Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė SUA1, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Suinteresuotų asmenų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolės SUA1 atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacijos objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 320, 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino skundo dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl įrodymų pridėjimo

Kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė rašytinius įrodymus: 2026 m. gegužės 5 d. prašymo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl advokato suteikimo pirmojo lapo kopiją, 2020 m. liepos 3 d. prašymo Klaipėdos apylinkės teismui dėl atsisakymo nuo Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (EPP) paslaugų kopiją, 2026 m. kovo 31 d. pareiškimo dėl sprendimo už akių Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmams administracinėje byloje Nr. eI-20592-1029/2025 su UAB ,,Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru“ (toliau – ir KRATC) peržiūrėjimo kopiją. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir nuspręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pareiškėja prašymo dėl įrodymų pridėjimo nesuformulavo ir būtinybės apeliacinės instancijos teismui teikti įrodymus nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos teikiami įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Įvertinęs šalių įrodinėjamas aplinkybes, ginčo dalyką, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pateikti įrodymai neturės įtakos sprendžiant ginčą. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2017 ir jos 12 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika). Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Iš byloje esančių duomenų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacijos nustatyta, kad antstolės SUA1 žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta pagal 2025 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-9575-1226/2025 dėl 16,45 Eur skolos išieškojimo išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Antstolės kontoroje gautas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, juo pareiškėja prašė antstolės sustabdyti visus vykdymo veiksmus kaip pradėtus neteisėtai ir nepagrįstai, sudaryti galimybę tęsti procesinius veiksmus Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų administracinėje byloje Nr. eI-20592-1029/2025, grąžinti pareiškėjai visą išieškotą sumą iš senatvės pensijos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su visais delspinigiais ir palūkanomis. Antstolė 2026 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. S-26-75-5959 pareiškėjos skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino.

Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde nurodo, kad byla išnagrinėta nesurengiant teismo posėdžio, teigia, jog pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė gintis, nebuvo pranešta apie teismo posėdį. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

Bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjamos pagal CPK XXXI skyriaus normas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas). Ypatingosios teisenos tvarka byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai CK V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pagal CPK 133 straipsnio 3 dalies nuostatas, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus CPK numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Šią informaciją taip pat teikia teismo raštinė. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais.

Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2026 m. kovo 18 d. nutartimi pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų priimtas ir civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. balandžio 16 d., apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis nutarta informuoti paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje pranešimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pranešimas apie byloje paskirtą teismo posėdį specialiame interneto puslapyje paskelbtas 2026 m. kovo 19 d. Be to, pranešimas dėl rašytinio proceso pareiškėjai išsiųstas pašto siunta pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų nurodytu adresu korespondencijai.

Taigi pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, apie byloje paskirtą teismo posėdį teismas šalis informavo CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, laikydamasis tokio pranešimo paskelbimo tvarkos ir terminų. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, jog civilinė byla nebuvo išnagrinėta teismo posėdyje ar apeliantei nebuvo pranešta apie byloje paskirtą teismo posėdį, todėl apeliantės argumentai šiuo aspektu atmestini kaip nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškėja teise būti išklausytai pasinaudojo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, su kuria nesutinka, pateikdama atskirąjį skundą ir jame išdėstydama savo argumentus, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti apeliantės nurodomus proceso teisės pažeidimus. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apeliantės argumentus dėl pareiškėjos procesinių teisių pažeidimo pirmosios instancijos teisme nagrinėjant jos pateiktą skundą dėl antstolio veiksmų.

Iš apeliantės atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja antstolės atliktų vykdymo veiksmų neteisėtumą grindžia aplinkybėmis apie Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmuose išnagrinėtą administracinę bylą Nr. eI-20592-1029/2025, šioje byloje galbūt atliktais proceso teisės pažeidimais, teigia, jog tai yra pagrindas panaikinti ne tik sprendimą už akių administracinėje byloje, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, bet ir antstolės vykdomą bylą iš esmės. Apeliantės argumentai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra teisės aktų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis). Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (CPK 586 straipsnio 2 dalis).

Nustatyta, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojimą vykdo pagal jai pateiktą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 1 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-9575-1226/2025 dėl 16,45 Eur skolos išieškojimo valstybei. Taigi vykdymo veiksmai antstolės žinioje esančioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra atliekami ne pagal apeliantės nurodomoje administracinėje byloje priimto procesinio sprendimo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą ir ne apeliantės nurodomo išieškotojo KRATC, o valstybės naudai. Atitinkamai apeliantės argumentai dėl administracinėje byloje priimto procesinio sprendimo, galimų proceso teisės pažeidimų šioje byloje, patys savaime nesudaro pagrindo antstolės atliktus vykdymo veiksmus pripažinti neteisėtais, tai pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, jog antstolei pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas yra galiojantis, jo vykdymas nėra sustabdytas ar nutrauktas, todėl antstolė turėjo pareigą pradėti ir vykdyti išieškojimą. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog antstolė veikė neperžengdama jai CPK suteiktų įgaliojimų.

Apeliantė tiek atskiruoju skundu, tiek skundu dėl antstolio veiksmų prašė sustabdyti visus vykdymo veiksmus antstolės SUA1 vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) su KRATC.

Pasisakydamas dėl šių apeliantės reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog antstolio teisė (pareiga) sustabdyti vykdomąją bylą, taip pat sustabdyti ar atidėti vykdymo veiksmus įtvirtinta CPK 625–628 straipsniuose. Privalomieji vykdomosios bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 626 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis privalo sustabdyti vykdymo veiksmus šiais atvejais: 1) skolininkui ar išieškotojui mirus, taip pat reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, kuris yra skolininkas ar išieškotojas, jeigu atsižvelgiant į teisinius santykius yra galimas teisių ir pareigų perėmimas; 2) skolininkui netekus veiksnumo; 3) iškėlus skolininkui bankroto ar restruktūrizavimo bylą. Šiuo atveju vykdomasis dokumentas persiunčiamas bankroto ar restruktūrizavimo bylą iškėlusiam teismui; 4) skolininkui bankui ar Centrinei kredito unijai paskelbus veiklos apribojimą (moratoriumą); 5) gavęs išieškotojo ir skolininko sudarytą taikos sutartį; 6) kai atnaujinamas apeliacinio skundo padavimo terminas, jeigu pagrindas vykdomajam raštui išduoti buvo apskųstasis sprendimas (išskyrus skubiai vykdytinus sprendimus).

Pagal CPK 627 straipsnio nuostatas, antstolis gali visiškai ar iš dalies sustabdyti vykdomąją bylą ar atidėti vykdymo veiksmus, kai to raštu prašo išieškotojas, taip pat skolininkui sunkiai susirgus, jeigu liga nėra chroniška, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos; kai skolininkas gydosi ligoninėje; kai paskelbta skolininko paieška (CPK 620 straipsnis); kai yra iškeldinimo byla, jei skolininkas ar jo šeimos narys suserga, – gavęs dokumentą iš gydymo įstaigos, jeigu liga ne chroniška; teismui išreikalavus vykdomąją bylą; kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinio tvarumo įstatymo nuostatomis skolininkui ar išieškotojui yra atliekami finansų sektoriaus subjekto pertvarkymo veiksmai; kai griautiname statinyje ar ardytinoje jo dalyje yra turto, priklausančio tretiesiems asmenims, turto savininkai šio turto nepasiima ir turtas neperduodamas saugoti išieškotojui arba turto saugotojui (CPK 771¹ straipsnio 3 dalis).

Šiuo atveju pareiškėja nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepagrindė ir nenurodė (CPK 178 straipsnis). Apeliantės nesutikimas su pradėtu vykdymo procesu ir vykdymo procese atliktais vykdymo veiksmais, vykdomosios bylos stabdymo CPK 626–627 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis pagrindų nepatvirtina. Kadangi skolininkės nurodyti motyvai nėra pagrindas atidėti ar sustabdyti vykdymo veiksmus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, antstolė, netenkinusi šio pareiškėjos prašymo, vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų nepažeidė, tai pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.

Atskiruoju skundu apeliantė prašo įpareigoti antstolę grąžinti jai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jau išieškotus pinigus iš pareiškėjos invalidumo, senatvės pensijos su visais delspinigiais. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo grąžinti išieškotas lėšas, nurodė, kad išieškotų lėšų grąžinimas galimas tik tuo atveju, kai panaikinamas ar pakeičiamas vykdomasis dokumentas arba jo vykdymas pripažįstamas nepagrįstu įstatymų nustatyta tvarka. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog vykdomasis dokumentas būtų panaikintas, pakeistas ar jo vykdymas sustabdytas, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl išieškotų sumų grąžinimo. Apeliantė šių pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigė, argumentų, sudarančių pagrindą manyti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesprendė išieškotų lėšų grąžinimo klausimo, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo su nurodyta pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti. Pažymėtina, jog vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų, jog pagal antstolei pateiktą vykdyti vykdomąjį dokumentą iš pareiškėjos pajamų faktiškai būtų išieškotos tam tikros sumos, nėra. Atitinkamai nėra teisinio ar faktinio pagrindo spręsti išieškotų lėšų grąžinimo klausimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė pareiškėjai grąžintinų lėšų.

Dėl kitų atskirojo skundo prašymų

Apeliantė atskiruoju skundu prašo pripažinti advokato dalyvavimą šioje byloje būtinu ir savo iniciatyva kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato pareiškėjai skyrimo.

Pasisakydamas dėl šio prašymo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, pagal CPK 51 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 161 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai teismo posėdžio pirmininkas ar kitas bylą nagrinėjantis teisėjas mano, kad šalis arba trečiasis asmuo be atstovo pagalbos nesugeba (nesugebės) tinkamai ginti savo teisių, jis gali pasiūlyti šiems asmenims pasirūpinti, kad jiems būtų atstovaujama procese, ir dėl to atidėti bylos nagrinėjimą.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu; toks posėdžio pirmininko veiksmas nepažeistų šalių procesinio lygiateisiškumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-219/2019, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, susipažinęs su pareiškėjos procesiniais dokumentais, neturi pagrindo manyti, jog apeliantė, neturėdama kvalifikuotos teisinės pagalbos, negalėtų tinkamai ginti savo teisių. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės atliktais vykdymo veiksmais, pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, skunde nurodė nesutikimo priežastis, argumentus, suformulavo atitinkamus reikalavimus. Nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodė faktinį skundo pagrindą, jį, pareiškėjos vertinimu, pagrindžiančius argumentus, suformulavo procesinius prašymus, prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas įkainojo savo parengtus procesinius dokumentus. Objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog dėl turimų gebėjimų stokos pareiškėja (apeliantė) negali visapusiškai dalyvauti procese, byloje nenustatyta. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ji yra neįgali, pensininkė, didelių spec. poreikių turintis asmuo ir neturi lėšų privačiam advokatui, pačios savaime objektyvios būtinybės teismo iniciatyva apeliantei užtikrinti kvalifikuotos teisinės pagalbos teikimą nesuponuoja. Nustatęs, jog objektyvių kliūčių apeliantei dalyvauti procese ir tinkamai ginti savo teises nėra, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo pripažinti advokato dalyvavimą šioje byloje būtinu ir savo iniciatyva kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl advokato pareiškėjai skyrimo.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ir nenustatęs, jog antstolė atliko neteisėtus veiksmus, pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų. Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta ir remiantis atskirojo skundo argumentais jos panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.