- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- eAS-3002-602/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06067-2026-2
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskana (pran.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- E. A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Migracijos valdyba
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis asmuo – Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis E. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2026 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą Nr. 26S165172 (toliau – ir Sprendimas) perduoti asmenį (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Departamentą nagrinėti prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pareiškėjas teigė, kad jis 2026 m. gegužės 20 d. pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Departamentas Sprendime nurodė, kad pirminės apklausos metu pareiškėjas paaiškino, jog neteisėtai atvyko į Šengeno erdvę perėjęs (duomenys neskelbtini) valstybinę sieną. Atsižvelgdamas į šią informaciją bei vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai (nauja redakcija) (toliau – Dublino reglamentas) nuostatomis, Departamentas 2026 m. gegužės 27 d. kreipėsi į atsakingą (duomenys neskelbtini) instituciją su prašymu perimti pareiškėją savo žinion. (duomenys neskelbtini) Pilietybės ir migracijos reikalų tarnyba sutiko perimti pareiškėją pagal Dublino reglamento 13 straipsnio 1 dalį. Tačiau pareiškėjas tikina, kad Lietuva turi būti atsakinga už jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė tuo, kad teismai bylose, kuriose sprendžiamas Dublino reglamento taikymo klausimas, įprastai taiko reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdo Departamento sprendimą išsiųsti užsienietį į kitą valstybę, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-442/2024). Remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 139 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei pagal Dublino reglamentą nepatenka į sąrašą sprendimų, kuriuos apskundus, jų vykdymas yra automatiškai sustabdomas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, tokio apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas atitinkamo administracinio teismo. Nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, jis bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo (duomenys neskelbtini). Vėliau, net ir panaikinus skundžiamą sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos šalyje nebebus nagrinėjimas, o procedūra bus tęsiama (duomenys neskelbtini).
Siekiant užtikrinti veiksmingą teisinę gynybą, asmeniui turi būti užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas apie veiksmingą teisminę gynybą, pažymėjo, kad išsiuntus asmenį iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties klausimas, į tai, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama, be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjui, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos žalos padarymo, sprendžia, jog šiuo atveju yra tikslinga taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalyje numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai, iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, uždrausti <...> Sprendimą vykdančiai institucijai išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad taikius aptartą reikalavimo užtikrinimo priemonę bus pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ar viešieji interesai (2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4921-442/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.
Teismas nurodė, kad šioje situacijoje nėra pagrindo teigti, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali kilti sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismas vertino, kad pareiškėjo nurodyti argumentai yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis, byloje nėra pateikti pareiškėjo argumentus pagrindžiantys įrodymai, todėl nepagrįsti teiginiai savaime negali būti pagrindu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje neegzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti reikalavimo
užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Departamento Sprendimo vykdymą, uždraudžiant išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos iki bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad:
Teismai pagal formuojamą teismų praktiką, bylose, kuriose sprendžiamas Dublino reglamento taikymo klausimas, įprastai taiko reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdo Departamento sprendimą išsiųsti užsienietį į kitą valstybę, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl skundo byloje (Žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-78-442/2024).
Sprendimas yra iš karto vykdytinas remiantis Įstatymo 139 straipsniu, Sprendimą jau yra pavesta vykdyti Valstybės sienos apsaugos tarnybai, todėl, nesustabdžius jo vykdymo, pareiškėjui atsiras sunkiai atitaisoma žala, nes jį išsiuntus iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas bus priverstas laukti savo prašymo dėl prieglobsčio nagrinėjimo (duomenys neskelbtini). Vėliau, net ir panaikinus skundžiamą Sprendimą, padaryta žala bus neatitaisoma, nes pareiškėjo prašymas Lietuvoje nebebus nagrinėjimas, o procedūra bus tęsiama (duomenys neskelbtini). Pareiškėją išsiuntus iš Lietuvos, jo prašymas dėl prieglobsčio bus nagrinėjamas ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini). Šių argumentų nereikia pagrįsti įrodymais.
Pareiškėjui turi būti užtikrinta teisė dalyvauti teismo posėdyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas apie veiksmingą teisminę gynybą pažymėjo, kad išsiuntus asmenį iš Lietuvos Respublikos, jis faktiškai negalės efektyviai įgyvendinti vienos iš pamatinių žmogaus teisių į teisminę gynybą administracinėje byloje, kurioje dar nėra galutinai išspręstas jo teisinės padėties klausimas, į tai, kad pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjui ši teisė bus užtikrinama, be to, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo atveju pareiškėjui, tikėtina, būtų išvengta sunkiai atitaisomos žalos (žr., pvz., 2020 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4921-442/2020).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012 ir kt.).
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad:
Vien aplinkybė, kad pareiškėjas gali būti perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei – (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos egzistavimo. Pareiškėjas nurodo, kad perdavimo atveju jo prieglobsčio procedūra būtų tęsiama (duomenys neskelbtini), tačiau vien tai, kad prieglobsčio prašymo nagrinėjimas būtų vykdomas kitoje už tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą atsakingoje valstybėje narėje, savaime nėra neatitaisoma žala ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies prasme.
Departamentas neginčija pareiškėjo teisės į veiksmingą teisminę gynybą. Pareiškėjui ši
teisė yra užtikrinta, jis pasinaudojo teise apskųsti Departamento sprendimą teismui, jo skundas priimtas nagrinėti, taip pat pareiškėjas pasinaudojo teise prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, dėl kurios pirmosios instancijos teismas priėmė motyvuotą nutartį. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė konkrečių duomenų, kad jo perdavimo į (duomenys neskelbtini) atveju jam faktiškai būtų užkirstas kelias teikti procesinius dokumentus, paaiškinimus, naudotis atstovo teikiama teisine pagalba ar kitu būdu įgyvendinti procesines teises nagrinėjamoje administracinėje byloje. Pareiškėjo nurodoma teisė būti išklausytam taip pat savaime nesuponuoja pareigos užtikrinti jo fizinį buvimą Lietuvos Respublikoje iki galutinio sprendimo administracinėje byloje priėmimo. Konkreti asmens dalyvavimo teismo procese forma ir būtinybė sprendžiama pagal konkrečias proceso aplinkybes, o ne automatiškai taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo perduoti asmenį (duomenys neskelbtini) vykdymą, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje administracinėje byloje.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi ir laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti patenkintas, atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjo prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas (duomenys neskelbtini), todėl jam bus padaryta neatitaisoma žala, be to, pareiškėją išsiuntus, jam nebus garantuota teisė į teisminę gynybą administracinėje byloje.
ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas siejamas su aplinkybe, ar proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie, reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2023 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-641-822/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui pakanka objektyviai tikėtino skunde suformuluoto pareiškėjo reikalavimo patenkinimo. Padarius išvadą, kad proceso dalyvis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, turi būti vertinama, ar nesiėmus užtikrinimo priemonių, asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Sprendžiant dėl antros sąlygos (neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos) buvimo, teismas turi atsižvelgti į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-368-143/2017; 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-593-968/2023).
Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019; 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).
Teisėjų kolegija nustatė, kad ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo nuspręsta perduoti pareiškėją (duomenys neskelbtini); perdavimo vykdymas pavedamas Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Sprendimas grindžiamas, be kita ko, Įstatymo 74–75 straipsniais, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131, 65 straipsnio 1 papunkčiu, 67 punktu, Dublino reglamento 13 straipsnio 1 dalimi, 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/1351, dėl prieglobsčio ir migracijos valdymo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) 2021/1147 ir (ES) 2021/1060 bei panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 604/2013 (toliau – Reglamentas (ES) 2024/1351), 42, 43 ir 46 straipsniais. Pareiškėjas skunde nurodė bendro pobūdžio svarstymus bei savo nuomonę dėl jo skundo pagrįstumo. Todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima konstatuoti, kad pareiškėjas tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą. Be to, turi būti vertinama, ar nesiėmus pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Minėta, kad prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Sprendimo vykdymą) pareiškėjas iš esmės argumentavo tuo, kad teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose taikoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, pareiškėjo prieglobsčio prašymas bus nagrinėjamas (duomenys neskelbtini), todėl jam bus padaryta neatitaisoma žala, jei bus priimtas jam palankus sprendimas (panaikintas Departamento Sprendimas), be to, pareiškėją išsiuntus, jam nebus garantuota teisė į teisminę gynybą administracinėje byloje.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eU-17554-473/2026 pareiškėjo skundas atmestas ir skundžiamas Departamento Sprendimas paliktas nepakeistas. Šiame teismo sprendime, be kita ko, nurodyta, kad byla buvo nagrinėjama teismo posėdyje 2026 m. rugsėjo 23 d. žodinio proceso tvarka, tačiau pareiškėjas bei jo atstovė į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas pareiškėjo atstovės advokatės E. V. pranešimas, jog pareiškėjas 2026 m. rugsėjo 19 d. pasišalino iš užsieniečių registracijos centro ir nėra žinoma pareiškėjo buvimo vieta, todėl valstybės garantuojama teisinė pagalba pareiškėjui nebus teikiama, teisėjų kolegija bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, kad Sprendimo vykdymo sustabdymas būtinas dėl teisės į teisminę gynybą suteikimo pareiškėjui administracinėje byloje Lietuvoje. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus padaryta neatitaisoma žala ir kad šiuo atveju būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią sustabdomas Departamento sprendimo dėl asmens perdavimo atsakingai valstybei narei vykdymas, be kita ko, pažymint, jog Reglamento (ES) 2024/1351 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei asmuo perduotas per klaidą arba jei buvo patenkintas skundas dėl sprendimo perduoti asmenį arba prašymas dėl sprendimo peržiūrėjimo po to, kai asmuo buvo perduotas, perdavusioji valstybė narė nedelsdama tą asmenį priima atgal.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o tikrinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. A. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.