Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-131-795/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: 1A-131-795/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-26943-2021-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Kristina Kakurinė, Eduardas Maškevičius, Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis: KAL1
Nukentėjusysis: NKA1, (duomenys neskelbtini)
Ieškovas: Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Prokuroras: Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra(Palanga)

Kategorijos

1.2.27.1Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui (BK 286 str.)
2.1.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-131-795/2026 Teismo proceso Nr. 1-01-1-26943-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.27.1; 2.1.14.2; 2.4.6.1; 2.4.7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Eduardo Maškevičiaus ir Eglės Žakevičiūtės,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,dalyvaujant (duomenys neskelbtini) PRK1,išteisintajai KAL1 ir jos gynėjai (duomenys neskelbtini) GNS1 ,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo NKA1 ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) PRK1 apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio, kuriuo KAL1 išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiojo NKA1 ir (duomenys neskelbtini) komisariato civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Iš valstybės priteista išteisintajai KAL1 6 807,61 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. KAL1 buvo kaltinama ir išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 286 straipsnį už tai, kad, panaudodama fizinį smurtą, pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui: 2021 m. rugpjūčio 7 d., apie 14.50 val., prie (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) NKA1, vykdančiam Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnyje numatytus jo kompetencijai priskirtus uždavinius, atvykusiam pagal (duomenys neskelbtini) darbuotojo pranešimą dėl KAL1 daromo administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 526 straipsnio 3 dalyje, pareikalavusiam KAL1 vykdyti privalomus reikalavimus dėl burną ir nosį dengiančios veido kaukės dėvėjimo (duomenys neskelbtini), bei įspėjus, kad, nevykdant teisėtų (duomenys neskelbtini) pareigūnų reikalavimų, ji bus sulaikyta, KAL1 sulaikoma prieš NKA1 pavartojo fizinį smurtą, t. y. tyčia ne mažiau kaip 3 kartus spyrė (duomenys neskelbtini) NKA1 į rankas ir kojas, taip sukeldama fizinį skausmą, ir nesunkiai jį sužalojo, padarydama jam dešiniojo kelio sąnario išorinio šalutinio raiščio patempimą, dešiniojo blauzdikaulio vidinio krumplio sumušimą, nesunkiai sutrikdžiusius NKA1 sveikatą.

Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Nukentėjusysis NKA1 apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendį: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria KAL1 pagal BK 286 straipsnį išteisinta, ir pripažinti ją kalta, padarius šį nusikaltimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Išteisintoji KAL1 ir jos (duomenys neskelbtini) LUD1 viešoje vietoje nevykdė (duomenys neskelbtini) pareigūnų reikalavimo dėvėti veido kaukes, tokiu būdu demonstravo nepagarbą Lietuvos valstybei ir kėlė grėsmę aplinkinių sveikatai. (duomenys neskelbtini) pareigūnai priėmė sprendimą KAL1 surašyti administracinio protokolą ir nurodė jai nedelsiant išeiti iš parduotuvės bei pareigūnų tarnybiniu automobiliu vykti į (duomenys neskelbtini) įstaigą. Išteisintoji patvirtino, kad pareigūnai įspėjo ją, jog, nevykdant jų reikalavimų, bus panaudota jėga. Pareigūnų reikalavimas išeiti iš parduotuvės ir vykti į (duomenys neskelbtini) įstaigą buvo teisėtas.

2.2. Skunde pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog išteisintosios KAL1 sulaikymas objektyviai nebuvo būtinas dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. KAL1 elgėsi neadekvačiai (šaukė, siekdama atkreipti aplinkinių dėmesį, krito ant žemės), nevykdė teisėtų (duomenys neskelbtini) pareigūnų reikalavimų išeiti iš parduotuvės, sėsti į tarnybinį automobilį, vengė sulaikymo, todėl pareigūnai priėmė sprendimą ją patalpinti į tarnybinio automobilio patalpą, skirtą sulaikytiesiems. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad du (duomenys neskelbtini) pareigūnai administracinės teisenos veiksmus turėjo atlikti su dviem asmenimis – KAL1 ir LUD1 – ir neturėjo galimybės jų pristatyti į (duomenys neskelbtini) įstaigą kitaip, nei automobiliu, skirtu sulaikytiems asmenims gabenti.

2.3. Skunde teigiama, kad KAL1 buvo sulaikyta dėl dviejų administracinio nusižengimo protokolų surašymo: pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį dėl kaukių dėvėjimo tvarkos pažeidimo ir pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį dėl pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo. Išteisintosios laisvė buvo suvaržyta proporcingai siekiamiems tikslams ir ne ilgiau, nei to reikalavo įvykio aplinkybės. Skunde daroma išvada, kad, surašius administracinio nusižengimo protokolus ir atlikus kitus administracinio nusižengimo teisenos veiksmus, KAL1 būtų buvusi nedelsiant paleista.

2.4. Nukentėjusiojo teigimu, besipriešindama sulaikymui, KAL1 sukėlė jam fizinį skausmą, todėl jos veiksmai iš administracinio nusižengimo peraugo į nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Šiuo pagrindu 2021 m. rugpjūčio 7 d. KAL1 buvo sulaikyta, laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 1 dalyje numatytos tvarkos. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų tinkamai neįvertino, todėl padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad išteisintosios KAL1 įlaipinimas į (duomenys neskelbtini) automobilį, skirtą tik suimtiesiems gabenti, buvo neteisėtas veiksmas.

2.5. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog KAL1, laipinama į (duomenys neskelbtini) automobilį, priešinosi šiam veiksmui ir spardėsi, todėl galėjo pareigūnams sukelti fizinį skausmą. Vis tik teismas šiuos KAL1 veiksmus nepagrįstai vertino kaip spontaniškus, atliktus siekiant apsiginti nuo pareigūnų veiksmų, o ne kaip brutalų elgesį, siekiant sukelti pareigūnams skausmą. Anot nukentėjusiojo, išteisintoji nesutiko nė su vienu pareigūnų reikalavimu ir užtikrintai dėstė įvairias teorijas dėl reikalavimų pagrįstumo, pakeltu tonu reikalavo ją paleisti, stumdė pareigūnus ir spyrė kojomis. Iš šių veiksmų sekos akivaizdu, kad KAL1 agresija peraugo į smurtinius veiksmus: spirdama į pareigūnų pusę, ji suprato, kad gali sukelti jiems fizinį skausmą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Vežama (duomenys neskelbtini) automobilyje, išteisintoji telefonu nusifotografavo ir nuotrauką įkėlė į socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“. Nuotraukoje ji neatrodo nei sutrikusi, nei išsigandusi, o tai, anot nukentėjusiojo, patvirtina, kad smurtą prieš pareigūnus išteisintoji vartojo sąmoningai.

3. (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) PRK1 apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendžio dalį dėl KAL1 išteisinimo pagal BK 286 straipsnį ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: KAL1 pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir ją nuteisti 100 MGL (5 000 Eur) bauda. Į paskirtą bausmę įskaityti KAL1 laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugpjūčio 8 d. Nukentėjusiojo NKA1 ir (duomenys neskelbtini) komisariato civilinius ieškinius tenkinti visiškai ir priteisti iš KAL1 NKA1 20,94 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 750,53 Eur (duomenys neskelbtini) komisariatui turtinei žalai atlyginti. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš Lietuvos valstybės priteista išteisintajai KAL1 6 807,61 Eur (duomenys neskelbtini) išlaidoms atlyginti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog įvykyje dalyvavę (duomenys neskelbtini) pareigūnai, gavę (duomenys neskelbtini) komisariato budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), du asmenys atsisako užsidėti apsaugines veido kaukes ir į (duomenys neskelbtini) darbuotojų reikalavimus nereaguoja, nuvyko į įvykio vietą. Iš (duomenys neskelbtini) pareigūnų nešiojamomis vaizdo kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų, užfiksavusių pareigūnų bei KAL1 veiksmus, nustatyta, kad KAL1 padarė ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes, būdama viešoje uždaroje erdvėje, t. y. parduotuvėje, nedėvėjo burną ir nosį dengiančios veido kaukės, kuri priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną, ir piktybiškai nevykdė į įvykio vietą atvykusių (duomenys neskelbtini) pareigūnų NKA1 ir LUD2 teisėtų reikalavimų. Ji nepripažino padariusi šį administracinį nusižengimą, nesutiko savo noru išeiti iš (duomenys neskelbtini), eiti iki (duomenys neskelbtini) tarnybinio automobilio protokolo surašymui, todėl (duomenys neskelbtini) pareigūnai visiškai pagrįstai pareikalavo ją išeiti, kad būtų nutrauktas pažeidimo darymas ir pavojaus kitų parduotuvės lankytojų sveikatai kėlimas, o KAL1 nedelsiant šio jų reikalavimo neįvykdžius, visiškai pagrįstai panaudojo prieš ją būtinus tokioje situacijoje prievartinio pobūdžio veiksmus.

3.2. Darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai, siekdami pašalinti KAL1 iš pažeidimo vietos ir tarnybiniame automobilyje surašyti administracinio nusižengimo protokolą, KAL1 nepaklusus jų reikalavimams eiti į tarnybinį automobilį protokolo surašymui ir piktybiškai šiuos reikalavimus ignoruojant, ją iki tarnybinio automobilio nuvedę jėga, elgėsi savo tarnybinių funkcijų ribose bei veikė teisėtai ir pagrįstai. Pareigūnai išnaudojo visas galimybes įtikinti pažeidimą padariusią KAL1 vykdyti jų reikalavimus, tačiau šios įtikinimo priemonės nebuvo veiksmingos, KAL1 ne kartą buvo įspėta apie ketinimą panaudoti fizinę prievartą ir tik po to, kai ji į šiuos įspėjimus nereagavo, prieš ją tokia prievarta buvo panaudota. Pažymėta, kad prieš kartu su KAL1 įvykio vietoje buvusį ir analogišką pažeidimą padariusį LUD1 jokia prievarta panaudota nebuvo, nes jis vykdė (duomenys neskelbtini) pareigūnų reikalavimus, kas patvirtina, kad šie reikalavimai buvo teisėti, pagrįsti ir suprantami. (duomenys neskelbtini) pareigūno NKA1 KAL1 ne kartą išsakytas reikalavimas buvo ne tik išeiti iš (duomenys neskelbtini), tačiau ir eiti iki tarnybinio automobilio, kur bus surašytas protokolas dėl jos padaryto administracinio nusižengimo, tačiau KAL1 į šį reikalavimą visiškai nereagavo, jo piktybiškai nevykdė, tai motyvuodama neaiškiais (duomenys neskelbtini) procesais, o pašalinus ją iš (duomenys neskelbtini), šis reikalavimas nebuvo iki galo įgyvendintas.

3.3. Pareigūnai, atvedę KAL1 prie automobilio, ją pasodino ant automobilio slenksčio ir jai liepė lipti į automobilio galą (sulaikymo kamerą). Tuo metu jokia prievarta prieš KAL1 nebuvo naudojama ir pagal bylos duomenis jos sulaikyti ir vežti į komisariatą planuota nebuvo. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, ji būtų buvusi paleista, tačiau, KAL1 pasipriešinimui peraugus į smurtinius veiksmus, buvo panaudota jėga, ji buvo patalpinta į automobilio sulaikymo kamerą. Pareigūnai visiškai pagrįstai vadovavosi jų veiksmus konkrečioje situacijoje reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo nuostatomis. KAL1, (duomenys neskelbtini) pareigūnų talpinama į (duomenys neskelbtini) automobilio dalį, skirtą sulaikomiems asmenims gabenti, priešindamasi šiam patalpinimui, kelis kartus kojomis spyrė į tai dariusius (duomenys neskelbtini) pareigūnus ir galėjo šiais savo veiksmais sukelti NKA1 fizinį skausmą, apie kurį jis netrukus nurodė ir LUD2, ir medicinos įstaigoje, į kurią kreipėsi po šio įvykio. Būtent KAL1 inicijavo konfliktą tarp jos ir (duomenys neskelbtini) pareigūnų, kilusį ir išsivysčiusį tik dėl jos neadekvačios reakcijos į (duomenys neskelbtini) pareigūnų teisėtus reikalavimus, jos veiksmai buvo aktyvūs, smurtiniai ir tyčiniai, ji sąmoningai nepakluso savo pareigas ėjusių pareigūnų teisėtiems reikalavimams ir jiems aktyviais veiksmais priešinosi, todėl teismo vertinimas, kad tokie jos veiksmai buvo tik savigyna nuo pareigūnų veiksmų, yra nepagrįstas. (duomenys neskelbtini) pareigūnai NKA1 ir LUD2 atliko savo tiesiogines tarnybines pareigas ir veikė teisėtai, byloje surinkti duomenys sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, kuri neabejotinai įrodo, kad KAL1 veiksmuose yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties požymiai.

Atsiliepimas

4. Išteisintosios KAL1 gynėja (duomenys neskelbtini) GNS1 atsiliepimais prašo atmesti nukentėjusiojo NKA1 ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) PRK1 apeliacinius skundus bei palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendį. Taip pat prašoma KAL1 priteisti proceso išlaidas už atsiliepimo parengimą ir jos gynybą 2026 m. gegužės 21 d. teismo posėdyje. Teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) PRK1 prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir pripažinti KAL1 kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Gynėja (duomenys neskelbtini) GNS1 ir išteisintoji KAL1 prašė nukentėjusiojo ir (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus atmesti bei priteisti (duomenys neskelbtini) išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nukentėjusiojo NKA1 ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) PRK1 apeliaciniai skundai atmestini, o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 27 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

5.2. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

5.3. Apeliaciniuose skunduose nagrinėjamu atveju yra keliami išteisintosios KAL1 kaltės ir įrodymų vertinimo klausimai. Būtent šiuos klausimus ir aptaria apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai (pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų), tirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-516/2011, 2K-47/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas, išklausęs proceso dalyvių nuomonių, nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, iš esmės nenustatęs tam būtinybės, laikydamas, kad apeliaciniuose skunduose iškeltus klausimus galima išspręsti vertinant byloje esamus įrodymus. Nei (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini) apeliaciniuose skunduose nėra ginčijamas KAL1 išteisinimas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą, todėl šis klausimas apygardos teismo nutartyje nėra analizuojamas ir aptariamas.

Dėl KAL1 išteisinimo pagal BK 286 straipsnį

6. Pagal BK 286 straipsnį atsako tas, kas, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. BK 286 straipsnio prasme fizinis smurtas yra bet koks neteisėtas tiesioginis poveikis (tyčinis smūgių sudavimas, laikymas, uždarymas, smaugimas, pargriovimas, intensyvus stumdymas, dūrimas peiliu ir pan.), kuris sukelia žmogui skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2011, 2K-495/2012, 2K-218/2014). Būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai yra veika – pasipriešinimas – ir veikos padarymo būdas – smurto panaudojimas, tačiau ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl ji laikoma baigta nuo to momento, kai, priešindamasis valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, kaltininkas pradeda naudoti smurtą (arba grasina tuoj pat jį panaudoti), siekdamas neleisti pareigūnui vykdyti savo tarnybinių įgaliojimų, todėl neturi reikšmės tai, ar pareigūnui yra padaryti kūno sužalojimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-439/2013, 2K-441-976/2015).

6.1. BK 286 straipsnyje nustatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jis, panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, priešinasi valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam subjektui, ir nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-163-303/2023, 2K-69-976/2015, 2K-441-976/2015, 2K-195-693/2017, 2K-246-942/2020, 2K-264-976/2022).

Žemesnės instancijos teismas

6.2. BK 286 straipsnio sudėtį atitinkantis smurtas prieš nukentėjusįjį panaudojamas dėl jo tarnybos pareigų ar funkcijų vykdymo. (duomenys neskelbtini) pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi įstatymų suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus – turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į (duomenys neskelbtini) ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktai). Įgyvendindamas (duomenys neskelbtini) uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi – panaudoti prievartą. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems asmenims. Policijos įstatymo 23 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad pareigūnas, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad gali būti padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas), turi teisę, tame tarpe, kviesti asmenis į (duomenys neskelbtini) tarnybines patalpas, sulaikyti ir (ar) pristatyti į (duomenys neskelbtini) įstaigą asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą).

6.3. Jeigu asmens pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui yra atsakas į neteisėtus veiksmus, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 286 straipsnį. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Taikant procesines prievartos priemones, draudžiama naudoti smurtą, grasinti, atlikti žmogaus orumą žeminančius bei sveikatai kenkiančius veiksmus. Panaudoti fizinę jėgą leidžiama tik tiek, kiek tai būtina proceso veiksmo atlikimo trukdymams pašalinti. Apskritai procesinių prievartos priemonių naudojimą tiek administracinių nusižengimų, tiek nusikalstamų veikų tyrimo procese griežtai reglamentuoja ANK 595–607 straipsniai ir BPK 119–163 straipsniai, į kuriuos, kaip specialias ir aukštesnę teisinę galią turinčias teisės normas, nukreipia ir jau minėtas (duomenys neskelbtini) įstatymas, įgalindamas (duomenys neskelbtini) pareigūnus atlikti su prievarta prieš asmenį susijusius veiksmus tik įstatymų nustatyta tvarka.

7. Kaip nustatyta iš šioje byloje surinktos ir ištirtos įrodymų visumos, KAL1 ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) NKA1 bei su juo kartu dirbusios (duomenys neskelbtini) LUD2 susidūrimas įvyko dėl to, kad KAL1 su (duomenys neskelbtini) LUD1 2021 m. rugpjūčio 7 d. lankėsi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neužsidėję dėl (duomenys neskelbtini) paskelbtos pandemijos metu privalomų dėvėti viešose vietose nosį ir burną dengiančių kaukių, ir tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Byloje surinkti dokumentai, vaizdo įrašai (t. 1, b. l. 185–187, 196–197), išteisintosios (t. 3, b. l. 139–141), nukentėjusiojo (t. 3, b. l. 141–143) ir liudytojų LUD2 (t. 3, b. l. 143–144), LUD3 (t. 3, b. l. 144–145), LUD1 (t. 4, b. l. 82–83) parodymai patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnų užtikta administracinio nusižengimo padarymo vietoje – (duomenys neskelbtini) salėje – KAL1 nepripažino padariusi šį administracinį nusižengimą ir nesutiko savo noru išeiti iš (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) pareigūnai pareikalavo ją išeiti, kad būtų nutrauktas pažeidimo darymas ir pavojaus kitų parduotuvės lankytojų sveikatai kėlimas, o KAL1 nedelsiant šio jų reikalavimo neįvykdžius, panaudojo prieš ją prievartinio pobūdžio veiksmus, išvesdami (jai nustojus eiti – ištempdami) ją lauk iš (duomenys neskelbtini).

8. Pažymėtina, kad KAL1 neatliko smurtinių veiksmų, kuriais būtų siekusi pasipriešinti (duomenys neskelbtini) pareigūnams, tik iš dalies jiems nepakluso, todėl jos veiksmus galima vertinti tik kaip administracinių nusižengimų, numatytų ANK 526 straipsnio 3 dalyje ir 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą ir atlikti prieš ją tik administracinių teisenos užtikrinimo prievartos veiksmus, objektyviai būtinus pagal situaciją. Kaip matyti iš filmuotos medžiagos tęsinio ir jau minėtų asmenų parodymų, privedę KAL1 prie savo tarnybinio automobilio, kur turėjo teisę imtis priemonių nustatyti jos tapatybę, surašyti administracinio nusižengimo protokolą, paimti jos ir LUD1 paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) pareigūnai, net nepaklausę jos asmens duomenų, nepaaiškinę, kad dabar bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas, nepasiūlę jai pateikti savo asmens dokumento ir duoti parodymų ir neišaiškinę apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises, prievarta ir gana šiurkščiu būdu įkėlė ją į sulaikomiems asmenims skirtą tarnybinio automobilio dalį bei nugabeno į (duomenys neskelbtini) komisariatą, kur ji vėlgi buvo nuvesta į laikinojo sulaikymo patalpą, kur, pralaikius tam tikrą laiko tarpą, galiausiai buvo nustatyta jos tapatybė ir jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

9. ANK 596 straipsnis detaliai reglamentuoja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pristatymo tvarką ir galimybę dėl to pristatyti asmenį į (duomenys neskelbtini) komisariatą, siedamas ją su šio asmens sutikimu. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos akivaizdu, kad jokio KAL1 sutikimo (duomenys neskelbtini) pareigūnai neklausė; kodėl nebuvo galima surašyti administracinio nusižengimo protokolo arčiausiai nuo nusižengimo padarymo vietos, iš kurios išteisintoji turėjo būti pašalinta dėl kaukės nedėvėjimo ir tuo keliamo pavojaus kitų asmenų sveikatai – (duomenys neskelbtini) aikštelėje, nei nukentėjusysis, nei jokie kiti šioje byloje surinkti ir ištirti įrodymai atsakymo nedavė ir teismas tokių priežasčių neįžvelgia. Taip pat teismas neįžvelgia ir nei vieno iš ANK 597 straipsnyje nurodytų administracinio sulaikymo, kuris faktiškai ir be jokių teisių išaiškinimo ir / ar užtikrinimo buvo pritaikytas KAL1, prievarta patalpinant ją į sulaikomiems asmenims skirtą automobilio dalį, pagrindų. Pažymėtina, kad KAL1 asmenybės pareigūnai net nebandė nustatyti neprievartinėmis priemonėmis (neklausė jos duomenų pačios išteisintosios, neprašė pateikti asmens dokumento, netikrino duomenų bazių), jos sulaikymas nebuvo objektyviai būtinas jau nutraukto administracinio nusižengimo užfiksavimui ar administracinių nusižengimų protokolo surašymui (kaip jau minėta, nebuvo užfiksuota jokių pareigūnų veiksmų, liudijančių siekimą tokį protokolą surašyti vietoje, ir KAL1 trukdymo tam), o užklupta (duomenys neskelbtini) be kaukės ir pareigūnų dėl to teisėtai išvesta į lauką KAL1 savo elgesiu daugiau jokio pavojaus nekėlė, be to, nenustatyta, kad būtų dėl apsvaigimo nesiorientavusi aplinkoje. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas pagrįstai KAL1 laipinimą į (duomenys neskelbtini) automobilio dalį, skirtą sulaikomiems asmenims gabenti, pripažino neteisėtu (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato pareigūnų, konkrečiai NKA1, prievartos vartojimu prieš administracinį (-ius) nusižengimą (-us) padariusią KAL1.

10. Papildomai būtina pažymėti, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimu buvo nustatyta, kad nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog buvo reikalinga ieškovę ir juo labiau LUD1 sulaikyti. Nebuvo įrodyta, kad, KAL1 ir LUD1 atvedus prie tarnybinio automobilio, nebuvo galima surašyti administracinio pažeidimo protokolo, kad nebuvo galima nustatyti asmenų tapatybės. Vaizdo įrašas patvirtina, kad LUD2 LUD1 klausia, ar jis turi kokį asmens dokumentą, tik prie (duomenys neskelbtini) komisariato durų. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad nepriklausomai nuo to, ar turėjo būti atlikti pareigūnų veiksmai dėl galbūt padaryto administracinio nusižengimo, ar dėl to, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo pasipriešinimo (duomenys neskelbtini) pareigūnams, reikėjo sulaikyti KAL1 ir LUD1 bei vežti juos į (duomenys neskelbtini) komisariatą. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad sulaikymas būtų buvęs reikalingas tam, kad būtų galima atlikti kitus būtinus procesinius veiksmus, t. y. neįrodyta, kad pareigūnų tarnybinių pranešimų surašymui buvo reikalingas KAL1 ir LUD1 sulaikymas. Kaip ir neįrodyta, kodėl, pareigūnams surašius tarnybinius pranešimus, KAL1 ir LUD1 negalėjo būti išsiųsti šaukimai paaiškinimų davimui. Byloje nepateikta įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) pareigūnai būtų klausę KAL1 ir LUD1 apie jų gyvenamąją vietą ar kitą adresą, kuriuo būtų buvę galima išsiųsti kvietimus atvykti, kaip ir paskambinti jiems telefonu. Taigi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 4 d. sprendimu konstatuota, kad KAL1 laikino sulaikymo metu buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, laisvės suvaržymas nebuvo būtinas ir proporcingas pagal nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes. Tokie (duomenys neskelbtini) veiksmai įvertinti, kaip neatitinkantys proporcingumo kriterijaus, todėl konstatuoti neteisėti (duomenys neskelbtini) pareigūnų NKA1 ir LUD2 veiksmai. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. vasario 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas, todėl plačiau šioje nutartyje dėl NKA1 veiksmų neteisėtumo apygardos teismas nepasisako, nes NKA1 veiksmų neteisėtumas konkrečioje situacijoje jau yra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

11. Ištyrusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra įrodyta, kad KAL1, (duomenys neskelbtini) pareigūnų talpinama į (duomenys neskelbtini) automobilio dalį, skirtą sulaikomiems asmenims gabenti, priešindamasi šiam patalpinimui, kelis kartus kojomis spyrė į tai dariusius (duomenys neskelbtini) pareigūnus, tačiau, pripažinus paties nukentėjusiojo NKA1 veiksmus, atliktus vykdant jam priskirtas viešojo administravimo pareigas, neteisėtais, tokių veiksmų atlikimas nebeatitinka KAL1 inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 286 straipsnyje, sudėties, nes ji apima tik smurtinį pasipriešinimą teisėtiems viešojo administravimo funkcijas vykdančių pareigūnų veiksmams. Apibendrinant visa tai, kas pasakyta, KAL1 veiksmai nesudaro jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties, todėl KAL1 pagal jai pareikštą kaltinimą dėl BK 286 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo išteisinta pagrįstai.

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, KAL1 buvo kaltinama tais pačiais savo padarytais tyčiniais veiksmais ne tik pasipriešinusi (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) komisariato (duomenys neskelbtini) NKA1, bet ir nesunkiai sutrikdžiusi jo sveikatą (BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktas), kadangi tokių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai BK 286 straipsnis neapima. Atlikus šioje byloje (duomenys neskelbtini) ekspertizę, gautos (duomenys neskelbtini) išvados (t. 4, b. l. 70–74, 1201–126) ir jų paaiškinimai (t. 4, 163–164) teisme tokio sužalojimo padarymo NKA1 nepatvirtino, o jį paneigė. Taigi skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL1 pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 10 punktą buvo išteisinta ir šis išteisinimas apeliaciniuose skunduose neginčijamas. Apeliaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl fizinio skausmo sukėlimo NKA1.

12.1. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

12.2. Vien tik vieno asmens sąlytis su kito asmens kūnu dar savaime nereiškia BK 140 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. Toks sąlytis kitam asmeniui turi sukelti arba nežymų sveikatos sutrikdymą, arba fizinį skausmą. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų buvo pajutęs skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę, atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinama nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017, 2K-180-689/2018, 2K-69-895/2020).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog pakankamai šioje byloje yra įrodytas tik fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimas, kuris tokiais atvejais atskirai negali būti kvalifikuojamas, nes įeina į BK 286 straipsnio sudėtį, kurią teismas pripažino esant neįrodytą. Pats KAL1 inkriminuotų veiksmų pobūdis yra tiksliai atskleistas filmuotoje medžiagoje iš įvykio vietos – bandymas kojomis nustumti prievarta (ir neteisėtai) ją į sulaikomiems asmenims skirtą tarnybinio automobilio dalį talpinančius pareigūnus. Teisėjų kolegija visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tokie KAL1 veiksmai yra spontaniška savigyna nuo prieš ją atliekamų jos kūno neliečiamumą ir kitas teises pažeidžiančių pareigūnų veiksmų, o ne brutalus siekis sukelti skausmą ar sužaloti nukentėjusįjį. KAL1 suvokimas ir veiksmai nebuvo nukreipti į skausmo pareigūnui sukėlimą, ji savo veiksmais stengėsi aktyviai pasipriešinti neteisėtam pareigūnų valdžios panaudojimui ir neteisėtam jos laisvės suvaržymui (sulaikymui). KAL1 siekė ne sukelti fizinį skausmą, o išsiaiškinti, kodėl prieš ją yra vartojama fizinė prievarta, kodėl ji yra išvežama (duomenys neskelbtini) automobilyje be jokio pareigūnų paaiškinimo. Nors, visų pirma, nėra jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis NKA1 fizinį skausmą patyrė būtent dėl KAL1 veiksmų, o ne užsigavęs ar susižeidęs jos sulaikymo metu, antra, svarbu įvertinti, jog KAL1 veiksmuose nesama tyčios sukelti fizinį skausmą. Kadangi KAL1 siekė išvengti prievartos prieš ją vartojimo, jos sulaikymo ir patalpinimo į tarnybinį automobilį bei išvežimo į (duomenys neskelbtini) komisariatą, todėl priešinosi, spardėsi ir kitaip gynėsi, nesama pagrindo jos veiksmus kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes juose nėra visų būtinų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

14. KAL1 gynėja (duomenys neskelbtini) GNS1 apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą dėl 1 452 Eur išlaidų už jos gynybą priteisimo (t. 5, b. l. 111–114).

14.1. BPK 106 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, jog, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Šios nuostatos yra aktualios ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, kadangi KAL1 paliekamas galioti išteisinamasis nuosprendis.

14.2. Pažymėtina, jog KAL1 gynėja (duomenys neskelbtini) parengė ir apeliacinės instancijos teismui pateikė išsamius atsiliepimus tiek į (duomenys neskelbtini), tiek į (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus (t. 5, b. l. 105–110, 115–118), kurie yra atmetami. 2026 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu KAL1 atstovavo taip pat gynėja (duomenys neskelbtini) GNS1, kuri sakė baigiamąją kalbą. Viso apeliacinio proceso metu gynėja buvo aktyvi, teikė teismui prašymus ir papildomus dokumentus, nuosekliai ir profesionaliai (kompetentingai) atstovavo išteisintosios interesus.

14.3. Atsižvelgiant į gynėjos sugaištą laiką ir pastangas, manytina, jog prašoma priteisti proceso išlaidų atlyginimo suma yra proporcinga (duomenys neskelbtini) indėliui atstovaujant klientę. Konstatuotina, kad išteisintosios KAL1 patirtos proceso išlaidos yra pagrįstos ir buvo būtinos, todėl jai iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteistinos 1 452 Eur išlaidos (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiojo NKA1 ir (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) prokuratūros (duomenys neskelbtini) PRK1 apeliacinius skundus atmesti. Išteisintajai KAL1 iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka priteisti 1 452 Eur išlaidų (duomenys neskelbtini) bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Nutartis įsiteisėja jos priėmimo dieną.

Teisėjai Kristina KakurinėEduardas MaškevičiusEglė Žakevičiūtė