- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-23
- Bylos Nr.
- eTA-2450-624/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03806-2024-8
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas (pran.)
- Atsakovas
- T. M.
- Pareiškėjas
- SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo T. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui T. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir pareiškėjas, VASA) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo T. M. 832,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau – ir Rinkliava) už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-817 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Rinkliavos nuostatai); taikyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Vilniaus miesto savivaldybėje nuo 2018 m. gegužės 1 d. Vilniaus miesto savivaldybėje 2018 m. gegužės 1 d. įvesta Rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą, kurią privalo mokėti nekilnojamojo turto objektų (toliau – NTO) savivaldybės teritorijoje savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys, o Rinkliavą apskaičiuoti, surinkti ir išieškoti pavesta pareiškėjui.
Atsakovas nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. valdė nekilnojamąjį turtą Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje: (duomenys neskelbtini). Atitinkamai atsakovui taikoma prievolė mokėti Rinkliavą, apskaičiuotą atsižvelgiant į valdomo nekilnojamojo turto plotą ir kitus Rinkliavos nuostatuose apibrėžtus nekilnojamojo turto parametrus. Nurodytu laikotarpiu bendra mokėtina Rinkliavos suma sudaro – 832,66 Eur.
Pareiškėjui vykdant teisės aktų nustatytą pareigą informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo suformuoti ir atsakovui išsiųsti mokėjimo pranešimai. Atsakovui Rinkliavos nuostatų nustatytais terminais Rinkliavos nesumokėjus, pareiškėjas taip pat pateikė atsakovui priminimus apie pradelstą įsiskolinimą. Tačiau įsiskolinimas taip ir nebuvo padengtas.
Atsiliepimas
Atsakovas T. M. atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.
Atsakovas nurodė, kad nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. NTO, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos neatitiko jų nurodytos paskirties (maitinimo) ir nebuvo naudojamos, t. y. jokios atliekos nebuvo kaupiamos ir jokia maisto gamyba atsakovui priklausančiose patalpose nevyko. VASA jau 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su prašymu dėl 923,12 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo už 2023 metus. Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 19 d. sprendimu iš dalies tenkintas pareiškėjo prašymas ir iš atsakovo pareiškėjo VASA naudai priteista 40,04 Eur už 2023 m. lapkričio 1 d. – 2023 m. gruodžio 31 d. laikotarpį ir 3,96 Eur delspinigių, kuriuos atsakovas yra sumokėjęs. Dar ankstesnėje byloje, teikdamas teismams atsiliepimus atsakovas yra nurodęs, kad VASA 2018–2019 metais tikrino (duomenys neskelbtini) atsakovui priklausantį nekilnojamą turtą – komercinės paskirties patalpas, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įsitikinus, jog jos tikrai netinkamos ir nepritaikytos maisto gamybai, nustatė ir patvirtino komercinės-administracinės paskirties patalpoms taikomus atliekų tvarkymo įkainius.
Atsakovui priklausančios patalpos pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo ir nėra naudojamos maisto gamybai, kaip kad buvo nurodyta jų paskirtis VĮ Registrų centre (tuo metu buvo ruošiami dokumentai paskirties pakeitimui, siekiant ištaisyti šį formalumą). Patalpos išskirtinai įrengtos kaip administracinės (biuro paslaugų), kuriose nevyksta jokia gamyba. Daugiau jokių sąnaudų, išskyrus minimalias ir būtinas biurui išlaikyti, kol jame nevyksta jokia veikla, nepatiriama.
Siekiant įteisinti faktinę patalpų paskirtį, 2026 m. sausio 5 d. patalpos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre, nurodant „Paslaugų paskirties“ atitinkančią nekilnojamo turto kategoriją. Todėl pareiškėjas turėtų perskaičiuoti rinkliavos įkainius pagal visą laiką buvusią faktinę patalpų paskirtį bei pridėti atitinkamus finansinius ir kitus dokumentus. Pagal atsakovo atliktus paskaičiavimus, vadovaujantis pareiškėjo skaičiavimo metodika, mokėtinas rinkliavos mokestis sudarytų 357,13 Eur.
II.
Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 21 d. sprendimu pareiškėjo VASA prašymą tenkino ir VASA naudai iš atsakovo T. M. priteisė 832,66 Eur vietinės rinkliavos, nesumokėtos laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Teismas, vadovaudamasis VĮ Registrų centro 2024 m. liepos 12 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – konditerijos cechas ir kavinė – valgykla). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: maitinimo. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pagrįstai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiuoja pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų paskirtį – maitinimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad patalpų paskirtis iš maitinimo į paslaugų paskirtį buvo pakeista tik 2026 metais. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatų 73.2 papunktyje nustatyta, kad Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu NTO ir iš šio NTO tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neturi būti surenkamos, taikomas 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies. Atsakovas nenurodė aplinkybių, kad kreipėsi dėl lengvatos taikymo. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, kuri tinkamai ir teisingai buvo paskaičiuota vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuriame nurodyta, jog patalpų paskirtis yra maitinimo, o ne paslaugų. Pareiškėjui iš atsakovo priteistina visa prašoma suma – 832,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri susidarė nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į atliktą perskaičiavimą.
III.
Atsakovas T. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. ir priimti naują sprendimą, priteisiant mokėtiną rinkliavą, skaičiuotiną pagal faktinę patalpų paskirtį. Atsakovas apeliacinime skunde nurodo analogiškus argumentus, kaip ir atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas VASA atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas nurodo, kad Rinkliava apmokestintas nekilnojamojo turto objektas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Todėl laikytina, kad teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovas laikytinas Rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtoju ir turi pareigą mokėti Rinkliavą. VASA neturi duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad NTO paskirtis vėlesniais laikotarpiais, t. y. nuo 2020 metų, turėtų būti nustatyta kaip administracinė. Taip pat svarbu įvertinti tai, kad teikiant prašymą dėl NTO apmokestinimo kategorijos pakeitimo, Rinkliavos mokėtojas nepateikė duomenų, kurie teisės aktų nustatyta tvarka paneigtų NTR įregistruotą informaciją ir sudarytų pagrindą atlikti rinkliavos perskaičiavimą. VASA nėra įgaliota priimti sprendimo dėl patalpų paskirties nustatymo ir / ar keitimo, o NTO apmokestinimas turi būti atliktas vadovaujantis viešai prieinama, tinkamai NTR įregistruota informacija. Atsižvelgiant į tai, neįregistravus NTO naudojimo paskirties nekilnojamojo turto registre, nesant galimybės nustatyti NTO paskirties pakeitimo fakto ir momento, vadovaujantis VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, darytina išvada, kad Rinkliava paskaičiuota tinkamai. Patalpų paskirtis iš maitinimo į paslaugų paskirtį atsakovo buvo pakeista tik 2026 metais. Taigi, Rinkliava buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai, kaip tą numato teisės aktai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV.
Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VASA reikalavimo iš atsakovo T. M. priteisti 832,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino: pareiškėjui VASA iš atsakovo T. M. priteisė 832,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas, dėl to turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovas nurodo, kad NTO, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos neatitiko jų nurodytos paskirties (maitinimo) ir nebuvo naudojamos, t. y. jokios atliekos nebuvo kaupiamos ir jokia maisto gamyba atsakovui priklausančiose patalpose nevyko. Atsakovui priklausančios patalpos pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo ir nėra naudojamos maisto gamybai, kaip, kad buvo nurodyta jų paskirtis VĮ Registrų centre. 2026 m. sausio 5 d. patalpos buvo įregistruotos VĮ Registrų centre, nurodant nekilnojamo turto kategoriją „Paslaugų paskirtis“.
Pateikdama argumentus dėl vietinės rinkliavos už pareiškėjo teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-580-1047/2023).
Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Rinkliavos nuostatų (ginčui aktuali redakcija) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.
Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 yra pasisakiusi, kad pati savivaldybė, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Taigi tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikloje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023; 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-484-502/2023; 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-509-552/2023).
Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė ½ patalpos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) (negyvenamoji patalpa – konditerijos cechas ir kavinė – valgykla). Daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: maitinimo.
Atsakovo nesutinka su pareiškėjo paskaičiavimais, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas rinkliavą skaičiavo pagal patalpų paskirtį, registruotą VĮ Registrų centre (maitinimo), nors atsakovui priklausančios patalpos pareiškėjo nurodytu laikotarpiu nebuvo ir šiuo metu nėra naudojamos maisto gamybai.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad VASA, apskaičiuodama vietinę rinkliavą, vadovavosi duomenimis apie atsakovui priklausančios patalpos paskirtį, registruotais Nekilnojamo turto registre. Patalpų paskirtis buvo pakeista 2026 m. sausio 5 d., duomenų, kad laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. ar anksčiau, atsakovas ar kitas asmuo (jų naudotojas) būtų pateikęs pareiškėjui duomenis, kad patalpos nėra naudojamos pagal paskirtį, registruotą Nekilnojamo turto registre, nėra. Taigi pareiškėjas pagrįstai vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skaičiavo pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą jų paskirtį – maitinimo.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektų plotą.
Teismo 2020 m. rugsėjo 4 d. sprendimu byloje Nr. e2-21960-964/2020 buvo nutraukta T. M. sudaryta patalpų nuomos sutartis su UAB ,,Launeva“, ir UAB ,,Bajoras“, vadovaujantis minėtu teismo sprendimu prievolė mokėti rinkliavą nuo 2020 m. perėjo nuosavybės teise įregistruotam savininkui T. M.. Todėl 2023 m. lapkričio mėnesį T. M. buvo perkelta susidariusi skola už nuomos laikotarpiu nemokėtą rinkliavą.
Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipęsis dėl Rinkliavos lengvatų taikymo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo kreipęsis į pareiškėją ir prašė jį atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dedamosios mokėjimo. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 15 d. (pareiškimą tikslino 2026 m. vasario 17 d.) prašydamas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą, susidariusią nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 40¹ straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, MAĮ 68 straipsnio pakeitimai įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Jeigu šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo metu mokesčių apskaičiavimo ir (ar) perskaičiavimo procedūros buvo pradėtos, tačiau nebaigtos, joms yra taikomi iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galioję mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo terminai. Iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo pasibaigę senaties terminai neatnaujinami, jei tai nebuvo numatyta pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas.
Atsakovui raginimai sumokėti įsiskolinimą, kuris susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą buvo siųsti 2023 metais, t. y. po Pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šią mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dėl nuo 2020 spalio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2024 m. liepos 15 d. (pareiškimą tikslino 2026 m. vasario 17 d.), todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 metus) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d.
Taigi pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl netinkamai vertino mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminą ir tenkino pareiškėjo prašymą priteisti vietinę rinkliavą, be kita ko, ir už laikotarpį nuo 2020 m. spalio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą suma yra 318,6 Eur; už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. – 242,04 Eur, už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. – 240,24 Eur. Taigi laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. atsakovas nesumokėjo 800, 88 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Būtent ši suma pareiškėjui iš atsakovo ir yra priteistina.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisakys.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Pareiškėjui VASA iš atsakovo T. M. priteistina 800,88 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. Likusi pareiškėjo prašymo dalis atmetama.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo T. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pareiškėjo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui savivaldybės įmonei ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ iš atsakovo T. M. 800, 88 Eur (aštuonis šimtus eurų ir aštuoniasdešimt aštuonis centus) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.
Likusią pareiškėjo savivaldybės įmonės ,,Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dalį atmesti“.
Nutartis neskundžiama.