Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Skunde nurodoma, kad atliekant vykdymo veiksmus buvo pažeistas išieškojimo eiliškumas. Pagal 2024 m. birželio 18 d. teismo sprendimą skolininkas nepilnamečio vaiko išlaikymui privalo mokėti po 355 Eur per mėnesį, šią sumą kasmet indeksuojant įstatymų nustatyta tvarka. Nuo 2026 m. vasario mėnesio skolininkas privalo mokėti po 374 Eur. 2026 m. balandžio pradžioje gauta 386,62 Eur įmoka yra skolininko darbo užmokesčio dalis už kovo mėnesį, skirta einamajai balandžio mėnesio išlaikymo įmokai padengti. Antstolė visą šią sumą nukreipė senai skolai mažinti, tačiau skaičiavime neįvertino, kad tokiu atveju už kovo mėnesį einamasis išlaikymas liko nesumokėtas. Antstolė dirbtinai mažina skolą, o jos pateiktas skaičiavimas yra metodiškai klaidingas. Jeigu balandžio mėnesį gauti pinigai užskaitomi kaip senos skolos dengimas, prie bendros skolos turi būti pridėta 374 Eur nauja skola už praėjusį mėnesį, t. y. kovą, kadangi tuo metu vaikas einamojo išlaikymo negavo. To nepadarius, skolos likutis dirbtinai sumažinamas 374 Eur išieškotojos sąskaita. Antstolės veiksmai prieštarauja ankstesnei praktikai. Keletą mėnesių iš eilės 362 Eur įmokos buvo traktuojamos kaip einamasis išlaikymas, todėl skola, siekianti 1 906 Eur, nekito, nors nuo 2026 m. vasario mėnesio ji turėjo pradėti augti po 12 Eur, kadangi darbdavys įmokų neindeksavo ir 2026 m. vasario bei 2026 m. kovo mėnesiais susidarė nepriemoka. Tik atsiradus didesnei skolininko darbdavio pervestai sumai, antstolė vienašališkai pakeitė skaičiavimo principą, taip nepagrįstai paspartindama skolos „išnykimą“ dokumentuose, nors vaikas faktiškai pinigų už einamąjį laikotarpį negavo.

Suinteresuotas asmuo antstolė Lina Pužienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalyje numatytu terminu išnagrinėjo pareiškėjos skundą, 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymu Nr. S-26-109-20243 skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla Nr. 0109/24/01492 perdavė teismui.

Patvarkyme nurodoma, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/24/01492 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui iš skolininko J. V. išieškojimo, kuri pagal reikalavimų patenkinimo eilę yra pirmosios eilės, taip pat vykdomąsias bylas Nr. 0109/24/01382, Nr. 0109/24/00991, Nr. 0109/24/01490, Nr. 0109/24/01680, Nr. 0109/25/00074, Nr. 0109/25/00814, kurios yra trečiosios eilės patenkinimo eiliškumo. Vykdant vykdomąsias bylas iš skolininko 2026 m. balandžio 15 d. buvo išieškota 6 775,59 Eur suma, kuri 2026 m. balandžio 21 d. buvo paskirstyta išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 18646. Šiame patvarkyme nustatyta, kad vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492 išieškota išlaikymo skola sudaro 1 543,47 Eur, o likusi neišieškota skola – 0,00 Eur. Išlaikymo skolos apskaičiavimas buvo atliktas įvertinus, kiek skolininkas turėjo sumokėti išlaikymo už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2026 m. kovo mėnesio – 17 370,87 Eur, bei kiek realiai buvo pervesta pareiškėjai už laikotarpį nuo 2024 m. liepos mėnesio iki 2026 m. kovo mėnesio – 15 827,40 Eur. Todėl apskaičiuotas skirtumas sudarė 1 543,47 Eur. Šie duomenys pareiškėjai buvo pateikti 2026 m. balandžio 15 d. raštu Nr. S-26-109-17961 „Dėl informacijos pateikimo“. Pareiškėja, gavusi į savo sąskaitą 1 543,47 Eur pervedimą, 2026 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą dėl vaiko išlaikymo skolos patikslinimo. Atsakant į šį prašymą buvo priimtas skundžiamas 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymas Nr. S-26-109-18854 dėl apskaičiuoto įsiskolinimo, kuriuo nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo dieną, t. y. 2026 m. balandžio 21 d., yra 1 543,47 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492 išlaikymo išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-4020-991/2024, kuriame nurodyta, jog tėvas J. V. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus D. V. išlaikymui mokėti po 355 Eur kas mėnesį nuo teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės, išlaikymui skirtas lėšas už einamąjį mėnesį pervedant į motinos banko sąskaitą iki to mėnesio paskutinės dienos. Išlaikymo, kaip tęstinio pobūdžio prievolės įmokų paskirstymo tvarką yra aptaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019. Šioje nutartyje pasisakyta, kad įmokų paskirstymo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.55 straipsniu, kurio l dalyje nustatyta, kad skolininkas, atlikdamas mokėjimą, gali nurodyti, kurią skolą dengia, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokų prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, vietoj prievolės, kurios įvykdymo terminas yra suėjęs. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkas nepareiškia mokėjimo paskirties, laikoma, jog įmokos skirtos dengti skolai, kurios įvykdymo terminas suėjęs, o kai tokių yra kelios – seniausiai. Toje pačioje nutartyje yra išaiškinta, kad skolininko teisė nurodyti mokėjimo paskirtį negali būti įgyvendinama pažeidžiant suėjusio termino prievolių vykdymą, t. y. negalima dengti būsimų įmokų, kai egzistuoja įsiskolinimas už ankstesnius laikotarpius. Kasacinis teismas pažymėjo, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492 visos įmokos, kurios gautos išlaikymo prievolės įvykdymui, užskaitymas turi būti atliekamas vadovaujantis taisyklėmis, jog negalima dengti būsimų įmokų, kurių mokėjimo terminas nėra suėjęs, o nesant skolininko nurodymo dėl mokėjimo paskirties, dengiamos seniausios skolos. Tai reiškia, kad kai išlaikymui skirtų lėšų už einamąjį mėnesį mokėjimo terminas nustatytas teismo sprendimu sumokėti iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, visos gautos įmokos iškaitomos pagal šias taisykles, o įsiskolinimas už einamąjį mėnesį nepasibaigus tam mėnesiui negali būti skaičiuojamas ir išieškomas priverstinai, nes tai neatitiktų nei tęstinės prievolės prigimties, nei šalių valios, nei teismo sprendimo imperatyvo, kuris antstoliui privalomas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog darbdavys 2026 m. balandžio 10 d. pervedė pareiškėjai 386,62 Eur sumą, kurią sudarė išskaita iš skolininko darbo užmokesčio už 2026 m. kovo mėnesį bei įsiskolinimo už ankstesnį, t. y. vasario mėnesį, dengimas: 386,62 Eur – 374 Eur už kovo mėnesį ir 12,62 Eur už vasario mėnesio įsiskolinimą. Šį faktą darbdavys patikslino 2026 m. balandžio 23 d. raštu, nurodydamas, kad 386,62 Eur suma skirta išlaikymui už kovo mėnesį bei vasario mėnesio įsiskolinimo daliai dengti, o už balandžio mėnesį išskaičiuota suma bus 374,31 Eur. Darbdavys, gavęs antstolės patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, nuo 2025 m. lapkričio mėnesio nuosekliai vykdo išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio ir jas perveda išieškotojai jau pasibaigus atitinkamam mėnesiui, t. y. išskaitos atliekamos iš faktiškai uždirbto darbo užmokesčio. Mėnesio pradžioje darbdaviui nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pervesti išlaikymą už visą einamąjį mėnesį į priekį, nes darbo užmokestis už konkretų mėnesį faktiškai uždirbamas tik einamuoju laikotarpiu ir apskaičiuojamas jam pasibaigus. Be to, iki mėnesio pabaigos nėra aiški nei galutinė darbo užmokesčio suma, nei darbo santykių tęstinumas, nes darbuotojas gali būti atleistas bet kuriuo metu. Todėl iš anksto pervedus viso mėnesio išlaikymą būtų išmokamos dar neuždirbtos lėšos, kas prieštarautų teisės aktams. Tokia praktika atitinka CPK LI skyriaus nuostatas, nes išieškojimas vykdomas tik iš faktiškai gautų pajamų, tačiau šis reglamentavimas savaime nereiškia skolininko teisių ribojimo mokėti periodines išlaikymo įmokas nepasibaigus terminui, jei nėra įsiskolinimo. Šią aplinkybę patvirtina pareiškėjai pervestų išlaikymo lėšų lentelė bei išlaikymo įsiskolinimų sumos, nurodytos siunčiant dokumentus į skolininko darbovietę, pavyzdžiui, 2025 m. lapkričio 3 d. patikslinančiame patvarkyme dėl išlaikymo išieškojimo Nr. S-25-109-36075 buvo nurodytas 2 587,62 Eur išlaikymo įsiskolinimas. Pagal vykdomąjį dokumentą išlaikymas už einamąjį mėnesį turi būti sumokėtas iki to mėnesio paskutinės dienos. Todėl tiek 2026 m. balandžio 21 d. priimant išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-26-109-18646, tiek 2026 m. balandžio 23 d. priimant patvarkymą Nr. S-26-109-18854 dėl apskaičiuoto įsiskolinimo balandžio mėnesio prievolės įvykdymo terminas dar nebuvo suėjęs, todėl 374 Eur balandžio mėnesio įmoka negalėjo būti laikoma įsiskolinimu. Antstolės vykdomos ir kitos to paties skolininko vykdomosios bylos tiek pareiškėjos, tiek kitų kreditorių naudai, kurių reikalavimų įvykdymo terminai jau yra suėję. Dėl to antstolė neturi teisės iš anksto rezervuoti ar nukreipti lėšų dar nesuėjusio termino išlaikymui, pažeidžiant kitų kreditorių interesus. Atsižvelgiant į tai, skolininko atliktos įmokos, tiek išskaičiuotos iš darbo užmokesčio, tiek nurašytos iš sąskaitų, 2026 m. balandžio 21 d. pagrįstai buvo paskirstytos pirmiausia dengiant susidariusį įsiskolinimą išlaikymo byloje, vėliau dengiant kitas skolininko trečiosios eilės patenkinimo eiliškumo skolas, o einamojo mėnesio išlaikymo prievolė – 374 Eur už 2026 m. balandžio mėnesį – nesuėjus jos terminui, į įsiskolinimo apskaičiavimą negalėjo būti įtraukta.

Teisme gauti pareiškėjos papildomi paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad 2026 m. balandžio 10 d. tiesiogiai iš skolininko darbdavio gavo 386,62 Eur įmoką. Kadangi teismo sprendimu nustatytas periodinis išlaikymas už einamąjį mėnesį, ši įmoka turėjo būti užskaityta kaip balandžio mėnesio pragyvenimo lėšos. Vietoj to, antstolė šią įmoką savavališkai nukreipė 2024 metų skolai dengti, nors iki tol gaunamos sumos visada būdavo apskaitomos už einamąjį mėnesį. Tai patvirtina ta pati antstolės parengta lentelė, skola nekito ir jokie pokyčiai sistemoje nebuvo daromi. Šį manipuliavimą geriausiai atskleidžia faktinė skaičių seka: 2026 m. balandžio 10 d. skola sistemoje buvo 1 906,09 Eur, nors, įtraukus 24 Eur neindeksuotą skirtumą už vasario–kovo mėnesius, apie kurį antstolė žinojo, reali skola turėjo būti 1 930,09 Eur. Gavus 386,62 Eur įmoką, skolos likutis, prioriteto tvarka padengus balandžio mėnesio išlaikymą, turėjo tapti 1 917,47 Eur. Tačiau antstolė savavališkai nustatė skolos likutį ties 1 543,47 Eur suma ir tik šią sumą pareiškėjai pervedė iš 2026 m. balandžio 14 d. išieškotų lėšų. Pareiškėja nurodė, kad skirtumas tarp jai priklausančios sumos ir faktiškai gautos sumos sudaro 374 Eur, t. y. balandžio mėnesio išlaikymo sumą. Tokiu būdu balandžio mėnesį vaikas liko be pajamų, o balandžio pabaigoje lentelėje vėl atsirado „nauja“ skola, nors antstolių vykdomųjų bylų sistemoje 2026 m. gegužės 7 d. šios skolos oficialiai dar nebuvo. Toks lėšų nukreipimas žemesnės eilės kreditoriams vaiko sąskaita pažeidžia CPK 754 straipsnyje numatytą vaiko interesų prioritetą. Antstolė tinkamai neveikia, pareiškėja tris kartus raštu kreipėsi dėl neindeksuotų, t. y. per mažų sumų. Tik po trečiojo laiško antstolė pareiškė, kad bendravimas su darbdaviu yra „pareiškėjos ir darbdavio atsakomybė“. Tokia pozicija yra teisiškai nepagrįsta, nes antstolė privalo užtikrinti, kad būtų išieškomos tikslios, indeksuotos sumos. Antstolės atsisakymas kontroliuoti darbdavį tiesiogiai prisideda prie sistemingo skolos didėjimo. Antstolė patvarkyme teigia, jog „kelių dienų vėlavimas nelaikytinas netinkamu vykdymu“, tačiau banko išrašas įrodo, kad lėšos gaunamos ne keliomis dienomis vėliau, o 10-ą, 13-ą ar net 20-ą mėnesio dieną. Kadangi teismo sprendimas įpareigoja lėšas mokėti už einamąjį mėnesį iki paskutinės jo dienos, antstolės bandymas pateisinti 20 dienų vėlavimą, pareiškėjos vertinimu, yra nesuderinamas su teisingumo principu. Darbdavys lėšas moka tiesiogiai pareiškėjai, todėl antstolė neturi teisės savo lentelėse savavališkai keisti tiesioginių įmokų paskirties. Darbdavio algų skaičiavimo tvarka negali būti viršesnė už teismo nustatytą terminą. Skolininkas privalo pats užtikrinti lėšų patekimą laiku, o ne palikti vaiką visą mėnesį be lėšų. Antstolė cituoja 2026 m. balandžio 23 d. darbdavio raštą, kurio pareiškėja negavo. Pareiškėja prašo teismo įpareigoti antstolę pateikti šio rašto originalą, nors jo egzistavimas esmės ir nekeistų. Be to, antstolė jautrius finansinius duomenis išsiuntė su byla nesusijusiems asmenims, tačiau į gavėjų sąrašą neįtraukė paties darbdavio. Tai laikytina spaudimo priemone, trečiosios eilės kreditorių skolų iškėlimu aukščiau vaiko išlaikymo bei šiurkščiu privatumo pažeidimu. Tai nėra pirmas kartas, kai pareiškėja skundžia šios antstolės veiksmus. Ankstesni skundai nebuvo tenkinti dėl procedūrinių priežasčių – praleistų terminų bei laiko stokos įrodymams susisteminti. Institucijos papildomų įrodymų neprašė ir formaliai rėmėsi pačios antstolės pozicija. Pareiškėja prašo teismo šį kartą vertinti aplinkybių visumą, nes antstolė sąmoningai naudojasi pareiškėjos užimtumu bei teisinių žinių trūkumu. Todėl pareiškėja prašo teismo panaikinti antstolės 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymą Nr. S-26-109-20243dėl skundo netenkinimo, įpareigoti antstolę ištaisyti skaičiavimo klaidas, įtraukiant neindeksuotą 24 Eur skirtumą už vasario–kovo mėnesius, anuliuoti neteisėtai suformuotą 374 Eur balandžio mėnesio skolą bei išmokėti pareiškėjai prioriteto tvarka priklausantį 374 Eur skirtumą, kurį, pareiškėjos teigimu, antstolė neteisėtai pasisavino savo atlyginimui dengti arba paskirstė žemesnės eilės kreditoriams. Taip pat pareiškėja prašo priimti atskirąją nutartį pagal CPK 299 straipsnį dėl sistemingų antstolės pažeidimų ir informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją bei Lietuvos antstolių rūmus.

Pareiškėja 2024 m. gruodžio 9 d. antstolei pateikė pranešimą dėl įsiskolinimo dydžio patikslinimo, kuriame nurodė, kad vaiko išlaikymo pinigai ir toliau nei iš darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei iš paties skolininko nėra gaunami; skola už 2024 m. spalio – 2024 m. lapkričio mėnesius yra 710 Eur, prašo atnaujinti informaciją (v. b. t. 1, v. b. l. 119). Pareiškėja 2025 m. sausio 13 d. antstolei pateikė pranešimą dėl įsiskolinimo dydžio patikslinimo, kuriame nurodė, kad prašo (jau ne pirmą kartą) patikslinti neišmokėtą išlaikymo sumos dydį; skola yra ne 96,80 Eur, o 451,80 Eur (v. b. t. 1, v. b. l. 123). Pareiškėja 2025 m. vasario 3 d. antstolei pateikė pranešimą dėl įsiskolinimo dydžio patikslinimo, kuriame nurodė, kad 2025 m. vasario 3 d. J. V. vaiko išlaikymo skola siekia 806,80 Eur, prašo atnaujinti informaciją (v. b. t. 1, v. b. l. 124). 2025 m. vasario 19 d. priimtas nurodymas Piniginių lėšų apribojimų informacinei sistemai priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. B-25-109-23, kuriuo nuo skolininko sąskaitos nurodoma priverstinai nurašyti 5 024,97 Eur sumą (v. b. t. 1, v. b. l. 131-132). Pareiškėja 2025 m. kovo 3 d. antstolei pateikė pranešimą dėl įsiskolinimo dydžio patikslinimo ir skolininko pajamų, kuriame nurodė, kad prašo atnaujinti skolos sumą 2025 m. kovo 3 d., kuri yra 878,45 Eur. Taip pat prašo atnaujinti informaciją, ar skolininkas J. V. vis dar dirbantis, kadangi pagal paskutinį siųstą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo, siųsto UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji niekada nėra gavusi nei vienos išmokos iš minėto darbdavio, o antstolio išskaitos nesiekia pusės minimalios algos, kaip tai numatyta įstatyme, nuo 2024 m. liepos mėnesio sumažintos išskaitos, kiek jai žinoma, nėra taikomos vaiko išlaikymo skolos atveju, prašo pateikti daugiau detalių, kas yra žinoma apie skolininko gaunamas pajamas ir joms taikomus išskaitų dydžius (procentais) vaiko išlaikymui (v. b. t. 1, v. b. l. 137). Antstolė 2025 m. kovo 3 d. pateikė pareiškėjai atsakymą dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-109-6910, kad skolininkas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal patvarkymą iš skolininkui mokėtino darbo užmokesčio darbovietė išskaito ir į antstolės sąskaitą perveda 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA (išskaitų dydžiais nustatyti įstatymu). Kadangi skolininko gaunamas darbo užmokestis nėra didelis ir įstatymai riboja išskaitomą sumą (pagal galiojančią tvarką, iš darbo užmokesčio galima išskaityti tik tam tikrą procentą – 30 procentų nuo sumos, neviršijančios MMA, ir 50 procentų nuo sumos, viršijančios MMA), išskaitoma suma yra mažesnė nei priteistas išlaikymas ir susidaro įsiskolinimas (v. b. t. 1, v. b. l. 138). Taip pat gauti pareiškėjos 2025 m. gegužės 9 d., 2025 m. birželio 2 d., 2025 m. liepos 11 d., 2025 m. rugpjūčio 4 d., 2025 m rugsėjo 4 d., 2025 m. spalio 3 d. pranešimai antstolei su prašymais atnaujinti skolų sumas prašymų pateikimų dienomis (v. b. t. 1, v. b. l. 142-144, 149-150, 156). Pareiškėja 2025 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į antstolę, prašydama patikslinti, ar visuose siųstuose išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymuose nuo 2024 m. gruodžio 17 d. iki 2025 m. rugsėjo 16 d. imtinai nurodytos išieškotos sumos, kurios buvo pervestos į antstolio sąskaitą, buvo išieškotos iš skolininko, darbdavio ar nurašytos priverstinai (v. b. t. 1, v. b. l. 151). 2025 m. rugsėjo 22 d. pareiškėja paprašė parengti ir išduoti pažymą apie vykdomosios bylos Nr. 0109/24/01492 vykdymo eigą, kurioje būtų nurodyta tiksli data, suma bei iš kur tiksliai buvo gautos lėšos, t. y. nurašytos lėšos nuo skolininkui priklausančios sąskaitos ar lėšas pervedė tretieji asmenys (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar kitos antstoliui žinomos darbovietės) (v. b. t. 1, v. b. l. 152). Antstolė 2025 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. S-25-109-30579 informavo pareiškėją, kad vykdomosiose bylose išieškojimas vykdomas taikant kelias priverstinio išieškojimo priemones – išieškojimas vykdomas iš skolininko sąskaitose esančių lėšų – lėšos yra periodiškai nurašomos nuo sąskaitų ir iš skolininko darbo užmokesčio (v. b. t. 1, v. b. l. 153-155). Antstolė 2025 m. spalio 14 d. surašė pažymą Nr. S-25-109-33570 apie vykdymo eigą vykdomojoje byloje Nr. 0109/24/01492, pažymoje nurodomos datos, sumos bei sumų gavimo šaltiniai (pervesta iš notaro pagal antstolės patvarkymą dėl leidimo parduoti areštuotą turtą, iš skolininko darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurašyta nuo skolininko banko sąskaitos), nuo 2024 m. spalio 4 d. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. (v. b. t. 1, v. b. l. 157-158).

Pareiškėja 2025 m. spalio 22 d. pateikė antstolei skundą dėl neteisingo lėšų paskirstymo, prašydama paaiškinti vykdymo išlaidas, kuriame nurodoma, kad bendra išieškota suma siekia apie 3 235 Eur, tačiau išlaikymui skirta tik apie 2 090 Eur, likusi dalis panaudota antstolio ir trečios eilės kreditorių vykdymo išlaidoms dengti. Taip pat pareiškėja nurodė, kad pagal antstolės patvarkymą, darbdaviui buvo nurodyta atitinkamą procentinę dalį pervesti tiesiogiai į išieškotojos sąskaitą, tačiau darbdavys lėšas perveda į antstolės sąskaitą, iš kurios išmokos mažinamos vykdymo išlaidų sąskaita. Toks veikimas sudaro situaciją, kai išlaikymui skirtos lėšos nepagrįstai mažinamos, o išlaikymo įsiskolinimas toliau auga (v. b. t. 1, v. b. l. 159-160). Kartu su skundu pateikta išieškotų lėšų paskirstymo lentelė, iš kurios matyti, kad nuo 2024 m. gruodžio 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 6 d. lėšos buvo gautos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nurašytos nuo sąskaitos, iš viso išieškota – 3 794,13 Eur, vaikui pervesta – 2 090,38 Eur, antstolio atlyginimas – 206,47 Eur, būtinosios vykdymo išlaidos – 149,83 Eur, papildomos išlaidos, patirtos atliekant atskirus veiksmus – 389,06 Eur, vykdomosios bylos administravimo išlaidos – 182,97 Eur, trečiosios eilės kreditoriaus išieškotos vykdymo išlaidos išieškotojui – 216,44 Eur, grąžinta skolininkui – 558,98 Eur (v. b. t. 1, v. b. l. 161-162). Iš išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų (2024 m. lapkričio 18 d. Nr. S-24-109-44263, 2024 m. gruodžio 17 d. Nr. S-24-109-47592, 2024 m. gruodžio 26 d. Nr. S-24-109-48461, 2025 m. sausio 6 d. Nr. S-25-109-590, 2025 m. kovo 25 d. Nr. S-25-109-9187, 2025 m. liepos 13 d. Nr. S-25-109-22708, 2025 m. rugsėjo 16 d. Nr. S-25-109-30058) matyti, kad 2024 m. gruodžio 17 d. patvarkymu išieškotojui D. V. išieškota – 119,18 Eur, 2024 m. gruodžio 26 d. patvarkymu išieškotojui D. V. išieškota – 181,58 Eur, 2025 m. rugsėjo 16 d. patvarkymu išieškotojui D. V. išieškota – 323,61 Eur (v. b. t. 1, v. b. l. 163-188). Iš antstolės 2025 m. spalio 22 d. reikalavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl informacijos pateikimo Nr. S-25-109-34715 matyti, jog antstolė nurodė, kad vadovaujantis CPK 743 straipsniu, prašo kuo skubiau nurodyti kokios atliktos išskaitos pervestos į patvarkyme nurodytą I. M.-V. sąskaitą; jei lėšos išieškotojai nebuvo vedamos į patvarkyme nurodytą sąskaitą, prašo pateikti duomenis dėl kokių priežasčių (v. b. t. 1, v. b. l. 193). 2025 m. spalio 28 d. antstolė gavo atsakymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlikusi jokių mokėjimų į I. M.-V. sąskaitą. Tačiau pagal gautus vykdomuosius dokumentus ir antstolės nurodymus, bendrovė yra vykdžiusi mokėjimus į antstolės Linos Pužienės depozitinę sąskaitą, nurodytą reikalavimuose ir vykdomųjų dokumentų prieduose (v. b. t. 1, v. b. l. 194). 2025 m. spalio 28 d. antstolė priėmė patvarkymą atsisakyti priimti skundą Nr. S-25-109-35357, kuriuo pareiškėjos skundo dalį dėl neteisingo lėšų skirstymo pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, priimtą 2025 m. liepos 15 d. Nr. S-25-109-22986, ir ankstesnius patvarkymus, atsisakė priimti suėjus 90 dienų naikinamajam terminui skundui dėl antstolio veiksmų paduoti; pareiškėjos skundo dalį dėl neteisingo lėšų skirstymo pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-109-23924 ir pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-25-109-30058, neatnaujinus termino skundui paduoti, išnagrinėjus ir netenkinus, grąžino skundą padavusiam asmeniui, nes yra suėjęs 20 dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (v. b. t. 2, v. b. l. 1-5).

Pareiškėja pateikė 2025 m. lapkričio 10 d. prašymą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos antstolių rūmams iškelti antstolei Linai Pužienei drausminę bylą, nurodydama, kad antstolė neturėjo teisės gautas lėšas skirstyti vykdymo išlaidoms dengti, o tuo labiau skirstyti antstolio atlygiui (v. b. t. 2, v. b. l. 10-13). Antstolė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai pateikė paaiškinimą dėl pareiškėjos skunde išdėstytų aplinkybių, kuriame nurodė, kad skolininko J. V. bylose nėra atlikta Sprendimų vykdymo instrukcijos, vykdymo išlaidų išieškojimo tvarkos pažeidimų, o skundas dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymų, bei praleisto skundo pateikimo termino taikymo yra procesiniai antstolio veiksmai, kurie vadovaujantis CPK 510-512 straipsnių normomis spręstini teisme (v. b. t. 2, v. b. l. 14-17). 2025 m. lapkričio 27 d. iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos gautas atsakymas dėl I. M.-V. skundo, kuriame nurodyta, kad nenustatyta, jog antstolė būtų pažeidusi teisės aktų, reglamentuojančių antstolių procesinę veiklą, reikalavimus, neinformavusi apie atliekamus procesinius veiksmus ar atlikusi kitus veiksmus, sudarančius pagrindą drausminei atsakomybei. Antstolė nedelsiant ėmėsi veiksmų išsiaiškinti, ar jos patvarkymai vykdomi tinkamai, ir nustačius, kad darbdavys nesilaikė nurodymo išskaitytas iš skolininko darbo užmokesčio lėšas pervesti tiesiogiai į pareiškėjos sąskaitą, 2025 m. spalio 29 d. darbdaviui papildomai išsiuntė nurodymą ateityje lėšas pervesti į patvarkyme nurodytą pareiškėjos sąskaitą. Konstatuoti sisteminius antstolės veiklos pažeidimus ar inicijuoti neeilinį jos veiklos patikrinimą, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija neturi pagrindo (v. b. t. 2, v. b. l. 26-31). Iš pareiškėjos pateiktų papildomų duomenų matyti, kad pareiškėja iš Lietuvos antstolių rūmų taip pat gavo atsakymą į savo prašymą iškelti antstolei drausmės bylą, kuriame nurodyta, kad Lietuvos antstolių rūmai neturi įgaliojimų kištis į konkrečios vykdomosios bylos eigą ir daryti įtakos antstolio priimamiems sprendimams. Ateityje dėl vykdymo proceso visada pirmiausia rekomenduoja bandyti situaciją išspręsti tiesiogiai kreipiantis į antstolio kontorą, į antstolį ar antstolio padėjėją. Procesiniai antstolės veiksmai skundžiami CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka. Iš Antstolių informacinės sistemos matyti, kad pareiškėja suteikta teise pasinaudojo ir antstolei 2025 m. spalio 22 d. pateikė skundą. Antstolė 2025 m. spalio 28 d. priėmė patvarkymą atsisakyti priimti skundą. Pareiškėja, nesutikdama su antstolės veiksmais galėjo skųsti antstolės patvarkymą CPK 510, 512 straipsniuose nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė, bet prašo iškelti antstolei drausminę bylą. Antstolių informacinėje sistemoje matyti, kad pareiškėja reguliariai susipažįsta su vykdomosios bylos informacija ir atlieka bylos peržiūrą, todėl laikytina, kad pareiškėja yra informuota apie vykdomosios bylos eigą, visi atlikti antstolės procesiniai veiksmai pareiškėjai yra žinomi. Ar išskaitos iš darbo užmokesčio yra teisingos kontroliuoja išieškotojas. Jei išieškotojas negali patikrinti ar išskaitos yra teisingos, jo prašymu patikrina antstolis, kurio veiklos teritorijoje išskaitos yra daromos. Lietuvos antstolių rūmų prezidiumas, išnagrinėjęs pareiškėjos pateiktą prašymą dėl drausminės bylos iškėlimo antstolei, nenustatė pagrindų drausminei procedūrai inicijuoti.

2025 m. lapkričio 17 d. gautas pareiškėjos prašymas priskirti skolininko įmoką tik išlaikymui, kuriame nurodoma, kad skolininkas J. V. 2025 m. lapkričio 17 d. pervedė 375 Eur sumą iš savo asmeninės banko sąskaitos, paskirtyje nurodęs „Alimentai“, prašo paskirti mokėjimą taip: 362 Eur – einamojo mėnesio (2025 m. lapkričio) išlaikymo įmokai, 13 Eur – išlaikymo įsiskolinimo mažinimui, prašo patvirtinti, kad sumos paskirstytos atitinkamai (v. b. t. 2, v. b. l. 18). 2025 m. lapkričio 17 d. patikslintu patvarkymu dėl išlaikymo išieškojimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. S-25-109-37867 antstolė nurodė, skolininko J. V. įsiskolinimas yra 2 325,62 Eur, periodinių išmokų dydis – 362 Eur/mėn., išskaičiuotas sumas pervesti išieškotojai, sumos turi būti indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (v. b. t. 2, v. b. l. 20-21). 2025 m. lapkričio 17 d. patvarkyme dėl lėšų arešto Nr. S-25-109-37863 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad skolininkas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs pensijų kaupimo sutartį, vadovaujantis CPK 688, 749 straipsniais, nuspręsta areštuoti visas esamas ir būsimas skolininko atžvilgiu išmokėtas lėšas 2 453,37 Eur sumai (v. b. t. 2, v. b. l. 22-23). 2025 m. lapkričio 19 d. pareiškėja informavo antstolę, kad iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gautas 275 Eur mokėjimas, paskirtyje nurodant „J. V. įsiskolinimas“, prašo šią įmoką apskaityti vykdomojoje byloje pagal nustatytą tvarką (v. b. t. 2, v. b. l. 24). Pareiškėja 2025 m. gruodžio 15 d., 2026 m. sausio 13 d., 2026 m., vasario 17 d., 2026 m. kovo 23 d. atskirais pranešimais informavo antstolę, kad iš darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti mokėjimai, paskirtyje nurodant „J. V. įsiskolinimas“, prašo šias įmokas apskaityti vykdomojoje byloje pagal nustatytą tvarką, 2026 m. vasario 17 d. ir 2026 m. kovo 23 d. pranešimais taip pat prašo informuoti skolininko darbdavį apie atsinaujinusią mokėjimo sumą, pritaikius 2025 m. vartotojų kainų indeksą (v. b. t. 2, v. b. l. 32-38). 2026 m. kovo 25 d. antstolės asistentė išsiuntė el. paštu informaciją apie tai, kad nuo 2026 m. vasario 1 d. indeksuota išskaityta periodinė išmoka iš J. V. turi būti 374,31 Eur, nes išieškotoja informavo, kad gavo mažesnes išmokas (v. b. t. 2, v. b. l. 39). 2026 m. balandžio 14 d. antstolė surašė raštą Nr. S-26-109-17782 dėl informacijos pateikimo, kuriuo informavo pareiškėją, kad jeigu vykdomasis sprendimas dėl išlaikymo išieškojimo yra pateiktas tiesiogiai darbovietei antstolio patvarkymu, išlaikymo sumą indeksuoti privalo pati darbovietė, skolininko darbovietei pagal paskutinį pateiktą patvarkymą dėl išlaikymo išieškojimo nurodyta indeksuoti periodines išmokas. Darbdavys arba pajamas išmokantis asmuo privalo savo iniciatyva perskaičiuoti sumą kasmet, vasario mėnesį (v. b. t. 2, v. b. l. 42-43).

Pareiškėja skundžia antstolės 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymą dėl apskaičiuoto įsiskolinimo, prašo patvarkymą panaikinti, perskaičiuoti skolos likutį, užtikrinant, kad gautos įmokos pirmiausia būtų skirtos einamajam išlaikymui dengti, o tik likusi dalis – ankstesniam įsiskolinimui mažinti, taip pat ištaisyti skaičiavimo klaidas, įtraukiant neindeksuotą 24 Eur skirtumą už 2026 m. vasario–kovo mėnesius, panaikinti nepagrįstai apskaitytą 374 Eur skolą bei išmokėti pareiškėjai 374 Eur skirtumą. Pareiškėja iš esmės nesutinka su antstolės atliktu vykdymo procese gautų lėšų paskirstymu ir teigia, kad 2026 m. balandžio 21 d. išieškotos lėšos turėjo būti nukreiptos į pradelsto išlaikymo įsiskolinimo dengimą. Pareiškėjos vertinimu, 2026 m. balandžio 10 d. darbdavio pervesta 386,62 Eur suma turėjo būti paskirstyta taip, kad 374 Eur būtų įskaityta kaip 2026 m. balandžio mėnesio (einamojo laikotarpio) išlaikymas, o 12,62 Eur būtų nukreipta ankstesnių laikotarpių išlaikymo įsiskolinimui padengti. Tuo tarpu antstolės atlikto paskirstymo atveju, pareiškėjos nuomone, minėta darbdavio pervesta suma buvo netinkamai priskirta ankstesnių laikotarpių įsiskolinimui dengti.

Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia, be kitų, vykdomųjų dokumentų vykdymo funkciją (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalys); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose taip pat nurodo, kad 2026 m. balandžio 10 d. skolos likutis sistemoje buvo 1 906,09 Eur, o prie jo turėjo būti papildomai įtraukta 24 Eur nepriemoka dėl neindeksuotų išmokų 2026 m. vasario ir kovo mėnesiais, todėl, jos vertinimu, reali skola turėjo sudaryti 1 930,09 Eur. Pareiškėjos teigimu, gavus 386,62 Eur įmoką ir ją paskirsčius, skolos likutis turėjo būti 1 917,47 Eur. Dėl šių priežasčių pareiškėja prašo ištaisyti skaičiavimo klaidas, įtraukiant neindeksuotą 24 Eur skirtumą už 2026 m. vasario–kovo mėnesius.

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose nurodo aplinkybes, susijusias su, jos vertinimu, antstolės vykdomo išlaikymo išieškojimo proceso organizavimu, įskaitant darbdavio atliekamų išskaitymų ir išlaikymo sumų indeksavimo kontrolės neužtikrinimą, taip pat teigia, kad vykdymo procese galėjo būti netinkamai tvarkomi jautrūs finansiniai duomenys, juos perduodant tretiesiems asmenims.

Pareiškėja papildomuose paaiškinimuose pateikė prašymą panaikinti antstolės 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymą Nr. S-26-109-20243 dėl skundo netenkinimo. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudaro tik skundo reikalavimas dėl antstolės 2026 m. balandžio 23 d. patvarkymo Nr. S-26-109-18854 dėl apskaičiuoto įsiskolinimo panaikinimo. Tuo tarpu pareiškėjos prašymas panaikinti antstolės 2026 m. balandžio 30 d. patvarkymą Nr. S-26-109-20243, kuriuo antstolė pareiškėjos skundą atmetė bei kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti teismui, neturi teisinio pagrindo.

Papildomuose paaiškinimuose pareiškėja taip pat prašo teismo, vadovaujantis CPK 299 straipsniu, priimti atskirąją nutartį dėl, jos vertinimu, sisteminių antstolės veiklos pažeidimų bei apie nustatytus pažeidimus informuoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Lietuvos antstolių rūmus.

CPK 299 straipsnyje numatyta, jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Taigi, įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar konkrečioje byloje yra pagrindas atskirajai nutarčiai priimti, o byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimai tokią nutartį priimti teismui nėra privalomi.