Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-10206-759/2026, pagal ieškovės Z. Č. ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybei dėl nuomos sutarties, savivaldybės įsakymo pripažinimo neteisėtu ir kt., trečiasis asmuo antstolė J. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

pripažinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 13-1355 neteisėtu ir jį panaikinti;

visiškai anuliuoti atsakovės priskaičiuotas nepagrįstas komercines skolas, žyminius mokesčius ir delspinigius UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir UAB „Ukmergės šiluma“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0086/22/01025, Nr. 0086/24/01701, Nr. 0086/24/02178 ir Nr. 0086/21/00737;

priteisti iš atsakovės 45 196,31 Eur turtinės žalos atlyginimą už prarastas darbo pajamas bei valstybinio socialinio draudimo ir II pakopos pensijų įmokų praradimus;

priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

priteisti iš atsakovės 2 334,55 Eur faktinių vykdymo išlaidų sumą, susidariusią antstolės J. B. kontoroje;

įpareigoti atsakovę savo lėšomis skubiai grąžinti ir pristatyti visus iš ieškovės paimtus asmeninius mokslo, kvalifikacijos bei šeimos originalius dokumentus ir daiktus naujuoju adresu (duomenys neskelbtini);

nustatyti papildomą 14 dienų procesinį terminą galutiniam turtinės žalos dydžiui patikslinti (reikalavimo 5 ir 6 punktams) iškart po to, kai atsakovė realiai įvykdys įpareigojimą ir pristatys jos asmeninius daiktus į namus apžiūrai, o tretieji asmenys pateiks trūkstamas finansines ataskaitas;

taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus antstolės J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0086/22/01025 ir Nr. 0086/21/00737.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys grąžintas ieškovei nepašalinus ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis, ieškovė Z. Č. 2026 m. rugpjūčio 10 d. teismui pateikė ieškinį atsakovei Ukmergės rajono savivaldybės administracijai dėl 2003 m. birželio 30 d. ilgalaikės neterminuotos gyvenamosios patalpos nuomos sutarties Nr. 86 vienašališko nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir administracinio akto panaikinimo, neteisėtos sutarties sąlygų anuliavimo, teisių atstatymo, išsilavinimo ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų bei turto grąžinimo, atskirosios nutarties priėmimo dėl nemokamo advokato skyrimo, teisės į socialinį būstą apskaičiavimo tvarkos konstatuojamojo išaiškinimo, teisėjų nušalinimo, teisės pateikti patikslintą ieškinį dėl galutinio turtinės žalos dydžio nustatymo bei 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad šalys 2003 m. birželio 30 d. sudarė Ilgalaikės (neterminuotos) gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 86 dėl būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 13-1355 nuo 2018 m. spalio 1 d. minėta sutartis yra nutraukta, tačiau nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovei leista išsinuomoti tą patį būstą rinkos kainomis. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1014-759/2020, ieškovė buvo iškeldinta iš ginčo buto (duomenys neskelbtini), pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai. Priverstinis ieškovės iškeldinimas iš būsto įvyko 2023 m. liepos 25 d. Anot apeliantės, bute liko visi asmeniniai jos dokumentai, išsilavinimą patvirtinantys diplomai, sertifikatai, darbo sutartys, asmeniniai daiktai, drabužiai, baldai. Neturėdama išsilavinimą patvirtinančių dokumentų, apeliantė nebegali kandidatuoti į darbo vietas ir dirbti pagal kvalifikaciją, dėl to neteko pajamų, nesukaupė pensijinio stažo ir antros pakopos pensijų kapitalo. Apeliantės skaičiavimais, dėl to ji patyrė negautų pajamų forma 45 196,31 Eur žalą.

Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovės pateikti įrodymai neatitinka ieškinio prieduose nurodytų dokumentų arba yra iš viso nepateikti, pateiktos pažymos apie pajamas neatitinka ieškinyje nurodyto periodo, nepateiktas pats ginčijamas Ukmergės rajono savivaldybės administracijos įsakymas, nesukonkretintas reikalavimas dėl skolų ir delspinigių panaikinimo, nenurodyta, kokiose konkrečiose vykdomosiose bylose prašoma priteisti antstolio išlaidas, prašymas dėl dokumentų, susijusių su iškeldinimu, išreikalavimo yra nekonkretus, prašydama išreikalauti iš Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo informaciją bei dokumentus apie ieškovės kreipimusis nuo 2019 metų bei pažymas iš Sodros, pirmiausia pati ieškovė turi kreiptis į atitinkamas institucijas dėl jai reikalingų įrodymų gavimo. Be to, anot teismo, ieškinyje nėra individualizuoti, kokie konkrečiai asmeniniai dokumentai, daiktai, drabužiai, baldai iš ieškovės buvo paimti, kai reikalaujama atlyginti jų vertę, kiekvieno daikto arba jų grupės vertė bei bendra prašomos atlyginti žalos suma. Ieškovės reikalavimas dėl 300 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo visiškai niekuo negrindžiamas, neaišku, kaip ieškovė įvertina reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį. Teismas nurodė, kad ieškovė turėtų pateikti duomenis, kuriose darbovietėse, į kokias pareigas ir kokiais laikotarpiais ji kreipėsi dėl darbo, kiek darbo pasiūlymų gavo, kokias konkrečias darbo vietas jai siūlė Užimtumo tarnyba, kada šie pasiūlymai buvo pateikti ir kuo baigėsi jos dalyvavimas juose. Ieškinyje taip pat turėtų būti nurodyta, dėl kokių priežasčių konkretūs darbo pasiūlymai nebuvo priimti arba nesusiklostė darbo santykiai. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad kreipėsi į archyvus, mokymosi įstaigas, buvusias darbovietes, Sodrą, kad galėtų gauti jos kvalifikaciją, patirtį, mokslo baigimo patvirtinančius dokumentus. Ieškovė taip pat nenurodė, kaip ji paskaičiavo pensijos kaupimo stažą, kokiais duomenimis rėmėsi nustatydama 45 196,31 Eur turtinės žalos dydį. Nors ieškinyje nurodyta, kad ieškovei buvo padaryta turtinė žala, tačiau reikalavimo dėl turtinės žalos nepateikė ir nenurodė ieškinio sumos.

Ieškovė 2026 m. rugpjūčio 31 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį (DOK-79470), kuriuo prašė:

pripažinti Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2018 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 13-1355 neteisėtu ir jį panaikinti;

visiškai anuliuoti atsakovės priskaičiuotas nepagrįstas komercines skolas, žyminius mokesčius ir delspinigius UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir UAB „Ukmergės šiluma“ naudai vykdomosiose bylose Nr. 0086/22/01025, Nr. 0086/24/01701, Nr. 0086/24/02178 ir Nr. 0086/21/00737;

priteisti iš atsakovė ieškovės naudai 45 196,31 Eur turtinės žalos atlyginimą už prarastas darbo pajamas bei valstybinio socialinio draudimo ir II pakopos pensijų įmokų praradimus;

priteisti iš atsakovės 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

priteisti iš atsakovės 2 334,55 Eur faktinių vykdymo išlaidų sumą, susidariusią antstolės J. B. kontoroje;

įpareigoti atsakovę savo lėšomis skubiai grąžinti ir pristatyti visus iš ieškovės paimtus asmeninius mokslo, kvalifikacijos bei šeimos originalius dokumentus ir daiktus naujuoju adresu (duomenys neskelbtini);

nustatyti papildomą 14 dienų procesinį terminą galutiniam turtinės žalos dydžiui patikslinti (reikalavimo 5- ir 6 punktams) iškart po to, kai atsakovas realiai įvykdys įpareigojimą ir pristatys jos asmeninius daiktus į namus apžiūrai, o tretieji asmenys pateiks trūkstamas finansines ataskaitas;

taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti visus vykdomuosius veiksmus antstolės J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0086/22/01025 ir Nr. 0086/21/00737.

Apeliantė 2026 m. rugsėjo 2 d. pateikė teismui dar vieną ieškinio patikslinimą dėl ieškinio reikalavimų sukonkretinimo (DOK-80079).

Skundžiama 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartimi teismas laikė ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį nepaduotais nepašalinus trūkumų ir grąžino juos ieškovei.

Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad teisėja turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, kad ji patikslintame ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą bei dalyką, tačiau teismas nepagrįstai reikalauja iš ieškovės pateikti dokumentus, kurių ji negali pateikti, todėl prašo teismo juos išreikalauti.

Pasisakant dėl bylą nagrinėjusios teisėjos šališkumo nustatyta, kad ieškovė tiek pradiniame ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje reiškė nušalinimus teisėjai. Vilniaus regiono apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo 2026 m. rugpjūčio 11 d. ir 2026 m. rugpjūčio 17 d. nutartimis ieškovės nušalinimo pareiškimai teisėjai S. B. buvo atmesti. Minėtose nutartyse nurodyta, kad aplinkybė, jog teisėja anksčiau nagrinėjo kitą civilinę bylą ir priėmė ieškovei nepalankų sprendimą nesudaro pagrindo nušalinti teisėją. Dėl ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Mobilizacijos vyriausiojo specialisto pareigas eina teisėjos sutuoktinis D. B., teismo pirmininko pavaduotojo nutartyje nurodyta, kad D. B. neina jokių savivaldybės vadovybės pareigų, nepriima sprendimų nei dėl savivaldybei priklausančio būsto nuomos, nei kitų savivaldybės vardu priimamų sprendimų, susijusių su žalos atlyginimu, neatstovauja savivaldybei teisme, D. B. užimamos pareigos - Mobilizacijos vyriausiasis specialistas, t. y. niekaip nesusiję su pateiktu ieškiniu ir jo reikalavimais. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad D. B. būtų asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi. Dėl to padarė išvadą, kad tarnybinis ryšys tarp bylą nagrinėjančios teisėjos artimo šeimos nario ir atsakovės nėra pagrindas teisėjos nušalinimui vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nušalinimo klausimas buvo spręstas du kartus, pati teisėja nematė teisinio pagrindo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, tokių pagrindų nenustatė ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas, kitų argumentų, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teismo pirmininko pavaduotojo minėtose nutartyse, apeliantė nenurodo, todėl apeliantės argumentai dėl teisėjos šališkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06). CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas, negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), teismingumo, žyminio mokesčio sumokėjimo taisyklių, kurios yra privalomos kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016). Nustatytos tvarkos nesilaikymas gali lemti besikreipiančiam asmeniui nepalankius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-369-248/2020; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-684/2021).

CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis). Ieškovas ieškinyje be kita ko turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinį ieškinio pagrindą; įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes; ieškovo reikalavimą (ieškinio dalyką); dalyvaujančių byloje asmenų procesines padėtis ir jų duomenis, ir kt. (CPK 111 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnio 1, 2 dalys).

Kai teismui pateiktas procesinis dokumentas neatitinka jo formai ir (ar) turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – pirma reikėtų įvertinti, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111, 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi, būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad ieškovė, pašalinusi dalį ieškinio trūkumų pagal teismo nutarties nurodytus punktus, pateikė patikslintą ieškinį, tačiau tinkamai nenurodė ieškinio pagrindo, t. y. ieškovė nenurodė, kokiu pagrindu ji kreipėsi į teismą, kokios jos teisės buvo pažeistos. Ieškinys turi atitikti vientisumo reikalavimus, kurio dalykas (reikalavimas) neturėtų prieštarauti ieškinio pagrindui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad teismui pateiktas patikslintas ieškinys procesinio dokumento vientisumo kriterijų neatitinka, kadangi nenurodytos faktinės aplinkybės, sudarančios ieškinio materialinio reikalavimo (-ų) pagrindą. Kaip nurodė pati apeliantė, patikslintame ieškinyje ji pateikė atsakymus į teisėjos nutartyje nurodytus trūkumus.

Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad nei pradiniame, nei patikslintame ieškinyje ieškovė tinkamai nenurodė faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis suformulavo savo reikalavimus dėl neturinės žalos atlyginimo, po kelių dienų pateikė teismui dar vieną procesinį dokumentą – patikslinimą dėl ieškinio reikalavimų sukonkretinimo ir papildomų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriame dar kartą pakeitė savo reikalavimus.

Taigi, ieškovė savo ieškinio reikalavimus išdėstė trijuose teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, kuriuose jos reikalavimai arba skiriasi, arba pareikšti nauji. Todėl iš pateiktų procesinių dokumentų nėra aišku, kokio galutinio rezultato siekia apeliantė.

Šalindama teismo nustatytą trūkumą dėl 45 196,31 Eur turtinės žalos atlyginimo, apeliantė patikslintame ieškinyje tik atkartojo pradiniame ieškinyje pateiktus skaičiavimus, tačiau nepridėjo įrodymų, kad būtent tokia suma sudarė jos negautas pajamas, kad ji dalyvavo kažkokiuose konkursuose, kad ji buvo apteikusi savo kandidatūrą tam tikroms darbinėms pareigoms užimti ir pan.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčas privalo būti išspręstas pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, teismas negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylą, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 31 punktas).

Tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 36 punktas; 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-684/2024). Įstatyme nustatyta aiški ir nedviprasmė ieškovo pareiga prie ieškinio pridėti dokumentus ir kitus įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, yra pagrindas konstatuoti, ieškovės pateikti procesiniai dokumentai neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, pagal ieškovės pateiktus procesinius dokumentus toliau bylos nagrinėti negalima, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį laikė nepaduotais nepašalinus trūkumų. Kaip teisingai atkreipė ieškovės dėmesį pirmosios instancijos teismas, teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 161, 302 straipsniais, išaiškina ieškovei, jog ji turi teisę pasirūpinti, kad jai būtų atstovaujama procese, t. y. turi teisę kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo į kvalifikuotus teisininkus, kad jos interesus atstovautų advokatas. Esant pagrindui, ieškovė dėl teisinės pagalbos suteikimo turi teisę kreiptis ir į Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybą.

Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad panaikinti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės Z. Č. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.