- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-05
- Bylos Nr.
- e2S-2050-896/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17304-2025-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- E. V.
- Ieškovas
- K. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9.1.3Bauda
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1808-1172/2026 pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrė atsakovui E. V. (toliau – ir atsakovas) 2000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos (1000,00 Eur) sumokant valstybei, kitą pusę (1000,00 Eur) sumokant ieškovei K. M.. Teismo vertinimu, atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neatvykdamas į 2026 m. vasario 12 d. 14:00 val. teismo posėdį, dėl prašymų, įrodymų teikimo laiko ir kiekio, dėl kurių buvo vilkinami teismo posėdžiai, dėl prašymų teikimo, tais prašymais suteiktomis teisėmis vėliau atsakovas nesinaudojo.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė prašymą dėl baudos panaikinimo, nurodė, kad gydymo įstaiga išdavė dokumentą, pagal kurį negalima daryti išvados, jog atsakovas neabejotinai galėjo dalyvauti teismo posėdyje, posėdžio dieną sveikatos būklė nebuvo normali ar neprobleminė. Atsakovas negalėjo dalyvauti posėdyje nuotoliniu būdu, atstovo tuo metu neturėjo. Ieškovės neatvykimą į 2026 m. vasario 3 d. teismo posėdį teismas vertino ne taip griežtai, kaip atsakovo. Teikiamų dokumentų kiekis ir jų teikimas likus neilgam laiko tarpui iki posėdžių nėra piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, jei nenustatyta, kad dokumentai melagingi, suklastoti, sąmoningai klaidinantys ar pateikti tikslu vilkinti procesą. Prašė išduoti garso įrašus, bet jų neatsiėmė, nes atsirado galimybė su jais susipažinti per EPP. Dėl atskirųjų skundų pateikimo – tai procesinės teisės įgyvendinimo klaida. Dėl atskirojo skundo dėl nutarties, kuria pašalintas trečiasis asmuo, pateikimo – nors skundas atmestas, bet turi būti konstatuota, kad buvo pateikta akivaizdžiai nesąžiningai, prieš procesinės teisės paskirtį, sąmoningai siekiant sutrukdyti bylos nagrinėjimą. Nėra duomenų, kad atsakovo pateiktai taikos sutarčiai pasirašyti prieš ieškovę naudota prievarta, apgaulė. Teismo išvada dėl pasisakymų posėdžių metu buvo abstrakti, be to, teismas turėjo valdyti pasisakymų trukmę, riboti pasisakymus, grąžinti prie nagrinėjamo klausimo. Proceso trukmę lėmė ne vien atsakovo veiksmai. Teismas neatsakė, kokią naudą atsakovas būtų gavęs dėl proceso vilkinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2026 m. liepos 13 d. nutartimi atmetė atsakovo E. V. prašymą dėl baudos panaikinimo.
Teismas nustatė, kad atsakovas su prašymu (Nr. DOK-75206) pateikė gydymo įstaigos 2026 m. birželio 25 d. raštą Nr. SR-26-0144, kuriame nurodyta, kad konsultacijos metu nebuvo vertinti, medicininiuose dokumentuose nebuvo užfiksuoti atsakovo gebėjimai dalyvauti teismo procese, dalyvauti kontaktiniu ar nuotoliniu būdu vykstančiame teismo posėdyje, ilgiau koncentruoti dėmesį, suprasti proceso eigą, atsakinėti į klausimus, toleruoti emocinę įtampą ar stresą. Taigi gydymo įstaiga pakartotinai nurodė, kad nebuvo pakankamo medicininio pagrindo patvirtinti negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos būklės fakto. Su prašymu (Nr. DOK-75206) atsakovas taip pat pateikė UAB „Medgintras“ 2026 m. vasario 12 d. E025 Ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame nurodyta, kad pacientas atvyko į kliniką, skųsdamasis bloga savijauta ryte, nurodė norintis tik gauti medicininę pažymą teismui dėl negalėjimo dalyvauti posėdyje. Būklė vertinta konsiliume, medicininių duomenų, pagrindžiančių pažymos dėl nedalyvavimo teismo posėdyje išdavimą konsultacijos metu, nenustatyta. Bendra būklė gera. Nurodyta, kad atsakovas kėlė nepagrįstus reikalavimus dėl pažymos išdavimo. Elgėsi agresyviai, buvo iškviesta policija. Taigi medicininiai duomenys patvirtina, kad atsakovo sveikatos būklė buvo tokia, dėl kurios buvo atsisakyta išduoti pažymą dėl negalėjimo dalyvauti 2026 m. vasario 12 d. 14:00 val. teismo posėdyje.
Teismas nurodė, kad būtent dėl dokumentų kiekio ir jų pateikimo laiko (iki teismo posėdžių likus nedaug laiko) atsakovo elgesys ir buvo laikomas kaip veikimas prieš greitą išnagrinėjimą, t. y. pateikti tikslu vilkinti procesą.
Teismas pažymėjo, kad prašymą išduoti garso įrašus atsakovas pateikė 2026 m. vasario 18 d. Pagal LITEKO duomenis 2025 m. spalio 29 d. atsakovas teikė atskirąjį skundą per EPP. Taigi dar iki 2026 m. vasario 18 d. atsakovas turėjo EPP paskyrą ir galimybę susipažinti su garso įrašais.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad 2026 m. kovo 19 d. nutartimi teismas nutarė pašalinti iš bylos trečiąjį asmenį, nutartyje išaiškino, kad teisę pateikti atskirąjį skundą turi tik šalinamas iš bylos trečiasis asmuo. Atsakovas dėl 2026 m. kovo 19 d. nutarties pateikė atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-35270). Teismas 2026 m. kovo 30 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovo atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-35270), išaiškino, kad atsakovas neturi teisės jo paduoti, nutartyje nurodė šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką. Nepaisant teismo pateiktų paaiškinimų 2026 m. kovo 19 d., 2026 m. kovo 30 d. nutartyse, atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties (registracijos Nr. DOK-39592). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi Nr. e2S-932-1092/2026 atmetė atsakovo atskirąjį skundą, pakartojo atsakovui tai, kas buvo nurodyta 2026 m. kovo 19 d., 2026 m. kovo 30 d. nutartyse. Teismas laikė, kad atsakovui buvo paaiškinta, jog jis neturi teisės teikti atskirojo skundo dėl nutarties pašalinti trečiąjį asmenį, tačiau jis vis tiek skundą teikė. Todėl jis elgėsi prieš procesinės teisės paskirtį, veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad 2026 m. birželio 4 d. nutartyje pagal ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus nustatė, kad ieškovė taikos sutartį pasirašė dėl psichologinės prievartos.
Teismas pažymėjo, kad teismas nuolat atsakovo paaiškinimų, pasisakymų metu jį stabdydavo, prašydavo grįžti prie nagrinėjamų klausimų, prašydavo koncentruoti kalbą, nekartoti ankstesnių posėdžių metu nurodytų aplinkybių, įvykių. Atsakovas pastabų nepaisydavo, pabrėždavo, kad tokiu būdu ribojamos jo teisės. Toks atsakovo elgesys kartojosi ir po teismo 2026 m. birželio 4 d. nutarties priėmimo (2026 m. birželio 12 d. teismo posėdžio garso įrašas; 2026 m. birželio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas). Būtent toks atsakovo elgesys teismo 2026 m. birželio 4 d. nutartyje ir buvo įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesuderinamas su proceso koncentracijos principu, bei kaip veikimas prieš greitą bylos išsprendimą.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti atsakovui E. V. Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 3 d. nutartimi paskirtą 2000 Eur baudą visa apimtimi, teismui nusprendus, kad egzistavo pagrindas taikyti procesinę sankciją, sumažinti baudą iki minimalaus, konkrečioms aplinkybėms proporcingo dydžio ir panaikinti nutarties dalį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Trys iš keturių neatvykimų pripažinti pateisinamais, atsakovas apie 2026 m. vasario 12 d. neatvykimą informavo teismą iš anksto, pateikė medicininius duomenis, o po teismo išaiškinimų posėdžiuose dalyvavo. Todėl nėra pagrindo vieną ginčijamą neatvykimą kvalifikuoti kaip sąmoningą proceso vilkinimą pagal CPK 95 straipsnį. Net jeigu teismas laikė 2026 m. vasario 12 d. pateiktus duomenis nepakankamais posėdžiui atidėti, tokia išvada savaime nepatvirtina piktnaudžiavimo. Tam reikėjo nustatyti papildomus objektyvius nesąžiningumo ir sąmoningo vilkinimo požymius, kurių byloje nenustatyta.
Iki 2026 m. balandžio 7 d. nutarties atsakovui nebuvo nustatytas galutinis terminas visiems prašymams, įrodymams ir atsikirtimams pateikti. Tik 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi teismas nustatė galutinį 2026 m. balandžio 20 d. terminą. Todėl iki šio termino nustatymo pateikti dokumentai negali būti vertinami kaip vėliau nustatyto termino ar dar neegzistavusio konkretaus teismo įpareigojimo pažeidimas. Po 2026 m. balandžio 20 d. pateiktų dokumentų Nr. DOK-48434, DOK-52312, DOK-62301, DOK-62557 ir DOK-62658 teismas neįvertino individualiai pagal jų turinį, gavimo aplinkybes ir reikšmę nepilnamečio vaiko interesams. Nenustatyta, kurie juose pateikti duomenys atsakovui buvo žinomi iki galutinio termino ir kurie atsirado arba tapo prieinami tik vėliau. Byloje sprendžiami nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos, išlaikymo ir galimo smurto prieš vaiką klausimai. Tokio pobūdžio byloje reikšmingos aplinkybės gali keistis proceso metu, o naujai gautų institucijų, medicinos įstaigų ar kitų asmenų dokumentų pateikimas savaime negali būti vertinamas kaip nesąžiningumas. Prašymai pratęsti terminą atskirajam skundui ir atsiliepimui pateikti, po kurių atitinkami dokumentai nebuvo pateikti, galėjo būti vertinami kaip nenuoseklus procesinis elgesys. Tačiau teismas nenustatė, kad dėl šių prašymų būtų buvęs atidėtas teismo posėdis, sustabdytas bylos nagrinėjimas ar laukta dokumento, be kurio byla negalėjo būti toliau nagrinėjama. Vien tai, kad suteikta procesine galimybe vėliau nepasinaudota, savaime neįrodo, jog pradinis termino pratęsimo prašymas buvo pateiktas nesąžiningai ir turint tikslą vilkinti procesą.
Nenustatytas pakankamas priežastinis ryšys tarp konkrečių atsakovo veiksmų ir teismo nurodyto proceso neoperatyvumo. Teismas nenurodė nei konkretaus posėdžio atidėjimo, nei pertraukos, nei papildomo termino kitai šaliai, nei būtinybės pakartotinai atlikti konkretų procesinį veiksmą, nei kito individualizuoto padarinio, kurį būtų sukėlęs konkretus atsakovo dokumentas. Ieškovė ir jos atstovė neprašė atidėti teismo posėdžio dėl negalėjimo susipažinti su konkrečiu atsakovo dokumentu, neprašė papildomo termino atsikirtimams ir nenurodė negalinčios tęsti bylos nagrinėjimo dėl dokumento pateikimo laiko. Jeigu konkretaus dokumento pateikimas būtų realiai apribojęs ieškovės teisę atsikirsti, tai turėtų atsispindėti jos procesiniuose prašymuose, teismo posėdžių garso įrašuose arba teismo procesiniuose sprendimuose. Skundžiamose nutartyse tokie konkretūs duomenys nenurodyti. Teismas abstrakčiai konstatavo, kad atsakovo veiksmai „žymia dalimi“ turėjo įtakos proceso trukmei, tačiau neatskyrė atsakovo veiksmų nuo kitų objektyvių proceso trukmę lėmusių aplinkybių: trijų pateisinamais pripažintų atsakovo neatvykimų; išvadą teikiančios institucijos atstovės nedalyvavimo; gydymo įstaigoms siųstų paklausimų ir jų atsakymų laukimo; naujai gautų duomenų apie galimą smurtą prieš vaiką; šalių derybų dėl taikos sutarties; būtinybės pakartotinai nagrinėti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą po Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. sausio 7 d. nutarties.
EPP paskyros turėjimas savaime nepatvirtina, kad konkretūs garso įrašai prašymo pateikimo dieną jau buvo įkelti, atsakovui matomi ir techniškai atkuriami. Teismas nenustatė, kad dėl šio prašymo būtų atidėtas posėdis, sustabdytas bylos nagrinėjimas ar atsiradusi kita reikšminga procesinė kliūtis. Atsakovo pranešimas, kad papildoma kopija nebereikalinga, priešingai, leido atsisakyti tolesnių administracinių veiksmų. Todėl šis epizodas gali būti vertinamas kaip nepakankamai tiksliai organizuotas susipažinimas su bylos medžiaga, tačiau ne kaip sąmoningas veikimas prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Teismas nenustatė, kad dėl atsakovo teiktų atskirųjų skundų pagrindinės bylos nagrinėjimas būtų sustabdytas, panaikintas konkretus posėdis ar atsiradusi objektyvi kliūtis toliau spręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
Atsakovas 2026 m. kovo 26 d. pateikė teismui atsakovo ir ieškovės pasirašytą taikos sutartį bei prašymą ją patvirtinti, dokumento Nr. DOK-35570. Posėdžio metu paaiškėjus, kad ieškovė pateiktos taikos sutarties patvirtinti nebesutinka, atsakovui kilo būtinybė pateikti paaiškinimus dėl sutarties sudarymo ir pasirašymo aplinkybių. Tokių paaiškinimų pateikimas buvo procesinis atsakas į posėdyje iškeltus klausimus, o ne savarankiškas siekis apsunkinti procesą. 2026 m. kovo 26 d. posėdis buvo atidėtas dėl šalių taikos derybų, ieškovės atstovės prašymo, VTAS specialistės nedalyvavimo ir paties teismo pasirinkto tolesnio proceso organizavimo. Šio posėdžio atidėjimas negali būti priskirtas vien atsakovo nesąžiningam elgesiui.
Posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas turi teisę nutraukti su byla nesusijusius pasisakymus, neleisti kartoti jau išdėstytų argumentų ir apriboti klausimus. Nenustačius sąmoningo ir pakartotinio teisėjo nurodymų nevykdymo, nepakankamai koncentruotas savarankiškai bylą vedančio asmens kalbėjimas negali būti automatiškai prilygintas piktnaudžiavimui.
Teismas skirtingo pobūdžio aplinkybes sujungė į bendrą piktnaudžiavimo visumą: ligos laikotarpiu įvykusį neatvykimą, procesinių dokumentų teikimą, prašymą gauti garso įrašus, procesinių nutarčių apskundimą, taikos sutarties pateikimą ir savarankišką dalyvavimą posėdžiuose. Atskirų nepakankamai individualizuotų aplinkybių susumavimas negali pakeisti įrodymų, patvirtinančių sąmoningą ir nesąžiningą atsakovo tikslą, trūkumo.
Net ir nusprendus, kad dalis atsakovo procesinio elgesio buvo nekoncentruota ar netinkamai organizuota, teismas privalėjo individualizuoti sankcijos dydį pagal veiksmų pobūdį, mastą, padarinius, atsakovo kaltės laipsnį ir proporcingumo principą. Vien ieškovės atstovės prašymas skirti baudą savaime nepagrindžia 1000 Eur paskyrimo ieškovei. Teismas turėjo individualiai motyvuoti, kodėl būtent tokia baudos paskirstymo proporcija yra būtina ir teisinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
Byloje kilęs ginčas dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesu.
Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.
Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti ne tik turtine žala, bet ir normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016, 32 punktas).
Taigi, sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.
Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad atsakovas piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, neatvykdamas į 2026 m. vasario 12 d. 14:00 val. teismo posėdį, teikė prašymus ir įrodymus prieš paskirtus teismo posėdžius, dėl kurių buvo vilkinami teismo posėdžiai, kad dėl kai kurių prašymų teikimo, vėliau atsakovas tais prašymais suteiktomis teisėmis nesinaudojo, todėl tokiu procesiniu savo elgesiu reiškė nepagarbą kitiems proceso dalyviams, o taip pat ir bylą nagrinėjančiam teismui, kas vertintina kaip nesąžiningas naudojimasis ir piktnaudžiavimas atsakovui priklausančiomis procesinėmis teisėmis, kliudančios greitai išnagrinėti bylą, kurioje atsakovui yra pareikšti reikalavimai. Kitaip tariant, apeliantas piktnaudžiavo jam suteiktomis proceso teisėmis, todėl ir bauda jam buvo paskirta pagrįstai, o atskirojo skundo argumentai pagrindo kitokiai išvadai nesudaro.
Apelianto argumentas, kad nėra pagrindo vieną ginčijamą neatvykimą kvalifikuoti kaip sąmoningą proceso vilkinimą pagal CPK 95 straipsnį, laikytinas nepagrįstu. Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, gydymo įstaigos pateikti duomenys patvirtina, kad nebuvo pakankamo medicininio pagrindo patvirtinti atsakovo negalėjimo dalyvauti 2026 m. vasario 12 d. teismo posėdyje dėl sveikatos būklės fakto, atsakovui nebuvo išduota pažyma dėl neatvykimo į teismą. Atsakovas, žinodamas, kad teismo posėdyje turėjo būti sprendžiamas prašymas, susijęs su nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, kad iki tol atsakovo prašymu buvo atidėti du teismo posėdžiai – 2026 m. sausio 16 d. 10:00 val., 2026 m. vasario 3 d. 9:30 val. (atsakovas pateikė gydymo įstaigų išduotas medicinines pažymas (forma Nr. 094-1/a) „Dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją“), nedėjo pastangų dalyvauti teismo posėdyje pats (atvykstant į posėdžių salę arba nuotoliniu būdu) ar per atstovą. Atsakovas siekė, kad jam būtų gydymo įstaigoje išduota pažyma, pateisinanti jo neatvykimą į 2026 m. vasario 12 d. 14:00 val. teismo posėdį, tačiau, kaip pagrįstai nustatė teismas, gydymo įstaiga pateikė informaciją, kad pagal turimus duomenis nėra pagrindo patvirtinti, kad atsakovas 2026 m. vasario 12 d. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje (registracijos Nr. DOK-57642, Nr. DOK-57629). Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nesuderinamas su proceso koncentracijos principu, ir veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą.
Apeliantas nurodo, kad teismas nenustatė, jog dėl jo teiktų prašymų būtų atidėtas teismo posėdis, sustabdytas bylos nagrinėjimas ar laukta dokumento, be kurio byla negalėjo būti toliau nagrinėjama. Vien tai, kad suteikta procesine galimybe vėliau nepasinaudota, savaime neįrodo, jog pradinis termino pratęsimo prašymas buvo pateiktas nesąžiningai ir turint tikslą vilkinti procesą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovas procesinius dokumentus teikia iki teismo posėdžių pradžios likus neilgam laiko tarpui, taip ribodamas galimybę kitiems proceso dalyviams tinkamai su jais susipažinti, atsikirsti į juos iki teismo posėdžio. Be to, atsakovas procesinius dokumentus teikia tokiu laiku, kad teismas objektyviai neturi galimybių juos visus išspręsti iki teismo posėdžio pradžios rašytinio proceso tvarka, dėl ko žodinių posėdžių metu žymi posėdžių dalis turi būti skiriama prašymų sprendimui, bet ne prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimui. Taigi, tokie atsakovo veiksmai nesuderinami su proceso koncentracijos principu ir veikimu prieš greitą bylos išnagrinėjimą, nes tokiu būdu yra eikvojamas teismo ir šalių laikas teismo posėdyje svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus.
Apie tai, kad procesiniai dokumentai turi būti teikiami iki teismo posėdžių pradžios likus protingam terminui, šalims buvo paaiškinta teismo 2026 m. balandžio 7 d. nutartimi, kuria teismas taip pat nustatė byloje dalyvaujantiems asmenims terminą prašymams, įrodymams, galutiniams reikalavimams, atsikirtimams pateikti ir suformuluoti, terminas atsakovui suėjo 2026 m. balandžio 20 d. Tačiau atsakovas nepaisė teismo nustatyto termino, 2026 m. balandžio 7 d. nutarties turinio ir prieš kiekvieną teismo posėdį teikė procesinius dokumentus (prašymus, įrodymus, paaiškinimus). Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, dalis atsakovo teikiamų procesinių dokumentų buvo susiję su klausimais, kuriuos teismas jau buvo išsprendęs (t. y. netenkinęs, tačiau atsakovas juos reiškė pakartotinai). Atsakovas taip pat reiškė prašymus dėl terminų pratęsimo, tačiau vėliau neatliko su tuo susijusių procesinių veiksmų (neteikė atskirojo skundo, neteikė atsiliepimo į prašymą). Atsakovas reiškė prašymą dėl garso įrašų gavimo, bet išsprendus prašymą, garso įrašų neatsiėmė teisme. Atsakovas teikė atskirąjį skundą dėl nutarties, dėl kurios jis neturėjo teisės jo teikti.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad 21 punkte nurodytą atsakovo elgesį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis reikšti prašymus, atskiruosius skundus, teikti paaiškinimus ir įrodymus, siekiant apsunkinti teismo darbą (registruoti kuo daugiau dokumentų, vertinti nuolat teikiamų dokumentų turinį – spręsti, ar dokumentų turinys bei atskiros juose nurodomos aplinkybės nėra identiškos, priiminėti teismo procesinius dokumentus). Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis), ši procesinė pareiga atsakovui buvo išaiškinta teismo 2026 m. vasario 12 d., 2026 m. balandžio 7 d. nutartyse, pakartotinai priminta teismo posėdžių metu.
Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo individualizuoti sankcijos dydį pagal veiksmų pobūdį, mastą, padarinius, atsakovo kaltės laipsnį ir proporcingumo principą.
CPK 95 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 4 d. nutartimi paskyrė atsakovui E. V. 2000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę paskirtos baudos (1000,00 Eur) sumokant valstybei, kitą pusę (1000,00 Eur) sumokant ieškovei K. M..
Teismas pažymi, kad konkretaus baudos dydžio nustatymas priklauso teismo diskrecijai. Nagrinėjamuoju atveju paskirtos baudos dydis yra mažesnis nei CPK 95 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudos vidurkis. Be to, baudos sumažinimą apeliantas negrindžia savo sunkia turtine padėtimi, kuri taip pat sudarytų pagrindą sumažinti atsakovui paskirtą baudą. Įvertinus atsakovo veiksmų įtaką teismo proceso operatyvumui, dėl jo elgesio užsitęsusį bylos nagrinėjimą (byla nagrinėjama nuo 2025 m. spalio 2 d.), padidėjusias šalių bylinėjimosi išlaidas, taip pat į tai, kad paskirta bauda nėra didžiausia galima sankcija už tokio pobūdžio šalies procesinį elgesį, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovas atskirajame skunde nenurodė argumentų, kurie leistų daryti išvadą, kad teismas netinkamai taikė CPK 95 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias baudos dydžio nustatymą, todėl nėra teisinių prielaidų sumažinti atsakovui paskirtą baudą.
Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismas skundžiama 2026 m. liepos 13 d. nutartimi tinkamai įvertino bylos aplinkybes, pagrįstai atsakovo veiksmus teisminio bylos nagrinėjimo procese įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tinkamai taikė ir aiškino CPK 95 straipsnį, reglamentuojantį baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimą ir baudos dydžio nustatymą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.