir kamino sienelių. Tokia įrengimo kokybė neužtikrina reikiamo priešgaisrinio sandarumo ir neatitinka STR projekto reikalavimų. Ne visi dujinių katilų ortakiai – dūmtraukiai buvo atstatyti. Tokia būklė gali turėti įtakos ne tik katilo eksploatacijos saugumui ir efektyvumui, bet ir kelti galimą pavojų dėl netinkamo degimo produktų pašalinimo. Rekomenduojama nedelsiant įrengti dūmtraukius – ortakius pagal techninius reikalavimus, užtikrinant tinkamą sandarumą, trauką ir atitiktį gamintojo specifikacijoms. Apžiūros išvadose rekomenduota iš naujo atlikti stogo garo izoliuojamojo sluoksnio ir mineralinės vatos įrengimo darbus, atstatyti dūmtraukius – ortakius, vadovautis brėžiniais, aiškinamuoju raštu ir techninėmis specifikacijomis.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog aptariamas Apžiūros aktas neįrodo atsakovės reikalavimo pagrįstumo, kadangi nenustatyta, kad jame nurodyti trūkumai atsirado dar iki atliktų darbų perdavimo atsakovei momento. Šioje nutartyje jau konstatuota, kad rangovas – šiuo atveju ieškovė – atsako už defektus, nustatytus per garantinį terminą, jeigu neįrodo, kad jie atsirado dėl objekto ar jo dalių normalaus susidėvėjimo, jo netinkamo naudojimo ar užsakovo arba jo pasamdytų asmenų netinkamai atlikto remonto arba dėl užsakovo ar jo pasamdytų asmenų kitokių kaltų veiksmų. Todėl, atsakovei įrodžius defekto faktą, o ieškovei neįrodžius jos atsakomybę šalinančių priežasčių, ieškovė privalo neatlygintinai juos pašalinti arba atlyginti atsakovei defektų šalinimo išlaidas (6.664 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Apžiūros aktas patvirtina ieškovės netinkamai atliktų stogo keitimo darbų faktą ir jos padarytus defektus. Pažymėtina, jog pagal Sutartį 2 būtent ieškovė buvo atsakinga už objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stogo keitimo darbus, numatytus projekte Nr. R_221-01-TDP ir lokalinėje sąmatoje. Apžiūros akte nurodyti defektai yra susiję išimtinai su pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogu – jo konstrukcijomis ir izoliaciniu sluoksniu, taip pat kamino, dujinių katilų ortakių (dūmtraukių) trūkumais. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, apeliantė bylai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog dalį darbų aptariamame objekte atliko atsakovė, todėl plėvelę galėjo subadyti būtent ji. Apeliantė civilinės bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nepateikė duomenų, įrodančių, jog Apžiūros akte nurodyti stogo defektai atsirado dėl jo normalaus nusidėvėjimo, netinkamo naudojimo ar pačios atsakovės, jos pasamdytų asmenų netinkamai atliktų remonto darbų ar kitokių veiksmų (CPK 12 ir 178 straipsniai). Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą ir įrodinėtinas aplinkybes, įvertinus apeliantės nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus, matyti, jog apeliantė įrodinėjimo pareigą dėl stogo defektų buvimo nepagrįstai bando perkelti išimtinai atsakovei, tvirtindama, jog atsakovė neįrodė, kad stogo defektai atsirado dar iki darbų perdavimo momento, o priėmusi ieškovės atliktus darbus ir nenurodžiusi akivaizdžių trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog atsakovė viso proceso metu nepateikė tinkamų, leistinų ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų defektų faktą. Pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė CPK leistinomis priemonėmis įrodinėjo ir įrodė ieškovės atliktų stogo keitimo darbų defektų faktą. Pažymėtina, jog objekto, esančio (duomenys neskelbtini), stogo defektų faktą patvirtina ne tik minėtas Apžiūros aktas, bet ir byloje esančios fotonuotraukos, vaizdo įrašas; atsakovės ieškovei 2024 m. lapkričio 18 d. persiųstas elektroninis laiškas iš UAB „Civinity“ su fotonuotraukomis, kuriose matyti, jog bute, adresu (duomenys neskelbtini), lyjant lietui pro stogo konstrukcijas skverbiasi vanduo; 2025 m. sausio 6 d. atsakovės ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko susirašinėjimo medžiaga; 2025 m. vasario 7 d. trišalis susitarimas, sudarytas tarp buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininko, UAB „Inžinerijos servisas“ (rangovės) ir MB „Giesta“ (savininko rangovės) dėl UAB „Global Trade“ nekokybiškai atliktų stogo keitimo darbų daugiabučio gyvenamojo namo objekte (duomenys neskelbtini); 2025 m. rugpjūčio 25 d. UAB „Noreikstata“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOTEI-20/747, 1 750,00 Eur sumos (be PVM), už atliktus palėpės šiltinimo ir tvarkymo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini); 2025 m. spalio 22 d. UAB „Noreikstata“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOTEI-20/784, 4 235,00 Eur sumos (su PVM), už atliktus stogo defektų tvarkymo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini); 2026 m. sausio 27 d. UAB „Noreikstata“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. NOTEI-20/833, 3 630,00 Eur sumos (su PVM), už broko (defektų) šalinimo darbus objekte, adresu (duomenys neskelbtini); MB „Deka skardukas“ atsakovei išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. DEK00359, 1 680,00 Eur sumos (be PVM), dėl kamino apskardinimo darbų trūkumų pašalinimo; atsakovės atlikti mokėjimai pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras ir kita bylos medžiaga. Šioje vietoje svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kad nors apeliantė kvestionuoja ne tik patį defektų buvimo faktą, bet ir trečiųjų asmenų atsakovei išrašytas PVM sąskaitas dėl atsakovės patirtų išlaidų, šalinant ieškovės atliktų darbų stogo keitimo trūkumus, tačiau šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikia jokių įrodymų. Apeliantės nesutikimas iš esmės yra grindžiamas deklaratyviais teiginiais, kitaip – jai palankiu būdu – vertinant byloje esančių rašytinių įrodymų visumą. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo teisme metu šalims siūlyta apsvarstyti galimybę skirti šioje byloje ekspertizę, ieškovei išaiškinta, kad ji, nesutikdama su atsakovės pateiktu Apžiūros aktu, turi teisę pateikti teismui įrodymus, paneigiančius minėtame akte nurodytas aplinkybes, tačiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių šio akto nepagrįstumą, ieškovė nepateikė ir savo nesutikimą su Apžiūros aktu grindė žodiniais paaiškinimais. Pažymėtina, jog rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (lot. ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat). Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020 59 punktą; 2024 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024 104 punktą). Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-344-701/2020 44 punktą).

Pažymėtina, jog atsakomybė už statinio trūkumus, paaiškėjusius per garantinį terminą, tenka rangovui ir užsakovas, juos nustatęs, turi teisę pasinaudoti įstatymuose ar sutartyje nustatytais savo teisių gynimo būdais. Užsakovas turi teisę defektams pašalinti sudaryti sutartį su kitu asmeniu. Atsižvelgiant į šioje nutartyje anksčiau nurodytą teisinį reglamentavimą, sutartines nuostatas, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju garantiniu laikotarpiu paaiškėjus ieškovės atliktų darbų trūkumams objekte, adresu (duomenys neskelbtini), ieškovei šių trūkumų ne tik nepašalinus, bet ir su jais nesutinkant, atsakovė turėjo pagrindą ieškovės atliktų defektų pašalinimui pasitelkti trečiuosius asmenis ir dėl to patirtų išlaidų atlyginimo reikalauti iš ieškovės (Sutarties (2) 4.4, 7.6 punktas, CK 6.664 straipsnio 3 dalis, 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 6.697 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės reikalaujamą atlyginti 13 462,80 Eur nuostolių sumą (ši suma sumažėjo atsakovei atlikus įskaitymą į ieškovei pagal 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00178 mokėtiną sumą) iš esmės sudarė dvi dalys, t. y. išlaidos, kurias ji patyrė, sumokėdama tretiesiems asmenims už atitinkamų statybos darbų objekte (duomenys neskelbtini), atlikimą, šalinant ieškovės padarytus defektus (11 647,80) ir išlaidos, susijusios su UAB „Pastatų diagnostika ir statyba“ apžiūros akto parengimu (1 815,00 Eur). Atsakovės prašomi priteisti nuostoliai, tiesiogiai susiję su ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimu, nagrinėjamu atveju vertintini kaip atsakovės, kaip užsakovės, pasinaudojimas specialiuoju savo teisių gynimo būdu (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o išlaidos, patirtos dėl Apžiūros akto parengimo, vertintinos civilinės atsakomybės kilimo aspektu. Pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažinta, kad statybos rangos teisiniuose santykiuose greta specialių teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisių gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013; 2016 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-687/2016, 2018 m. lapkričio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-1075/2018). Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog atsakovės nuostolius, vertinant juos civilinės atsakomybės taikymo kontekste, sudaro jos patirtos 1 815,00 Eur išlaidos, nustatant ieškovės atliktų darbų trūkumus. Ieškovei tinkamai atlikus stogo keitimo darbus, nebūtų atsiradę trūkumai, atsakovei dėl to nebūtų tekę kreiptis dėl Apžiūros akto parengimo, nustatant ieškovės atliktų darbų trūkumų mastą, t. y. tarp ieškovės netinkamai atliktų darbų ir atsakovės patirtų išlaidų, siekiant nustatyti trūkumų apimtį, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Apibendrindama anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį atmetė pagrįstai – ieškovės reikalavimo dėl 7 425,00 Eur skolos iš atsakovės priteisimo pagal 2024 m. gruodžio 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00180 pagrįstai netenkino, o pripažinęs, kad ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės apmokėti 2024 m. gruodžio 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00178, 7 425,00 Eur sumos, padarė teisėtą išvadą, kad ši ieškovei mokėtina suma atsakovės pagrįstai yra įskaityta šalinant ieškovės atliktų statybos rangos darbų trūkumus. Taip pat pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs ir įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teisingai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigą, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė įrodė ne tik ieškovės atliktų darbų defektus, bet ir patirtus nuostolius, šalinant ieškovės netinkamai atliktų darbų trūkumus, todėl yra pagrindas atsakovės patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai.

Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Teigia, jog nors pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovės reikalavimo teisę į 8 984,25 Eur su PVM sumą pagal šalių pasirašytą 2024 m. gruodžio 5 d. atliktų darbų aktą, tačiau, atmetęs ieškovės ieškinį, nusprendė neatlyginti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

CPK 93 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kad ieškovės ieškinys yra atmetamas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Aplinkybė, jog sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad „ieškovei už faktiškai atliktus darbus turėtų būti atlyginta 8 984,24 Eur su PVM (7425 Eur be PVM suma)“, tačiau iš šios sumos išskaičiuoti atsakovės patirti 5 445,00 Eur nuostoliai dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimo, taip pat ieškovei pagal ieškinį mokėtina 3 569,25 Eur (8 984,24 Eur – 5 445,00 Eur) suma viršija atsakovės patirtus nuostolius, nesudaro pagrindo daryti prielaidos, jog pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą tenkino / iš dalies tenkino. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, jog skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas, t. y. ieškovės ieškinys pagrįstai atmestas visiškai, o atsakovės patikslintas priešieškinis patenkintas, nėra teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į šioje nutartyje nustatytų ir įvertintų aplinkybių, argumentų visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, teisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, tinkamai aiškino statybos rangą reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovės patikslintą priešieškinį tenkino visiškai. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų ir kitaip interpretuoja bei vertina bylos medžiagą, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visetas įvertintas ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir dėl to skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė pateikė duomenis, kad už apeliacinį skundą sumokėjo 365,00 Eur žyminį mokestį, duomenų apie kitas patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovė pateikė duomenis, patvirtinančius, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 1 500,00 Eur. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijoje nustatyto dydžio, todėl apeliantės apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovės atsakovei priteistina 1 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Inžinerijos servisas“, juridinio asmens kodas 303522871, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Global Trade LT“, juridinio asmens kodas 302934562, 1 500,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.