- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1113-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00911-2026-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė (pran.)
- Ieškovas
- S. T.
- Atsakovas
- L. P.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės S. T. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. T. ieškinį atsakovei L. P. dėl turtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį, priteisiant 3 000 Eur už atsakovės neperduotą ir pasisavintą mirusiajam M. L. priklausiusį turtą. . Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės L. P. 3 000 Eur turtinės žalos atlyginimą už mirusiajam M. L. priklausiusio, atsakovės neperduoto Valstybinei mokesčių inspekcijai ir pasisavinto neregistruoto turto vertę, galutinę priteistinos žalos sumą nustatyti teismui, įvertinus daiktų kategoriją, įsigijimo laiką, nusidėvėjimą ir byloje pateiktus įrodymus bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Marijampolės apylinkės teismas 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą ieškinį atsakovei L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnį, priteisiant 3 000 Eur už atsakovės neperduotą ir pasisavintą mirusiajam M. L. priklausiusį turtą. Pagrindiniai teismo argumentai: Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovės ir atsakovės nesieja jokie deliktiniai ar kitokie teisiniai santykiai, iš kurių ieškovei galėtų kilti teisė į žalos atlyginimą. Ieškovė, būdama tik mirusiojo M. L. kreditorė ir nebūdama jo teisių perėmėja, neturi aktyviosios materialinės teisės ir tiesioginio teisinio suinteresuotumo reikšti atsakovei ieškinio dėl ieškovės skolininko (M. L.) turtui padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad nors CK ir įtvirtina specialius kreditorių teisių gynimo būdus, tačiau kiekvienas iš jų taikomas esant įstatyme nustatytoms sąlygoms ir turi savarankišką paskirtį, šiuo atveju ieškovė pasirinko reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo CK 6.263 straipsnio pagrindu, o tokio reikalavimo teisės ji neturi.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą. Prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4320-630/2026 ir perduoti ieškinį nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
Teismas neįvertino, kad ieškovė yra mirusiojo kreditorė, o valstybė - įpėdinė pagal įstatymą. Pagal CK 5.62 straipsnio l dalį, kai nėra paveldėtojų, valstybė paveldi visą palikimą, įskaitant ir neregistruotą turtą. Ieškovė yra mirusiojo kreditorė, pateikusi kreditorinius reikalavimus VMI, todėl ieškovės turtiniai interesai tiesiogiai priklauso nuo to, ar valstybė tinkamai perims visą palikimą.
VMI buvo informuota apie visą mirusiajam priklausiusį turtą, tačiau atsisakė paveldėti neregistruotą turtą. Ieškovė pateikė VMI visą informaciją apie telefoną, kompiuterį televizorių ir motociklą. VMI atsakymuose nurodė, kad paveldi tik registruotą turtą, nors įstatymas tokios išimties nenumato. Tai reiškia, kad valstybė neatliko savo pareigos paveldėti viso turto, o tai tiesiogiai pažeidžia kreditorės interesus.
Esant skolininko (valstybės) neveikimui, kreditorė turi teisę ginti skolininko teises pagal CK 6.68 straipsnį. CK 6.68 straipsnis suteikia kreditoriui teisę ginti skolininko teises, kai skolininkas pats jų negina. Šiuo atveju skolininkas yra valstybė, kuri paveldėjo M. L. teises ir pareigas, tačiau neginčija ir neišieško neregistruoto turto, nors privalo tai daryti. Teismas šios aplinkybės visiškai neįvertino ir nepasisakė dėl CK 6.68 straipsnio taikymo, nors tai yra esminė ieškovės teisės kreiptis į teismą prielaida.
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie teisiniai santykiai. Ieškovės reikalavimas nėra grindžiamas tiesioginiais santykiais su atsakove. Reikalavimas grindžiamas tuo, kad atsakovė neteisėtai pasisavino mirusiajam priklausiusį turtą, kuris pagal įstatymą turėjo būti perduotas valstybei, o valstybė - įpėdinė - šio turto neperėmė. Tai yra tipinė situacija, kai kreditorius gina skolininko (valstybės) teises, nes skolininkas pats jų negina.
Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies l punktą. Nutartis priimta remiantis prielaida, kad ieškovė neturi aktyviosios teisės kreiptis į teismą, tačiau ši išvada padaryta neįvertinus ieškovės kreditorinio statuso, valstybės neveikimo, CK 6.68 straipsnio taikymo, VMI atsisakymo paveldėti visą turtą, to, kad ieškovės interesai tiesiogiai priklauso nuo paveldėjimo masės dydžio.
k o n s t at u o j a : Atskirasis skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
Nagrinėjamu atveju ieškovė nesutinka su teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti nagrinėti jos ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su pareiga ją įgyvendinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Šios tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020, 14 punktas).
Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo, taip pat ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018; 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-313/2019; 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-421/2022).
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jei ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas).
Kaip byloje nustatyta, ieškinyje ieškovė nurodė, jog mirė M. L., po jo mirties niekas dėl paveldėjimo nesikreipė, todėl pagal įstatymą visą mirusiajam priklausantį turtą paveldėjo Lietuvos Respublika, atstovaujama M. I. nėra mirusiojo M. L. teisių perėmėja, ji yra jo kreditorė, pareiškusi kreditorinius reikalavimus įpėdiniui – valstybei. Iš ieškinio turinio matyti, jog ieškovės ir atsakovės nesieja jokie deliktiniai ar kitokie teisiniai santykiai, iš kurių ieškovei galėtų kilti teisė į žalos atlyginimą. Ieškovė, būdama tik mirusiojo M. L. kreditorė ir nebūdama jo teisių perėmėja, neturi aktyviosios materialinės teisės ir tiesioginio teisinio suinteresuotumo reikšti atsakovei ieškinio dėl ieškovės skolininko (M. L.) turtui padarytos žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnio, kuriame pateiktas netiesioginio ieškinio apibrėžimas, 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal to paties straipsnio 5 dalį patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti.
Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad pagrindinė aptariamo instituto paskirtis – apsaugoti kreditorių nuo nesąžiningo skolininko veiksmų tais atvejais, kai skolininkas yra nesuinteresuotas savo subjektinės teisės įgyvendinimu dėl to, kad kreditorius į prisiteistą turtą nukreips savo reikalavimų patenkinimą. CK 6.68 straipsnyje nustatytas vienas kreditoriaus interesų gynimo būdų, pagal kurį kreditorius už skolininką jo vardu turi teisę pareikšti reikalavimą kitiems asmenims, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus. Tokiu atveju kreditorius priverstinai įgyvendina skolininko reikalavimo teisę trečiajam asmeniui pareikšdamas netiesioginį ieškinį (skolininko skolininkui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-219/2015; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 68 punktas).
Kasacinio teismo išaiškinta, kad netiesioginį ieškinį pareikšti galima tik esant visoms būtinoms įstatymo nustatytoms sąlygoms. Pirma, kreditorius turi turėti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, t. y. skolininko prievolė kreditoriui turi būti galiojanti, nepasibaigusi įstatyme nustatytais prievolės pasibaigimo pagrindais, negali būti ginčijama netiesioginio ieškinio pareiškimo metu ir turi būti suėjęs prievolės vykdymo terminas. Antra, skolininkas privalo turėti tam tikrą turtinę teisę, kurios neįgyvendina ar atsisako ją įgyvendinti, t. y. delsia įgyvendinti šią savo teisę, nerodo iniciatyvos, piktybiškai vengia tai daryti, pasirenka netinkamus savo teisės įgyvendinimo būdus ir pan. Trečia, skolininko turtinė teisė, kurios jis neįgyvendina, taip pat turi būti neabejotina, galiojanti ir vykdytina, t. y. kreditoriaus skolininko skolininkas turi pareigą vykdyti savo prievolę. Ketvirta, tokiu skolininko neveikimu ar atsisakymu veikti pažeidžiami kreditoriaus interesai, t. y. kreditoriui būtina apsaugoti savo teises (skolininkas tapo nemokus ar nepakankamai mokus, jam iškelta bankroto byla ir kitais ypatingais atvejais) (CK 6.68 straipsnio 2 dalis). Nesant nors vienos šių sąlygų, netiesioginis ieškinys negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-11-313/2022, 21 punktas; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024, 69 punktas). Asmeniui neįrodžius pirmiau aptartų sąlygų, su kuriomis įstatymų leidėjas sieja jo teisės reikšti teismui netiesioginį ieškinį atsiradimą, tokio subjekto pateiktas netiesioginis ieškinys laikytinas nenagrinėtinu teisme civilinio proceso tvarka, ir, atitinkamai, tai yra teisinis pagrindas teismui šį ieškinį atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (t. y. subjektus, ginančius viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-313/2022, 26, 28, 29 punktai).
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė yra mirusiojo M. L. kreditorė, todėl nebūdama jo teisių perėmėja, neturi aktyviosios materialinės teisės ir tiesioginio teisinio suinteresuotumo reikšti atsakovei ieškinio dėl ieškovės skolininko (M. L.) turtui padarytos žalos atlyginimo.
Kasacinio teismo taip pat konstatuota, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 30 punktas).
Pažymėtina ir tai, kad netiesioginio ieškinio specifika yra ta, kad ieškovas ieškinį pareiškia ne savo interesais, o skolininko interesais. Ieškovė ir pati nurodo, kad ji yra mirusio asmens kreditorė. Taigi nustačius, kad apeliantė pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas mirusio asmens vardu ir interesais, ir kurio patenkinimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, pripažįstama pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintas pagrindas (ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka) apeliantės pateiktam netiesioginiam ieškiniui atsisakyti priimti.
Apeliantės argumentai, kad teismo išvada padaryta neįvertinus ieškovės kreditorinio statuso, valstybės neveikimo, CK 6.68 straipsnio taikymo, VMI atsisakymo paveldėti visą turtą, to, kad ieškovės interesai tiesiogiai priklauso nuo paveldėjimo masės dydžio, neturi teisinės reikšmės jos pateikto ieškinio priėmimui, jeigu apeliantė mano, kad jos interesai pažeisti, turi rinktis kitus pažeistų teisių gynimo būdus.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir prašymų
Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.