- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eAS-3215-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06475-2026-5
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Migracijos departamentas prie LR VRM
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2026 m. rugsėjo 11 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Sprendimo vykdymą iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo.
Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Byloje sprendžiamas jam kilmės šalyje gresiančio pavojaus klausimas. Nenustačius, ar pareiškėjui kilmės šalyje gresia pavojus, išsiųsti pareiškėją arba įpareigoti jį išvykti į kilmės šalį negalima, nes kilmės šalyje jam gali kilti realus pavojus laisvei, sveikatai ir (ar) gyvybei. Todėl Sprendimo dalies dėl išsiuntimo / įpareigojimo išvykti vykdymas turi būti sustabdytas, kol byloje galutinai neišsiaiškinta, ar pareiškėjas gali grįžti į kilmės šalį.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. spalio 2 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo skundą, tačiau prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netenkino.
Bylos medžiaga pripažintina nevieša ir neteiktina susipažinti bei kopijuoti kitiems asmenims, išskyrus pareiškėją, jo įgaliotą atstovą bei atsakovo įgaliotą atstovą.
Teismo vertinimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė ir nepagrindė rašytiniais įrodymais, kokią neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą patirs tuo atveju, jeigu teismas netaikys reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad jam kils žala, tačiau šiems argumentams pagrįsti nėra pateikiami jokie rašytiniai įrodymai. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė teiginio, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sukels neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas akcentavo, kad skundžiamu Sprendimu nėra pradėta pareiškėjo išsiuntimo procedūra, todėl argumentai, kad pareiškėjas privalės išvykti, nėra tikslūs. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra nepagrįstas ir atmestinas.
III.
Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 2 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo dalį dėl įpareigojimo išvykti.
Pareiškėjas paaiškina, kad Migracijos departamentas 2026 m. rugsėjo 11 d. priėmė sprendimą Nr. 26S183894, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos į kilmės valstybę (duomenys neskelbtini)) per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; neuždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvą.
Pareiškėjas nurodo, kad byloje sprendžiamas pavojaus kilmės šalyje pareiškėjo laisvei, sveikatai ir gyvybei klausimas. Šio klausimo negalima spręsti pareiškėją jau perdavus (jam išvykus) į valstybę, kurioje jam, tikėtina, gresia nurodytas pavojus; tokiu atveju prieglobsčio procedūra praranda savo prasmę. Išsiuntus pareiškėją (jam išvykus), iš jo atimama teisė į Migracijos departamento Sprendimo peržiūrą teismo tvarka. Teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo prieštarauja tiek Lietuvos, tiek Europos teismų praktikai.
Jei Sprendimo dalis dėl išsiuntimo būtų įvykdyta, kilmės valstybėje jis galėtų patirti neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Teismui priėmus pareiškėjui teigiamą sprendimą – panaikinus atsakovo Sprendimą ir įpareigojus atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, tokio sprendimo vykdymas būtų iš esmės neįmanomas, t. y. pareiškėją išsiuntus (jam išvykus) į kilmės valstybę, pareiškėjo atgal į Lietuvą, net ir priėmus teigiamą sprendimą nagrinėjamoje byloje, nagrinėti jo prieglobsčio prašymą negrąžins.
Šioje bylos stadijoje sprendžiamas klausimas ne apie prieglobsčio bylos aplinkybes, bet ar galima įvykdyti sprendimą byloje, kuri neišnagrinėta (prieglobsčio suteikimo klausimas) iš esmės. Sprendimo įvykdymo pasekmių negalima bus atgręžti atgal. Prieglobsčio bylos dalykas iš esmės ir yra klausimas, ar yra aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo (ne)galima išsiųsti, todėl jo išsiuntimas (išvykimas), neišnagrinėjus bylos iš esmės, jokiomis teisinėmis priemonėmis jau negalės būti ištaisytas.
Jei išsiuntimo (įpareigojimo išvykti) sprendimas nebus sustabdytas ir bus vykdomas, tai labai tikėtina, kad pareiškėjui neišvykus per nurodytą terminą, išsiuntimo sprendimą priims ne Migracijos departamentas, o VSAT. Neaišku, kokia bus pareiškėjo supažindinimo su tokiu sprendimu procedūra, ar jam bus suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos. Tikėtina, kad gali būti pažeista pareiškėjo teisė į teisminę gynybą.
EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad, atsižvelgiant į neatitaisomą žalą, kuri gali būti padaryta, jei tariama kankinimų ir netinkamo elgesio grėsmė materializuosis, ir į EŽTT teikiamą svarbą Konvencijos 3 straipsniui, remiantis EŽTK 13 straipsniu, „veiksmingos teisių gynimo priemonės“ sąvoka reikalauja 1) nepriklausomo ir kruopštaus patikrinimo, ar egzistuoja pavojus, kad, asmenį išsiuntus į kilmės valstybę, jam gresia kankinimai arba netinkamas elgesys; 2) teisių gynimo priemonės su automatiniu suspensyviniu efektu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bylos išnagrinėjimo laikinai stabdyti Migracijos departamento Sprendimo dalies dėl įpareigojimo išvykti vykdymą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Taigi, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, kai yra dvi kumuliatyvios ABTĮ 70 straipsnyje įtvirtintos tokių priemonių taikymo sąlygos: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia skundo reikalavimo pagrįstumą (t. y. nurodo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentus dėl skundžiamo akto neteisėtumo); 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2018 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-19-575/2018).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galinčias kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012; 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į kilmės valstybę, vykdymą. Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad, nesustabdžius Sprendimo vykdymo, jis turės grįžti į kilmės valstybę, kur jam gresia pavojus patirti persekiojimą, be to, jis negalėtų dalyvauti teisminiame procese.
Iš byloje skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį Migracijos departamente buvo priimtas nagrinėti iš esmės Įstatymo 73 straipsnio 1 dalies tvarka. Duomenų, kad prašymas nagrinėtas iš esmės skubos tvarka (Įstatymo 73 str. 4 d.), nėra.
Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, asmeniui teismine tvarka apskundus sprendimą nesuteikti jam prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus asmens prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, pareiškėjui yra taikytinos Įstatymo nuostatos, reglamentuojančios prieglobsčio prašytojo statusą ir iš jo kylančias garantijas. Viena iš tokių garantijų yra nustatyta Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, kuriose, be kita ko, įtvirtinta, kad apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, jeigu skundžiamu sprendimu užsieniečiui atsisakyta suteikti prieglobstį, išskyrus atvejį, kai sprendimas priimtas prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjus iš esmės skubos tvarka. Tai reiškia, kad, asmeniui apskundus teismui vientisą ir nuoseklų sprendimą nesuteikti asmeniui prieglobsčio, priimtą išnagrinėjus prašymą suteikti prieglobstį ne skubos tvarka, ir iš jo nuosekliai kylančius kitus sprendimus, sprendimo vykdymas, vadovaujantis Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, yra sustabdomas visa apimtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-785-789/2024; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-520/2025; 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-732-629/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-675-415/2025).
Įvertinusi aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, atsižvelgusi į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį nagrinėtas skubos tvarka, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo vykdymą teismo nutartimi – nėra teisinio pagrindo, nes apskundus Migracijos departamento Sprendimą teismui, Sprendimo vykdymas yra sustabdytas Įstatymo pagrindu.
Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas toks pareiškėjo prašymas, panaikinti nėra pagrindo.
Kiti pareiškėjo atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiamo klausimo kontekste, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.