Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo H. K. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo H. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis S. V.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad antstolis pareiškėjo atžvilgiu vykdė vykdomąją bylą Nr. 0127/05/00886 pagal Alytaus PK 2005 m. kovo 3 d. nutarimą Nr. 52-14-KP6-1-1735 dėl 28,96 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0127/08/04599 pagal Alytaus PK 2005 m. birželio 29 d. nutarimą Nr. 52-14-KP6-1-5304 dėl 7,24 Eur skolos išieškojimo, vykdomąją bylą Nr. 0127/08/04711 pagal Alytaus PK 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarimą Nr. 52-14-KP6-1-6791 dėl 72,41 Eur skolos išieškojimo. 2026 m. balandžio 21 d. nurodymu Nr. S-26-127-16964 antstolis nurodė priverstinai nurašyti 477,63 Eur pinigines lėšas iš pareiškėjo banko sąskaitos. 2026 m. gegužės 12 d. atsakyme į prašymą Nr. S-26-127-21119 antstolis nurodė, kad institucijos, paskyrusios nuobaudas pareiškėjui, nėra pateikusios antstoliui sprendimų, kuriais būtų nutrauktas baudų vykdymas, įstatymų leidėjas antstoliui nėra suteikęs įgaliojimų savarankiškai priimti sprendimų, todėl antstolis negali nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 0127/05/00886, Nr. 0127/08/04599 ir Nr. 0127/08/04711 vykdymo. Tą pačią dieną antstolis surašė patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo Nr. S-26-127-21187, kuriuo visiškai įvykdė vykdomuosius dokumentus, 2026 m. gegužės 12 d. bankiniu pavedimu pervedė lėšas išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 2026 m. gegužės 18 d. patvarkymu Nr. S-26-127-22185 antstolis, vadovaudamasis CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktu, užbaigė vykdyti vykdomąsias bylas ir vykdomuosius dokumentus grąžino Alytaus PK. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriame prašė pripažinti neteisėtais antstolio 2026 m. balandžio 21 d. nurodymą ir 2026 m. gegužės 12 d. atsakymą, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0127/05/00886, Nr. 0127/08/04599, Nr. 0127/08/04711, įpareigoti antstolį nedelsiant grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas (477,63 Eur), PLAIS palaikymo mokestį (1,02 Eur) į pareiškėjo banko sąskaitą, nustatyti faktą, kad antstolis tyčia ignoravo oficialius valstybės duomenis, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, priteisti pareiškėjui iš antstolio 5 000 Eur neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo skundas buvo atmestas antstolio 2026 m. gegužės 25 d. patvarkymu Nr. S-26-127-23558. Pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, konstatavęs, kad vykdomosios bylos yra užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, todėl asmuo nebegali pasinaudoti CPK 510 straipsnyje numatyta teise apskųsti antstolio veiksmus, atliktus iki vykdomosios bylos užbaigimo, kadangi tokio skundo išnagrinėjimas nesukeltų skundą pateikusiam asmeniui materialiųjų teisinių padarinių. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, jį grįsdamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai akcentavo vykdymo užbaigimo procedūrą ir ignoravo faktą, jog priverstinio išieškojimo veiksmai atlikti nesant tam teisinio pagrindo.

Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu nutraukta civilinė byla pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas). CPK 510 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtintas ribojimas antstolio procesinius veiksmus (neveikimą) skųsti pasibaigus vykdymo procesui, tačiau sisteminis teisės normų, nustatančių vykdomosios bylos eigą, taip pat ir vykdymo proceso šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus (neveikimą), aiškinimas patvirtina, jog tokia teise šie asmenys gali naudotis ribotą laiką.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 510 straipsnį gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 27 punktas). Paduodant skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) siekiama sukelti teisines pasekmes – panaikinti antstolio atliktą procesinį veiksmą, įpareigoti antstolį tokį veiksmą atlikti pakartotinai arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, kurį jis nepagrįstai atsisakė atlikti. Abiem nurodytais atvejais vykdymo procesas dar nėra pasibaigęs ir antstolis turi galimybę atlikti teismo nutartyje nurodytus veiksmus. Esant teisėtai užbaigtai vykdomajai bylai CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebeatliekami, todėl užbaigtoje vykdomojoje byloje atliktų antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) teisminė kontrolė negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2025, 14 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, pasibaigus vykdymo procesui, asmens pažeistos teisės turėtų būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka, kadangi vykdymo procesui pasibaigus antstolis realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl CPK 510 straipsnio tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas proceso tikslas – apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad vykdomosios bylos Nr. 0127/05/00886, Nr. 0127/08/04599, Nr. 0127/08/04711 yra užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad antstolio patvarkymas, kuriuo užbaigiama vykdomoji byla, yra skundžiamas CPK 510 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-1120/2025, 20 punktas), tačiau pareiškėjas neteikė skundo dėl antstolio patvarkymo, kuriuo užbaigtos vykdomosios bylos, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo spręsti, jog vykdomosios bylos Nr. 0127/05/00886, Nr. 0127/08/04599, Nr. 0127/08/04711 neteisėtai užbaigtos CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Kadangi vykdomosios bylos Nr. 0127/05/00886, Nr. 0127/08/04599, Nr. 0127/08/04711 yra užbaigtos, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vykdymo procesas šiose vykdomosiose bylose yra pasibaigęs, todėl antstolio veiksmų apskundimas CPK 510 straipsnio tvarka realiai negalimas ir pareiškėjas turėtų pareikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka, kadangi pripažinimas, jog antstolio veiksmai užbaigtose vykdomosiose bylose buvo neteisėti, reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau toks procesinis sprendimas nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė civilinės bylos pagal pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų dalį, kuria pareiškėjas prašė pripažinti neteisėtais antstolio 2026 m. balandžio 21 d. nurodymą ir 2026 m. gegužės 12 d. atsakymą, nutraukti vykdomąsias bylas Nr. 0127/05/00886, Nr. 0127/08/04599, Nr. 0127/08/04711, įpareigoti antstolį nedelsiant grąžinti visas neteisėtai nurašytas lėšas (477,63 Eur), piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – PLAIS) palaikymo mokestį (1,02 Eur) į pareiškėjo banko sąskaitą.

Kita vertus, pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų buvo pareiškęs reikalavimą dėl 5 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš antstolio. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas civilinę bylą dėl antstolio veiksmų CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, be kita ko, nutraukė ją ir dėl šio pareiškėjo pareikšto reikalavimo, išaiškino pareiškėjui, kad, nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė, kad pareiškėjo prašymas dėl žalos atlyginimo priteisimo iš antstolio nebuvo priimtas, neišskyrė šio pareiškėjo skundo reikalavimo iš nagrinėjamos bylos, neišaiškino pareiškėjui, kokia tvarka jis turėtų būti nagrinėjamas. Nutraukdamas visą civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ir šis pareiškėjo reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu vertinimu.

Įstatymo leidėjo yra įtvirtinta galimybė reikšti ieškinį dėl antstolio neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – Antstolių įstatymas) 21 straipsnio 1 dalyje nurodyta antstolio pareiga vykdyti įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagal Antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalį antstolis už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą atsako įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant ginčus dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos CK normos, reglamentuojančios deliktinę civilinę atsakomybę, kartu atsižvelgiant į antstolio profesinės veiklos teisinio reglamentavimo nulemtą civilinės atsakomybės taikymo specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456/2013).

Nagrinėdamas bylas dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka teismas vertina tik antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau žalos (nuostolių) atlyginimo klausimų nesprendžia – jie galėtų būti nagrinėjami skolininkui CPK nustatyta ieškinio teisena pareiškiant ieškinį antstoliui dėl žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ir šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš antstolio priteisimo turėtų būti nagrinėjamas ieškinio teisenos tvarka, visgi vien dėl to, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo pareikštas skunde dėl antstolio veiksmų, nesudaro pagrindo nespręsti tokio reikalavimo priėmimo klausimo arba nutraukti tokio reikalavimo nagrinėjimą, netaikius trūkumų šalinimo instituto.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Kai į teismą kreipdamasis asmuo procesiniame dokumente reiškia reikalavimą, nagrinėtiną ginčo teisenos tvarka, teismui turi būti pateikiamas ieškinys, o šios taisyklės nesilaikius, siekiant užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, taikytinas šalies pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-1120/2024).

Nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų pagrindu spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nepasisakydamas dėl pareiškėjo skunde dėl antstolio veiksmų pareikšto reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš antstolio priteisimo priėmimo, nutraukdamas visą civilinę bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, taip pat ir dėl pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimo, kuris gali būti nagrinėjamas ginčo teisenos tvarka, netinkamai taikė CPK 5 straipsnio 1 dalį, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 293 straipsnio 1 punktą. Nustatytas netinkamas proceso teisės normų taikymas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos dalis dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti jam iš antstolio žalos atlyginimą, ir šią civilinės bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį, kuria nutraukta civilinės bylos pagal pareiškėjo H. K. skundą dėl antstolio veiksmų dalis dėl pareiškėjo H. K. reikalavimo priteisti jam iš antstolio S. V. žalos atlyginimą, ir perduoti šią civilinės bylos dalį Alytaus apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Alytaus apylinkės teismo 2026 m. rugpjūčio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.