Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algirdo Remeikos ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir už tai jam skirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudos bausmė.

NUT1 nuspręsta paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir atimti teisę vairuoti transporto priemones – 3 (trejus) metus, termino pradžią skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2025 m. spalio 27 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas nuteistajam priklausantis automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktos galioti, pradėjus vykdyti bausmę – kardomąsias priemones nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Kiti bylos aspektai apeliacinės instancijos teisme, nepaisant to, ar gautas dėl jų skundas, vertinami tik nustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

Nuteistasis NUT1 apeliaciniame skunde prašo jį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais ir rėmėsi prielaidomis. Laikantis minėtos pozicijos, apeliaciniame skunde pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, išklausiusi proceso šalių paaiškinimus teismo posėdyje ir patikrinusi skundžiamą nuosprendį, konstatuoja, kad priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįsta ne prielaidomis, o leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia jokių abejonių. Apylinkės teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, apkaltinamajame nuosprendyje padarytos išvados dėl nuteistojo kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra pagrįstos ir teisingos. Vien tai, kad apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl NUT1 nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Apeliacinio skundo argumentai, kad byloje apylinkės teismas, pripažindamas NUT1 kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, atmestini.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-628/2024, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai skundžiamame nuosprendyje ar nutartyje išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, ar šie argumentai nelogiški, painūs ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015,2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija tokio pobūdžio pažeidimų nagrinėjamoje byloje nenustatė.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Visų pirma, šioje byloje neginčytinai nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu NUT1buvo neblaivus. Iš 2026 m. spalio 26 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad NUT1 buvo nustatytas neblaivumo požymi – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, alkotesteriu ,,Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0084, patikros Nr. 2405160, 03.07 val. užfiksuotas 2,27 promilių girtumas, o 03.27 val. – 2,46 promilių girtumas (1 t., b. l. 36). Iš šio neblaivumo nustatymo akto taip pat matyti, kad su tikrinimo rezultatais NUT1 nesutiko, po žodžio „Nesutinku “, toliau jo ranka rašytas tekstas sunkiai įskaitomas. Analogiškos aplinkybės dėl NUT1 neblaivumo nustatymo nurodytos ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Reagavimo skyriaus tyrėjo I. K. 2025 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (1 t., b. l. 6–8 ). Kitą dieną po įvykio apklaustas įtariamuoju NUT1 nustatyto neblaivumo fakto iš esmės neginčijo, paaiškino, kad iki įvykio su liudytoja J. (Y.) K. dviese nuvažiavo prie tvenkinio, J. prie to tvenkinio praktiškai snaudė ir su juo alkoholio nevartojo, jis gėrė vienas, išgėrė visą J. turėtą vyną, tą vyną gėrė ir lauke ir mašinoje. Apylinkės teisme parodymus duoti D. M., pasinaudodamas kaltinamajam suteikta teise, atsisakė. Teisiamajame posėdyje buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat neneigia įvykio metu buvęs neblaivus.

Baudžiamosios bylos duomenimis taip pat neginčytinai nustatyta, kad 2025 m. spalio 26 d., apie 03.30 val., (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini), nuteistajam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojui nesuvaldžius automobilio, buvo atsitrenkta į metalinį kelio atitvarą, o vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino.

Nuteistasis NUT1 baudžiamosios bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neigė, parodymus duoti teisme atsisakė, o apklausiamas įtariamuoju tvirtino, kad automobilio jis nevairavo, tik sėdėjo jame, tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai šiuos NUT1 parodymus vertino kaip jo gynybinę versiją, kadangi tokią jo versiją paneigia byloje surinktų ir įvertintų įrodymų visuma. Todėl priešingai, nei teigia apeliantas, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismui, kad byloje surinktų įrodymų visuma visiškai patvirtina tai, kad NUT1 kaltinime nurodytu metu ir vietoje vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir, nesuvaldęs automobilio, atsitrenkė į metalinį kelio atitvarą, kai alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARRK-0084, (patikros sertifikato Nr. 2405160) 03.07 val. jam buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas.

Vienas iš apeliacinio skundo argumentų yra tai, kad nuosprendžio konstatuojamojoje dalyje iš kaltinamojo akto perkeltas nepagrįstas nesutapimas, kad nors automobilį nuteistasis vairavo ir eismo įvykį padarė 2025 m. spalio 26 d. 03.30 val., tačiau neblaivumas jam nustatytas 2025 m. spalio 26 d. 03.07 val. Tai yra taip išeitų, kad neblaivumas nuteistajam buvo nustatytas ankščiau, nei jis sukėlė eismo įvykį. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Aukštesnis pažymi, kad 2025 m. spalio 26 d. vasaros laikas buvo perkeltas atgal — 4.00 val. ryto laikrodžiai buvo pasukti viena valanda atgal į 3.00 val. ir tai žymėjo oficialią sugrįžimo prie žiemos (standartinio) laiko datą Lietuvoje ir visoje Europos Sąjungoje.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota Bendrosios pagalbos centro (toliau – BPC) patiektų garsų įrašų apžiūra, matyti, kad apžiūrimas objektas – garso įrašas į BPC iš abonento. Pranešėjas paskambinęs 2025 m. spalio 26 d. 03:35:53 pasako, kad yra įvykęs eismo įvykis prie (duomenys neskelbtini) miesto esančios užtvankos, prie kurios netoli degalinė. Paskambinęs asmuo sako, kad automobilis BMW atsitrenkęs į metalinį atitvarą, kad jis tuščias, kad sužeistų asmenų nėra. Skambinusysis, sako, kad jis važiavo pro šalį, kad dabar mato einančius du žmones, kad vyras galimai neblaivus, nes eina įsikibęs moteriai į parankę, kad vyras šiek tiek pliktelėjęs. Pranešėjas pasako savo vardą ir pavardę – V. J.. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Reagavimo skyriaus 2025 m. spalio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo taip pat nurodyta, kad pranešimas iš Marijampolės AVPK budėtojo apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) nuo kelio nuvažiavo automobilis BMW, buvo gautas 2025 m. spalio 26 d., apie 03.35 val. (1 t., b. l. 6–8).

Tai yra pats eismo įvykis, kaip ir nurodyta nuteistajam pateiktame kaltinime, įvyko 2025 m. spalio 26 d. apie 03.30 val. Tuo metu vasaros laikas atgal į žiemos laiką dar nebuvo perkeltas.

Iš bylos duomenų matyti, kad į eismo įvykį pagal minėtą pranešimą atvyko pareigūnai G. A. ir I. K.. Kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuota šių policijos pareigūnų kūno kamerų apžiūra. Atsidarius vaizdo įrašą, fiksuotą policijos pareigūnės G. A. matyti, kad įrašas fiksuotas 2025 m. spalio 26 d. 03:57:48, įrašo trukmė 15:11 val. Įrašo pradžioje matyti, kad įrašas prasideda prie policijos tarnybinio automobilio, bendraujama su prie degalinės buvusiu nuteistuoju ir J. K., po to tarnybiniu automobiliu vykstama į eismo įvykio vietą. Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnas I. K. NUT1 sako, kad jis įtariamas neblaivus padaręs eismo įvykį, kad bus atlikti pūtimai, NUT1 paaiškina prapūtimo tvarką. Pareigūno I. K. kūno kameros įrašas fiksuotas 2025 m. spalio 26 d. nuo 03.49 iki 03.04 val., jame analogiškai iš pradžių užfiksuotas vaizdo įrašas degalinės aikštelėje, po to – jau nuvykus į įvykio vietą, kur pareigūnas dar kartą NUT1 pasako, kad bus atliekami pūtimai, kad galimai NUT1neblaivus vairavo automobilį ir tuo vaizdo įrašas baigiasi.

Iš pirmiau aukštesnio nustatytų aplinkybių matyti, kad eismo įvykis įvyko 2025 m. spalio 26 d. apie 03.30 val. (dar neperkėlus vasaros laiko), pagal pranešimą į eismo įvykį atvykusios pareigūnės G. A. kūno kamera užfiksuotas laikas yra 2025 m. spalio 26 d. 03:57:48 (tai yra įrašo pradžia fiksuota dar neperkėlus vasaros laiko), įrašo trukmė 15:11 val., o pareigūno I. K. kūno kamera – 2025 m. spalio 26 d. nuo 03.49 val. (dar neperkėlus vasaros laiko) iki 03.04 val., tai yra vasaros laiką jau perkėlus viena valanda atgal į žiemos standartinį laiką. Pastarasis vaizdo įrašas baigiasi po to, kai pareigūnas NUT1 pasako, kad bus atliekami pūtimai, kad galimai NUT1 neblaivus vairavo automobilį. Esant tokiai situacijai, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad NUT1 alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARRK-0084 2,27 promilių neblaivumas buvo nustatyta 2025 m. spalio 26 d. 03 val. 07 min., tai yra nauju laiku, atsukus valandą atgal.

NUT1nepripažindamas kaltės ir teigdamas, kad eismo įvykio ne jis vairavo automobilį, proceso metu pateikė keletą versijų, kurios nepasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu NUT1 teigė, jog įvykio metu jo automobilį vairavo kitas asmuo, vardu Paulius, kuris pasišalino iš įvykio vietos. Jis su J. K. ėjo į degalinę pagalbos, ieškoti vairavusio jo automobilį asmens, degalinėje jo klausinėjo, tačiau asmuo buvo dingęs. Teisme kaltinamasis atsisakė duoti parodymus, teigdamas, kad jis nevairavo įvykio metu. Iš minėtų pareigūnų kūno kameromis užfiksuotų vaizdo įrašų matyti, jog pradžioje nuteistasis įvykio vietoje pradžioje teigė, jog buvo „fura, dėjo ant stabdžių ir atsirėmė į tą užtvarą“. Sakė, kad vairavo S. Vėliau jau pareigūnams aiškino, kad vairavo Paulius. Teigė, kad važiavo trise, vairavo S. Vėliau jau aiškino, kad buvo keturiese, kad vairuotojas ir keleivis laukia eismo įvykio vietoje. Tačiau tuoj po įvykio pro šalį važiavęs liudytojas V. J. parodė, kad pamatęs į atitvarą atsitrenkusį BMW markės automobilį, išlipęs iš savo vairuojamo autovežio jokių asmenų einančių nepastebėjo, automobilio vidus buvo tuščias, pradėjo važiuoti ir galimai tuo pat metu skambino numeriu 112, o bekalbant su operatore pamatė dešiniu kelkraščiu einančius du žmones, matė, kad moteris į parankę įsikibinusi vedė vyriškį, nes matėsi, kad vyras sunkiai ėjo (1 t., b. l. 60–62).

Policijos pareigūno I. K. kūno kameros įraše užfiksuota, kad degalinės lauke aikštelėje rastas D NUT1 paaiškino, kad paprasčiausiai važiavo ir atsimušė „bumpt“, vairuotojas dingo, o jie su J. K. pėsčiomis atėjo į degalinę išsikviesti pagalbą, atsigerti kavos. Liudytoja apklausta degalinės darbuotoja V. V. patvirtino, jog, kai atėjo į degalinę vyriškis ir moteris (nuteistasis ir J. K.), jie apie kokią pagalbą nesiteiravo, jokio asmens, galimai vairavusio jų automobilį, neieškojo. Ši liudytoja taip pat parodė, kad J. K., pamačiusi policijos darbuotojus, užsidarė tualete. Vėliau, jai padedant susikalbėti su pareigūnais, J. K. teigė, jog jie iš K. R. važiavo dviese, vairavo NUT1, ji užmigo priekinėje keleivio sėdynėje. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad policijos pareigūnams aiškinantis įvykio vietoje eismo įvykio aplinkybes, išėjusi iš tualeto liudytoja J. K. iš pradžių teigė, kad ne NUT1 vairavo automobilį, tačiau policijos pareigūnui pasakius, kad viską nustatys iš kamerų, kad nemeluotų, tuomet J. K. paaiškino, kad kai jiedu išvažiavo, tai už vairo buvo D., o paskui ji miegojo, taip pat patvirtino atsimenanti, kad išvažiavo juodu dviese, kad iš pradžių vairavo D., o ji sėdėjo šalia ir paskui užmigo, kad ji pati nebuvo už vairo. Apklausta apylinkės teisme liudytoja J. K. (Y. K.) analogiškai patvirtino, kad jog su D. išvažiavo prieš vidurnaktį iš K. R., nuo namų savo automobilį vairavo D., ji sėdėjo priekinėje keleivio vietą ir užmigo, įvykus avarijai, D. stovėjo šalia jos, prie automobilio kitų asmenų nebuvo. Pastebėtina ir tai, kad 2025 m. spalio 26 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad šiuo atveju aktualaus automobilio BMW raktelis buvo pas savininką NUT1 jo kelnių kišenėje (1 t., b. l. 14–22).

Vertindamas paminėtus įrodymus apylinkės teismas pagrįstai laikė, kad automobilį įvykio metu vairavo būtent D. M., kuris, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad minėtą teismo įsitikinimą taip patvirtina ir liudytojo R. B. (policijos pareigūno) aiškinimai, kad jam naktį, apie 02 val. 24 min, 03 val.11 min. ne kartą skambino kaltinamasis (tuo metu), norėjo apie kažką pakalbėti, bet jis nekalbėjo, nes neturėjo laiko. Be to, kaltinamasis buvo neblaivus. Kitą dieną pas jį atvykęs neblaivus kaltinamasis prašė konsultacijos, teigė, jog sukėlė avariją, bet pats nevairavo. Liudytojo teigimu, kaltinamasis sakė, kad vairavo kitas asmuo, kurio nepažįsta, nenuosekliai aiškino aplinkybes, todėl liudytojas mano, kad kaltinamasis (tuo metu) galėjo vairuoti neblaivus ir ieško būdų, kaip išsisukti.

Paminėtas aukščiau išdėstytas aplinkybes esmingai atitinka ir vaizdo įrašai, kaltinamojo (tuo metu) mobilaus ryšio telefono abonento išklotinės, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kita rašytinė bylos medžiaga.

Nors apeliaciniame skunde abejojama apylinkės teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų patikimumu, tačiau sutikti su tokia nuteistojo pozicija, įvertinus ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmiau aukštesnio teismo dar kartą aptarti įrodymai sutapo esminėse detalėse ir atitiko nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines analizuojamo įvykio aplinkybes. Be to, abejoti paminėtų liudytojų objektyvumu nėra pagrindo dar ir dėl to, kad teisme nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jos šie liudytojai turi suinteresuotumą bylos baigtimi ar apkalbėtų nuteistąjį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad liudytojos V. V., kuri degalinėje padėjo rusų kalba vertėjauti J. K. ir policijos pareigūno pokalbiui, tvirtinimu ji rusų kalbą supranta prastai, todėl apeliantui kyla pagrįstų abejonių dėl parodymų tikslumo ir jų turinio patikimumo. Šie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Iš kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame apžiūrimas policijos pareigūno I. K. kūno kameros įrašas, matyti, kad pareigūnui paklausus J. K., ar ji supranta lietuviškai, moteris sako, kad supranta lietuviškai, ir pasakoja rusų kalba. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą nagrinėjant apylinkės teisme teisiamajame posėdyje vertėjavimui buvo pakviestos profesionalios vertėjos, kurioms dalyvaujant, apklausiama liudytoja J. K. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Todėl abejoti J. K. parodymais vien dėl to, kad degalinėje ją apklausiant degalinės darbuotoja laužyta rusų kalba šios kalbos nemokančiam policijos pareigūnui padėjo užduoti klausimus J. K., aukštesnis teismas neturi pagrindo.

NUT1 teiginiai, kad jam priimtame apkaltinamajame nuosprendyje įrodymai vertinti netinkamai, kad proceso metu nesurinkta patikimų jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad teismo išvados dėl jo kaltės nustatymo yra neteisingos, pagrįstos prieštaringais ir nepatikimais įrodymais, patys savaime nereiškia, jog proceso metu buvo pažeistas nekaltumo principas ir iš jos išplaukiantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principas. Šio principo pažeidimas turi būti konstatuojamas nustačius, kad apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas prielaidomis, byloje nesant neginčijamiems įrodymams, patikimai patvirtinantiems kaltinime nurodytų veikų padarymą. Tačiau, priešingai apelianto tvirtinimui, tokių trūkumų skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis neturi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis, kaip ir minėta, grindžiamas byloje surinktų įrodymų visuma.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių ir apelianto kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, šios teismo išvados pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai išnagrinėtų įrodymų analize. NUT1 apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti šių išvadų pagrįstumu ir jo kaltės klausimu daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė apylinkės teismas. Tokiu būdu naikinti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina ir tai, kad skiriant bausmę nuteistajam bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo, apylinkės teismo paskirta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis (60 MGL (3 000 Eur) bauda) yra teisinga ir ne per griežta, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Kauno apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. gegužės 26 d. pažyma Nr. APD-2026-06182 dėl nuteistajam NUT1 teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 116,67 Eur (vienas šimtas šešiolika eurų 67 ct).

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla, koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr.2K-41-697/2021 ir kt.).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad nuteistasis NUT1 skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, jam nustatytas 63 procentų bazinis darbingumo lygis, po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu NUT1, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta finansinio pobūdžio bausmė (bauda). Įvertintina ir tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), o nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo NUT1 nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo NUT1 valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.