Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Raimondas Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. N. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis G. J., M. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme gautas pareiškėjo H. N. 2026 m. gegužės 4 d. skundas dėl išskaitų i sąskaitos Nr. duomenys neskelbtini ir informacijos pateikimo, kuriuo prašoma perskaičiuoti išlaikymo (alimentų) skolą, įskaitant pareiškėjo faktiškai atliktus mokėjimus, įskaityti mokėjimus, kaip išlaikymą vaikui, nepaisant to, kad mokėjimo paskirtyje nurodyta – „skola“, grąžinti arba įskaityti permoką, jei tokia susidarė. Nurodo, kad per laikotarpį reguliariai vykdė mokėjimus: 125 Eur kas mėnesį (5 mokėjimai), 300 Eur vienkartinis mokėjimas, bendra sumokėta suma 925 Eur. pareiškėjas nurodo, kad šie mokėjimai buvo skirti išlaikymui vaikui, tačiau dėl netiksliai nurodytos paskirties („skola“) jie galėjo būti neįskaityti. Todėl pareiškėjas nurodo, kad išieškojimas buvo atliktas neatsižvelgiant į faktiškai sumokėtas sumas, todėl galimai buvo išieškota per didelė suma. A. G. J. duomenys neskelbtini priėmė patvarkymą dėl H. N. duomenys neskelbtini skundo, kuriame nurodė, kad reikalavimo dėl skolos perskaičiavimo, papildomo 925 Eur įskaitymo permokos nustatymo ir lėšų grąžinimo netenkino. Pripažino, kad 2026 m. balandžio 24 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. duomenys neskelbtini dėl 2 774,72 Eur sumos buvo pateiktas pagrįstai, nes šią sumą sudarė 2 350 Eur išieškotojos nurodytas išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimas bei 424,72 Eur vykdymo išlaidos. Skolininko nurodymų 5 mokėjimų po 125 Eur papildomai 2 350 Eur skolos likutį neįskaityti, mes šie mokėjimai atlikti vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dienos ir laikytini įvertintais išieškotojos 2026 m. kovo 29 d. nurodytame skolos likutyje. Skolininko nurodoma 300 Eur vienkartinio mokėjimo neįskaityti, nes skolininkas nepateikė šį mokėjimą patvirtinančio dokumento. Skolininko prašymo grąžinti arba įskaityti permoką netenkinti, nes vykdomosios bylos duomenimis permoka nenustatyta. Laikyti, kad skolininko prašymas pateikti informaciją apie skolos, vykdymo išlaidų ir PLAIS nurodymo sumas išnagrinėtas šiame patvarkyme pateikiant skolos ir vykdymo išlaidų paaiškinimą, pareiškėjo skundo netenkino bei perdavė nagrinėti teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalis). Suinteresuotas asmuo M. N. įstatyminė atstovė S. H. atsiliepimo į skundą neteikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Antstolio procesinę veiklą pagal CPK 594 straipsnį kontroliuoja teismas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertina kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnis). Siekiant užtikrinti antstolio atliekamų veiksmų teisėtumą, suinteresuotajam asmeniui, manančiam, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia teises ar įstatymų saugomus interesus, suteikta teisė apskųsti antstolio procesinius veiksmus arba atsisakymą atlikti procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog antstolis G. J., skolininko H. N. atžvilgiu vykdo vykdomąją bylą Nr. duomenys neskelbtini, pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų Kretingoje išduoto vykdomojo rašto Nr. duomenys neskelbtini, dėl 2 350 Eur ir išlaikymo priskirtus 300 Eur/ mėn. iš skolininko H. N., išieškotojos M. N. naudai.

Vykdomajame rašte nurodyta, kad H. N. įsipareigojo teikti nepilnamečiam sūnui M. N. išlaikymą periodinėms išmokomis kas mėnesį po 300 Eur nuo ieškinio teismui pateikimo dienos t. y. nuo 2025 m. balandžio 25 d. iki vaiko pilnametystės, taip pat sumokėti 1 500 Eur išlaikymo įsiskolinimą per 12 mėnesių, kas mėnesį mokant lygiomis dalimis po 125 Eur.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad duomenys neskelbtini išieškotojo įstatyminė atstovė S. H. pateikė prašymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti. Prašyme buvo nurodytas 2 350 Eur išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimas, taip pat prašyta išieškoti teismo priteistą išlaikymą kas mėnesį.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad duomenys neskelbtini, vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti. Tą pačią dieną vykdomojoje byloje buvo parengtas vykdymo išlaidų apskaičiavimas Nr. duomenys neskelbtini, kuriuo apskaičiuota 424,72 Eur vykdymo išlaidų suma.

2026 m. balandžio 24 d. antstolis parengė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. duomenys neskelbtini. Nurodyme nurodyta priverstinai nurašytina suma – 2 774,72 Eur. Šią sumą sudarė 2 350 Eur išieškotojos nurodytas išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimas bei 424,72 Eur vykdymo išlaidos.

Vykdomosios bylos duomenimis, skolininkui H. N. procesiniai dokumentai įteikti duomenys neskelbtini Skolininko skundas antstolio kontoroje gautas duomenys neskelbtini., todėl skundas pateiktas nepraleidus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 straipsnyje nustatyto termino ir nagrinėtinas iš esmės.

Skolininkas nurodo, kad jis yra sumokėjęs iš viso 925,00 Eur, t. y. 5 mokėjimus po 125 Eur ir vieną 300 Eur mokėjimą. Skolininko teigimu, šie mokėjimai turėjo būti įskaityti į išlaikymo skolą, nepriklausomai nuo mokėjimo paskirtyje nurodyto žodžio „skola“, Iš skolininko kartu su skundu pateikto sąskaitos išrašo matyti 5 mokėjimai po 125 Eur, atlikti S. H.. Tačiau 300 Eur vienkartinį mokėjimą patvirtinantis dokumentas kartu su skundu nepateiktas.

2026 m. gegužės 6 d. skolininkas papildomai pateikė prašymą įskaityti papildomus mokėjimus į vykdomąją bylą ir atitinkamai atnaujinti vykdomosios bylos duomenis, tačiau prie šio prašymo nebuvo pridėtas mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Dėl to duomenys neskelbtini skolininkui buvo išsiųstas pranešimas dėl trūkstamo priedo, kuriuo paprašyta pateikti banko mokėjimo išrašą, pavedimo kopiją ar kitą dokumentą, iš kurio būtų matyti mokėjimo data, suma, mokėtojas, gavėjas ir mokėjimo paskirtis.

Antstolis nurodo, kad skolininko nurodomi 5 mokėjimai po 125 Eur buvo atlikti iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti dienos ir laikytini įvertintais išieškotojos 2026 m. kovo 29 d. nurodytame 2 350 Eur skolos likutyje. Skolininkas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad išieškotojos nurodyta 2 350 Eur suma buvo apskaičiuota neįvertinus šių mokėjimų.

Skunde skolininkas teigia atlikęs vienkartinį 300 Eur mokėjimą, tačiau vykdomosios bylos duomenimis, nei kartu su 2026 m. gegužės 4 d. skundu, nei kartu su 2026 m. gegužės 6 d. papildomu prašymu nepateikė šį mokėjimą patvirtinančio dokumento. Nesant objektyvių duomenų apie tokio mokėjimo datą, sumą, mokėtoją, gavėją ir paskirtį, antstolis nurodė patvarkyme Nr. duomenys neskelbtini, kad neturi teisinio pagrindo įskaityti skolininko deklaruojamo 300 Eur mokėjimo į vykdomosios bylos apskaitą.

2026 m. balandžio 24 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo pateiktas 2 774,72 Eur sumai. Šią sumą sudarė 2 350 Eur išieškotojos nurodytas išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimas bei 424,72 Eur vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos atskiru 2026 m. balandžio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Todėl 2026 m. balandžio 24 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas atitiko vykdomosios bylos duomenis ir buvo pateiktas neviršijant vykdomojoje byloje išieškotinos sumos.

Antstolis patvarkyme nurodo, kad išieškotojos duomenys neskelbtini nurodytas išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimo likutis 2 350 Eur, 2026 m. balandžio 24 d. apskaičiuotos vykdymo išlaidos 424,72 Eur, skolininko nurodyti 5 mokėjimai po 125 Eur papildomai neįskaitomi, nes laikytini įvertintais 2 350 Eur likutyje, skolininko nurodytas 300 Eur mokėjimas neįskaitomas, nes nepateiktas mokėjimą patvirtinantis dokumentas, bei permoka nenustatyta.

Dėl išlaikymo (alimentų) perskaičiavimo ir įskaitymo mokėjimo paskirtyje nurodyta „skola“ įskaitymo.

Skolininkas kartu su skundu pateikto sąskaitos išrašo matyti 5 mokėjimai po 125 Eur, atlikti S. H.. Tačiau 300 Eur vienkartinį mokėjimą patvirtinantis dokumentas kartu su skundu nepateiktas.

2026 m. balandžio 24 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas buvo pateiktas 2774,72 Eur sumai. Šią sumą sudarė 2 350 Eur išieškotojos nurodytas išlaikymo ir kitų periodinių išmokų įsiskolinimas bei 424,72 Eur vykdymo išlaidos. Vykdymo išlaidos apskaičiuotos atskiru 2026 m. balandžio 24 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimu. Todėl 2026 m. balandžio 24 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas atitiko vykdomosios bylos duomenis ir buvo pateiktas neviršijant vykdomojoje byloje išieškotinos sumos

Vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, kad būtų susidariusi permoka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 586 straipsnio 1 dalis). Todėl antstolis turi vykdyti tai, kas nurodyta vykdomajame dokumente, ir gali atlikti tik tuos vykdymo veiksmus, kurie tam reikalingi.

Pažymėtina, vykdymo procesą, be kita ko, ir vykdymo išlaidas bei jų išieškojimo iš skolininko tvarką, reglamentuoja CPK VI dalis, įtvirtinanti bendruosius vykdymo proceso principus ir reikalavimus, ir Sprendimų vykdymo instrukcija – specialusis teisės aktas, detalizuojantis CPK vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos ir kitų norminių teisės aktų reikalavimai atliekant vykdymo veiksmus privalomi visiems asmenims (CPK 583 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant ir aiškinant minėtas teisės normas, išaiškinta, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – antstolis, skolininkas, išieškotojas – privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465-916/2017).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (virš galių) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (CK 1.112 straipsnio 1 dalis). Ši nepilnamečio vaiko teisė yra įstatymo ginama ir gali būti panaikinta ar sumažinta tik kitu įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis neturi tam teisės. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK priskirti jo kompetencijai. Nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisės antstoliui, vykdančiam teismo sprendimą dėl vaiko išlaikymo, sumažinti išieškomų sumų dydį ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydį remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui. Tai aiškintina kaip įstatymų leidėjo pozicija, kad visas teismo sprendimu priteistas išlaikymo lėšas skolininkas privalo perduoti (pervesti) uzufrukto teise jas tvarkančiam asmeniui. Dėl to išieškomų sumų dydžio ar priteisto išlaikymo įsiskolinimo dydžio sumažinimas remiantis skolininko pateiktais duomenimis apie jo turėtas tiesiogines išlaidas vaikui galimas tik esant išieškotojo (vaiko) atstovo išlaikymo teisiniuose santykiuose, t. y. vaiko išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkančio asmens, sutikimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Be to, pareigą pagal vykdytiną dokumentą teikti išlaikymą turintis asmuo gali mokėti vaikui ir didesnes nei vykdytiname dokumente nurodytas išlaikymo sumas, taip pat skirti jam ar buvusiam sutuoktiniui kitas sumas, nesusijusias su pareigos pagal vykdytiną dokumentą vykdymu. Vadinasi, būtent skolininkui nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tenka pareiga įrodyti, kad jo pervestos sumos buvo sumokėtos kaip išlaikymas pagal vykdytiną dokumentą. Visos abejonės šiuo aspektu turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, nes priešingu atveju būtų nesilaikoma geriausių vaiko interesų prioriteto principo (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

2026 m. gegužės 6 d. skolininkas papildomai pateikė prašymą įskaityti papildomus mokėjimus į vykdomąją bylą ir atitinkamai atnaujinti vykdomosios bylos duomenis, tačiau prie šio prašymo nebuvo pridėtas mokėjimą patvirtinantis dokumentas. Dėl to 2026 m. gegužės 7 d. skolininkui buvo išsiųstas pranešimas dėl trūkstamo priedo, kuriuo paprašyta pateikti banko mokėjimo išrašą, pavedimo kopiją ar kitą dokumentą, iš kurio būtų matyti mokėjimo data, suma, mokėtojas, gavėjas ir mokėjimo paskirtis. Skolininkas nepateikė duomenų, kad pagal 2026 m. balandžio 24 d. nurodymą nurašytos lėšos būtų lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba lėšos, iš kurių išskaitos turėtų būti daromos.

Kasacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019 yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį, skolininkas, atlikdamas mokėjimą, turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalies nuostatą, tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, kad sumokėtos sumos, kurių mokėjimo nurodymų paskirtyse nurodydamas – „skola“, H. N. buvo skirtos vaikų išlaikymui ir prie pateikto duomenys neskelbtini skundo tokių duomenų nėra pateikta.

Dėl kitų pareiškėjų argumentų.

Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07). Įvertinus išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus vykdomosios bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepažeidė CPK nuostatų ir teisėtai atliko vykdymo veiksmus, todėl tenkinti pareiškėjo skundo nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178, 185, 510 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 – 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo H. N. skundą dėl antstolio G. J. veiksmų atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.