Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas, II-262-1111/2026

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas: Nutarimas
Data: 2026-07-13
Bylos Nr.: II-262-1111/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-06-3-00120-2026-6
Bylos rūšis: Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija

Teisėjas: Dainius Gecevičius
Pažeidėjas: APA1
Institucija: Palangos miesto savivaldybės administracija

Kategorijos

15.1.14Statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį (ANK 359 str.)
21.1.4Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 565-1 str.)
21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-262-1111/2026 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00120-2026-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.14; 21.1.4; 21.10.4 ROIK: 25287819525 (S)

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2026 m. liepos 13 d. Plungė

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Dainius Gecevičius, sekretoriaujant Imantei Dirgėlienei, Daivai Žvinklienei, dalyvaujant Palangos savivaldybės administracijos atstovui E. R., administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 atstovui advokato padėjėjui Artūrui Venckui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 skundą dėl Palangos savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-5-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Palangos savivaldybės administracijos vyresnysis patarėjas E. R. 2026 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-5-2026 paskyrė APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 359 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 1540 Eur dydžio baudą.

Nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos mėn. 19 d. 13 val. 30 min. iki 2025 m. rugsėjo mėn. 5 d. 10 val. 00 min. Nusižengimo esmė nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. Ž., 2021-07-15 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn įsigijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) tame tarpe ir vieno buto gyvenamąjį namą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Namas laikotarpiu nuo 2022 m. tiksli data nenustatyta iki 2022-10-28 atliekant paprastąjį remontą buvo pertvarkytas į faktiškai daugiabutį (7 butų) namą (2022-10-28 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinė nuo 2022-06-10 iki 2023-06-14 pagal įmonės 2022-06-10 įgaliojimą, bei direktorė nuo 2023-12-22 APA1 privalėdama parengti pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), patalpų paskirties iš vienbučio gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą keitimo projektą ir gauti tai atlikti leidžiantį dokumentą (leidimą statybai) kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei), neparengusi nurodyto projekto ir negavusi leidimo statybai, atliko pastato paprastąjį remontą faktiškai vienbutį gyvenamąjį pastatą pertvarkydama į daugiabutį gyvenamąjį pastatą (įrengtos 7 atskirus įėjimus, miegamojo ir virtuvės zonas, tualeto ir dušo patalpas turinčios patalpų grupės, su atskiromis kontrolinėmis dujų, vandens apskaitomis). Atlikusi šiuos veiksmus APA1 neįregistravo rekonstruoto pastato kaip daugiabučio VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei), statinį (jo patalpas) naudojo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, bei statinį (jo patalpas) naudojo ne pagal paskirtį iki kol 2025-06-30 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė. Tokiu būdu APA1 padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta APA1 pateikė skundą dėl pirmiau minėto nutarimo. Prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (taikyti senatį) ir/arba nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių.

Dėl esminių faktinių aplinkybių skunde nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė), kurios direktore nuo 2023-12-22 yra Pareiškėja, 2021-07-15 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), įskaitant ir vieno buto gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Gyvenamasis namas), esančius (duomenys neskelbtini).

Per IS „Infostatyba“ Palangos miesto savivaldybės administracijai Bendrovė pateikė 2021-09-09 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais parengtą projektą „Gyvenamojo namo (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“, Nr. (duomenys neskelbtini). Palangos savivaldybės administracija atmetė prašymą, nurodydama, kad „<...>neypatingosios kategorijos, vienbučio gyvenamojo namo paprastasis remontas (kuris pagal pateikus duomenis nėra Kultūros paveldo statinys) statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas“.

Tai, jog Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, Bendrovei patvirtino ir 2021-09-14 pateiktas IS „Infostatyba“ atsakymas į Bendrovės prašymą išduoti statybą leidžiančius dokumentus Gyvenamojo namo paprastajam remontui bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-11-08 parengtas ekspertinio tyrimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini).

Gyvenamajame name 2022 metais Bendrovė atliko paprastojo remonto darbus, kurių metu: (i) buvo pakeista Gyvenamojo namo išvaizda (pakeista pastato stogo danga, pastatas apšiltintas ir nutinkuotas, įrengti stoglangiai, pakeisti langai ir jų angų dydžiai); (ii) Gyvenamojo namo viduje atliktas vidaus patalpų perplanavimas, pastogėje įrengtos trys antresolės.

Bendrovei atliekant Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) 2022-06-17 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2022-06-27 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat buvo konstatuota, jog vadovaujantis aktualiu teisiniu reglamentavimu, paprastojo remonto darbams statybos leidimas neprivalomas.

2022-09-22 buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai buvo užbaigti surašant ir IS „Infostatyba“ registruojant 2022-10-28 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Deklaracija), Nekilnojamojo turto registre (toliau - NTR) įrašas galioja nuo 2022-12-21. Kiek Pareiškėjai yra žinoma, prieš Gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimą NTR, VĮ Registrų centras kreipėsi į Inspekciją 2022-11-14 raštu, prašydamas suteikti tarnybinę pagalbą pateikti išvadą, ar 2022-09-22 parengtoje nekilnojamojo daikto - Gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje teisingai buvo nustatyta atliktų statybos darbų rūšis (paprastasis remontas). Inspekcija atliko Deklaracijos teisėtumo patikrinimą bei 2022-12-02 surašė Deklaracijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini); patikrinimo išvada - Deklaracija registruota teisėtai.

Pažymėjo, kad atlikus Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė: Gyvenamasis namas NTR liko įregistruotas kaip pastatas - gyvenamasis namas, paskirties grupė - vienbučių ir dvibučių, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - vienbučių. Gyvenamasis namas tiek prieš atliekant paprastojo remonto darbus, tiek po jų atlikimo turi vieną unikalų numerį ir yra vienas turtinis vienetas, t. y. naujų turtinių vienetų (atskirų butų ar atskirų kitos paskirties patalpų) nėra suformuota. Šie duomenys yra galiojantys ir nenuginčyti, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalimi, Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Užbaigus Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus Inspekcija 2022-11-28 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2022-12-06 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodama, kad Gyvenamajame name buvo atlikti paprastojo remonto darbai keičiant pastato išvaizdą ir vidaus patalpų perplanavimą, kuriems atlikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir STR 1.05.01:2017. Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punkto nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

Be to, Inspekcija 2025-06-13 atliko pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2025-06-27 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuodama, kad ji neturi pagrindo imtis veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 11 ar 14 straipsniuose, o statybą leidžiantis dokumentas atliktiems Gyvenamojo namo statybos darbams neprivalomas.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ir pati Palangos miesto savivaldybės administracija ne mažiau kaip du kartus atliko Bendrovės atliekamą Gyvenamojo namo techninę priežiūrą ir naudojimą pagal paskirtį (2022-12-16 ir 2024-07-19), tačiau jokių pažeidimų, susijusių su Gyvenamojo namo naudojimu ne pagal paskirtį, nenustatė.

NTR 2022-12-21 atlikus Gyvenamojo namo kadastro duomenų tikslinimą, 2022-09-22 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-12-30 parengė Gyvenamojo namo naudojimosi tvarką bei Žemės sklypo naudojimosi tvarką, kurios buvo patvirtintos notaro ir įregistruotos NTR.

Statinių paskirtį nustato Statybos techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“. Vadovaujantis šio teisės akto aktualiomis nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 2024-11- 01, nebeliko nuostatų, nustatančių, jog vieno buto pastatai yra skirti gyventi vienai šeimai. Ginčui taikytinos redakcijos STR Stalinių klasifikavimo 1 priedo 1 punktas nustatė, kad vienbutis namas – tai pastatas, kuriame įrengtos gyvenamosios (kambariai) ir pagalbinės (garažas, rūsys) patalpos, kuris formuojamas kaip vienas Nekilnojamojo turto kadastro objektas (statinys) ir atskirais Nekilnojamojo turto kadastro objektais (patalpomis) neskaidomas (ankstesnė (nebeaktuali) redakcija - gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatai - skirti gyventi vienai šeimai).

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurias namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei į tai, kad galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai leidžia vieno buto gyvenamąjį namą pardavinėti dalimis, o statinio bendrasavininkams apsistoti turimose patalpose bei prižiūrėti savo nuosavybės dalį, Bendrovė notariniais sandoriais perleido atitinkamas Gyvenamojo namo dalis (patalpas) tretiesiems asmenims, kurie kaip Gyvenamojo namo bendraturčiai, įsigiję Gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, savo nuosavybės dalimis disponuoja CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta naudojimosi tvarka.

Likusias Bendrovei priklausančio Gyvenamojo namo dalis Bendrovė pardavė 2025-06-30 notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), ko pasėkoje nuo 2025-06-30 Bendrovė nebėra Gyvenamojo namo/jo dalių savininke ir Gyvenamuoju namu nebesinaudoja.

Praėjus beveik 3 (trejiems) metams nuo Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbų užbaigimo ir įregistravimo teisės aktų nustatyta tvarka, Pareiškėja gavo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2025-10-13 šaukimą 2025-10-22 atvykti į Palangos miesto savivaldybės administraciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui pagal ANK 359 straipsnį dėl vienbučio namo pertvarkymo į daugiabutį, adresu (duomenys neskelbtini), nepakeitus paskirties.

Šalies argumentai

Pareiškėja pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai 2025-10-21 paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo, kuriuose išsamiai išdėstė savo poziciją, pagrindžiančią, jog: (i) nėra jokio faktinio pagrindo Gyvenamąjį namą laikyti daugiabučiu namu; (ii) Gyvenamasis namas ir jo naudojimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus (neprieštarauja šiuo metu galiojančiam teisiniam reglamentavimui); (iii) administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

Palangos miesto savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. G. 2025-10-28 surašė Pareiškėjai administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-25ANR_P-4401-2025 dėl jos tariamai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

Gavusi minėtą administracinio nusižengimo protokolą, Palangos miesto savivaldybės administracijai Pareiškėja pateikė išsamius 2025-11-13 papildomus rašytinius paaiškinimus, prašydama: (i) administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminui (taikyti senatį); (ii) administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant administracinio nusižengimo sudėties požymių.

Visgi, Palangos miesto savivaldybės administracijos vyresnysis patarėjas E. R., priimdamas skundžiamą Nutarimą, neatsižvelgė į Pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytą jos poziciją dėl Pareiškėjai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, padarymo, nevisapusiškai įvertino visus byloje surinktus įrodymus, ko pasėkoje visiškai nepagrįstai konstatavo, jog Pareiškėjos veiksmuose yra minėto administracinio nusižengimo požymių. Tai pagrindžia toliau dėstomi argumentai.

Šalies argumentai

Dėl teisinių motyvų skunde nurodė, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).

Be to, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022).

Nuo 2024-05-09 galiojančioje ANK 359 straipsnio 1 dalies redakcijoje numatyta administracinė atsakomybė už savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimą ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimą, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka.

ANK 359 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, ji nukreipia į SĮ ir kitus įstatymus, kuriuose nustatytų reikalavimų pažeidimai gali užtraukti administracinę atsakomybę pagal minėtą ANK straipsnį. Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kokią konkrečią SĮ ar kitų įstatymų nuostatą pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo.

Iš skundžiamame Nutarime nurodytos administracinio nusižengimo esmės ir teisės akto, kurio reikalavimai neva buvo pažeisti (SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas), matyti, kad Pareiškėjai inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje, pirmiausiai yra grindžiamas tuo, jog Pareiškėja, privalėdama parengti Gyvenamojo namo patalpų paskirties iš vienbučio gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą keitimo projektą ir gauti tai atlikti leidžiantį dokumentą (leidimą statybai) kaip numatyta SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte, neparengusi nurodyto projekto ir negavusi leidimo statybai, atliko pastato paprastąjį remontą faktiškai vienbutį gyvenamąjį namą pertvarkydama į daugiabutį gyvenamąjį pastatą (įrengtos 7 atskirus įėjimus, miegamojo ir virtuvės zonas, tualeto ir dušo patalpas turinčios patalpų grupės, su atskiromis kontrolinėmis dujų, vandens apskaitomis), po ko atlikusi šiuos veiksmus Pareiškėja neįregistravo rekonstruoto pastato kaip daugiabučio VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, tokiu būdu Pareiškėja neva pažeidė SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą.

Nesutinka su Pareiškėjos veiksmų kvalifikavimu ir administracinės atsakomybės Pareiškėjai taikymu pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį dėl Gyvenamajame name atliktų paprastojo remonto darbų, neva pažeidžiant SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pažymėjo, kad Gyvenamojo namo paprastieji remonto darbai buvo atlikti laikantis visų teisės aktų reikalavimų, o atlikus Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, Gyvenamojo namo pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė, Gyvenamasis namas tiek prieš atliekant paprastojo remonto darbus, tiek po jų atlikimo turi vieną unikalų numerį ir yra vienas turtinis vienetas, t. y. naujų turtinių vienetų (atskirų butų ar atskirų kitos paskirties patalpų) nėra suformuota.

Atkreipė dėmesį į tai, kad Inspekcija ir Palangos miesto savivaldybės administracija daug kartų tikrino tiek Bendrovės atliekamus Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, tiek ir šių darbų rezultatą, tačiau jokių teisės aktų pažeidimų nenustatė, be kita ko, konstatuodami, jog statybą leidžiantis dokumentas atliktiems Gyvenamojo namo statybos darbams neprivalomas. 2022-09-22 buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai buvo užbaigti surašant ir IS „Infostatyba“ registruojant Deklaraciją, kurios teisėtumo patikrinimą atliko Inspekcija, konstatuodama, jog Deklaracija registruota teisėtai.

2022-09-22 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje visiškai atsispindi Gyvenamojo namo viduje atliktas vidaus patalpų perplanavimas, todėl skundžiamame Nutarime nurodytos aplinkybės apie Gyvenamajame name įrengtas 7 patalpų grupes puikiai buvo žinomos tiek Inspekcijai, tiek ir Palangos miesto savivaldybės administracijai, tačiau šios institucijos jokių pažeidimų su atliktais Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbais ir jų rezultatu nenustatė.

Taigi, tiek inicijuojant Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, tiek juos vykdant, tiek ir teisės aktų nustatyta tvarka registruojant šių darbų rezultatą, Pareiškėja, pasikliaudama teisės aktais, valstybės ir savivaldybės institucijų atliktais patikrinimais ir išvadomis, neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atliktiems Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą statybai), kaip yra teigiama skundžiamame Nutarime.

Todėl, net ir darant prielaidą, kad paprastojo remonto būdu Bendrovė, neturėdama statybos leidimo, pertvarkė vienbutį gyvenamąjį namą į daugiabutį gyvenamąjį namą (su kuo Pareiškėja nesutinka), kai Bendrovės veiksmus nuolat kontroliavo Inspekcija ir Palangos miesto savivaldybės administracija, konstatuodamos, jog Bendrovė teisėtai atlieka/atliko paprastojo remonto darbus, joks statybą leidžiantis dokumentas tokiems statybos darbams neprivalomas, nagrinėjamu atveju turi būti konstatuota tai, jog Pareiškėjos veiksmuose, kuriais skundžiamu Nutarimu yra grindžiamas SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto pažeidimas, nėra būtino subjektyvaus požymio - kaltės. Kaip jau minėta, administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Kita vertus, Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai buvo užbaigti surašant ir IS „Infostatyba“ registruojant 2022-10-28 Deklaraciją, NTR įrašas galioja nuo 2022-12-21. Taigi, tariamas vienbučio gyvenamojo namo pertvarkymas į daugiabutį gyvenamąjį namą buvo padarytas ne vėliau kaip iki 2022-10-28. Nuo 2022-10-28 iki Nutarimo priėmimo dienos (2026-01-09) yra praėję daugiau nei 2 (dveji) metai, todėl, sutinkamai su ANK 39 straipsniu, administracinė atsakomybė Pa reiškėjai už šiuos veiksmus nebėra galima net ir darant prielaidą, kad dėl Gyvenamajame name atliktų paprastojo remonto darbų, neva pažeidžiant SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Pareiškėjos veiksmuose yra ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinio nusižengimo visi požymiai (su kuo Pareiškėja nesutinka).

Iš skundžiamame Nutarime nurodytos administracinio nusižengimo esmės taip pat matyti, kad Pareiškėjai inkriminuojamas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 359 straipsnio 1 dalyje, yra grindžiamas ir tuo, jog nuo 2024-07-19 iki 2025-09-05 Pareiškėja Gyvenamąjį namą (jo patalpas) naudojo pažeisdama SĮ nustatytus reikalavimus bei Gyvenamąjį namą (jo patalpas) naudojo ne pagal paskirtį. Ir šioje skundžiamo Nutarimo dalyje nesutiktina su Pareiškėjos veiksmų kvalifikavimu ir administracinės atsakomybės Pareiškėjai taikymu pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį.

Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Bendrovė Gyvenamąjį namą (jo atskiras patalpas) naudojo ne iki 2025-09-05, kaip nurodyta Nutarime, o iki 2025-06-30, kuomet likusias Bendrovei priklausančio Gyvenamojo namo dalis Bendrovė pardavė 2025-06-30 notariškai patvirtinta pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

Antra, nors traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį turi būti nustatyta, kokią konkrečią SĮ ar kitų įstatymų nuostatą pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau Nutarime nėra nurodyta, kokius gi SĮ ar kitų įstatymų nustatytus reikalavimus Pareiškėja pažeidė Bendrovei naudojant statinį (jo patalpas) tariamai ne pagal paskirtį.

Pažymėtina, kad ir 2025-10-28 Pareiškėjai surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. SAVAD-25ANR_P-4401-2025 nebuvo nurodyta, kokio (kokių) teisės aktų reikalavimus Bendrovė pažeidė naudodama Gyvenamąjį namą tariamai ne pagal paskirtį, kas iš esmės pažeidė ir apribojo Pareiškėjo teisę gintis dar šioje administracinio nusižengimo tyrimo stadijoje.

Motyvuojamoji dalis

Pabrėžė, kad ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taip pat svarbu akcentuoti, kad aplinkybė, kam realiai statinys (jo patalpos) buvo naudojamos, turi būti įrodyta, o ne preziumuojama.

Kaip jau minėta, Bendrovė notariniais sandoriais perleido atitinkamas Gyvenamojo namo dalis (patalpas) tretiesiems asmenims, kurie kaip Gyvenamojo namo bendraturčiai, įsigiję Gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, savo nuosavybės dalimis disponuoja CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta naudojimosi tvarka. Galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia dalinės nekilnojamojo turto nuosavybės, todėl nekilnojamo turto bendrasavininkų skaičius nenusako pastato paskirties, jo naudojimo būdo, pobūdžio, mąsto ar pan.

Be to, Gyvenamasis namas bendraturčių buvo/yra naudojamas pagal matininko paruoštą, notaro patvirtiną ir NTR įregistruotą naudojimosi tvarką, t. y. Gyvenamojo namo bendraturčiai, įsigiję Gyvenamojo namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, savo nuosavybės dalimis disponuoja CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta naudojimosi tvarka, todėl konstatuotina, jog Gyvenamojo namo naudojimas jokių SĮ ir kitų įstatymų nuostatų nepažeidė ir nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog Gyvenamasis namas buvo/yra naudojamas ne pagal paskirtį.

Priešingas aiškinimas iškreiptų ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo - pastato (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį - esmę, nes administracinė atsakomybė galėtų kilti vien tik už tai, jog pastatas (jo patalpos) yra valdomos ir naudojamos kelių bendraturčių, savo nuosavybės dalimis disponuojančių CK 4.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta naudojimosi tvarka.

Galiausiai, nagrinėjamu atveju taip ir nėra aišku, kodėl būtent Pareiškėja yra traukiama administracinėn atsakomybėn pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį ir kaip pasireiškė teisei priešingi Pareiškėjos veiksmai (neveikimas) bei kokio Pareiškėjos elgesio reikalavo Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-33-976/2024, e2AT-54-1214/2024, 2AT-20-719/2024).

Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų bylose egzistuoja vienareikšmė pozicija, kad įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padaryto nusižengimo sudėties požymius privalo atsakomybėn jį traukianti institucija, o tokią poziciją pagrindžiančių duomenų visuma negali kelti jokių pagrįstų abejonių. Kita vertus, byloje nustačius neaiškumus ir/ar abejones, kurių nėra galimybės pašalinti net ir vertinant bylos įrodymus, jie turi būti aiškinami atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, dėl Gyvenamajame name atliktų paprastojo remonto darbų, neva pažeidžiant SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą, Pareiškėja negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn (ANK 2 straipsnio 3 dalis), kadangi Pareiškėja, pasikliaudama teisės aktais, valstybės ir savivaldybės institucijų atliktais patikrinimais ir išvadomis, neturėjo jokio pagrindo abejoti, kad atliktiems Gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams yra būtina gauti statybą leidžiantį dokumentą (leidimą statybai), kaip yra teigiama skundžiamame Nutarime. Be to, tariamas vienbučio gyvenamojo namo pertvarkymas į daugiabutį gyvenamąjį namą buvo padarytas ne vėliau kaip iki 2022-10-28, t. y. nagrinėjamu atveju yra suėjęs ANK 39 straipsnyje nustatytas 2 metų nuo administracinio nusižengimo padarymo administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Gyvenamojo namo naudojimas atitinka visus teisės aktų reikalavimus (neprieštarauja šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui), o Nutarime nėra nurodyta ir pagrįsta, kokius gi SĮ ar kitų įstatymų nustatytus reikalavimus Pareiškėja pažeidė, Bendrovei naudojant statinį (jo patalpas) tariamai ne pagal paskirtį. Todėl skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.

Palangos miesto savivaldybės administracijos Juridinio ir personalo skyriaus vyresnysis patarėjas E. R. pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka. Prašo palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Dėl faktinių aplinkybių nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. K. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. Ž., 2021-07-15 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn įsigijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) tame tarpe ir vieno buto gyvenamąjį namą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Namas laikotarpiu nuo 2022 m. tiksli data nenustatyta iki 2022-10-28 atliekant paprastąjį remontą buvo pertvarkytas į faktiškai daugiabutį (7 butų) namą (2022-10-28 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinė nuo 2022-06-10 iki 2023-06-14 pagal įmonės 2022-06-10 įgaliojimą, bei direktorė nuo 2023-12-22 APA1 privalėdama parengti pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), patalpų paskirties iš vienbučio gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą keitimo projektą ir gauti tai atlikti leidžiantį dokumentą (leidimą statybai) kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei), neparengusi nurodyto projekto ir negavusi leidimo statybai, atliko pastato paprastąjį remontą faktiškai vienbutį gyvenamąjį pastatą pertvarkydama į daugiabutį gyvenamąjį pastatą (įrengtos 7 atskirus įėjimus, miegamojo ir virtuvės zonas, tualeto ir dušo patalpas turinčios patalpų grupės, su atskiromis kontrolinėmis dujų, vandens apskaitomis). Atlikusi šiuos veiksmus APA1 neįregistravo rekonstruoto pastato kaip daugiabučio VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei), statinį (jo patalpas) naudojo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, bei statinį (jo patalpas) naudojo ne pagal paskirtį iki kol 2025-06-30 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė. Tokiu būdu APA1 padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje.

2025-10-13 buvo pradėta administracinė teisena Nr. ROIK 25287819525 ir atliekamas tyrimas. 2026-01-09 pabaigus administracinių nusižengimų tyrimą Palangos miesto savivaldybės administracijoje, APA1 atžvilgiu buvo priimtas nutarimas administracinėje byloje. Nutarimu ji buvo pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 359 straipsnio 1 dalyje, jai buvo skirta administracinė nuobauda - 1540 Eur bauda.

Per IS „Infostatyba“ Palangos miesto savivaldybės administracijai (toliau - administracija) bendrovė pateikė 2021-09-09 prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo paprastojo remonto darbams pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2021 metais parengtą projektą „Gyvenamojo namo (Unik. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektas“, Nr. (duomenys neskelbtini). Administracija atmetė prašymą, nurodydama, kad „<...>neypatingosios kategorijos, vienbučio gyvenamojo namo paprastasis remontas (kuris pagal pateikus duomenis nėra kultūros paveldo statinys) statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas“. Atkreipė dėmesį, kad projekte Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas administracijai buvo numatytas paprastasis pastato remontas nekeičiant pastato paskirties. Projekto bendrosios dalies aiškinamojo rašto 5 d. (esama situacija) nurodyta, kad gyvenamojo pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) paprastojo remonto darbų techninis projektas parengtas vadovaujantis statinio projektavimo užduotimi. Vidaus patalpų išplanavimas nekeičiamas. Žemės naudojimo paskirtis - kita, naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos. Pastato paprastojo remonto projekte nei pastato paskirties keitimas nei jo išplanavimo keitimas numatyti nebuvo.

Gyvenamajame name 2022 metais bendrovė atliko paprastojo remonto darbus, kurių metu buvo pakeista gyvenamojo namo išvaizda (pakeista pastato stogo danga, pastatas apšiltintas ir nutinkuotas, įrengti stoglangiai, pakeisti langai ir jų angų dydžiai), gyvenamojo namo viduje atliktas vidaus patalpų perplanavimas, pastogėje įrengtos trys antresolės.

Be išvardintų darbų paprastojo remonto darbais buvo atlikti ir šie vienbučio gyvenamojo namo pertvarkymai - suformuotos 7 izoliuotos patalpos, turinčius atskirus 7 įėjimus, kuriuose įrengti atskiri sanitariniai mazgai, įrengti atskiri patalpų šildymo katilai, kuriuos gali naudotis ir valdyti skirtingi asmenys, įrengti 7 atskiri vandens įvadai ir vandens apskaitos skaitikliai. Atlikus tokius pakeitimus, kurie pažeidė projekto Nr. (duomenys neskelbtini) sprendinius, paprastojo remonto darbais buvo pakeista pastato paskirtis iš vienbučio gyvenamojo namo į daugiabutį. Statybos įstatymo (redakcija galiojusi paprastojo remonto atlikimo metu, galiojanti ir dabar) 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad tokiems darbams, kuriais keičiama neypatingojo vienbučio gyvenamojo namo paskirtis į daugiabutį privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą.

2022-09-22 buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, o gyvenamojo namo paprastojo remonto darbai buvo užbaigti surašant ir IS „Infostatyba“ registruojant 2022-10-28 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Inspekcija atliko deklaracijos teisėtumo patikrinimą bei 2022-12-02 surašė deklaracijos patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).

Atlikus gyvenamojo namo paprastojo remonto darbus, namo pagrindinė naudojimo paskirtis pasikeitė. Nors gyvenamasis namas Nekilnojamojo turto registre ir po remonto darbų liko teisiškai įregistruotas kaip pastatas - gyvenamasis namas, paskirties grupė - vienbučių ir dvibučių, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - vienbučių, tačiau atlikus remonto darbus ir įvertinus jais padarytus pakeitimus po remonto darbų atlikimo pastatas faktiškai tapo daugiabučiu gyvenamuoju namu.

Gavusi 2022-11-22 R. K. skundą dėl remonto darbų atlikimo Inspekcija 2022-11- 28 atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir 2022-12-06 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte konstatavo, kad gyvenamajame name buvo atlikti paprastojo remonto darbai keičiant pastato išvaizdą ir vidaus patalpų perplanavimą, kuriems atlikti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - SĮ) 27 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo 4 punkto nuostatomis, statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.

2022-12-16 administracija atliko vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo APA1 ir surašė statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatavo, kad pastato paprastajam remontui statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas. Pažymėjo, kad akte nurodyta, jog administracija reikalauja, kad bendrovė pastatą naudotų pagal paskirtį kaip vienbutį gyvenamosios paskirties namą. Atkreipė dėmesį, kad patikrinimas vyko žiemos metu, esant paskelbtai COVID-19 pandemijai, namo patalpose gyventojų nebuvo, dėl to patikrinimo metu patalpos iš vidaus apžiūrėtos nebuvo. Namas buvo apžiūrėtas iš išorės ir išvados apie jo remontą padarytos iš dokumentų pridėtų prie patikrinimo akto.

2024-07-19 administracija atliko vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kuriame be kitų bendraturčių dalyvavo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė APA1 ir 2024-07-29 surašė tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime konstatavo, kad po patikrinimo atlikimo, pagal esamą padėtį galima konstatuoti jog faktiškai vienbučiame gyvenamajame pastate yra įrengti 7 atskiri ( izoliuoti) vienas nuo kito butai ( apartamentai), įrengti 7 atskiri įėjimai, turinčių atskirus įėjimus patalpų išplanavimas yra toks, kad patalpose yra po vieną kambarį, virtuvės zoną ir po sanitarinį mazgą. Iš prie tarnybinio pranešimo pridėtų fotonuotraukų matyti, kad apžiūros metu dar ne visos patalpos buvo įrengtos, tačiau apžiūros metu užfiksuoti įrengti trys dujiniai šildymo katilai.

2025-09-03 administracija atliko vienbučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimą, kuriame dalyvavo gyvenamojo pastato bendraturčiai. Pažymėtina, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ savo likusią patalpų dalį jau buvo pardavusi 2025-06-30 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuosavybės teise priklausančių patalpų, šiame pastate, nebeturėjo. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtos patikrinime dalyvavusių asmenų patalpos. Buvo iš vidaus apžiūrėtos patalpos, kurių įėjimo durys pažymėtos numeriais 6, 5, 4 ir 2 (apžiūrėta 2025-09-05), kitos pastato patalpos apžiūrėtos išoriškai ir vadovautasi 2024-07-19 daryto patikrinimo apžiūros medžiaga (2024-07-29 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), nes nepastebėta, kad būtų minėtose patalpose daryti kokie nors pakeitimai, ar pertvarkymai. Apžiūrint patalpas nustatyta ir nuotraukose užfiksuota, kad patalpos įrengtos taip, kad gali būti faktiškai (ne juridiškai) laikomos 7 atskirais butais (apartamentais), įrengti 7 atskiri įėjimai į sugrupuotas patalpas. Turinčių atskirus įėjimus patalpų išplanavimas toks, kad yra bent po vieną kambarį, virtuvės zoną ir atskirą patalpą tualetui su praustuvu ir dušo kabina. Nustatyta, kad faktiškai patalpos naudojamos, kaip daugiabučio namo gyvenamosios patalpos, atskiroms patalpų grupėms įrengti atskiri kontroliniai vandens skaitikliai (7 vnt.), įrengti atskiri kontroliniai dujų skaitikliai (rasti 3 vnt.), įrengti atskiri dujiniai šildymo ir šilto vandens ruošimo katilai. Patikrinimo metu nustatyta, kad namo bendraturčiai yra įsigiję namo dalis bendrosios dalinės nuosavybės tvarka, pasirašydami notariškai patvirtintas pirkimo-pardavimo sutartis ir savo nuosavybės dalimis naudojasi vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalimi nustatyta naudojimosi tvarka.

R. K. pareiškimu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. Pareiškėja apskundė 2022-12-09 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos raštą „Dėl atlikto tyrimo (duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde pareiškėja nurodė, kad Inspekcija pagal 2022-11-22 jos prašymą 2022-11-28 atliko faktinių duomenų patikrinimą dėl (duomenys neskelbtini), esančio namo remonto darbų atlikimo ir surašė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad pažeidimų atliekant ginčo namo paprastąjį remontą nenustatyta. Anot Inspekcijos remontas galėjo būti atliktas be leidimo statybai ir nors pastatas paskelbtas internete ir pardavinėjamas ne kaip vienbutis (pagal paskirtį), bet atskirais apartamentais, kaip atskiri 7 turtiniai vienetai (kaip, daugiabutis) nors pagal teisinę registraciją pastatas vienbutis. Inspekcija nustatė, kad gyvenamojo namo faktinė padėtis atitinka 2022-09-22 atliktų kadastrinių matavimų duomenis. 2023-04-04 sprendimu teismas konstatavo, kad inspekcija 2022-11-28 patikrinimą atliko ir ginčo patikrinimo aktą surašė iš duomenų bazėse esančių dokumentų, tačiau faktinio patikrinimo vietoje neatliko dėl to netinkamai įvertino, kad realiai vieno buto gyvenamasis namas paprastojo remonto metu buvo pertvarkytas į daugiabutį ir jį UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėjamas atskirais butais (apartamentais). Dėl to teismas panaikino Inspekcijos 2022-12-09 sprendimą ir įpareigojo Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą atliekant pakartotinį faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

Inspekcija apskundė šį sprendimą apeliacine tvarka Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. 2025-05-21 neskundžiamą nutartimi teismas konstatavo: Teisėjų kolegija susipažinusi su gyvenamojo namo 2022-09-22 atliktų kadastrinių matavimų duomenimis nustatė, kad paprastojo remonto būdu atlikti vienbučio gyvenamojo namo pertvarkymai akivaizdžiai patvirtina, kad vienbutis gyvenamasis namas yra pertvarkytas į daugiabutį. Atliekant paprastąjį remontą buvo suformuotos atskiros izoliuotos patalpos, turinčios atskirus įėjimus, patalpose įrengti atskiri sanitariniai mazgai, įrengti atskiri šildymo katilai, bei kiekvienai patalpai atskiri vandens skaitikliai. Viešai internete paskelbtuose skelbimuose patalpos vienbučiame gyvenamajame name buvo pardavinėjamos kaip atskiri turtiniai vienetai turintys atskirą vandens apskaitą bei atskira šildymą. Nustatyta, kad statybos inspekcija niekaip nevertino to fakto, kad atliktais remonto darbais faktiškai buvo pakeista pastato paskirtis, o pastato paskirties pakeitimui yra reikalingas leidimas statybai. Nustatyta, kad pastato paskirties pasikeitimo fakto objektyvus įvertinimas yra reikšmingas visų kitų pasekmių dėl pastate atliktų remonto darbų - dujų, šildymo, elektros, vandentiekio tinklų pertvarkymo, remontą įteisinančių deklaracijų teisėtumo vertinimo, atitikties teritorijų planavimo dokumentams, paveldosaugos reikalavimas, aspektu. Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad inspekcijos 2022-12-09 raštas (atsakymas pareiškėjai K.) nepagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės nuostatomis, kad Inspekcija netinkamai atliko įstatymais jai suteiktą statybos priežiūros funkciją, nepagrįstai neatliko statybą leidžiančių ir įteisinančių dokumentų patikrinimo ir jų faktinio atitikimo gyvenamajame name atliktiems statybos darbams, bei nepatikrino ar remonto dalyvių veiksmai atitiko statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Dėl to Inspekcijos apeliacinis skundas buvo atmestas ir institucija įpareigota tinkamai atlikti paprastojo remonto darbų patikrinimą gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal 2022-11-22 pareiškėjos prašymą.

Vykdydama teismo sprendimą Inspekcija atliko ginčo pastato papildomą statybos darbų patikrinimą ir 2025-12-10 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė R. K. į jos iškeltus klausimus. Atlikusi patikrinimą inspekcija 2025-11-12 surašė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Įvertinusi paprastojo remonto metu atliktus darbus ginčo name inspekcija nustatė, kad paprastojo remonto metu atlikti pakeitimai laikytini pastato paskirties keitimu dėl to pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Statybos įstatymo 27 straipsnio l dalies 6 punktas) tokių darbų atlikimui buvo reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Inspekcija nustatė, kad pagal Statybos įstatymo 2 str. 46 d. paprastojo remonto darbai, kuriais buvo pakeista vienbučio gyvenamojo namo paskirtis į daugiabučio laikomi savavališka statyba. Inspekcija nustatė, kad pagal gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto projektą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo pateiktas administracijai statybą leidžiantis dokumentas, nei projektas privalomi nebuvo. Inspekcija nustatė, kad ginčo pastato vidaus išplanavimas po 2022 m atliktų paprastojo remonto darbų lyginant su 1998-11-02 kadastrinių matavimų byla yra pakeistas. Suformuotos 7 izoliuotis vidaus patalpos, kurios turi atskirus įėjimus, jose yra įrengti atskiri sanitariniai mazgai, šildymo katilai, jomis naudojasi skirtingi juridiniai ir fiziniai asmenys. Gyvenamajame name po remonto suformuotos atskiros patalpos atskirais kadastriniais matavimais nesuformuotos ir neįregistruotos VĮ Regisrtų centras Nekilnojamojo turto registre. Inspekcija 2025-10-30 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos 2022-12-02 deklaracijų apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą patikrinimo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinimo“ panaikino 2022-12-02 surašytus minėtus patikrinimo aktus. Inspekcija IS „Infostatyba“ 2025-11-27 surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvada - deklaracija registruota neteisėtai.

Dėl teisinių argumentų nurodė, kad ANK 359 straipsnyje yra numatyta administracinė atsakomybė už statinio (jo patalpų) naudojimą pažeidžiant nustatytus reikalavimus ir (ar) naudojimą ne pagal paskirtį. ANK numato kelias alternatyvias veikas dėl kurių padarymo asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Aptariamuoju atveju APA1 inkriminuotos dvi veikos: statinio (jo patalpos) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus ir statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį.

Tyrimo metu buvo surinkta pakankamai duomenų leidžiančių pagrįstai manyti, kad APA1 atliko pastato paprastojo remonto darbus taip, kad teisiškai pastato paskirtis liko ta pati, tuo tarpu faktiškai remonto metu atlikus remonto darbus pastato paskirtis buvo pakeista iš vienbučio į daugiabutį. Keičiant pastato paskirtį yra reikalingas leidimas statybai (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tačiau toks leidimas APA1 išduotas nebuvo dėl to, kad pastato parastojo remonto projekte Nr. (duomenys neskelbtini) pastato paskirties keitimas numatytas nebuvo. Tokie APA1 atlikti veiksmai vertintini kaip statinio (jo patalpos) naudojimas pažeidžiant Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus.

Tyrimo metu nustatyta, kad atlikus statinio remonto darbus ir jų atlikimo metu faktiškai pakeitus statinio paskirtį, statinys buvo naudojamas jį pardavinėjant atskiromis patalpomis (apartamentais), faktiškai patalpos buvo pardavinėjamos atskirais turtiniais vienetais, nors pastato paskirtis teisiškai iš vienbučio į daugiabutį pakeista nebuvo. Tokiu būdu, APA1 nustatyta tvarka teisiškai neįregistruodama patalpų paskirties pakeitimo, faktiškai pastatą naudojo kaip daugiabutį, paskelbdama apie jo pardavimą dalimis (apartamentais), nurodant, kad pardavinėjamas pastatas yra ne vienbutis, o atvirkščiai, nurodant, kad apartamentai yra atskiri, turi atskirus įėjimus, atskiras šildymo bei vandens padavimo sistemas, atskirus sanitarinius mazgus (atsiliepimo priedai b. l 30-31).

Atmestini pareiškėjos argumentai, kad atlikus pastato remonto darbus pastato pagrindinė naudojimo paskirtis nepasikeitė. Atlikus remonto darbus pastato paskirtis iš vienbučio gyvenamojo pastato pasikeitė į daugiabutį. Pastato paskirties pasikeitimas neginčijamai įrodomas tiek aptartais įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tiek ir aptartais Inspekcijos priimtais sprendimais vykdant 2025- 05-21 teismo nutartį bei atsakymu pareiškėjai, tiek administracijos surašytais pastato patikrinimo dokumentais.

Atmestini pareiškėjos argumentai dėl to, jog administracija elgėsi neteisėtai atmesdama per IS „Infostatyba“ bendrovės 2021-09-09 pateiktą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą vienbučio gyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), paprastojo remonto darbų atlikimui. Taip pat atmestini pareiškėjos argumentai ir dėl to, jog, pasak jos, administracija ne mažiau kaip du kartus atliko ginčo pastato, patikrinimą ir jokių pažeidimų nenustatė ir pastabų neturėjo.

Administracija išnagrinėjusi per IS „Infostatyba“ pateiktus dokumentus neturėjo pagrindo išduoti statybos leidimą, nes pagal nagrinėjimui pateiktus dokumentus (projektas Nr. (duomenys neskelbtini)) juose numatytiems paprastojo remonto darbams leidimo nereikėjo. Pateiktuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad remonto metu bus keičiama remontuojamo pastato paskirtis, suskaidant pastatą į 7 atskirus turtinius vienetus, tačiau, kaip vėliau paaiškėjo, būtent tai ir buvo padaryta remonto metu. Iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad jau nuo pat remonto pradžios APA1 turėjo ir galėjo žinoti kokie remonto darbai yra suplanuoti, turėjo ir galėjo žinoti kaip suplanuota suremontuotas patalpas parduoti, juo labiau, kad ji pati pagal 2023-02-15 įgaliojimą dalyvavo patalpų pardavimo procese. Pažymėtina ir tai, kad Inspekcija vykdydama teismo sprendimą pateikė aukščiau aptartą atsakymą pareiškėjai R. K., kuriame nurodė, kad administracija pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus dokumentus leidimo statybai išduoti neturėjo.

Administracija atliko iš viso tris aukščiau aptartus ginčo pastato patikrinimus. 2022-12-16 atlikto patikrinimo metu pastatas buvo apžiūrėtas tik iš išorės. Patikrinime nuotoliniu būdu dalyvavo APA1. Pastatas iš vidaus apžiūrėtas nebuvo, tačiau patikrinimo dokumente buvo įrašyta rekomendacija savininkei pastatą naudoti pagal paskirtį. Kitų dviejų patikrinimų, kurie buvo padaryti 2024-07-19 ir 2025-09-03 metu administracija konstatavo, kad remonto metu padaryti pastato pakeitimai vertintini kaip keičiantys pastato paskirtį.

Iš dalies sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Inspekcija atliko kelis pastato patikrinimus bei surašė kelis patikrinimo aktus. Patikrinimų metu Inspekcija konstatavo, kad pastato remonto darbams statybą leidžiantis dokumentas reikalingas nebuvo, pastato paskirtis atlikus remonto darbus ir net pardavinėjant pastatą atskiromis dalimis, anot Inspekcijos, pakeista nebuvo, pažeidimų, remonto vykdymo metu, anot Inspekcijos, padaryta nebuvo. Administracijai nėra žinomos priežastys ir motyvai, dėl kurių taip elgėsi Inspekcija, kurios viena iš pagrindinių funkcijų yra tokių procesų kontrolė, bei padarytų pažeidimų nustatymas, tačiau vykdydama teismo sprendimą inspekcija visus iki 2025-05-23 teismo sprendimo priimtus patikrinimo aktus ir kitus su remontu susijusius sprendimus panaikino ir priėmė atsiliepimo 17-17.6 p. nurodytus sprendimus.

Pažymėjo, kad nei įstatymų nežinojimas, nei sudėtingas teisinis reglamentavimas, nei institucijos, šiuo atveju Inspekcijos padarytos klaidos, savaime nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės. Todėl vien tai, kad pareiškėja, pasak jos, pasitikėjo Inspekcijos priimamais sprendimais ir nesiaiškino, koks teisinis reguliavimas taikomas paprastojo remonto metu keičiant pastato paskirtį, visiškai nešalina jos atsakomybės, nes administracinė atsakomybė taikoma ir tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Tai, kad inspekcija veikė galimai aplaidžiai, arba nekompetentingai ir galimai iš dalies netinkamai atliko savo pareigas nepašalina statytojos atsakomybės, kuri atlikdama remonto darbus privalėjo žinoti, jog tokių remonto darbų, kuriais keičiama pastato paskirtis, atlikimui yra reikalingas leidimas statybai ir pakeisdama patalpų paskirtį ji jas (vėliau jų dalį) naudojo, ne pagal paskirtį. Šią svarbią tyrimui aplinkybę patvirtina ir tai, kad bendrovė paskelbė internete, jog ji pardavinėja ne vieno buto gyvenamąjį pastatą, o apartamentus (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę APA1, kuri bendrovės direktoriaus buvo įgaliota vystyti projektą, o vėliau pati tapo bendrovės direktore turėjo ir galėjo žinoti. Jai negalėjo būti nežinoma ir tai, kad vystant projektą ir tikintis jo atsipirkimo ir pelno iš esmės vienintelis kelias yra išparduoti suremontuotas patalpas atskirais turtiniais vienetais. Tai patvirtina ir 2023-04-07 APA1 paaiškinimas, kurį ji pateikė administracijos pareigūnui apklausos metu.

Pareiškėjos skunde nurodytas faktas, jog name esančiomis patalpomis pagal nustatytą tvarką yra naudojamasi ir disponuojama dalinės nuosavybė teise, nėra teisiškai reikšmingas vertinant vienbučio gyvenamojo namo paskirties pakeitimo faktą į daugiabutį, bei sprendžiant dėl atliktų namo pertvarkymų atitikimo teisės aktų reikalavimams, taip pat ir sprendžiant klausimą dėl APA1 atliktų veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį. Tačiau būtina pažymėti, kad siekiant užmaskuoti namo faktinį paskirties pakeitimą į daugiabutį gyvenamąjį pastatą, teisiškai paskirties nepakeitus nėra kito būdo nustatyti kaip naudotis patalpomis, kurias įsigijo savininkai.

Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju - per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). APA1 inkriminuota, jog ji statinį (jo patalpas) naudojo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, bei statinį (jo patalpas) naudojo ne pagal paskirtį. Šios veikos laikomos trunkamosiomis. Trunkamuoju teisės pažeidimu laikomas toks pažeidimas, kurio darymas tęsiasi tam tikrą laiko tarpą, ir tokiu pažeidimu pripažįstamas veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja tam tikrų asmeniui teisės aktų pagrindu atsiradusių pareigų nevykdymą. Tokie pažeidimai prasideda nuo tam tikro neteisėto veiksmo atlikimo ar nuo pareigos veikti ar neveikti atsiradimo momento ir pasibaigia, kai kaltininkas pats nutraukia pareigos nevykdymą, jį nutraukia kiti asmenys arba pareigos vykdymas pasibaigia (nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-46-895/2016, 2AT-19- 648/2022, 2AT-80-594/2022, 2AT-32-976/2023). Šiuo atveju APA1 pareigos naudoti pastatą pagal paskirtį ir nepažeidžiant Statybos įstatyme nustatytų reikalavimų pasibaigė tada, kai 2025-06-30 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) likusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausanti patalpų dalis buvo parduota. Iki šio momento nei pati kaltininkė, nei kiti asmenys neteisėto veikimo nenutraukė, dėl to esant šioms aplinkybėms laikytina, kad termino, numatyto ANK 39 straipsnyje pradžia, skaičiuojama nuo 2025-06-30 ir jis nėra pasibaigęs.

Įvertinus byloje surinktą medžiagą ir įrodinėtinas šioje byloje aplinkybes konstatuotina, kad APA1 padarė jai inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Tiek subjektyvioji, tiek objektyvioji padaryto administracinio nusižengimo pusė, tiek kitos šiam tyrimui reikšmingos įrodinėtinos aplinkybės yra neabejotinai įrodytos, ANK 39 straipsnyje numatytas terminas pasibaigęs nėra, dėl to 2026-01-29 skunde nurodytais pagrindais naikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2026-01-09 nutarimą Nr. SAVAD-25-ANR_N-5-2026 administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK: 25287819525 nėra pagrindo.

Teismo posėdyje APA1 atstovas prašė skundą tenkinti jame nurodytų motyvų pagrindu.

Teismo posėdyje Palangos savivaldybės administracijos atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų pagrindu.

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

APA1 patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 359 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį savavališkai pastatyto ar statomo statinio (jo patalpų) naudojimas ir (ar) nebaigto statinio (jo patalpų) naudojimas, išskyrus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus atvejus, ir (ar) statinio (jo patalpų) naudojimas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytus reikalavimus, ir (ar) naudojimas ne pagal paskirtį, išskyrus atvejus, kai statinys (jo patalpos) naudojamas (naudojamos) ne pagal paskirtį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Pagal SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi: a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei, c) inžinerinio statinio priskyrimas atitinkamai inžinerinių statinių grupei. Pažymėtina, kad SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis skundžiamame nutarime neminimas.

Kaip pirmiau minėta, skundžiamame nutarime nurodyta, kad nusižengimas padarytas (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos mėn. 19 d. 13 val. 30 min. iki 2025 m. rugsėjo mėn. 5 d. 10 val. 00 min. Nusižengimo esmė nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ į. k. (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. Ž., 2021-07-15 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybėn įsigijo žemės sklypą su statiniais (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) tame tarpe ir vieno buto gyvenamąjį namą (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Namas laikotarpiu nuo 2022 m. tiksli data nenustatyta iki 2022-10-28 atliekant paprastąjį remontą buvo pertvarkytas į faktiškai daugiabutį (7 butų) namą (2022-10-28 deklaracija apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. (duomenys neskelbtini)). UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinė nuo 2022-06-10 iki 2023-06-14 pagal įmonės 2022-06-10 įgaliojimą, bei direktorė nuo 2023-12-22 APA1 privalėdama parengti pastato, kuris yra (duomenys neskelbtini), patalpų paskirties iš vienbučio gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą keitimo projektą ir gauti tai atlikti leidžiantį dokumentą (leidimą statybai) kaip numatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte (Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei), neparengusi nurodyto projekto ir negavusi leidimo statybai, atliko pastato paprastąjį remontą faktiškai vienbutį gyvenamąjį pastatą pertvarkydama į daugiabutį gyvenamąjį pastatą (įrengtos 7 atskirus įėjimus, miegamojo ir virtuvės zonas, tualeto ir dušo patalpas turinčios patalpų grupės, su atskiromis kontrolinėmis dujų, vandens apskaitomis). Atlikusi šiuos veiksmus APA1 neįregistravo rekonstruoto pastato kaip daugiabučio VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre. Tokiu būdu APA1 pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 6 punktą (Statybą leidžiantys dokumentai yra: leidimas pakeisti statinio ar patalpos paskirtį, kai dėl to keičiasi a) pastato priskyrimas atitinkamai pastatų paskirties grupei; b) patalpos priskyrimas atitinkamai patalpų paskirties grupei), statinį (jo patalpas) naudojo pažeisdama Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytus reikalavimus, bei statinį (jo patalpas) naudojo ne pagal paskirtį iki kol 2025-06-30 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra reikšminga tai, kad minėto gyvenamojo namo įgijimo metu 2021-07-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. Ž.. Taip pat minėto gyvenamojo namo remontas atliktas iki 2022-10-28, kai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo A. Ž.. APA1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra nuo 2023-12-22 (registruota nuo 2023-12-28). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga skundžiamame nutarime nurodyta aplinkybė, kad APA1 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotinė nuo 2022-06-10 iki 2023-06-14 pagal įmonės 2022-06-10 įgaliojimą.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Pagal ABĮ 37 straipsnio 7 dalį bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais. Pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą.

Dėl to skundžiamame nutarime nepagrįstai nurodyta, kad tai APA1 privalėdama parengti pastato patalpų paskirties iš vienbučio gyvenamojo namo į daugiabutį gyvenamąjį namą keitimo projektą ir gauti tai atlikti leidžiantį dokumentą (leidimą statybai) kaip numatyta SĮ 27 straipsnio 1 dalies 6 punkte, neparengusi projekto ir negavusi leidimo statybai, atliko pastato paprastąjį remontą faktiškai vienbutį gyvenamąjį pastatą pertvarkydama į daugiabutį gyvenamąjį pastatą, kad atlikusi šiuos veiksmus APA1 neįregistravo rekonstruoto pastato kaip daugiabučio VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Be to, teismo vertinimu, tokia veika nepatenka į ANK 359 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Taip pat skundžiamame nutarime nurodyta, kad APA1 statinį (jo patalpas) naudojo pažeisdama SĮ nustatytus reikalavimus, bei statinį (jo patalpas) naudojo ne pagal paskirtį iki kol 2025-06-30 sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė, tačiau nėra nurodyti konkretūs SĮ nustatytų reikalavimų pažeidimai, bei kaip konkrečiai pasireiškė statinio (jo patalpų) naudojimas ne pagal paskirtį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad šioje byloje nėra duomenų, kurie be jokių abejonių įrodo APA1 kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visos abejonės bei neaiškumai vertinami jos naudai, todėl skundas tenkinamas, panaikinamas skundžiamas nutarimas ir APA1 administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 359 straipsnio 1 dalį nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju kiti skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai neturi reikšmės šios bylos nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. APA1 prašo priteisti iš skundžiamą nutarimą priėmusios institucijos patirtas 1650 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti. Nurodė, kad šias išlaidas sudaro: 1) 300 Eur už 2025-10-21 paaiškinimų Palangos miesto savivaldybei dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymą; 2) 500 Eur už 2025-11-13 Papildomų rašytinių paaiškinimų Palangos miesto savivaldybei dėl ANK 359 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo surašymą; 3) 850 Eur už susipažinimą su administracinio nusižengimo bylos medžiagą, papildomų įrodymų rinkimą, atstovavimą teisme. Su prašymu pateikė minėtas išlaidas pagrindžiančius mokėjimo duomenis.

ANK 666 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Kaip pirmiau minėta, ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimas. Todėl nagrinėjamu atvejų yra pagrindas spręsti tik dėl APA1 patirtų 850 Eur bylos nagrinėjimo teisme išlaidų atlyginimo.

Teismo vertinimu, minėtų išlaidų dydis iš esmės neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl Rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nurodytų atlygintinų išlaidų dydžių.

Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas priteisti APA1 850,00 Eur išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens atstovas, paslaugoms apmokėti, šias išlaidas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos APA1 skundą tenkinti. Panaikinti Palangos savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-25-ANR_N-5-2026 ir APA1 administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 359 straipsnio 1 dalį nutraukti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Priteisti APA1 850,00 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) išlaidas advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens atstovas, paslaugoms apmokėti, šias išlaidas atlyginant iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.

Teisėjas Dainius Gecevičius