- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2A-920-889/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06955-2025-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Milda Valiulytė (pran.), Milda Skersienė
- Atsakovas
- UAB "Krestan"
- Ieškovas
- "Miesto gijos"
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-237-470/2026 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Miesto gijos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Krestan“, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, V. K., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė akcinė bendrovė „Miesto gijos“ (toliau – ir AB, ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ (toliau – ir UAB, atsakovė) 1 704,25 Eur skolą, 57,10 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant butui, esančiam (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), kuris, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, skolos susidarymo laikotarpiu priklausė atsakovei. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Buto šildymo būdas – centrinis šildymas iš centralizuotų sistemų. Ieškovė nurodė, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. už į Butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį nebuvo atsiskaityta, todėl yra susidariusi bendra 1 704,25 Eur atsakovės skola ieškovei. Kadangi atsakovė nevykdė prievolės tinkamai ir laiku atsiskaityti už šilumos energiją ir karštą vandenį pagal pateikiamas sąskaitas, ieškovė atsakovei apskaičiavo 0,02 procentų delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną, kurie sudaro 57,10 Eur už laikotarpį nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. birželio 30 d. Pažymėjo, kad Buto šilumos ir karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl ieškovė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovė UAB „Krestan“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jos ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kokios paslaugos skolininkei yra suteiktos, kokia jų kainodara, kad atsakovė tas paslaugas realiai gavo. Nors atsakovė yra Buto savininkė nuo 2021 m. vasario 24 d., tačiau jokios sutarties su ieškove dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į Butą nėra sudariusi. Atsakovė tvirtino, kad pranešimų apie skolą nėra gavusi. Nurodė, kad 2022 m. sausio 20 d. atsakovė sudarė patalpų nuomos sutartį su nuomininku trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, V. K., sutartyje nurodyta nuomininko pareiga apmokėti visas su Buto naudojimu susijusias sąskaitas už paslaugas bei kitus privalomus mokėjimus. Mano, jog nuomininkas visas sąskaitas apmokėjo, o jei tokios pareigos neatliko, ieškovė reikalavimą turėtų nukreipti jam.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2026 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovės ieškovei 1 704,25 Eur skolą, 57,10 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 761,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 44,82 Eur bylinėjimosi išlaidas. Priteisė iš atsakovės valstybei 20,77 Eur išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovė tiekė į Butą šildymą ir karštą vandenį, tinkamai apskaičiavo šilumos kiekį, tenkanti atsakovės Butui. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie sudarytą nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu V. K., neregistravo Buto nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė atsakingu asmeniu už suvartotą šilumos energijos kiekį ir patiektą karštą vandenį pagrįstai laikė Buto savininką kaip tokios energijos vartotoją. Teismas nustatė, kad atsakovė ne vieną kartą jungėsi prie savitarnos, peržiūrinėjo joje sąskaitas, taip pat gavo pranešimus jos elektroniniu paštu. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė žinojo apie jai teikiamas sąskaitas, taip pat žinojo apie gautus pranešimus dėl sąskaitų pateikimo. Teismas konstatavo, kad atsakovė turi pareigą sumokėti už į Butą patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį, kadangi atsakovė nevykdė pareigos laiku atsiskaityti už patiektą į jo Butą šilumos energiją ir karštą vandenį, teismas patenkino ieškovės ieškinio reikalavimą ir iš atsakovės ieškovei priteisė 1 704,25 Eur skolą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2025 m. balandžio 30 d., delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1 761,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Krestan“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: Teigia, kad vien nekilnojamojo turto nuosavybės turėjimas nėra pagrindas taikyti mokesčius, kai nėra teikiama jokia paslauga. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovės ir ieškovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių faktinių duomenų apie tai, kokios paslaugos skolininkei buvo suteiktos, kokia jų kainodara, kad būtent atsakovė šias paslaugas realiai gavo. Nors atsakovė Buto savininke yra įregistruota nuo 2021 m. vasario 24 d., tačiau jokios sutarties su ieškove dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo į Butą nebuvo sudariusi. Pažymi, kad šių duomenų pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo. Teigia, kad bylai yra pateikti ieškovės pranešimai apie pareigą atsakovei mokėti skolą, tačiau nėra jokių duomenų, kokiu būdu ir kam minėti pranešimai buvo įteikti. Šiuo atveju svarbus yra ne tik paties pranešimo faktas, bet ir informacija, susijusi su minėtų pranešimų įteikimu. Nurodo, kad pranešimų iš ieškovės apie kilusią pareigą susidariusią skolą sumokėti atsakovė negavo, apie galimą įsiskolinimą atsakovė sužinojo tik ieškovei kreipusis į teismą. Atsakovė mano, kad ieškovei nesilaikius pareigos tinkamai ir laiku informuoti ją apie tenkančias prievoles bei jų vykdymą, atsakovė negalėjo laiku pateikti pagrįstų duomenų, jog egzistuoja visi pagrindai atsakovę atleisti nuo skolos mokėjimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl faktinių aplinkybių, jog 2022 m. sausio 20 d. UAB „Krestan“ sudarė patalpų nuomos sutartį su nuomininku V. K.. Nuomos sutartyje aiškiai nustatyta nuomininko pareiga apmokėti visas su patalpų naudojimu susijusias sąskaitas už paslaugas bei kitus privalomus mokėjimus. Mano, kad nuomininkas, faktiškai gyvenęs nuomojamame Bute, turėjo tinkamai vykdyti šią savo sutartinę prievolę, todėl tikėtina, kad visos jam pateiktos sąskaitos buvo apmokėtos. Teigia, kad ieškovė nepagrįstai pateikė ieškinį atsakovei dėl skolos, nes atsakovė pagal nuomos sutartį nėra atsakinga už tokių mokėjimų atlikimą. Teigia, kad ji neturi apmokėti ieškovės suteiktų paslaugų. Mano, kad ji nėra atsakovė šioje byloje. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neišnagrinėjo. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais: Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde kelia tuos pačius klausimus kaip ir atsiliepime į ieškinį. Visi atsakovės teikiami samprotavimai, teiginiai yra nepagrįsti ir jau išsamiai išnagrinėti. Atsakovė apeliaciniame skunde ir toliau teigia, kad ieškovės ir atsakovės nesieja jokie sutartiniai santykiai, tačiau šis klausimas ir kiti su juo susiję klausimai buvo išsamiai išnagrinėti pirmosios instancijos teismo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės
Remiantis bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad patikslintame ieškinyje nurodytu šilumos energijos / karšto vandens tiekimo laikotarpiu (nuo 2021 m. vasario 25 d. iki 2025 m. balandžio 30 d.) butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė atsakovei UAB „Krestan“. Paminėtu laikotarpiu už į Butą patiektą šilumos energiją / karštą vandenį atsakovė neatsiskaitė, todėl yra susidariusi bendra 1 704,25 Eur skola ieškovei.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nebuvo sudariusi sutarties su ieškove. Ieškovė neįrodė, kad paslaugos atsakovei buvo suteiktos. Teigia, kad apeliantė nebuvo tinkamai informuota apie susidariusią skolą ieškovei.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovė AB „Miesto gijos“ (ankstesnis pavadinimas AB Vilniaus šilumos tinklai), be kitų funkcijų, vykdo šilumos ir karšto vandens gamybą ir tiekia centralizuotą šilumą ir karštą vandenį Vilniaus miestui. Ieškovė – energetikos įmonė – tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, įskaitant ir butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2021 m. vasario 24 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei.
Visų rūšių energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius kaip bendrosios normos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos dėl energijos pirkimo–pardavimo sutarčių (CK 6.383–6.391 straipsniai), o šilumos energijos pirkimą–pardavimą – ir specialiosios teisės normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (toliau – ir Šilumos ūkio įstatymas), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 1-155 patvirtintas Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartinių sąlygų aprašas (toliau – ir Aprašas) ir kiti teisės aktai.
CK 6.383 straipsnio 3 dalis numato, kad energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.161 straipsnis). Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo–pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, Taisyklių 28 punktas). Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 4 dalis).
Taisyklių 19.1 papunktis numato, kad tarp šilumos tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo sudaroma neterminuota šilumos pirkimo–pardavimo sutartis. Pagal Taisyklių 26 punktą, šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Pagal Taisyklių 27 punktą, standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartims galioja, iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygų. Pagal Aprašo 5 punktą, šiluma vartotojui tiekiama pagal sutartį, kurią parengia ir šilumos vartotojui pasirašyti pateikia šilumos tiekėjas; sutarties šalys yra šilumos tiekėjas ir šilumos vartotojas. Aprašo 6 punktas numato, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis Taisyklėmis ir šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis. Aprašo 7 punktas numato, kad sutartis pagal šį Aprašą laikoma sudaryta nuo šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.
Kai rašytinė sutartis nėra sudaryta, turi būti patikrinama, ar ji nėra sudaryta konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 straipsnis). Taigi atitinkamą susitarimą gali patvirtinti ne tik rašytinis dokumentas, bet ir konkliudentiniai šalių veiksmai, vienai šaliai teikiant paslaugas, o kitai šaliai priimant jų vykdymą.
Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad rašytinė sutartis (individualiai aptartomis sąlygomis) nėra būtinoji sąlyga šilumos energijos pirkimo–pardavimo teisiniams santykiams tarp tiekėjo ir nebuitinio vartotojo susiformuoti ir egzistuoti. Šiems teisiniams santykiams, kaip ir santykiams tarp tiekėjo ir buitinio vartotojo, atsirasti ir egzistuoti yra pakankami šalių konkliudentiniai veiksmai (vartotojo šildymo įrenginių prijungimas prie bendrų šilumos perdavimo tinklų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, 22 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių – tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2012).
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad tarp šalių nebuvo susiklostę sutartiniai santykiai ir kad ieškovė neįrodė paslaugų suteikimo fakto. Vadovaujantis pirmiau aptartu teisniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis tarp šalių buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė ginčo laikotarpiu tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį į atsakovei nuosavybės teise priklausantį Butą. Todėl šiuo aspektu apeliantės argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.
Nepagrįsti ir apeliantės argumentai, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie susidariusį įsiskolinimą ieškovei. Byloje nustatyta, kad atsakovė ne vieną kartą jungėsi prie ieškovės savitarnos sistemos, joje peržiūrinėjo pateiktas sąskaitas, taip pat gaudavo pranešimus elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kurį yra nurodžiusi ir Juridinių asmenų registre (VĮ Registrų centro 2025 m. birželio 23 d. išrašas apie juridinį asmenį). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nežinojo apie jai teikiamas sąskaitas ar susidariusį įsiskolinimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai taip pat atmestini.
Apeliantė apeliaciniame skunde tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai pareiškė ieškinį atsakovei, kadangi ji negali būti atsakove šioje byloje, nes Bute įsiskolinimo laikotarpiu gyveno trečiasis asmuo V. K., su kuriuo atsakovė 2022 m. sausio 20 d. sudarė patalpų nuomos sutartį, todėl ieškinys yra nepagrįstas.
Atsakydamas į šiuos apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms aplinkybėms ir išvadoms, kad atsakovė nepranešė ieškovei apie sudarytą nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu V. K., neregistravo Buto nuomos sutarties Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovė atsakingu asmeniu už suvartotą šilumos energijos kiekį ir patiektą karštą vandenį teisingai nurodo Buto savininkę kaip tokios energijos vartotoją. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog atsakovė savo ruožtu nuomos sutartyje įtvirtintas nuomos sąlygas su nuomininku, jo įsipareigojimą atsiskaityti už paslaugas turi vertinti tarpusavio derybų būdu, regresuodama į šį asmenį. Atitinkamai tuo aspektu apeliantės apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį motyvus daro išvadą, kad atsakovė šiuo atveju skolos susidarymą ir apskaičiavimą pagrindžiančių dokumentų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė, taip pat nepateikė įrodymų, kad ji su ieškove už suteiktą karštą vandenį bei šilumos energiją ginčo laikotarpiu yra atsiskaičiusi, todėl konstatuotina, kad skola ir delspinigiai iš atsakovės ieškovei priteisti pagrįstai (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visus įrodymus susiejo tarpusavyje ir padarė logiškas, pagrįstas išvadas.
Pažymėtina, kad kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
Dėl bylos procesinės baigties
Apibendrindamas šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Ieškovė apeliacinės instancijos teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nepateikė, atsižvelgiant į tai klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.