Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės I. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Tauragės RATC) kreipėsi į teismą su prašymu iš atsakovės I. V. (toliau – ir atsakovė) priteisti 71,20 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovei kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakove dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovei buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau atsakovė vietinės rinkliavos nesumokėjo.

3. Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo prašymą su juo nesutiko, nurodė, kad nuo 2015 m. butuose, už kuriuos prašoma priteisti rinkliavą, niekas negyvena, viename bute nėra elektros energijos, jis nėra tinkamas gyventi. Atsakovė taip pat pateikė 2017 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo kopiją, kuriuo atmesti pareiškėjo reikalavimai priteisti vietinę rinkliavą, UAB „Tauragės vandenys“ 2019 m. balandžio 19 d. pažymą ir fotografijas.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino ir pareiškėjui iš atsakovės priteisė 71,20 Eur vietinės rinkliavos už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

5. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad pareiškėjas 2019–2021 metais skaičiuodamas vietinę rinkliavą už butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), apskaičiavo rinkliavos kintamąją dalį ir pastoviąją dalį. 2021 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovė įsigijo nuosavybės teise butą adresu (duomenys neskelbtini) ir už šį nekilnojamojo turto objektą taip pat buvo apskaičiuota vietinė rinkliava – pastovioji ir kintamoji dalis. Vietinės rinkliavos apskaičiavimas detalizuotas 2022 m. birželio 2 d. pažymoje Nr. 22-R-00003961 bei mokėjimo pranešimuose.

6. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Tauragės rajono savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų, patvirtintų Tauragės rajono savivaldybės taryba 2011 m. spalio 19 d. sprendimu Nr. 1-188 (su vėlesniais pakeitimais), (toliau – ir Nuostatai)) bei Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatas, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, jog nuo vietinės rinkliavos galima atleisti tik tiek, kiek yra pateikiamas prašymas dėl kintamosios rinkliavos dedamosios dalies arba vietinės rinkliavos perskaičiavimo, o nuo pastoviosios dalies ar iš vis nuo vietinės rinkliavos mokėjimo vietinės rinkliavos mokėtojas pagal Nuostatus negalėjo būti atleidžiamas. Atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovės nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad ji faktiškai nesukūrė atliekų.

7. Teismas pabrėžė, kad atsakovė nepateikė jokių faktinių duomenų, jog Nuostatuose numatyta tvarka kreipėsi į vietinės rinkliavos administratorių ir jai buvo perskaičiuota vietinė rinkliava ar ji buvo atleista nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl pareiškėjui nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti tiek pastoviosios, tiek ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies ginčo laikotarpiu. Teismas yra ginčą tarp šalių sprendžianti institucija, todėl atsakovė, siekdama atleidimo nuo vietinės rinkliavos, faktinius duomenis apie nesinaudojimą nekilnojamaisiais daiktais Nuostatų tvarka turėjo teikti vietinės rinkliavos administratoriui, o ne teismui. Pirmosios instancijos teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovės pateiktas teismo sprendimas šiuo atveju neturi prejudicinės galios, kadangi ginčo dalyku yra kitas laikotarpis, buvo pasikeitęs aktualus teisinis reguliavimas, kuriuo buvo įvesta dvinarė rinkliava, be to, atsakovė ginčo laikotarpiu įsigijo ir kito nekilnojamojo turto, kuris taip pat buvo apmokestintas vietine rinkliava. Vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą.

III.

8. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atleisti ją nuo Tauragės RATC mokesčio už atliekas.

9. Atsakovė pakartoja ginčui aktualias aplinkybes bei, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymi, jog jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme, pvz., valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.), jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas atliekų turėtojų nuostatų prasme, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atlikų. Atsakovė pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog naudodamasis konkrečiu objektu, nepriklausomai nuo jo valdymo teisinio pagrindo, asmuo sukuria komunalines atliekas, už kurių surinkimą jis privalo atsiskaityti. Tačiau jei įrodo, kad tokių atliekų nesukūrė, arba, esant sprendimui atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, asmuo gali būti pripažintas neturtintis aptariamos pareigos.

10. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą su juo nesutinka.

11. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą bei remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Asmens pripažinimas vietinės rinkliavos mokėtoju nėra siejamas su individualaus komunalinių atliekų konteinerio turėjimu ir (ar) naudojimu, todėl atsakovės argumentai, kad ji ginčo objektuose negyvena, nepaneigia jos prievolės mokėti rinkliavą.

11.2. Pareiškėjas atsakovei apskaičiavo vietinę rinkliavą remdamasis Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, kuriuose nurodyta, jog atsakovė yra nekilnojamųjų daiktų savininkė, todėl, pagal Nuostatus, ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja, kuriai kyla prievolė mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą.

11.3. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pabrėžia, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą.

11.4. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad atsakovė ginčo laikotarpiu būtų pasikreipusi į pareiškėją su prašymu ginčo nekilnojamojo turto objektui taikyti vietinės rinkliavos lengvatą bei pateikusi duomenis apie tai, kad nekilnojamasis turtas yra netinkamas naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintas. Atsakovė Nuostatų tvarka nesikreipė į pareiškėją ginčo laikotarpiu dėl vietinės rinkliavos lengvatos taikymo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai reikalauja sumokėti ginčo laikotarpiu susidariusį vietinės rinkliavos įsiskolinimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

12. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovei, kaip nekilnojamojo turto, esančio Tauragės rajono savivaldybėje, savininkei, apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., priteisimo.

13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovei priklausė nekilnojamasis turtas (duomenys neskelbtini), todėl ji turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą už atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau jos tinkamai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, paneigiančių minėtą atsakovės pareigą, todėl pareiškėjo prašymą patenkino.

14. Atsakovė, nesutikdama su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei atleisti ją nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovės apeliacinio skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

17. Atsakovė kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – UAB „Tauragės vandenys“ pažymą dėl atsiskaitymo už paslaugas, UAB „Ignitis“ raštus. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik apeliacinio proceso stadijoje ir kodėl šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, kuriame ginčas buvo nagrinėjamas iš esmės, todėl teisėjų kolegija nevertina atsakovės pateiktų naujų įrodymų.

18. Vietinės rinkliavos yra numatytos aukščiausios teisinės nacionalinės galios teisės akte – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurios 121 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali numatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja specialusis įstatymas – Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Kadangi Rinkliavų įstatymas šios nuostatos niekaip nedetalizuoja, ji vertintina sistemiškai kartu su kitais teisės aktais, inter alia Atliekų tvarkymo įstatymu, pagal kurio 2 straipsnio 17 dalį atliekų turėtojas – atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Pagal to paties įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalį organizuojant komunalinių atliekų tvarkymą, sudarant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį arba mokant savivaldybės nustatytą rinkliavą, atliekų turėtojams atstovauja jų naudojamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba nekilnojamojo turto objekto savininko atstovas pagal įstatymą, arba nekilnojamojo turto objekto savininko įgaliotas asmuo arba kiti toje dalyje išvardinti asmenys, įvardijami kaip įgalioti asmenys, o pagal 2 dalį – „nekilnojamojo turto objektų, kurių rūšių sąrašą nustato Aplinkos ministerija, savininkas arba įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą“.

19. Vietinės rinkliavos mokėtojų registro sudarymą, vietinės rinkliavos apskaičiavimą, Vietinės rinkliavos surinkimą iš atliekų turėtojų, išieškojimą, apskaitą ir administravimą, taip pat iš Vietinės rinkliavos gautų savivaldybės biudžeto pajamų panaudojimą Tauragės rajono savivaldybėje reglamentuoja Nuostatai. Nuostatų 1 punkte nustatyta, kad dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą yra Tauragės rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje.

20. Pagal Nuostatų 21 punktą Vietinės rinkliavos dydžiai susideda iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios: pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje (Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2020 m. vasario 28 d., 21.1 pap.). 2020 m. vasario 26 d. sprendimu Nr. 1-92 Tauragės rajono savivaldybės taryba nusprendė pakeisti Nuostatus, be kita ko, aptariamą nuostatą išdėstant: „Pastovioji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. Pastoviosios įmokos dalies nemoka negyvenamų statinių, registruotų Nekilnojamojo turto registre, savininkai ar jų įgalioti asmenys, kurių statinyje yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas, vadovaudamasis Statybos įstatymo nuostatomis“; kintamoji Vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, arba nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, arba nekilnojamojo turto naudotojams, arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 30¹ straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga (Nuostatų 21.2 pap.). Vietinės rinkliavos dydžio apskaičiavimas reglamentuotas, be kita ko, Nuostatų 22–27 punktuose ir Nuostatų 1 priede. Vadovaujantis Nuostatų 28 punktu vietinę rinkliavą privalo mokėti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, gyvenantys arba kitu pagrindu teisėtai valdantys nekilnojamojo turto objektus savivaldybės teritorijoje.

21. Nuostatų 44 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys deklaravę, kad nemažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Pagal Nuostatų 45 punktą asmenys, siekiantys, kad jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai šių Nuostatų 44 punkte nurodytomis aplinkybėmis būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, administratoriui turi pateikti: prašymą atleisti nuo kintamos vietinės rinkliavos dedamosios, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 2 ir 3 priede (Nuostatų 45.1 pap.); prašymo formoje prašomą papildomą informaciją apie nekilnojamojo turto naudojimą (Nuostatų 45.2 pap.). Vadovaujantis Nuostatų 46 punktu nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai savivaldybės teritorijoje. Nuostatų 47 punkte nurodyta, kad asmenys, siekiantys, kad jiems savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai, minimi šių Nuostatų 46 punkte, būtų įtraukiami į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, administratoriui turi pateikti prašymą, kurio forma pateikiama šių Nuostatų 4 priede. Sprendimus dėl šių nuostatų taikymo priima administratorius, t. y. Tauragės RATC (Nuostatų 5.7, 49 p.).

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą. Faktinė aplinkybė, kad atitinkamas asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą (žr., pvz., 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020). Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-331-525/2020; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-534-415/2021).

23. Byloje nėra ginčo, kad nekilnojamojo turto objektai, už kuriuos pareiškėjas prašė priteisti vietinę rinkliavą, nuosavybės teise priklauso atsakovei, todėl, atsižvelgus į anksčiau išdėstytą teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, atsakovė buvo pagrįstai pripažinta vietinės rinkliavos mokėtoja.

24. Nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo ankstesnėje praktikoje buvo išaiškinęs, kad jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“ (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018), tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo naujausioje jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip susiklostė ir šioje byloje (žr. šios nutarties 20 p.), negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Taigi privalomas pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies mokėjimas yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo pastovios rinkliavos dedamosios dalies nagrinėjamu atveju vien dėl atliekų nesusidarymo negalėtų būti atleidžiama, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai vertintini kritiškai bei atmestini.

25. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020 yra pasisakiusi, kad pati savivaldybė, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus, arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar fiziškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją. Taigi, tiek teisės aktai (Nuostatai, žr. šios nutarties 21 p.), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybe, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti tenka vietinės rinkliavos mokėtojui. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog atsakovė Nuostatuose nustatyta tvarka nebuvo atleista nuo vietinės rinkliavos ar jos dalies mokėjimo už ginčo nekilnojamąjį turtą, tokių aplinkybių nenurodė ir pati atsakovė, byloje taip pat nebuvo duomenų, kad atsakovė teikė aptariamą prašymą pareiškėjui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė, norėdama būti atleista nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo, turi pateikti prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus ne teismui, o Tauragės RATC Nuostatuose nustatyta tvarka. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako, pripažįstant pirmosios instancijos teismo išvadas dėl nurodytų argumentų pagrįstomis.

26. Įvertinus nustatytas aplinkybes, aktualią ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuotina, kad atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o šios pareigos nepaneigia atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai ir argumentai, kad faktiškai nekilnojamuoju turtu buvo nesinaudojama ar jame negyvenama. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisę atleisti atsakovę nuo vietinės rinkliavos (jos dalies) mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė Nuostatuose nustatyta tvarka būtų pateikusi pareiškėjui jos atleidimą nuo vietinės rinkliavos (ar jos kintamosios dalies) mokėjimo pagrindžiančius dokumentus. Taip pat byloje nebuvo keliamas ginčas dėl galbūt netinkamai apskaičiuoto vietinės rinkliavos dydžio.

27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovės vietinės rinkliavos skolą. Kadangi apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės I. V. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.