Kauno apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-787-493/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2023-06-08Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2023-06-08Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2024-01-11Lietuvos apeliacinis teismas
  4. T-99-876/2025Nutartis · 2025-03-27Kauno apygardos teismas
  5. T-990-1220/2025Nutartis · 2025-06-16Kauno apylinkės teismas
  6. Atskirasis skundasNutartis · 2026-11-19Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
1S-787-493/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12603-2022-1
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis, Gytis Večerskas
Nuteistasis
NUT1
Institucija
LIETUVOS KALĖJIMŲ TARNYBOS KAUNO KALĖJIMAS
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1S-787-493/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-12603-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21Kauno apygardos teismasN u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. spalio 20 d. nutarties, kuria teismas atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. LK-N-700 taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 8 d. nuosprendžiu NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir 5 dalies 1 punktą, 4 dalį, nuteistas galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžia – 2022 m. birželio 9 d., bausmės pabaiga – 2027 m. gruodžio 9 d. Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2026 m. rugsėjo 15 d. priimtu nutarimu Nr. LK-N-700 nutarė taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Komisijos nutarime nurodoma, kad NUT1 teistas šešis kartus. Nusikalstamų veiklų kartotinumas rodo asmens stabilų kriminogeninį modelį. Įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, dabartinis nusikaltimas yra sunkesnis, palyginus su ankstesniais, nusikalstama veikla įvykdyta bendrininkų grupėje. Stebimas panašus nusikaltimų modelis siekiant praturtėti iš neleistinos veiklos. Nuteistasis nepateisino pasitikėjimo juo ir 2024 m. spalio 15 d., kai bausmę atlikinėjo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, jis buvo baustas už psichotropinių medžiagų vartojimą. Po šio pažeidimo buvo grąžintas į pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietą, paprastąją grupę. Nuo 2025 m. lapkričio 3 d. asmuo tęsia laisvės atėmimo bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o nuo 2025 m. lapkričio 20 d. Kauno kalėjime veikiančiuose pusiaukelės namuose. Vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu nusižengimų nefiksuota. Nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, žema didelės žalos rizika. Nuteistasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo prisipažino, padėjo ikiteisminio tyrimo metu išaiškinti padarytas nusikalstamas veikas. NUT1 turi darbinės patirties laisvėje, bausmės atlikimo metu taip pat motyvuotas dirbti, nuo 2025 m. lapkričio 7 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, lygtinio paleidimo atveju planuoja likti dirbti dabartinėje darbovietėje, turi pristatęs pažymą. Turi finansinių įsiskolinimų, tačiau juos dengia. Nuteistasis aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą, kryptingai siekia savo nustatytų tikslų, aktyviai prisideda prie savo elgesio keitimo bei teigiamo gyvenimo būdo formavimo. Aktyviai dalyvauja daugybėje pozityvaus užimtumo, savanoriškų ir edukacinių veiklų. Nuteistasis per rekomendacinį laikotarpį išlaikė teigiamą elgesio dinamiką, vykdė lygtinio paleidimo rekomendacijas. Asmens dalyvavimas intervencinėse priemonėse ir pozityvaus užimtumo veiklose rodo kryptingą elgesio korekciją bei socialinių įgūdžių stiprinimą, todėl manytina, kad likusią bausmės dalį gali tęsti probacijos priežiūros sąlygomis.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. spalio 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2026 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. LK-N-700 taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, neseniai nustatytos žemos pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos ir visų kitų aptartų nutartyje duomenų visumoje, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Kauno apylinkės teismas 2026 m. spalio 29 d. nutartimi ištaisyta Kauno apylinkės teismo Kauno 2026 m. spalio 20 d. nutartyje nuteistojo pavardė, nurodant, kad nuteistojo pavardė yra NUT1.

Aukštesniam teismui pateiktu skundu NUT1 prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. spalio 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas grindžiamas žemiau nurodytais argumentais.

Skunde NUT1 vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau tekste – ir EŽTT) jurisprudencijos aiškinamu, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę, kad nuteistojo teisė į peržiūrą reiškia, kad remiantis susijusia informacija turi būti faktiškai įvertinta, ar yra teisėtas penitencinis pagrindas tolesniam jo įkalinimui, ši peržiūra turi būti atliekama taikant pakankamas procesines garantijas. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija.

Akcentuoja, kad skundžiamos nutarties 3-iame punkte nurodytas kitas asmuo („V. B.“), todėl daro išvadą, kad nuteistasis skundžiamoje nutartyje yra įvertintas ne individualiai, o šabloniškai.

Nuteistojo įsitikinimu, jis yra įvykdęs visas lygtinio paleidimo sąlygas, jam nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutylėjo, kad Socialinio tyrimo išvadoje vidutinės rizikos skaitinė išraiška 2024 m. birželio 11 d. ir 2025 m. spalio 22 d. buvo mažėjanti. Tai yra nusikalstamo elgesio rizika nešoktelėjo atsitiktinai, o mažėjo nuosekliai daugiau nei dvejus metus, būtent tai įstatymas vadina akivaizdžia pažanga. Įstatymas nenustato ir nenumato jokio termino po žemos rizikos nustatymo. Todėl Kauno apylinkės teismas priimant skundžiamą nutartį iškraipė nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą.

Apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė nuteistojo dinaminiams kriminogeniniams veiksniams, tačiau visapusiškai neįvertino duomenų. Teismas teigia, kad dinaminių veiksnių NUT1 esmingai nekoreguoja, tačiau tai prieštarauja Socialinio tyrimo išvadai, kurioje prie kiekvieno veiksnio nurodyta jo būklė, o būtent: nuteistasis skolas dengia savanoriškai; asociali aplinka – ryšių su neigiamai charakterizuojamais asmenimis nepalaiko; psichiką veikiančios medžiagos – šis kriminogeninis veiksnys valdomas, naujų pažeidimų nefiksuota; nusikalstamo elgesio pateisinimas – nuteistasis pripažino, jog jokio pobūdžio įstatymus pažeidžianti veikla negali būti pateisinama, ir prisiima moralinę atsakomybę. Po padaryto pažeidimo vartojant psichotropines medžiagas nuteistasis dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, baigė 12-os užsiėmimų programą asmenims, nuteistiems už vairavimą apsvaigus, dalyvavo Anoniminių alkoholikų susitikime.

Akcentuoja, kad pusiaukelės namai, darbas privačioje įmonėje už įstaigos ribų, išvykos į namus be pažeidimų patvirtina tai, kad nuteistojo kriminogeniniai veiksniai yra valdomi ne tik struktūruotoje aplinkoje.

Pirmosios instancijos teismas nuteistojo apsauginių veiksnių (darbas, šeima, ryšiai su artimaisiais) net nevertina, argumentuojant, kad jie anksčiau nepadėjo. Toks teismo vertinimas apie praeitį, o ne dabartį, teigiami pokyčiai niekada negalėtų būti įskaityti. Dar daugiau pažymėtina, kad smurto epizodai yra statiniai, nekintantys veiksniai, įvykę prieš 9–14 metų ir susiję su alkoholiu, tačiau bausmės vykdymo metu agresijos ar smurto atvejų nuteistojo atžvilgiu nefiksuota. Statiniai veiksniai pagal savo prigimtį niekada nepasikeis, todėl jų sureikšminimas paneigia lygtinio paleidimo instituto prasmę.

Pažymi, kad kriminogeninių veiksnių buvimas, kaip aplinkybė, dėl kurios lygtinis paleidimas negali būti taikomas, nėra nurodyta ir BVK 82 straipsnyje. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apylinkės teismas pripažįsta, kad NUT1 dalyvavo įvairiose programose ir, kad tai sumažino riziką iki žemos, bet teismas daro išvadą, kad tai niekuo neišskirtinis elgesys. BVK 82 straipsnio kriterijus – būtent pažanga mažinant riziką per resocializacijos priemones. Jei įvykdytas individualus planas ir Komisijos rekomendacijos nevertinamos, nuteistasis netenka bet kokios galimybės savo elgesiu pasiekti lygtinį paleidimą.

Dar daugiau teismas priimant skundžiamą nutartį remiasi neatliktos bausmės dalimi ir visuomenės lūkesčiais, tačiau primena, kad neatlikta bausmės dalis yra tik apie 13 mėnesių iš 66. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės – likusi bausmės dalis būtų atliekama Lietuvos probacijos tarnybos priežiūroje, o pažeidus sąlygas paleidimas galėtų būti panaikintas. Bausmės tikslas – asmenį nubausti, kuris jau yra pasiektas daugiau nei ketverių metų laisvės atėmimu.

Teigia, jog svarbiausia, kad bausmės vykdymą prižiūrinčių institucijų, t. y. Komisijos nutarimas ir Socialinio tyrimo išvada sutampa visais esminiais kriterijais, tačiau pirmosios instancijos teismas nuo jų nukrypo nenurodydamas jokių naujų faktinių aplinkybių. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenustatė nė vienos Komisijos faktinės klaidos ar netinkamo įstatymo taikymo.

Atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį, kad prokuratūra nėra pateikusi atsiliepimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam NUT1, todėl, nuteistojo nuomone, tai turėtų būti laikoma prokuratūros pritarimas dėl lygtinio paleidimo taikymo.

Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai yra formalūs ir deklaratyvūs, todėl negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis atitinka visus įstatyme keliamus reikalavimus. Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, teigiama darbinė motyvacija ir pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai. Komisija išnagrinėjo visus duomenis, turinčius reikšmės sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo ir juos tinkamai įvertino.

Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Nuteistojo NUT1 skundas netenkintinas.

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis NUT1 yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Iš Socialinio tyrimo išvados (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad pagal ,,OASys“ metodiką 2024 m. sausio 2 d. nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. birželio 11 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška mažėjanti), 2025 m. balandžio 14 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška didėjanti), 2025 m. liepos 23 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2025 m. spalio 22 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška mažėjanti) ir 2026 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (rizikos lygis keitėsi iš vidutinės į žemą).

Taigi, aukštesnysis teismas neabejoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos. Visgi pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą. Pabrėžtina ir tai, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo klausimą, iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą. Nagrinėjamu atveju priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, apylinkės teismas, skundžiamoje nutartyje visas šias aplinkybes tinkamai įvertino ir jomis pagrindė savo išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, paskutinio vertinimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pasikeitimas iš vidutinės į žemą nėra pakankamas neabejotinai išvadai, jog išleistas į laisvę nuteistasis pakartotinai nenusikals.

Skundui nagrinėti pateikta medžiaga patvirtina skunde nurodomas aplinkybes, kas akcentuojama ir skundžiamoje nutartyje, kad egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Jis yra aktyviai įsitraukęs į resocializacijos procesą, į individualiame resocializacijos plane numatytų priemonių vykdymą, kryptingai siekia savo nustatytų tikslų, aktyviai prisideda prie savo elgesio keitimo bei teigiamo gyvenimo būdo formavimo. Nuteistasis aktyviai dalyvauja įvairiose priemonėse ir veiklose: elgesio pataisos programoje „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“, psichologo konsultacijose, programoje „Tik tu ir aš“, dalyvavo susitikimuose, skirtuose priklausomybių kontrolei, įvairiose paskaitose, sportinėse ir savanoriškose veiklose. Bausmės atlikimo metu NUT1 užsiėmė darbine veikla – dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. lapkričio 7 d. asmuo įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2026 m. sausio 1 d. atsiųstame šios įmonės direktoriaus pranešime informuojama, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis būtų priimtas dirbti šioje įmonėje. Bausmės atlikimo metu nuteistasis tris kartus skatintas. Tai, be abejonės, buvo įvertinta – nuteistasis nuo 2025 m. lapkričio 3 d. tęsia laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ojo kalėjimo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, o nuo 2025 m. lapkričio 20 d. Kauno kalėjime veikiančiuose pusiaukelės namuose, be to, jam leidžiama išvykti trumpalaikių išvykų į namus.

Visos pirmiau paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau aukštesnis teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes, kaip matyti, suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarbu įvertinti ne tik nuteistąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, tačiau jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, kuri apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, kriminogeninius veiksnius, nusikalstamos veikos aplinkybes bei neturi būti ignoruojami bausmei keliami tikslai ar visuomenės interesas.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors nuteistojo atžvilgiu 2026 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, visgi bylos duomenys patvirtina, kad nuteistojo, atliekančio bausmę nuo 2022 m. birželio 9 d., resocializacijos ir elgesio korekcijos procesas nebuvo tolygus pozityvumo prasme.

Skunde nuteistasis teigia, kad apylinkės teismas neįvertino pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimo tendencijos. Tačiau aukštesnis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši tendencija nebuvo tolygi. Kaip minėta, nuteistojo atžvilgiu 2024 m. sausio 2 d. buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2024 m. birželio 11 d. – taip pat nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjančia skaitine išraiška, 2025 m. balandžio 14 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau prieš tai nustatyta mažėjanti skaitinė išraiška jau vėl ėmė didėti, o 2025 m. liepos 23 d. vėl nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika be mažėjimo tendencijos. 2025 m. spalio 22 d. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su mažėjančia skaitine išraiška, o 2026 m. rugpjūčio 4 d. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (rizikos lygis keitėsi iš vidutinės į žemą). Tai yra nuo 2022 m. birželio 9 d. bausmę atliekančio nuteistojo NUT1 atžvilgiu pagal ,,OASys“ metodiką nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo konstatuojama ketverius metus su mažėjimo, didėjimo ir vėl mažėjančios skaitinės išraiškos tendencija. Ir tik pakankamai visai neseniai – šiek tiek daugiau nei prieš tris mėnesius ( 2026 m. rugpjūčio 4 d.) nuteistojo atžvilgiu yra užfiksuota žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika.

Nors bausmės atlikimo metu NUT1 buvo skatintas tris kartus, tačiau vieną kartą jis 2024 m. spalio 15 d. buvo baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, kadangi vartojo psichotropines medžiagas. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad nagrinėjamu atveju NUT1 bausmę atlieka už prekybą narkotikais (dideliais kiekiais pardavinėjo kanapes), o praeityje jis du kartus teistas už smurtą artimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų metu būnant neblaiviam. Nors po įkalinimo įstaigoje fiksuoto pažeidimo nuteistasis dalyvavo įvairiose priemonėse, susijusiose su psichotropinių medžiagų vartojimo prevencija, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis nemano, jog yra priklausomas, dėl to atliko užduotis, tačiau neišsiplėtė ir nepersistengė atlikdamas užduotis, grupėje dalyvavo, informacijos klausė, diskusijose nedalyvavo. Daugiau psichotropinių medžiagų vartojimo faktų nefiksuota, visgi paminėtas atsainus nuteistojo požiūris į pažeidimą nesuteikia pagrindo išvadai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nevartos psichotropinių medžiagų. Juolab, kad psichotropinių medžiagų vartojimas yra siejamas su ankstesniais NUT1 teistumas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad psichotropines medžiagas NUT1 vartojo būdamas struktūrizuotoje aplinkoje, jau būdamas atlikęs daugiau nei dvejus metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Pažymėtina ir tai, kad nors NUT1 nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau Socialinio tyrimo išvados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja gausybė dinaminių kriminogeninių veiksnių: turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų – moka antstoliams, dengia savanoriškai; anksčiau buvo įtakojamas asocialios grupės – šiuo metu stebimas kriminogeninio veiksnio suvaldymas struktūruotoje aplinkoje; ankstesnis piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis (tiek ankstesni teistumai padaryti apsvaigus nuo alkoholio, tiek bausmės metu fiksuotas apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų); sunkumai atpažįstant problemas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas; kriminalinių nuostatų palaikymas platesniu mastu. Atkreiptinas dėmesys, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Būtent dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Tai yra tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors bausmės atlikimo metu nuteistasis dalyvavo tam tikrose resocializacijos programose, savanoriškai dengia skolas ir yra stebimas dalies nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių suvaldymas, tačiau skundo nagrinėjimui pateikti duomenys neleidžia konstatuoti, kad kriminogeniniai veiksniai šiai dienai būtų visiškai suvaldyti ir pašalinti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės atskleidžia nuteistojo asmens nepakankamą nusikalstamo elgesio pokytį bei nepakankamą tokio elgesio analizę ir vertinimą, kad būtų galima iš nuteistojo asmens ateityje, o ir lygtinio paleidimo atveju, tikėtis elgesio, kuris būtų paremtas išimtinai įstatymų laikymusi. Neabejotina, kad minėti kriminogeniniai veiksniai dar gali būti koreguojami, nuteistajam akyviau įsitraukiant į resocializacijos procesą ir vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Neabejojama, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietoje ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet visos jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šiuo atveju pirmiau nustatytos aukštesnio teismo aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad NUT1 pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir gali būti koreguojamas teigiama linkme nuosekliau ir labiau, tokiu būdu darant pažangą bei stengiantis ir toliau minėtą rizikos lygį išlaikyti žemu. Tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai (darbinė veikla, šiuo metu reiškiamos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais, ryšiai su artimaisiais) bei gyvenimo kokybei reikšmingi veiksniai (formalus gyvenamosios vietos patvirtinimas lygtinio paleidimo atveju) svarių kriminogeninių veiksnių, tokių kaip sunkumai atpažįstant problemas, būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, kriminalinių nuostatų palaikymas platesniu mastu, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis būnat struktūrizuotoje aplinkoje ir kt., savo esme nepadengia. Kaip pagrįstai pastebėta skundžiamoje nutartyje, tokie apsauginiai veiksniai kaip darbinė veikla, ryšiai su artimaisiais egzistavo ir nuteistajam būnant laisvėje, tačiau nuo nusikalstamų veikų darymo, kaip matyti, NUT1 nesulaikė.

Skunde nuteistasis cituoja jam palankią EŽTT praktiką. Visgi pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis, ją įvertinus nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, neseniai nustatytos žemos pakartotinės nusikalstamo elgesio rizikos ir visų kitų aptartų nutartyje duomenų visumoje, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos. Šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis NUT1 pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. Taigi, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo skundą ir naikinti apylinkės teismo nutartį.

Nuteistasis aukštesniam teismui pateiktame skunde svarių argumentų, kurių pagrindu būtų galima jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo institutą, nenurodė. Ta aplinkybė, kad skundžiamoje nutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas (3-ioje nutarties pastraipoje vietoje NUT1 nurodytas kitas asmuo), nesuteikia pagrindo išvadai, kad skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas neįvertino nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių. Skundžiamoje nutartyje padarytas akivaizdus rašymo apsirikimas nekeičia skundžiamos nutarties esmės, todėl yra ištaisytinas (BPK 308¹ straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, 308¹ straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

nuteistojo NUT1 skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. spalio 20 d. nutartį, kurioje padarytas rašymo apsirikimas yra ištaisytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. spalio 29 d. nutartimi.

Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. spalio 20 d. nutarties 3-ioje pastraipoje padarytą rašymo apsirikimo ir vietoje neteisingai nurodyto asmens „V. B.“ teisingai nurodyti „NUT1“.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Arūnas PaštuolisAlgirdas RemeikaGytis Večerskas