- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- eTA-484-502/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03538-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Arūnas Dirvonas, Beata Martišienė
- Atsakovas
- Č. M.
- Pareiškėjas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Č. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymą atsakovui Č. M. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovo Č. M. priteisti 473,2 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos (toliau ir – Rinkliava), susidariusios už 2019–2021 m. ir už 2022 m. (už laikotarpį iki 2022 m. birželio 30 d.), bei 23,9 Eur delspinigių.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybė tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtintais Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatais (toliau – ir Nuostatai), jis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje atlieka komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimo funkcijas bei vykdo Rinkliavos apskaičiavimą, surinkimo kontrolę ir nepriemokų išieškojimą.
3. VASA nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, vietinė rinkliava – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Vadovaujantis Nuostatų 8 punktu, rinkliavos mokėtojais yra laikomi rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą nuosavybės teise valdantys savininkai, jų atstovai pagal įstatymą, teisės aktų nustatytais atvejais nuomininkai ir kiti asmenys.
4. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas Č. M. valdo nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini): 1) adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 37,54 kv. m.; 2) adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas –240,51 kv. m. Teigė, kad VASA vykdant teisės aktų nustatytą pareigą ir siekiant informuoti atsakovą apie esamą prievolę mokėti Rinkliavą, buvo siunčiami pranešimai, tačiau įsiskolinimas nebuvo padengtas.
5. Pareiškėjas nurodė, kad vadovaujantis Nuostatų 86 punktu, taip pat Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsniu bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje skelbiamą delspinigių normą, kuri už kiekvieną pradelstą dieną yra 0,03 proc., atsakovui taip pat kyla pareiga mokėti delspinigius, kurie prašymo surašymo dieną sudarė 23,9 Eur.
Atsiliepimas
6. Atsakovas Č. M. atsiliepime į pareiškėjo prašymą prašė panaikinti priskaičiuotą rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2018–2022 m. – 529,67 Eur, ir šį nekilnojamojo turto objektą išbraukti iš Komunalinių atliekų turėtojų registro.
7. Atsakovas paaiškino, kad Rinkliava už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2018 m.–2022 m., 529,67 Eur, buvo priskaičiuota neteisėtai. Nurodė, kad nekilnojamojo turto objektui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), negali būti taikoma paskirtis „Gyvenamoji – individualūs namai“, kadangi nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, jame nėra deklaruotų gyventojų, jame niekas negyvena. Č. M. pažymėjo, kad gyvenamais namas nėra įrengtas, nėra įvesta elektra, vandentiekis, dujos ir nėra objektyvių galimybių susidaryti atliekoms, nekilnojamojo turto objektui nėra priskirtas konteineris, jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nėra teikiamos.
8. Atsakovas pažymėjo, kad nei Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatuose, nei kituose komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą reguliuojančiuose dokumentuose nėra nurodyta, kas turi būti įtraukta į komunalinių atliekų turėtojų registrą. Č. M. nuomone, į komunalinių atliekų registrą turi patekti tie objektai, kuriuose yra objektyvios galimybės susidaryti komunalinėms atliekoms. Atsakovas pridūrė, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris dar nebaigtas statyti ir dar nėra tinkamas gyventi, neturi būti įtraukiamas į registrą.
9. Pareiškėja SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad su jo atsiliepimu nesutinka.
10. VASA paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, atliekų turėtojas yra ne atliekų gamintojas, o atliekų darytojas. Teigė, kad atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto objekto eksploatavimas ir naudojimas yra neatsiejamas nuo eksploatacijos metu susidarančių atliekų ir / ar atitinkamo, įstatyme numatyto poveikio atliekoms atlikimo, nekilnojamojo turto objekto savininkas gali ir turi būti laikomas atliekų turėtoju.
11. Pareiškėjas pažymėjo, kad net jeigu nekilnojamojo turto objektas nėra užbaigtos statybos, tai nereiškia, kad jame nesusidaro komunalinės atliekos. Akcentavo, kad Nuostatai nenurodo, jog Rinkliava turi būti skaičiuojama tik už baigtą pastatą, todėl skaičiuojant Rinkliavą, yra vadovaujamasi Nekilnojamojo turto registre nurodyta informacija, o faktas, kad nekilnojamojo turto objekto statybos neužbaigtumas netrukdo dalį ar visą pastatą eksploatuoti, suponuoja pareigą objektą ir objekto statybos metu tvarkyti komunalines atliekas. VASA nurodė, kad aplinkybė, jog pastatas nėra visiškai įrengtas, nesudaro pagrindo daryti išvados, jog šiame pastate komunalinės atliekos nesusidaro.
12. VASA atkreipė dėmesį, kad pagal Nuostatų 72.2 punktą, Rinkliavos mokėtojai nustatyta tvarka turi galimybę pasinaudoti suteikiamomis lengvatomis, pateikiant atitinkamos formos prašymą ir įrodymus, kad nekilojamuoju turtu nebus naudojamasi. Pabrėžė, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama tik tiems Rinkliavos mokėtojams, kurie VASA pateikia prašymą ir deklaruoja, jog tam tikrą laikotarpį nekilnojamojo turto objektu nesinaudos ir iš jo tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos.
Šalies argumentai
13. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas turėjo teisę kreiptis į jį ir deklaruoti nesinaudojimo patalpomis faktą bei pažymėjo, kad tokiu atveju VASA būtų atsiradusi galimybė kontroliuoti ir / ar prižiūrėti atliekų susidarymą, tvarkymą, nurodyto nekilnojamojo turto objekto vietoje ir nekilnojamojo turto objekto naudojimo faktą, tačiau atsakovo neveikimas nesudarė galimybės jai patikrinti ir nustatyti, ar nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo naudojamas, ar ne. VASA nurodė, kad šiuo atveju nėra nustatyta neveikimą pateisinančių aplinkybių, todėl Rinkliava buvo skaičiuojama pagrįstai.
II.
14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: VASA iš atsakovo Č. M. už 2019–2021 m. ir už 2022 m. priteisė 458,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 23,9 Eur delspinigių.
Šalies argumentai
15. Teismas nustatė, kad VASA su 2022 m. rugpjūčio 26 d. prašymu į teismą kreipėsi dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą: už 2019 m. – 61 Eur, už 2020 m. – 173,4 Eur, už 2021 m. – 167,72 Eur ir už 2022 m. (už laikotarpį iki 2022 m. birželio 30 d.) – 71,08 Eur bei 23,9 Eur susidariusių delspinigių priteisimo iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas nurodė, kad byloje yra pareiškėjo atsakovui suformuoti šie mokėjimo pranešimai: 2022 m. vasario 28 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas: Nr. 11745822 (už 2022 m.), 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo pranešimo Nr. 11745822 DGA tvarkymo detalizacija, 2021 m. balandžio 5 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 11578998 (už 2021 m.), 2021 m. balandžio 5 d. mokėjimo pranešimo Nr. 11578998 DGA tvarkymo detalizacija, 2020 m. vasario 28 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 11136931 (už 2020 m.), 2019 m. vasario 8 d. vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą mokėjimo pranešimas Nr. 10609709 (už 2019 m.), ant kurių nurodytas siuntimo adresas: (duomenys neskelbtini).
17. Iš byloje esančių valstybės įmonės Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 26 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso šie nekilnojamojo turto objektai: 1) nuo 2012 m. spalio 4 d. priklauso nekilnojamasis turtas – vienbutis gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 240,51 kv. m.; 2) nuo 1999 m. rugpjūčio 31 d. priklauso nekilnojamasis turtas – butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas – 37,54 kv. m.
18. Aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, 30 straipsnio 1 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 3 straipsnio, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų bei 13 straipsnio 1 dalies nuostatas ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, byloje nėra nustatyta duomenų, kad atsakovo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo, atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, todėl atsakovas privalo mokėti teisės aktuose nustatytais terminais ir nustatyto dydžio ir vietinę rinkliavą.
19. Teismas nurodė, kad Nuostatai nustatė vietinę rinkliavą visiems komunalinių atliekų turėtojams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 7.5 p. (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.)); rinkliavos mokėtojas – rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 6.6 p. (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.).
20. Teismas akcentavo, kad Vilniaus miesto savivaldybėje yra įvesta vietinė dvinarė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą, kuri yra privaloma minėtiems rinkliavos mokėtojams. Pacitavęs Nuostatų (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) 20, 21, 22, 23, 29, 34, 35, 52 ir 59 punktų nuostatas, teismas pažymėjo, Rinkliavą pagal savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius, vadovaudamasi Nuostatais, apskaičiuoja VASA.
21. Aptaręs Nuostatų 31, 53, 59, 60, 62, 72, 74, 75, 83, 84 ir 86 punktų, Rinkliavų įstatymo 15 straipsnio 4 dalies bei Mokesčių įstatymo 98 straipsnio 2 dalies ir 99 straipsnio nuostatas, teismas pažymėjo, kad paskutinį kartą delspinigių dydis buvo nustatytas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2015 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1K-084 ir yra 0,03 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.
22. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovas nebuvo vietinės rinkliavos mokėtojas, t. y. kad ginčo laikotarpiu nekilnojamojo turto, objektų esančių adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), atžvilgiu nebuvo atliekų turėtojas, taip pat nėra įrodymų, jog atsakovas tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku ar kad jis būtų visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą, kad jam būtų taikyta lengvata.
23. Teismas nurodė, kad į bylą Č. M. pateikė 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 123, iš kurio matyti, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai sumokėjo 14,75 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą; ši suma buvo pervesta po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą ir nurodė iš Č. M. priteistiną vietinės rinkliavos sumą.
24. Teismas pažymėjo, kad byloje buvo nustatyta, jog VASA į teismą su prašymu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. birželio 30 d. kreipėsi 2022 m. rugpjūčio 26 d.
25. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo VASA prašymą tenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo Č. M. priteisė 458,45 Eur (už 2019 m. – 61 Eur, už 2020 m. – 173,4 Eur, už 2021 m. – 167,72 Eur ir už 2022 m. – 71,08 Eur, iš viso 473,2 Eur VASA prašomą priteisti iš atsakovo sumą, mažinant 14,75 Eur suma) nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 23,9 Eur delspinigių.
III.
26. Atsakovas Č. M. apeliaciniame skunde prašo išbraukti nekilnojamojo turto objektą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), iš Komunalinių atliekų turėtojų registro bei panaikinti priskaičiuotą Rinkliavą už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), už 2018–2022 m. – 529,67 Eur, ir 23,9 Eur delspinigius, taip pat Rinkliavą ir delspinigius už kitus metus, kuri bus priskaičiuota iki teismo sprendimo priėmimo.
Atsiliepimas
27. Atsakovas paaiškina, kad pareiškėjo prašyme, atsakovo atsiliepime ir pirmosios instancijos teismo sprendime yra nurodytos skirtingos ginčijamos sumos.
28. Č. M. pažymi, kad teismo sprendime yra plačiai išaiškinta vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pagrindžiantys įstatymai, pradedant konstitucine teise savivaldybių taryboms nustatyti vietines rinkliavas, baigiant rinkliavos lengvatų nustatymo tvarka, delspinigių apskaičiavimo tvarka. Visa tai, ko gero, yra teisinga, kai kalbama apie komunalinių atliekų turėtojus (rinkliavos mokėtojus), tačiau ne visi asmenys, nuosavybės teise valdantys nekilnojamąjį turtą, yra komunalinių atliekų turėtojai arba rinkliavos mokėtojai.
29. Remdamasis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostata, atsakovas teigia, kad Atliekų tvarkymo įstatyme yra nustatyta galimybė tvarkyti atliekas be atliekų tvarkytojo pagalbos. Akcentuoja, kad iš Nuostatuose pateiktų Rinkliavos mokėtojų sąvokų yra akivaizdu, jog Rinkliavos mokėtojai yra ne visi nekilnojamojo turto objekto savininkai, o tik tie, kurie atitinka tam tikras sąlygas – nuosavybės teise valdantys Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba kuriems savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti Rinkliavą. Č. M. akcentuoja, kad nekilnojamojo turto objektų kategorijos (rūšys), kurių savininkai yra Rinkliavos mokėtojai, yra nurodytos Nuostatų 1 priede.
Atsiliepimas
30. Atsakovas pažymi, kad VASA mokėjimų pranešimuose yra nurodyta, jog nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis yra „Gyvenamoji – individualūs namai“, tačiau šis nekilnojamojo turto objektas negali būti priskirtas šiai kategorijai, kadangi nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, jame nėra deklaruotų gyventojų, objekte niekas negyvena, namas nėra įrengtas, nėra langų ir durų, nėra įvesta elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos. Č. M. pažymi, kad jeigu nekilnojamojo turto objektas tampa netinkamas eksploatacijai, gyvenimui, jis išbraukiamas iš registro, t. y. jo savininkui panaikinamas Rinkliavos mokėtojo statusas. Atsakovo nuomone, yra logiška manyti, kad nekilnojamojo turto objektas, kuris dar nėra baigtas statyti ir yra dar netinkamas eksploatacijai, gyvenimui, neturi būti įtraukiamas į registrą. Č. M. teigia, kad minėtame nekilnojamojo turto objekte nėra objektyvių galimybių susidaryti komunalinėms atliekoms, šiam objektui nėra priskirtas konteineris, jokios komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos nėra teikiamos. Atsižvelgęs į tai, atsakovas mano, kad nekilnojamojo turto objektas, esantis, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), negalėjo būti įtrauktas į komunalinių atliekų turėtojų registrą.
31. Č. M. pažymi, kad teismui buvo pateikti nekilnojamojo turto registro pažymą, kad nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, namo nuotraukos, iš kurių matyti, kad namas nėra tinkamas gyventi, jame nėra nei langų nei durų, jame niekas negyvena, nekilnojamojo turto objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), nėra gyvenamąją vietą deklaravusių gyventojų (pažyma teismui nebuvo pateikta, kadangi nebuvo laiku gauta iš Vilniaus miesto savivaldybės). Be to, Nuostatų IV skyriuje „Komunalinių atliekų turėtojų registras“ yra nustatyta, kad administratorius atlieka faktinių aplinkybių patikrinimą, kurio metu nustatoma, kad nėra objektyvių galimybių komunalinėms atliekoms susidaryti, t. y. VASA turi teisę (privalo) atlikti faktinių aplinkybių patikrinimą ir nustatyti, ar yra objektyvios galimybės komunalinėms atliekoms susidaryti.
32. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, atsakovas pažymi, kad tiek pareiškėjas, tiek teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1814-261/2016, tačiau jo ir minėtoje byloje esančios situacijos skiriasi: nors abiem atvejais nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti gyvenamas namas (nėra įregistruotas kaip gyvenamas namas), tačiau minimoje nutartyje asmuo naudojasi gyvenamuoju namu, šiuo adresu yra deklaravęs ir savo gyvenamąją vietą, o Č. M. atveju gyvenamasis namas nėra įrengtas, jame niekas negyvena, šiuo adresu niekas nėra deklaravęs savo gyvenamosios vietos. Atsakovas akcentuoja, kad faktas, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas sprendimą pripažinti nekilnojamojo turto objektą gyvenamuoju namu, o atsakovą – atliekų turėtoju ir vietinės rinkliavos mokėtoju, remiasi argumentais jog atsakovas naudojasi gyvenamuoju namu, šiuo adresu yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta šiuos argumentus reikšmingais, nustatant nekilnojamojo turto objekto kategoriją.
Šalies argumentai
33. Č. M. nurodo, kad Rinkliava už nekilnojamąjį turtą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), – 134,75 Eur, už 2018–2022 m. buvo priskaičiuota teisingai. Atsakovas 2018–2021 m. už atliekų išvežimo iš tvarkymo paslaugas pervedė 120 Eur, o likusią 14,75 Eur sumą pervedė 2022 m. rugsėjo 15 d.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ reikalavimo iš atsakovo Č. M. priteisti 473,2 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos, susidariusios nuo 2019 m. iki 2022 m. birželio 30 d., bei 23,9 Eur delspinigių pagrįstumo.
35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino iš dalies: VASA iš atsakovo Č. M. už 2019–2021 m. ir už 2022 m. priteisė 458,45 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą bei 23,9 Eur delspinigių. Teismas konstatavo, kad atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą mokėtojas, dėl to turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Č. M. su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Atsakovo nuomone, nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), paskirtis yra „Gyvenamoji – individualūs namai“, tačiau šis nekilnojamojo turto objektas negali būti priskirtas šiai kategorijai, kadangi nekilnojamojo turto objektas yra nebaigtas statyti gyvenamasis namas, jame nėra deklaruotų gyventojų, objekte niekas negyvena, namas nėra įrengtas, nėra langų ir durų, nėra įvesta elektra, vandentiekis, kanalizacija, dujos, o jeigu nekilnojamojo turto objektas tampa netinkamas eksploatacijai, gyvenimui, jis išbraukiamas iš registro, t. y. jo savininkui panaikinamas Rinkliavos mokėtojo statusas.
36. Pateikdama argumentus dėl vietinės rinkliavos už pareiškėjo teikiamas komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugas, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytas principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų, atliekų tvarkymo išlaidas sumokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-580-1047/2023).
37. Įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktu suteiktą diskreciją, Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-818 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus. Nuostatų 7.5 (redakcija galiojusi nuo 2018 m. kovo 28 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.) punkte nustatyta, kad rinkliavos mokėtojas – fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti rinkliavą. Vėlesnės redakcijos Nuostatų (redakcija galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 6.6 punkte vietinės rinkliavos mokėtojo sąvoka apibrėžta kaip rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo turto objektų savininkas arba kitas atliekų turėtojas, kuriam savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta mokestinė prievolė mokėti vietinę rinkliavą.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad vietinė rinkliava susideda iš pastoviosios ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamųjų (Nuostatų 20 p.). Pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dedamųjų dydžiai nustatomi 1 (vienam) apmokestinamajai kategorijai priskirto nekilnojamojo turto bendro ploto kvadratiniam metrui eurais (apvalinama iki keturių skaitmenų po kablelio) už kalendorinius metus (Nuostatų 21 p.). Vietinė rinkliava mokama už kiekvieną apmokestinamajai nekilnojamojo turto objektų kategorijai priskirtą nekilnojamojo turto objektą (Nuostatų 24 p.). Pastovioji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams pagal bendrą apmokestinamo nekilnojamojo turto objekto plotą (Nuostatų 34 p.). Kintamoji Rinkliavos dedamoji taikoma apskaičiuojant Rinkliavą visiems atliekų turėtojams, atsižvelgiant į jų valdomų nekilnojamojo turto objektų kategorijas, pagal atiduodamų mišrių komunalinių atliekų svorio (kiekio) normą (Nuostatų 35 p.). Kintamoji Rinkliavos dedamoji neskaičiuojama atliekų turėtojams (išskyrus į sodininkų bendrijų teritoriją patenkančių žemės sklypų kategoriją ir garažų bendrijas), kurie VASA deklaruoja, kad komunalinių atliekų surinkimo paslauga jiems bus nereikalinga, nes apmokestinamas nekilnojamasis turtas yra arba bus nenaudojamas tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip trys mėnesiai per tuos pačius kalendorinius metus ir ne ilgesnį kaip vieni metai), ir pateikia prašymą (4 priedas) bei dokumentus, įrodančius nesinaudojimo nekilnojamuoju turto objektu laikotarpį (Nuostatų 36 p.). Atliekų turėtojai, deklaruodami nesinaudojimo nekilnojamojo turto objektu faktą, taip pat turi patvirtinti raštu, kad naudojimosi šiuo nekilnojamojo turto objektu teisės nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus perleistos tretiesiems asmenims, nurodytu laikotarpiu nekilnojamojo turto objekte nėra ir deklaruotą laikotarpį nebus gyvenama arba vykdoma ūkinė veikla (Nuostatų 37 p.).
39. Pažymėtina, kad vėlesnės Nuostatų redakcijos taip pat nustatė iš esmės panašų teisinį reguliavimą. Be kita ko, Nuostatų redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d., 72 punktas nustatė, kad taikomos šios Rinkliavos lengvatos: Rinkliavos mokėtojams už Nekilnojamojo turto registre registruotus negyvenamuosius statinius, kuriuose yra įvykusi ir (ar) nepašalinta statinio avarija arba statinių naudojimą sustabdė statinio naudojimo priežiūrą atliekantis viešojo administravimo subjektas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis – 100 proc. atleidimas nuo pastoviosios ir kintamosios Rinkliavos dalies; Rinkliavos mokėtojams, kurie Nuostatuose nustatyta tvarka deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį nėra naudojamasi visu nekilnojamojo turto objektu ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos, – 100 proc. atleidimas nuo kintamosios Rinkliavos dalies.
40. Pagal minėtos redakcijos Rinkliavos nuostatų 73 punktą, Rinkliavos mokėtojai pateikia nustatytos L1 ar L2 formos prašymus dėl lengvatos taikymo (4 ir 5 priedai), nurodo lengvatos taikymui svarbias aplinkybes bei pateikia dokumentus, pagrindžiančius lengvatos taikymą, o pagal 74 punktą – lengvatos taikomos nuo to mėnesio, kurį pateiktas prašymas, 1 dienos arba nuo vėlesnės prašyme nurodytos datos (mėnesio 1 dienos), bet ne ilgesniam negu 12 mėnesių laikotarpiui. Tos pačios redakcijos Rinkliavos nuostatų 76 punktas nustatė, kad kintamoji Rinkliavos dalis neskaičiuojama Rinkliavos mokėtojams, kurie Administratoriui pateikia prašymą (5 priedas) ir deklaruoja, kad tam tikrą laikotarpį (ne trumpesnį kaip vienas metų ketvirtis ir ne ilgesnį kaip vieni metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir iš šio nekilnojamojo turto objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos nebus surenkamos. Rinkliavos mokėtojas, norintis, kad jam deklaruotu laikotarpiu (ilgiau kaip vienerius metus) nebūtų skaičiuojama kintamoji Rinkliavos dalis, Administratoriui turi pateikti prašymą bei 78.1 ir 78.2 papunkčiuose nurodytus dokumentus ir išvykimą į užsienį ar kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (pvz., atsakingų institucijų pažymas apie išvykimą iš Lietuvos arba gyvenimą kitoje Lietuvos vietovėje). Dokumentai turi būti teikiami periodiškai, 1 kartą per metus.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos redakcijos Nuostatai nustato ir konteinerių priskyrimo nekilnojamojo turto objekte tvarką bei atitinkamas kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies paskaičiavimo tvarką priskirtiems konteineriams pagal atliekų svorį.
42. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę, atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018).
43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių (kaip ir nagrinėjamoje byloje), tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020; 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021; 2022 m. balandžio 13 d. nutartį Nr. eTA-297-629/2022). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.
44. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas ginčo laikotarpiu nuosavybės teise valdė nekilnojamojo turto objektus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), ir adresu: (duomenys neskelbtini). Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju ir jis turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.
45. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto objektų plotą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad turi teisę nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies, nebuvo kreipęsis dėl Rinkliavos lengvatų taikymo. Taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo kreipęsis į pareiškėją ir prašė jį atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies dedamosios mokėjimo. Byloje taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų kreipęsis dėl individualiai priskirto konteinerio ir kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios dalies mokėjimo pagal atliekų svorį. Įvertinus bylos duomenis bei teisės aktų nuostatas, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinės rinkliavos skolą.
46. Pareiškėjas atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei priminimuose sumokėti vietinę rinkliavą pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus. Vietinė rinkliava Č. M. buvo apskaičiuota remiantis Nuostatuose patvirtintais vietinės rinkliavos dydžiais ir Nekilnojamojo turto registro centro duomenimis apie atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą.
47. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismo priteista 458,45 Eur suma buvo neteisingai apskaičiuotas atsakovo turimas vietinės rinkliavos įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. iki 2022 m. birželio 30 d. Pats Č. M. taip pat nenurodė argumentų ir nepateikė duomenų, kurie įrodytų, kad minėta suma buvo apskaičiuota neteisingai. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjui kreipusis į teismą, atsakovas 2022 m. rugsėjo 15 d. sumokėjo 14,75 Eur vietinės rinkliavos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šia suma sumažino VASA priteistiną nesumokėtą Rinkliavos dalį.
48. Įvertinus teisės aktų nuostatas bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą, o pirmosios instancijos teismas, vertindamas Č. M. argumentus, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai pareiškėjui iš atsakovo priteisė nesumokėtą vietinę rinkliavą bei delspinigius. Atsakovas atsiliepime ir apeliaciniame skunde nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam būtų suteikta lengvata ir jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos.
49. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teismui pateiktame prašyme nurodytą delspinigių apskaičiavimo tvarką ir trukmę, neturi pagrindo konstatuoti, jog apskaičiuojant delspinigius, nebuvo laikytasi Mokesčių administravimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalyje nustatyto 180 dienų delspinigių apskaičiavimo termino nuo atitinkamo mokesčio įstatyme numatyto sumokėjimo termino, ar neteisingai buvo taikyta Mokesčių administravimo įstatymo 99 straipsnyje nurodyta skaičiavimo laikotarpiu galiojusi delspinigių norma, paskelbta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informaciniame puslapyje, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą pareiškėjui iš atsakovo priteisti 23,9 Eur delspinigių, ir jų priteisimo terminas nėra praleistas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Nuostatų 87 punkte nustatyta, kad Rinkliavos mokėtojas atleidžiamas nuo delspinigių mokėjimo administratoriaus sprendimu, jeigu įrodo, kad negalėjo laiku sumokėti Rinkliavos įmokos dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti, tačiau nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į pareiškėją dėl atleidimo nuo delspinigių mokėjimo.
50. Pažymėtina, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 str. 1 d.), tačiau Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui nėra suteikti įgaliojimai išbraukti nekilnojamojo turto objektus iš Komunalinių atliekų turėtojų registro, todėl šis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas. Č. M. apeliaciniame skunde taip pat prašo panaikinti Rinkliavą ir delspinigius už kitus metus, kuri bus priskaičiuota iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau toks reikalavimas negali būti laikomas šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, kadangi ginčo laikotarpis yra aiškiai apibrėžtas pareiškėjo prašyme.
51. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo teismų praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Č. M. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.