Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2LP-23133-947/2026 pagal pareiškėjos V. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuotas asmuo antstolis R. S., uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Dėl papildomų įrodymų

Pareiškėja po atskirojo skundo padavimo 2026 m. rugpjūčio 10 d. pateikė papildomus įrodymus – 2026 m. birželio 11 d. patikslintą skundą dėl antstolio veiksmų su priedais.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad antstolio R. S. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2008 m. spalio 7 d. Vilniaus r. 7-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojai akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Swedbank“ išieškoti iš skolininkės (pareiškėjos). Piniginį išieškojimą sudaro 96 812,26 Eur skola ir 101 438,87 Eur palūkanos. Antstolis vykdydamas išieškojimą 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštavo pareiškėjos vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, t. y. 0,0657 ha žemes sklypą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini); kiemo statinius (šulinį, kiemo aikštelę, tvorą), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu patvarkymu paminėtą nekilnojamąjį turtą įkainojo 217 000 Eur. Antstolis 2026 m. gegužės 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė pareiškėjai priklausančio turto pirmąsias varžytynes už pradinę turto pardavimo kainą – 173 600 Eur. Pranešime nurodoma, kad varžytynės vykdomos elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt, varžytynių numeris (duomenys neskelbtini), pradžia 2026 m. gegužės 26 d. ir planuojama pabaiga 2026 m. birželio 25 d.

Pareiškėja pirmosios instancijos teismui pateiktu prašymu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdyti paskelbtas varžytynes iki galutinio šio skundo išnagrinėjimo; priimti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, susijusius su pareiškėjos turto įkainojimu; pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, tęsiant vykdymo procesą ir paskelbiant varžytynes, neišnagrinėjus pareiškėjos skundo dėl neteisingo turto vertės nustatymo; įpareigoti antstolį iš naujo spręsti turto vertės nustatymo klausimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepatenkino, todėl nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro ši pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis ir jos teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo (pareiškėjo) reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino (preliminaraus) skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo pažymėjo, kad pareiškėja skundo reikalavimų nekonkretizavo ir nenurodė, kokie konkretūs antstolio veiksmai ar patvarkymai yra skundžiami, todėl nebuvo galima aiškiai nustatyti ginčo dalyko ir apimties, todėl padarė išvadą, kad nenustatyta viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – tikėtinas skundo pagrįstumas.

Pirmiausiai pasisakant dėl atskirojo skundo argumentų, neva pirmosios instancijos teismo nebuvo įvertinti ir kiti reikšmingi apeliantės keliami klausimai dėl antstolio netinkamų veiksmų / neveikimo pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja skundo pagrįstumo iš esmės. Teismas netiria ir nevertina skundo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas pareiškėjai palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neprivalėjo išsamiai vertinti apeliantės keliamų klausimų dėl antstolio veiksmų teisėtumo, kadangi tai yra atliekama nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės.

Tačiau pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų nėra preliminariai pagrįstas, nes nebuvo konkretizuoti skundžiami antstolio veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebuvo visiškai teisus. Iš apeliantės pateikto 2026 m. birželio 10 d. skundo ir 2026 m. birželio 11 d. patikslinto skundo matyti, kad skunduose iš esmės suformuluoti reikalavimai, nurodyti skundų teisiniai ir faktiniai pagrindai bei išdėstyta juos pagrindžianti argumentacija. Apeliantė skunduose, be kita ko, prašė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskelbtas varžytynes, pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, susijusius su jai priklausančio nekilnojamojo turto įkainojimu, taip pat antstolio veiksmus, tęsiant vykdymo procesą ir paskelbiant varžytynes, įpareigoti antstolį iš naujo spręsti turto vertės nustatymo klausimą. Be to, prie skundų apeliantė pridėjo antstolio patvarkymus, kuriais buvo įkainotas jos nekilnojamasis turtas ir paskelbtos varžytynės. Taigi iš skundų turinio ir prie jų pridėtų dokumentų buvo galima nustatyti, kokius konkrečius antstolio veiksmus apeliantė ginčija ir su kuo nesutinka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje stadijoje leistų daryti išvadą, kad pareiškėjos pateiktas skundas yra akivaizdžiai nepagrįstas ir skundo reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas pareiškėjai galimai palankus procesinis sprendimas.

Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės, kad nesiėmus tokių priemonių procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese tiesiogiai susijusi su įstatyme įtvirtintu teismo procesinio sprendimo vykdymo privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), todėl tokia laikinoji apsaugos priemonė taikoma išimtiniais atvejais. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti tik neabejotinai įsitikinus, kad, nepritaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes priešingu atveju būtų paneigtas įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015; 2015 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1045-370/2015; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-279-241/2019).

Pažymėtina ir tai, kad išieškojimo vykdymo procese stabdymo instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti labiau rezervuotai nei paprastai (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-230-516/2018; 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-178-330/2020).

Šiuo atveju iš pareiškėjos pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kartu su juo pridėtų dokumentų matyti, jog antstolis vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo, išieškojimą nukreipdamas į pareiškėjai priklausantį nekilnojamąjį turtą. Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad nuo 2026 m. gegužės 26 d. iki 2026 m. birželio 25 d. paskelbtos pirmosios apeliantei nuosavybės teise priklausančio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindžia aplinkybe, kad pareiškėjos turtas vertas gerokai daugiau, nei antstolis jį įkainojo, kas reiškia, kad buvo pažeistas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.

Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, todėl proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones faktiniu pagrindu nurodytą aplinkybę dėl netinkamai nustatytos turto rinkos vertės grindžia sąskaita už dujas, būsto draudimo liudijimu, viešu nekilnojamojo turto skelbimu interneto portale www.aruodas.lt Pažymėtina, kad šie pareiškėjos nurodomi argumentai bei pridėti įrodymai yra susiję su paties pateikto skundo dėl antstolio veiksmų dalyku ir turės būti vertinami sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog laikinosios apsaugos priemonės pasižymi procesiniu teisiniu, o ne materialiniu teisiniu pobūdžiu. Nors šios priemonės ir skirtos materialinio teisinio pobūdžio reikalavimams užtikrinti, tačiau jos nėra materialieji teisiniai civilinių teisių gynimo būdai, t. y. materialinio teisinio pobūdžio asmenų teisių ribojimai taikomi procesiniais tikslais. Tai reiškia, jog prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Pagal teismų praktikos išaiškinimus, pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Pareiškėja teigia, jog įvykus varžytynėms pareiškėja neteks turto, o pats turtas galimai bus parduotas už gerokai per mažą kainą, kas lems, jog nebus pasiektas pamatinis varžytynių tikslas. Susipažinęs su pareiškėjos pateiktais duomenimis, teismas akivaizdžios grėsmės pareiškėjos teisėms ir teisėtiems interesams nenustatė, todėl nusprendžia, kad šis pareiškėjos argumentas yra deklaratyvus ir nesudaro pakankamo pagrindo stabdyti antstolio atliekamus vykdymo veiksmus.

Pareiškėja, be kita ko, nurodo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių egzistuoja reali grėsmė galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įgyvendinimui, tačiau šių aplinkybių nepagrindė, t. y. nenurodė, kodėl nepritaikius pareiškėjos prašomų laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė pareiškėjai galimai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog leidus antstoliui vykdyti varžytynes pareiškėjos turtas, tikėtina, bus parduotas ir tokiu atveju neteks prasmės pats pareiškėjos skundo nagrinėjimas ir teismo sprendimas, teismo vertinimu, grėsmės galimai pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui nepagrindžia. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus teismų išaiškinimus, kad vykdymo procesas gali būti stabdomas tik išimtiniais atvejais, vien pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad turtą realizavus iš viešųjų varžytynių skundo dėl antstolio veiksmų tenkinimo atveju turtas bus parduotas, kas reikštų, kad nebus įgyvendintas pamatinis varžytynių tikslas (parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą), nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tuo tarpu be pakankamo pagrindo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti neproporcingai pažeisti išieškotojo interesai. Procesinė galimybė teismui sustabdyti išieškojimą vykdymo procese nėra absoliuti ir turi būti pagrįsta pakankamu pagrindu konkrečiomis aplinkybėmis imtis vykdymo veiksmų sustabdymo kaip laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, apibendrinant, konstatuotina, kad pareiškėja nenurodė jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios lemtų prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, ir nepateikė pakankamų įrodymų, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja nepateikė pakankamai motyvų bei įrodymų, kurie patvirtintų būtinumą taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė pagrįstai.

Kiti apeliantės argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.