Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Rasa Stonkuvienė, sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam APA1, jo atstovui advokato padėjėjui Andriui Bubuliui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 (APA1), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4799-2026 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-4799-2026 APA1 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį paskirta administracinė nuobauda - 500 Eur bauda su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 7 mėnesiams. APA1 nubaustas už tai, kad 2025 m. rugsėjo 20 d., 15.00 val., Minijos-Lakštučių, Klaipėdos m., vairavo transporto priemonę automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus. 2026 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rūmuose gautas administracinėn atsakomybėn patraukto APA1 atstovo advokato padėjėjo Andriaus Bubulio skundas dėl 2026 m. gegužės 5 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo pakeitimo. Skunde nurodoma, kad APA1 veikoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumos. Kai APA1 buvo surašytas AN protokolas, surašiusių pareigūnų jis pasiteiravo, kodėl jam inkriminuojamas nusižengimas dėl vairavimo, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta. Pareigūnai surašę AN protokolą nurodė, jog 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. Klaipėdos AVPK nutarimais jam buvo atimta teisė vairuoti. Tačiau pastebėtina, kad apie šių administracinių poveikio priemonių skyrimą pareiškėjas nieko nežinojo, jis nebuvo tinkamai supažindintas su administracinio poveikio priemonės taikymu ir apie tai nieko nežinojo. Nesuprasdamas Institucijos AN protokole nurodytų aplinkybių, kad jis vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta, APA1 pradėjo aiškintis kodėl taip įvyko, kadangi iki šios dienos jis nebuvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jam nebuvo pareikšti jokie kaltinimai ir skiriama tokios rūšies (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) poveikio priemonė. Be kita ko, pareiškėjas iš Institucijos nebuvo gavęs jokių procesinių dokumentų, kuriuose būtų pateikta informacija apie skirtą poveikio priemonę. Pažymi, kad asmeniui nėra nustatyta pareiga domėtis, ar jis nepadarė kokių nors teisės pažeidimų ir ar jam neskirtos kokios nors nuobaudos ar prievartos priemonės. Pareigą apie tai tinkamai pranešti turi įgaliotos institucijos ir pareigūnai. Reikalavimas siųsti dokumentus registruotu laišku (registruotąja pašto siunta) kyla iš to, kad būtų įsitikinta, jog dokumentai tinkamai įteikti, nors, pavyzdžiui, oficialiai deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra registruose. Vien <...> procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 9 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024). Juolab, kad AN byloje esantys duomenys įrodo, jog procesiniai dokumentai APA1 tinkamai apskritai nebuvo įteikti. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinių dokumentų įteikimo tvarka, o turimi administracinio nusižengimo bylos duomenys byloja, kad ši prievolė Institucijos nebuvo įvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Pažymi, kad asmens tyčia yra būtinas kvalifikuojantis ANK 424 straipsnio 4 dalies sudėties požymis. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 424 str. 4 d. numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik asmeniui veikiant tiesiogine tyčia (Kauno apygardos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje). Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, netinkamai įvertino įvykio aplinkybių visumos. O būtent tai, jog šiuo atveju, nagrinėjant šią administracinio nusižengimo bylą, aktualu tai, kad APA1 vairavo transporto priemonę nežinodamas, kad tokios teisės jis neturi, todėl jis sąmoningai nesiekė pažeisti teisės aktų reikalavimų. Tačiau pareiškėjas supranta jam inkriminuojamo pažeidimo esmę ir savo kaltę tam tikra prasme pripažįsta, nuoširdžiai gailisi ir yra įsitikinęs, kad jei ne paminėtos aplinkybės, jis nebūtų sėdęs už automobilio vairo ir jo vairavęs. Mano, kad Institucija netinkamai atsižvelgė ir įvertino pačio nusižengimo pavojingumo, pareiškėjo kaltės formą ir nustatytų aplinkybių visumą. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą padarė netinkamą išvadą ir skirtinos administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės skyrimas, nagrinėjamu atveju, prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Neabejotina ir sutiktina, jog asmenų, vairuojančių transporto priemones, kuomet jiems yra atimta teisė vairuoti, veiksmai priskiriami prie šiurkštesnių administracinių nusižengimų ir darantys žalą kelių eismo saugumui, tačiau, sprendžiant administracinės nuobaudos, o tuo pačiu ir administracinio poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų jo padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą, kuris esamoje situacijoje akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis. Institucija priimdama skundžiamą nutarimą ir vertindama tik rūšinį nusižengimo pavojingumą, netinkamai įvertino, kad APA1 padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas, kuris akivaizdžiai mažesnis nei rūšinis, kontekste suponuoja tai, jog net ir pritaikius draudimą vairuoti transporto priemones 7 mėnesių laikotarpiui, dėl to galimai jam kilsiantys neigiami padariniai bus neproporcingi jo padarytam administraciniam nusižengimui ir tokiu būdu bus pasiektas tik vienintelis administracinės nuobaudos skyrimo tikslas - nubausti administracinį nusižengimą padariusį asmenį. Apibendrinus išdėstytą, prašo panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu pagal ANK 424 str. 4 d. nutraukti. Jeigu teismas spręstų, jog pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra, tuomet pakeisti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nurodė, kad su APA1 skundu nesutinka ir pažymėjo, kad administracinio nusižengimo faktas ir jo padarymo aplinkybės užfiksuotos policijos pareigūnų akivaizdoje, protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dalyvaujant, nusižengimo padarymo vietoje. Neabejotinai nustatyta, kad APA1 vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės jos vairuoti, kai teisė vairuoti yra atimta, nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. APA1 atimta teisė nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. lapkričio 24 d., jis transporto priemonę vairavo kai atimta teisė vairuoti 2025 m. rugsėjo 20 d. Pagal suformuotą teismų praktiką administracinė nuobauda ir/ar poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, išskirtinių aplinkybių, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, tokių aplinkybių šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta. Klaipėdos apskrities VPK pareigūnas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, įvertino visus duomenis bei reikšmingas aplinkybes ir APA1 skyrė artimą numatytam minimumui nuobaudą už padarytą nusižengimą. Pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo ir prevencinių tikslų. Be to, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, prioritetas teikiamas visuomenės interesui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, siekį užkirsti kelią galinčioms kilti sunkioms pasekmėms dėl neatsakingo tokio asmens elgesio, todėl pažeidėjo besikeičiančios gyvenimo sąlygos, individualios veiklos pažymos - negali būti dominuojantys prieš viešąjį interesą. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nuomone, APA1 skundas yra nepagrįstas ir neturėtų būti tenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR N- 4799-2026 be pakeitimų. Prašome administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui nedalyvaujant. Skundą pateikęs teismo posėdžio metu APA1 nurodė, kad 2025 m. rugsėjo 20 d. įvykio metu nežinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra atimta. Jis nebuvo informuotas apie tai, jog už ankstesnį teisės pažeidimą jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. Ankstesnis nutarimas buvo išsiųstas jo nenaudojamu el. pašto adresu. Vairuotojo pažymėjimas iš jo paimtas nebuvo. Administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas jam paskirta 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimais. Apie šiuos nutarimus sužinojo po administracinio nusižengimo protokolo surašymo šioje byloje. Vienas šių nutarimų buvo išsiųstas jo nenaudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini). Šis el. pašto adresas buvo nurodytas VMI sistemoje. Kitas nutarimas siųstas jo naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas pateko į „Šlamšto“ katalogą. 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas taip pat siųstas popierine siunta jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau jam įteiktas nebuvo. Pašto darbuotojas tiesiog įmetė laišką į pašto dėžutę ir apie gavimą pasirašė jo, APA1, vardu. Prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, arba jos terminą sumažinti. Transporto priemonės viravimas reikalingas darbo funkcijų atlikimui, vyksta į susitikimus su partneriais, klientais. Skundą pateikusio APA1 atstovas advokato padėjėjas Andrius Bubulis teismo posėdžio metu palaikė skundą jame išdėstytais motyvais. Nurodė, jog Lietuvos pašto pateikta informacija paneigia, jog 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas APA1 buvo įteiktas asmeniškai. Pažymėjo, kad 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimais APA1paskirtos piniginės baudos išieškomos priverstinai antstolių, kas įrodo, kad APA1 apie jam priimtus nutarimus informuotas nebuvo. APA1 apie jam paskirtas administracinio poveikio priemones nežinojo. Prašo panaikinti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną APA1 atžvilgiu pagal ANK 424 str. 4 d. nutraukti. Jeigu teismas spręstų, jog pagrindų nutraukti administracinio nusižengimo teiseną nėra, tuomet pakeisti Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip numatyta ANK 5 straipsnio 1 dalyje, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tokiu būdu, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Svarbu tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

APA1 skundžiamu Institucijos nutarimu nubaustas už 424 straipsnio 4 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą. ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 ginčija byloje esančių duomenų vertinimą, teigia, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, teigia bežinojęs, kad ankstesniu policijos nutarimu teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad APA1 2025 m. birželio 6 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą 90 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. APA1 nubaustas už tai, jog 2025 m. kovo 7 d. 12.33 val. Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, Dubysos - Taikos pr. vairuodamas transporto priemonę ir dalyvaudamas viešajame eisme, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

Tai pat APA1 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą 90 Eur bauda, paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 3 mėnesiams. APA1 nubaustas už tai, jog 2025 m. balandžio 29 d. 15.46 val. Klaipėdos miesto sav., Klaipėda, Liepų – Šiaurės pr. vairuodamas transporto priemonę ir dalyvaudamas viešajame eisme, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Paskirtos administracinio poveikio priemonės vykdymo terminas nuo 2025 m. rugpjūčio 25 d. iki 2025 m. lapkričio 24 d.

Nagrinėjamą administracinį nusižengimą APA1 padarė, kai specialiosios teisės atėmimo terminas dėl ankstesnių administracinių nusižengimų nebuvo pasibaigęs – 2025 m. rugsėjo 20 d.

Skundą pateikęs APA1tvirtina, kad minėtų nutarimų negavo, todėl apie tai, jog teisės vairuoti transporto priemones jam yra atimta, nežinojo. 2025 m. birželio 6 d. nutarimas jam buvo išsiųstas jo nebenaudojamu el. pašto adresu paštu (duomenys neskelbtini). Kitas nutarimas siųstas jo naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau pateko į „Šlamšo“ katalogą, todėl jis laiško nematė.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje yra numatyta šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims tvarka, pagal kurią šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Taigi šaukimų ir kitų procesinių dokumentų siuntimas asmeniui per E. pristatymo sistemą yra įstatyme įtvirtinta asmens informavimo priemonė ir tokiu būdu išsiųsti teismo šaukimai ar kiti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais tinkamai. Be to neprivaloma asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais ir pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas.

Iš Teismų informacinės sistemos (LITEKO) taip pat matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas APA1 bylose Ne. eII-715-718/2025 ir Nr. eII-732-903/2025 prašė spręsti skundų dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimų priėmimo klausimą ir pateikė prašymus atnaujinti skundų padavimo terminą, nurodydamas tas pačias apskundimo termino praleidimo priežastis. 2025 m. spalio 13 d. ir 2025 m. spalio 24 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų nutartimis APA1 prašymai patenkinti nebuvo. Nutartys įsiteisėjusios.

Taigi, teismas APA1 skundo argumentą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nežinojo apie jo atžvilgiu priimtus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. birželio 6 d. ir 2025 m. rugpjūčio 4 d. nutarimus, laiko nepagrįstu. Pažymėtina, kad tai ar APA1 skaitė gautus iš policijos įstaigos procesinius dokumentus, kada tai padarė – priklauso tik nuo paties pareiškėjo subjektyvios valios ir pastangų.

Taigi, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad APA1 buvo pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – nežymiai sankcijos minimumą viršijanti 500 eurų bauda, su specialiosios teisės atėmimu 7 mėnesių terminui.

Skundą pateikęs APA1 prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskirti. Už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti minėtą administracinio poveikio priemonę, susijusią su specialiąja teise vairuoti. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-73/2014, 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018, 2AT-39-648/2023).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Skundą pateikęs APA1 prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodo, jog neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykdyti darbo funkcijų. Nebuvo tinkamai informuotas apie jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir APA1 neskirti administracinio poveikio priemonės, kaip tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų teisės pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.

Sutiktina, kad pažeidėjo darbo pobūdis, siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, taip pat tai, jog nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, tačiau tai savaime nepripažįstama ypatingomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad gyvenimiški poreikiai, susiję su šeiminėmis, darbo aplinkybėmis APA1 buvo žinomi ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. APA1 nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų atlikimui, teismų praktikoje savaime nepripažįstamos ypatingomis aplinkybėmis, lemiančiomis išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Pažymėtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso.

Skundą pateikęs APA1 nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad jo ar jo šeimos narių judėjimui nėra jokių alternatyvių galimybių (pavyzdžiui, kad tikrai nėra galimybės naudotis viešuoju transportu arba kad naudojimasis per daug sudėtinga), ir kad automobilis naudojamas būtiniausių poreikių tenkinimui. APA1 teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu gali kreiptis pagalbos į artimuosius, draugus arba naudotis pavežėjų, taksi paslaugomis.

Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie APA1 registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad APA1 eilę kartų baustas už įvairius KET pažeidimus. Nors padaryti teisės pažeidimai nelaikytini itin šiurkščiais, ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog APA1 iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Taigi, galima teigti, kad toks APA1 poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis nėra pavyzdingas vairuotojas ir yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Taigi, keisti Institucijos nutarimo neskiriant administracinio poveikio priemonės, pagrindo nėra.

Teismo vertinimu, Institucijos 2026 m. gegužės 5 d. nutarimu pareiškėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Skundžiamą nutarimą priėmė Institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą administracinį nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-4799-2026 pareiškėjo APA1 skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo APA1 (APA1) skundo netenkinti. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. gegužės 5 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-4799-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.