- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-14
- Bylos Nr.
- eAS-3052-520/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05741-2024-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dainius Raižys, Dalia Višinskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- PRS1
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo PRS1 (PRS1) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 (PRS1) skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas PRS1 (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-586-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui PRS1“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0639 ha žemės perduodant nuosavybėn naują 0,0639 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). 2026 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas padavė patikslintą skundą, prašydamas: 1) priimti patikslintą skundą; 2) pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) procesinę padėtį iš trečiojo suinteresuoto asmens į atsakovą; 3) pradėti tyrimą, ar Vilniaus miesto savivaldybės mero 2024 m. sausio 2 d. potvarkis Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) – neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.37 straipsnio 1 daliai ir 4.39 straipsnio 1 daliai, teisinės valstybės bei teisėtų lūkesčių principams; 4) įpareigoti Administraciją per 30 dienų terminą suformuoti (užbaigti formuoti) ir perduoti NŽT žiniai žemės sklypus, atitinkančius Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilutes bei suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilutes; 5) uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT; 6) įpareigoti NŽT atnaujinti ir tęsti pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą nuo sklypo pasirinkimo stadijos; kol Administracija neįvykdys nurodyto įpareigojimo (nesuformuos ir neperduos jame nurodytų žemės sklypų), NŽT neturi teisės priimti sprendimo dėl pareiškėjo nuosavybės teisių atkūrimo, atlyginant pinigais; 7) įpareigojus Administraciją ir NŽT atlikti nurodytus veiksmus, panaikinti Sprendimą. Pareiškėjas nurodė, kad, nepaisant įsiteisėjusios ir neskundžiamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. gegužės 26 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-98-822/2026, kuria buvo panaikintas Administracijos direktoriaus 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 30-2669/23, Administracija ir toliau atsisako grąžinti iš sąrašų neteisėtai išbrauktus žemės sklypus ir teisės aktų nustatyta tvarka atnaujinti bei vykdyti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras asmenims, kurių teisės dėl neteisėtų Administracijos veiksmų buvo pažeistos. Pareiškėjo teigimu, tokie Administracijos veiksmai apsunkina žemės sklypų grąžinimą į nuosavybės teisių atkūrimo procesą, sudaro papildomas kliūtis realiai atkurti pretendentų nuosavybės teises (dalis ginčo sklypų perduoti panaudos sutartimis ir kt.).
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 (PRS1) 2026 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą skundą, netenkino prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdė administracinę bylą iki įsiteisės Regionų administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-432-1161/2026 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03346-2024-7). Nagrinėdamas pareiškėjo prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių argumentų ir rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, jog pareiškėjui kils didelė ir neatitaisoma žala. Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, kad pareiškėjas nenurodė, kad neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Tai, kad Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais ir kt. nesudaro pagrindo, kad pareiškėjui kils didelė ir neatitaisoma žala. Teismo vertinimu, pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
III.
Pareiškėjas PRS1 padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. dalių, kuriomis atsisakyta priimti patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo atskirojo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl netaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, o kitą atskirojo skundo dalį atsisakė priimti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį, kuria netenkintas jo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, bei uždrausti Administracijai perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT.
Pareiškėjas nurodo, jog Administracija, suvokdama, kad gali būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir grąžinti ginčo žemės sklypus į atitinkamus sąrašus, jau dabar šiuos sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis. Tokiais veiksmais sukuriamos teisinės ir faktinės kliūtys ateityje į šiuos žemės sklypus atkurti pareiškėjo nuosavybės teises. Pareiškėjo teigimu, teismas tinkamai neįvertino Administracijos atliekamų veiksmų, kuriais ginčo žemės sklypams sukuriami suvaržymai ir taip sudaromos teisinės bei faktinės kliūtys ateityje į juos atkurti pareiškėjo nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Atsakovas NŽT atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovas sutinka su teismo argumentu, kad tai, jog Administracija yra perdavusi tam tikrus žemės sklypus panaudos pagrindais, nesudaro pagrindo, kad pareiškėjui kils didelė ir neatitaisoma žala. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pateikti motyvuotą prašymą ir pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybę, nepateikė argumentų ir įrodymų, kurie patvirtintų, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje egzistuoja pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
Administracija nurodo, jog atskirajame skunde dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjas pasisako lakoniškai ir nepateikia jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad iš tiesų yra poreikis jas taikyti. Iš pateiktų dokumentų neaišku, koks yra realus poreikis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir ar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su ginčo dalyku. Nors ginčijamas konkretus NŽT Sprendimas, reikalavimo užtikrinimo priemonių turinį sudaro draudimas Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo PRS1 (PRS1) prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo pradinio skundo reikalavimo pobūdį ir išnagrinėjęs pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones argumentus, padarė išvadą, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones, nes pareiškėjas neįrodė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių turėjo būti tenkintas, nes Administracija sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, todėl ateityje gali būti kliūčių atkurti pareiškėjo nuosavybės teises šiuose žemės sklypuose.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. eAS-22-492/2020); administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019); teismas, spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016); asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas su pradiniu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo NŽT 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 2S-586-(15.2.7) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui PRS1“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pareiškėjui tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,0639 ha žemės perduodant nuosavybėn naują 0,0639 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat padavė patikslintą skundą, kuriame suformulavo materialiuosius reikalavimus NŽT ir Administracijai, procesinio pobūdžio reikalavimą uždrausti Administracijai atlikti tam tikrus veiksmus – perleisti, išnuomoti, perduoti panaudos teise naudotis, keisti paskirtį ar naudojimo būdą, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, galinčius apsunkinti ar sutrukdyti ginčo žemės sklypų, išbrauktų iš Vilniaus miesto teritorijų, kuriose bus formuojami ir perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašo 42, 77, 108, 115, 117, 136, 139 ir 144 eilučių bei suprojektuotų naujų valstybinės žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti ir suteikti piliečiams neatlygintinai, sąrašo 26, 27, 29, 30 ir 31 eilučių, perdavimą (grąžinimą) NŽT. Pareiškėjas nurodė, kad Administracija sklypus perleidžia tretiesiems asmenims arba suvaržo jų naudojimą daiktinėmis teisėmis, todėl ateityje gali būti kliūčių atkurti pareiškėjo nuosavybės teises šiuose žemės sklypuose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti patikslintą skundą, t. y. pirmosios instancijos teisme nėra nagrinėjami patikslintame skunde nurodyti materialieji reikalavimai.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame prašyme nurodytas abstraktaus pobūdžio aplinkybes, dėl kurių turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, konstatuoja, jog pareiškėjas, teikdamas pirmosios instancijos teismui prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodomos užtikrinimo priemonės netaikymo jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, kad jo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, todėl toks pareiškėjo prašymas negalėjo būti tenkintas. Pažymėtina, jog administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas, o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-241-968/2022; kt.).
Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių galima daryti išvadą, jog jis siekia, kad būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su ginčytinais teisiniais santykiais, tačiau jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumas (padėties sureguliavimas) nėra tiesiogiai susietas su teisme nagrinėjamu reikalavimu dėl atsakovo NŽT Sprendimo panaikinimo.
Pažymėtina, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, ypač, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017; kt.).
Apibendrinant konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių). Šiuo atveju pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017), tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas argumentus, kuriais prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, iš esmės sieja tik su patikslintame skunde išdėstytomis aplinkybėmis ir suformuluotais materialiaisiais reikalavimais, bei nenurodo jokių argumentų, susijusių su pirminio skundo reikalavimu panaikinti NŽT Sprendimą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nagrinėjamo ginčo pagal pradinį skundą (dėl NŽT Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo) aplinkybes, pareiškėjo prašomas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikomos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atsikirtimus į atskirąjį skundą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytas reikalavimo užtikrinimo priemones. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.
Nustatyta, kad Regionų administraciniam teismui 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjo 2026 m. rugpjūčio 28 d. patikslintą skundą, pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. dalies, kuria atsisakyta priimti patikslintą skundą ir netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet Regionų administracinis teismas 2026 m. rugsėjo 11 d. nutartimi priėmė tik atskirojo skundo dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių ir atsisakė priimti kitą atskirojo skundo dalį (dėl patikslinto skundo). Pareiškėjas yra padavęs atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 11 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti atskirojo skundo dalį, kuria buvo prašoma panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti patikslintą skundą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. eAS-3105-629/2026, teisminio proceso Nr. 3-61-3-05741-2024-8).
Šiuo aspektu pažymėtina, jog tuo atveju, jei bus nuspręsta, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nepriimtas pareiškėjo patikslintas skundas, yra nepagrįsta, pareiškėjas turės galimybę dar kartą kreiptis į teismą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones tam, kad būtų užtikrintas patikslintame skunde nurodytų materialiųjų skundo reikalavimų įvykdymas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo PRS1 (PRS1) atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.