Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-03 · Civilinė byla Nr. e2S-1955-1043/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-10Panevėžio apygardos teismas
  2. ApeliacijaSprendimas · 2023-11-29Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2024-03-27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2026-11-03Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-03
Bylos Nr.
e2S-1955-1043/2026
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-00049-2023-0
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Anita Sereikienė
Pareiškėjas
G. P.
Suinteresuotas asmuo
R. P., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1955-1043/2026Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00049-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.6.1; 3.3.4.2.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Anita Sereikienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. P. ir suinteresuoto asmens R. P. atskiruosius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. P., Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Panevėžio apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Panevėžio apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ieškinį atsakovams R. P. ir G. P. dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino R. P. ir G. P. 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 2.1.1. (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra – grąžino R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); priteisė valstybei iš R. P. 450,28 Eur ir iš G. P. 450,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

Pareiškėja G. P. (toliau – pareiškėja) pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriame prašė – 1) atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023; 2) panaikinti sprendimą civilinėje byloje e2-661-356/2023 ir priimant naują sprendimą ieškovės VMI ieškinį atmesti; 3) išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą; 4) priteisti pareiškėjai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš VMI.

Prašyme nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-22-1255/2026 pagal ieškovės G. P. ieškinį atsakovams R. P., R. S. P., A. P. ir Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje ir kitų susijusių reikalavimų, tretieji asmenys – M. K., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurioje buvo atlikta rašysenos ekspertizė. Ekspertizės išvadose nurodyta, kad (1) 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškime apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) skiltyje „Parašai“, pirmą parašą nuo viršaus pasirašė ne R. P., (2) 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškime apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), skiltyje „Parašai“, ketvirtą parašą nuo viršaus tikėtinai pasirašė ne A. P., (3) 1991 m. gruodžio 13 d. sutartyje, pagal kurią Utenos rajono (miesto) valdyba pardavė, o R. P. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), eilutėje „Pirkėjas“, šalia įrašo „R. P.“, pasirašė R. P., (4) Utenos valstybinės notarinės kontoros notarinių veiksmų registro knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), 73 lape, tarp notarinio veiksmo numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pažymėtų eilučių, lentelės septintoje grafoje „Parašas gaunant notaro įformintą dokumentą“, šalia šeštoje grafoje esančio juodos spalvos įrašo „98,-“, pasirašė R. P.. Po rašysenos ekspertizės išvadų, šalys byloje sudarė taikos sutartį, kurią Utenos apylinkės teismas patvirtino 2026 m. sausio 8 d. nutartimi bei kuria susitarė – 1) pripažinti niekinius ir negaliojančiu nuo sudarymo momento 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, esantį (duomenys neskelbtini), toje dalyje kuria susitarta, kad perkamo buto savininkais įforminus pirkimo-pardavimo sutartį valstybinėje notarinėje kontoroje bus P. R., R.; 2) pripažinti, kad 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimu apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, G. P., R. P., R. S. P., A. P., susitarė, kad buto savininku įforminus pirkimo–pardavimo sutartį valstybinėje notarinėje kontoroje bus G. P.; 3) pripažinti, kad 1991 m. gruodžio 13 d. sutartis (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), sudaryta tarp Utenos rajono valdybos ir P. R., pagal kurią Utenos rajono valdyba pardavė, o P. R. nupirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra negaliojanti nuo sutarties sudarymo, toje dalyje, kur buto pirkėju nurodytas P. R. ir susitarti, kad buto pirkėju su visomis teisėmis ir pareigomis yra G. P. nuo 1991 m. gruodžio 13 d.; 4) pripažinti, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra nuosavybės teisių įgijimo pagrindas ir ja remiantis Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras įregistruoja nuosavybės teises į butą, esantį (duomenys neskelbtini), G. P., vardu nuo 1991 m. gruodžio 13 d. Pareiškėja pažymėjo, kad jeigu 2026 m. sausio 8 d. nutartimi patvirtintos taikos sutartyje išdėstytos aplinkybės būtų žinomos civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu, tai būtų pagrindu teismui visiškai atmesti VMI ieškinį, kadangi ginčo turtas R. P. niekada nepriklausė. Pareiškėja nurodė, kad nurodytos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių požymius, todėl yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, kadangi naujai nurodytos aplinkybės egzistavo civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu, tačiau pareiškėjai tuo metu nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimą apie susitarimą privatizuoti namą, namo dalį, butą, esantį (duomenys neskelbtini), nepasirašė kiti jos šeimos nariai, o šios aplinkybės paaiškėjo tik susipažinus su civilinėje byloje Nr. e2-22-1255/2026 atliktos rašysenos ekspertizės išvadomis, t. y. jau po civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 išnagrinėjimo, ir tai buvo pagrindu byloje sudaryti taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2026 m. sausio 8 d. nutartimi, todėl skolininko R. P. kreditorės VMI reikalavimai negalėjo būti tenkinami iš pareiškėjos turto.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo R. P. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė – 1) tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023; 2) panaikinti sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškovės VMI ieškinį atmesti; 3) išspręsti sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 įvykdymo atgręžimo klausimą; 4) priteisti suinteresuotam asmeniui visas patirtas bylinėjimosi išlaidas civilinėse bylose Nr. e2-661-356/2023 ir Nr. eA2-4265-839/2026 iš VMI. Atsiliepime nurodė, kad byloje buvo sprendžiamas buto dovanojimo sandorio teisėtumo klausimas ir taikytos actio Pauliana instituto nuostatos, o teismo sprendimu ginčo turtas buvo grąžintas skolininkui, tačiau vėliau buvo sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria faktiškai pripažinta bei nustatyta, kad minėtas butas nuosavybės teise visą laiką priklausė pareiškėjai, todėl ši aplinkybė yra esminė bylai, nes ji tiesiogiai susijusi su ankstesnio teismo sprendimo pagrindu bei joje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

Suinteresuotas asmuo VMI pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos teiginys, jog ji apie aplinkybes sudarančias pagrindą atnaujinti sužinojo tik 2026 m. sausio 8 d. Utenos apylinkės teismui patvirtinus taikos sutartį yra nepagrįstas, nes apeliacinės instancijos teismas dar 2023 m. lapkričio 29 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, kuriuo pripažino R. P. ir G. P. sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 2.1.1. negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Apie sandorį, kurio pagrindu buvo įgytas butas pareiškėja žinojo kur kas anksčiau nei priimta teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo, todėl šiuo atveju terminas atnaujinti procesą yra praleistas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2026 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023.

Teismas nustatė, kad Utenos apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 ieškovės VMI patikslintą ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti atsakovų 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje Nr. 2.1.1. (įvardintas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (notaro pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo sudarymo momento; taikyti restituciją natūra – grąžinti R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, atmetė, tačiau Panevėžio apygardos teismas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-506-755/2023 Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – pripažino R. P. ir G. P., 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 2.1.1.(butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), negaliojančia nuo jos sudarymo momento; taikė restituciją natūra – grąžino R. P., nekilnojamąjį turtą – butą, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje Nr. 2.1.1. (buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir restitucijos taikymo, t. y. buto grąžinimo R. P..

Teismas iš pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą turinio nustatė, kad atnaujinti procesą prašoma CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, o pareiškėja naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-22-1255/2026 ekspertai pateikė išvadas, jog 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pagrindas R. P. sudaryti privatizuojamo buto įsigijimo sutartį, pasirašė ne R. P.. Teismas šiuo atveju pažymėjo, kad eksperto išvada pati savaime negali būti vertintina, kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, tačiau ji gali būti pripažinta įrodymu, patvirtinančiu tokias aplinkybes, o tai reiškia, kad nauji faktai privalėjo objektyviai egzistuoti jau nagrinėjimo metu, bet apie juos nebuvo ir negalėjo būti žinoma.

Teismas nurodė, ekspertizės metu nustatytas (paaiškėjęs) faktas neegzistavo civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu bei lieka nevisiškai aišku, kaip ekspertizės išvados dėl 1991 m. gruodžio 13 d. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio, galėtų įtakoti kitokią išvadą nei išvada padaryta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-506-755/2023, t. y. kad R. P. ir G. P., 2022 m. lapkričio 24 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje Nr. 2.1.1. (butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento ir taikant restituciją natūra butas grąžintinas R. P..

Teismas pabrėžė ir tai, kad pareiškėja į teismą dėl 1991 m. lapkričio 6 d. sutarties pripažinimo negaliojančia dalyje kreipėsi tik 2024 m. gegužės 23 d., dėl ko buvo pradėta civilinė byla e2-22-1255/2026, kurią nagrinėjant ir buvo paskirta rašysenos ekspertizė bei patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria buto savininkė buvo pripažinta G. P., tačiau teismas nurodė, kad visos aplinkybės, susijusios su 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimu apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašymu pareiškėjai, kaip buvusiai vienai iš pareiškimo apie susitarimą privatizuoti butą dalyvių, turėjo būti žinomos jau nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-661-356/2023.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja teigia, kad apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas paneigia civilinėje byloje Nr. e2-22-1255/2026 sudaryta taikos sutartis, tačiau su tokiu pareiškėjos teiginiu nesutiktina, nes byla Nr. e2-22-1255/2026 baigta bendru šalių sutarimu, o toks šalių susitarimas vertintinas ne kaip civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu egzistavusios, tačiau šalims nežinomos aplinkybės, o kaip vėliau šalių laisva valia ir susitarimu bei oficialiu teismo procesiniu dokumentu įformintos aplinkybės.

Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo, kadangi pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kriterijų.

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja prašo Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Naujai paaiškėjusi aplinkybė byloje yra ne pats ekspertizės aktas, bet objektyvus faktas, kad A. P. ir R. P. nepasirašė 1991 m. lapkričio 6 d. susitarimo privatizuoti butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ekspertizės metu nustatytas faktas neegzistavo civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu yra visiškai klaidinga, kadangi tai, kad 1991 m. lapkričio 6 d. susitarimas privatizuoti butą buvo nepasirašytas visų šeimos narių egzistavo nuo 1991 m. lapkričio 6 d., tačiau pareiškėjai ši aplinkybė nebuvo žinoma nei buto privatizavimo proceso metu, nei civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu, nes pareiškėja nėra profesionali parašų ekspertė, kad būtų galėjusi pati vizualiai nustatyti, jog parašai 1991 m. lapkričio 6 d. susitarime privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra ne A. P. ir ne R. P..

Pirmosios instancijos teismo nurodyta prielaida, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės turėjo būti žinomos pareiškėjai jau nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-661-356/2023 yra visiškai nepagrįsta jokiai įrodymas, kadangi jei pareiškėja būtų žinojusi ar bent įtarusi, kad susitarimas dėl buto privatizavimo buvo pasirašytas ne visų šeimos narių, ji būtų naudojusi šį faktą gindamasi nuo ieškinio prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023. Be to, pareiškėja atsikirsdama į ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 reikalavimus bei į apeliacinį skundą teigė, jog ginčo turtas priklauso jai nuo privatizavimo, nes ji už jį mokėjo, ji jame gyvena, juo naudojasi, moka visus mokesčius, tačiau nei viename procesiniame dokumente ar teismo posėdžiuose pareiškėja neteigė, kad susitarimas dėl buto privatizavimo yra neteisėtas, nes jis pasirašytas ne visų šeimos narių, kadangi tokios aplinkybės jai tuo metu nebuvo žinomos.

Panevėžio apygardos teismas priimdamas 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2A-506-755/2023 tyrė ir vertino 1991 m. lapkričio 6 d. susitarimą privatizuoti butą ir 1991 m. gruodžio 13 d. buto pirkimo-pardavimo sutartį, kaip R. P. nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo pagrindus, tačiau atlikus rašysenos ekspertizę paaiškėjo, kad visą laiką nuo jų sudarymo momento paminėti pagrindai buvo neteisėti, nes neatitiko teisės aktams keliamų reikalavimų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. P. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutartį ir atnaujinti procesą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Vien tai, kad pareiškėja buvo viena iš privatizavimo pareiškimo dalyvių, savaime nesukuria prezumpcijos, jog ji žinojo arba turėjo žinoti apie susitarimo dokumente esančio parašo neautentiškumą.

Civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 nei teismas, nei bylos šalys, nei pareiškėja parašų tikrumo klausimo susitarime nekėlė, todėl akivaizdu, kad parašų autentiškumo nebuvimo faktas nebuvo žinomas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino naujai paaiškėjusią aplinkybę su įrodymo priemone, t. y. ekspertizės aktu, ir dėl to padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.

Šalių susitarimas taikos sutartyje nėra „naujo teisinio santykio sukūrimas“, tai yra teisinis padarinys, atsiradęs dėl to, kad ekspertizė objektyviai sugriovė 1991 m. sandorio teisėtumą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VMI atsiliepimu prašo suinteresuoto asmens R. P. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad skundžiamojoje nutartyje padaryta visiškai pagrįsta išvada, kad šiuo atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo, nes pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kriterijų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo ir atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Kasacinio teismo pažymėta, kad bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-381/2021).

Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Dėl šios priežasties asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu, o būtent dėl Utenos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-22-1255/2026 eksperto pateiktų išvadų, jog 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimą apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris buvo pagrindas R. P. sudaryti privatizuojamo buto įsigijimo sutartį, pasirašė ne R. P..

Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo pirmiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-2019/2015).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kriterijų, todėl šiuo atveju nėra CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinto pagrindo. Apeliantai su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, pateikė atskiruosius skundu.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad visos aplinkybės, susijusios su 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimu apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, esantį (duomenys neskelbtini), pasirašymu pareiškėjai, kaip buvusiai vienai iš pareiškimo apie susitarimą privatizuoti butą dalyvių, turėjo būti žinomos jau nagrinėjant prašomą atnaujinti civilinę bylą Nr. e2-661-356/2023, tačiau apeliantė su tuo nesutiko, atskirajame skunde nurodė, kad jei pareiškėja būtų žinojusi ar bent įtarusi, kad susitarimas dėl buto privatizavimo buvo pasirašytas ne visų šeimos narių, ji būtų naudojusi šį faktą gindamasi nuo ieškinio prašomoje atnaujinti civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023, tuo labiau, kad pareiškėja atsikirsdama į ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 reikalavimus bei į apeliacinį skundą teigė, jog ginčo turtas priklauso jai nuo privatizavimo, nes ji už jį mokėjo, gyveno, naudojosi, o prašomos atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimo metu neteigė, kad susitarimas dėl buto privatizavimo yra neteisėtas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vien tai, kad apeliantė civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 nesirėmė ar neteigė to, kad susitarimas dėl buto privatizavimo yra neteisėtas, nes jo nepasirašė R. P., savaime nepatvirtina, kad šios aplinkybės jai negalėjo būti žinomos. Šiuo atveju pabrėžtina, kad apeliantė buvo viena iš susitarimo dėl buto privatizavimo šalių, civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 dėstė poziciją, kad būtent ji ir jos sutuoktinis buvo faktiniai buto savininkai, kad 1991 m. gruodžio 13 d. buto privatizavimo sutartis R. P. vardu yra apsimestinė, nes tikrąja sandorio šalimi buvo ji ir jos sutuoktinis, taigi tai rodo, kad apeliantė jau civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu kėlė klausimą dėl tikrųjų buto privatizavimo šalių, tačiau į teismą pareiškėja dėl 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimo apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, toje dalyje kuriuo susitarta, kad perkamo buto savininkais įforminus pirkimo-pardavimo sutartį valstybinėje notarinėje kontoroje bus R. P., pripažinimo negaliojančia kreipėsi tik 2024 m. gegužės 23 d., jau išnagrinėjus civilinę bylą Nr. e2-661-356/2023, dėl ko buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-22-1255/2026, kurioje buvo gautos ekspertizės išvados, patvirtinančios, kad 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškime apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą, pasirašė ne R. P.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2025 m. birželio 16 d. ekspertizės akte Nr. 11-738 (25) nurodyta išvada ir taikos sutarties sudarymas, kurioje buvo susitarta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra pareiškėja, iš esmės patvirtino apeliantei jau žinomas aplinkybes ir tai nėra žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo pirmiau turėtų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjos prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka naujai paaiškėjusių esminių aplinkybių kriterijų. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažymi ir tai, kad apeliantas R. P., atskirajame skunde nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 nei teismas, nei bylos šalys, nei pareiškėja parašų tikrumo klausimo susitarime nekėlė, todėl akivaizdu, kad parašų autentiškumo nebuvimo faktas nebuvo žinomas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad jog vien tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 nebuvo keliamas parašų tikrumo klausimas, nepatvirtina, kad ši aplinkybė nebuvo žinoma, tuo labiau, kad apeliantas negalėjo nežinoti, jog 1991 m. lapkričio 6 d. pareiškimo apie susitarimą pirkti privatizuojamą namą, namo dalį, butą jis nepasirašė.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad civilinėje byloje Nr. e2-22-1255/2026 sudaryta taikos sutartis vertintina ne kaip civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 nagrinėjimo metu egzistavusios, tačiau šalims nežinomos aplinkybės, o kaip vėliau šalių laisva valia ir susitarimu bei oficialiu teismo procesiniu dokumentu įformintos aplinkybės, kadangi taikos sutartis nebuvo sudaryta nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-661-356/2023, todėl laikytina vėliau atsiradusia, o ne naujai paaiškėjusia aplinkybe. Be to, jokios taikos sutarties sąlygos neturi faktų konstatuojamosios, taigi ir tų faktų prejudicinės reikšmės, tačiau šalims ji svarbi jų subjektinėms teisėms ir pareigoms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-684/2023).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija taip pat turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentui, kad šiuo atveju lieka nevisiškai aišku, kaip ekspertizės išvados dėl 1991 m. gruodžio 13 d. sudaryto nekilnojamojo turto sandorio, galėtų įtakoti kitokią išvadą nei išvada padaryta Panevėžio apygardos teismo 2023 m. lapkričio 29 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-506-755/2023. Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. e2-661-356/2023 ieškovė VMI ieškiniu prašė pripažinti atsakovų R. P. ir G. P. 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 2.1.1. negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Panevėžio apygardos teismas panaikinęs Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą, kuriuo ieškinys buvo atmestas, pripažino R. P. ir G. P. 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Nr. 2.1.1., negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikė restituciją natūra – grąžino R. P. nekilnojamąjį turtą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme dėl civilinės bylos Nr. e2-661-356/2023 atnaujinimo, pareiškėja, be kita ko, prašo priimti naują sprendimą – ieškovės VMI ieškinį atmesti, tuo pagrindu, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklausė R. P., t. y. dovanotojui, tačiau ši aplinkybę nepaneigia, o pagrindžia dovanojimo sutarties negaliojimą, todėl tai nesudaro pagrindo reikalavimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia išspręsti kitaip.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė civilinės bylos atnaujinimo klausimą, todėl atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2026 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Anita Sereikienė