- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-07
- Bylos Nr.
- P-23-1047/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00099-2023-9
- Bylos rūšis
- Administracinė byla
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Beata Martišienė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025 pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (10.1E) DV_S-81003 (toliau – ir VSDFV Kauno skyriaus sprendimas); 2) panaikinti VSDFV 2022 m. gruodžio 7 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-14288 (toliau – ir VSDFV Sprendimas) dalį dėl VSDFV Kauno skyriaus neveikimo; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipimąsi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, reikalaudamas nutraukti atsakovo neveikimą, ištaisyti galimas klaidas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras). Pareiškėjas prašė, kad jam pensiją mokėtų nuo 55 metų amžiaus, bet atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neįtraukė į Registrą visų duomenų apie pareiškėjo darbą ypatingomis sąlygomis. VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo įrašyti į Registrą pareiškėjo prašomus laikotarpius kaip dirbtus ypatingomis sąlygomis.
II.
Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Regionų administracinis teismas nurodė, kad Registre yra visi duomenys, kuriais remiantis turi būti skiriama, ir pareiškėjui buvo paskirta, pensija. Pareiškėjas neskundė ir nenuginčijo įstatymo nustatyta tvarka nė vieno atsakovo sprendimo paskirti ir perskaičiuoti jo pensiją. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas skundžiamu sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo įrašyti jo prašomus duomenis (įnašų tarifus, darbo kategorijas, draudimo pradžios, draudimo pabaigos, draudimo priežasties, darbo formų, įnašų pabaigos duomenis už tam tikrą laikotarpį), nes tokie duomenys nėra ir negali būti naudojami apskaičiuojant pareiškėjo pensiją ir nesudaro pagrindo perskaičiuoti paskirtą pensiją. Kartu teismas nurodė, kad VSDFV neturėjo pagrindo panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimo, kuris yra pagrįstas ir teisėtas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti, t. y. panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir VSDFV sprendimą bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo, priskirto ,,Lengvatinei kategorijai“ asmenų, turinčio teisę gauti socialinio draudimo senatvės pensiją nuo 2001 m. gegužės 10 d., skaičiuojant iš pajamų, gautų nuo 1974 m. sausio 1 d. apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro papunkčius 12.8, 14.1, 14.2.1, 14.7.1, 14.7.2, 14.10, 19.4, 20.1.1, 20.1.2, 20.1.3, 20.1.4, 20.2.1, 20.2.2, 20.2.3, 20.2.4, 23.1, 23.2, 23.3, 23.4, 26.1, 26.2-27.5, 28.2, 28.3 pareiškėjo nurodytų duomenų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodė, kad teismo padarytos prielaidos neatitinka tikrovės. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aktualių teisės aktų nuostatas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnio 2 dalimi įvertino byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės yra nustatytos ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo vadyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašė pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
IV.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.
Teisėjų kolegija bylos duomenimis nustatė, kad:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, prašydamas nutraukti netinkamą, pažeidžiančią pareiškėjo turtinius interesus veiklą ir esamus jo asmens dokumentus ir duomenis įrašyti į tam tikrus Registro punktus ir 24 val. nuo rašto gavimo dienos pranešti, kad ištaisė esamas klaidas.
VSDFV Kauno skyrius sprendime, atsakydamas į pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymą, nurodė, kad 2021 m. liepos 15 d. raštu pateikė pareiškėjui išsamius duomenis, kurie pagal Registro nuostatų punktus yra kaupiami ir tvarkomi Registre. Paaiškino, kad informacija apie apdraustųjų asmenų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas kaupiama tik nuo socialinio draudimo pažymėjimo išdavimo (darbo knygelės keitimo į pažymėjimą) dienos. Pareiškėjo darbo knygelė į socialinio draudimo pažymėjimą pakeista 2001 m. birželio 6 d., o duomenys įrašyti nuo 2001 m. kovo 1 d., t. y. nuo verslo liudijimo įsigijimo dienos. Todėl įrašyti pareiškėjo prašomų duomenų nuo ankstesnių metų, nei numatyta Registro nuostatuose, nėra pagrindo. Taip pat pažymėta, kad į Registro 14.7.1 punktą įrašyti pareiškėjo draudžiamųjų pajamų ir joms prilyginamų pajamų duomenys nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1990 m. gegužės 14 d.. Ankstesnio laikotarpio draudžiamųjų pajamų duomenys nėra įrašyti į Registrą, nes šie duomenys nėra ir negali būti apskaičiuojant pareiškėjui pensiją, taip pat jie nesudaro pagrindo perskaičiuoti paskirtą pensiją, todėl įrašyti prašyme nurodytų duomenų į Registrą nėra pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 7 d. skundu kreipėsi į VSDFV, prašydamas panaikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimą ir įpareigoti VSDFV Kauno skyrių įrašyti jam žinomus pareiškėjo asmens duomenis į Registro punktus nuo 1962 m. rugpjūčio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d.
VSDFV Sprendime nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius sprendime teisingai paaiškino, kodėl į Registrą neįrašyti duomenys apie ankstesnių nei 1984 m. laikotarpių pareiškėjo draudžiamąsias pajamas, taip pat teisingai informavo, kad jei pareiškėjas turi duomenis apie draudžiamąsias pajamas, turėtas laikotarpiu nuo 1984 m. sausio 1 d. iki 1993 m. gruodžio 31 d. ir iki 1994 m. sausio 1 d. įgytą stažą, kurie nebuvo įvertinti skiriant senatvės pensiją, gali juos pateikti ir senatvės bendrojo ir (ar) individualioji dalys (dalis) bus nustatytos (nustatyta) iš naujo, atsižvelgiant į papildomus stažo ir (ar) pajamų duomenis, o naujo dydžio senatvės bendroji ir (ar) individualioji dalys (dalis) bus pradėtos (pradėta) mokėti nuo mėnesio, einančio po to mėnesio, kurį duomenys (visi būtini dokumentai) buvo pateikti, pirmos dienos. Kadangi pareiškėjas kartu su 2022 m. rugsėjo 5 d. prašymu VSDFV Kauno skyriui ir su 2022 m. lapkričio 7 d. skundu VSDFV nepateikė papildomų stažo ir (ar) pajamų duomenų, pareiškėjo reikalavimą įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos individualiąją ir bendrąją dalis VSDFV atmetė kaip nepagrįstą.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl pasisakė tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.
Teisėjų kolegija sprendė, kad galiojant teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems pareiškėjo iš esmės ankstesnio analogiško prašymo netenkinusiems atsakovo administraciniams aktams, visų pirma VSDFV Kauno skyriaus 2006 m. gruodžio 18 d. sprendimui, dėl pareiškėjo neišdirbto nustatytos trukmės laiko kenksmingomis sąlygomis, pakartotinis pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 5 d. Prašymas ir 2022 m. lapkričio 7 d. skundas galėjo būti pagrįstai netenkinami nagrinėjamu atveju ginčijamais VSDFV Kauno skyriaus sprendimu ir VSDFV Sprendimu. Šiems aktams priimti buvo pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas, t. y. atsakovas objektyviai galėjo laikytis pozicijos, kad pareiškėjas neįrodė savo prašymo pagrįstumo naujai pateiktais duomenimis. Tikslas, kurio nagrinėjamu atveju siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas nurodant naujas aplinkybes ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus, o nesiremiant vien tomis aplinkybėmis (jais patvirtinančiais įrodymais), kuriomis jau buvo grindžiamas pareiškėjo anksčiau pradėtas ir nesėkmingai įgyvendintas siekis, kad tam tikri ginčo laikotarpiai būtų įrašyti į Registrą ir vertinami kaip darbas ypatingomis sąlygomis, ir kad kompensacijos už darbą ypatingomis sąlygomis klausimas būtų nagrinėjamas iš naujo. Pareiškėjui nenurodžius naujų ginčo darbinės veiklos tam tikrais laikotarpiais aplinkybių ir nepateikus jas patvirtinančių įrodymų, nėra pagrindo pripažinti pareiškėjo skųstus aktus nepagrįstais ir panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentus, susijusius su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė administracinio proceso teisės principų ir normų.
Kitus apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentus teisėjų kolegija pripažino teisiškai nereikšmingais teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nepasisakė.
V.
Pareiškėjas pateikė du prašymus dėl proceso atnaujinimo – 2026 m. sausio 2 d. ir 2026 m. balandžio 14 d. 2026 m. sausio 2 d. prašymas buvo priimtas nagrinėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 15 d. nutartimi, 2026 m. balandžio 14 d. prašymas – 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi, kuria taip pat buvo atnaujintas terminas šiam pareiškėjo procesiniam dokumentui pateikti.
Pareiškėjas 2026 m. sausio 2 d. prašyme prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025, užbaigtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi (toliau – ir Nutartis), vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu (naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu).
Pareiškėjas nurodo, kad Nutartimi buvo pažeistos pareiškėjo pilietinės, politinės, ekonominės, socialinės teisės, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija netyrė nė vieno pareiškėjo reikalavimo byloje ir pateiktų įrodymų, vadovavosi nekorektiškais (melagingais) duomenimis. Ginčo situacija buvo išnagrinėta netinkamai, atmestinai, pažeidžiant teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, nuosavybės neliečiamumo principus, teisę į teisingą, nešališką teismą. Pareiškėjas teigia, kad Nutartyje nebuvo argumentuotas atsisakymas apklausti byloje liudytojus.
Pareiškėjas tvirtina, kad naujai paaiškėjusia aplinkybe, kuri turi įtakos ginčui, yra tai, kad VSDFV Kauno skyriaus direktorė atmestinai pildė Registrą, į kurį neįtraukė 127 dienų nepertraukiamo darbo stažo. Taip pat pirmosios instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, pripažindamas, kad atsakovas pagrįstai neįrašė tam tikrų duomenų į Registrą, pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo pensijos bylos, kitose bylose konstatuotų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neatskleidė bylos esmės, nepateikė ginčui aktualių argumentų ir teisinių motyvų, priėjo prie prezumpcijos grįstų išvadų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2026 m. balandžio 14 d. prašyme prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025, užbaigtoje Nutartimi, vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies
8 punktu (sprendimas ar nutartis yra be motyvų).
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar ABTĮ 159 straipsnio 1–2 dalys neprieštarauja Lietuvos Respublikos piliečio teisėms, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 1 straipsnio, 3 straipsnio 2 dalies, 6 straipsnio, 18 straipsnio, 23 straipsnio 1–3 dalių, 28–29 straipsnių nuostatoms. Pareiškėjas kartu prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, ar ABTĮ 159 straipsnio 1–2 dalys neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai.
Pareiškėjas nurodo, kad bylą nagrinėję teisėjai nevertino byloje nustatytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų, taip pat pareiškėjo argumentų. Pirmosios instancijos teismo sprendimas stokoja teisinių motyvų, buvo padaryti grubūs proceso teisės pažeidimai, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių klaidų neištaisė.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime prašo pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkinti.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, o tik argumentus, kuriais pareiškėjas nesutinka su Nutartyje atliktu įrodymų vertinimu.
Atsakovas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Nutartyje aiškiai motyvavo savo sprendimą atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Nutartyje išdėstytais motyvais. Pareiškėjo netenkinantys, ar, jo manymu, neišsamūs, netinkami teismo nutarties motyvai ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto prasme negali būti prilyginami motyvų nebuvimui. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
VI.
Pareiškėjas siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. spalio 22 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktuose įtvirtintus pagrindus. Teismų praktikoje proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-48-442/2023; kt.). Proceso atnaujinimo institutą reglamentuojančios teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų aplinkybių, kurios įvardijamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti. Bet kuris nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018; kt.). Taigi, sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali būti tik tokios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar nutarčiai; 3) turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas ar nutartis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-120-822/2015; 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-14-602/2024 ir kt.).
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. Tais atvejais, kai pareiškėjas gauna ar suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių, tai tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad procesui atnaujinti nepakanka vien pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-16-520/2020).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios jam nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu ir apie kurias jis sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui ar Nutarčiai.
Pažymėtina, kad pareiškėjo nurodomi oficialūs dokumentai iš pensijos bylos, kurie neva turi patvirtini reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamoje byloje jau buvo, taigi nėra pagrindo tvirtinti, kad jie naujai paaiškėjo. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašyme išdėstytus argumentus, kuriais jis grindžia proceso atnaujinimo būtinybę, sprendžia, kad pareiškėjas iš esmės siekia atnaujinti administracinės bylos procesą tik dėl to, jog nesutinka su Nutarties motyvais, apeliacinės instancijos teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl ginčo laikotarpių įskaitymo į pensijų socialinio draudimo stažą.
Iš esmės pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad teismai netinkamai išnagrinėjo bylą, neįvertino pareiškėjo argumentų, nepasisakė dėl pažeistų pareiškėjo teisių ir kt. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, turi būti suprantamos kaip naujai paaiškėjusios ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Tačiau pirmiau minėtas teisinis reguliavimas ir teismų praktika nesudaro pagrindo sutikti su šiais argumentais, kadangi nė vienas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punkte, įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas neleidžia atnaujinti proceso vien tam, jog būtų iš naujo peržiūrėtos, įvertintos ir ištirtos bylos aplinkybės, t. y. kad dar kartą byla būtų išnagrinėta apeliacine tvarka. Administracinės bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesas negali būti atnaujinamas vien siekiant pakartotinio bylos faktinių ir kartu teisinių aplinkybių ar įrodymų vertinimo, nes tai iš esmės prieštarautų proceso atnaujinimo stadijos tikslams ir paskirčiai bei res judicata principui.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Nutartyje nebuvo argumentuotas atsisakymas apklausti byloje liudytojus taip pat negali paneigti Nutartyje padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo. Pareiškėjo dėstomos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios esminės bylos aplinkybės, dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių naujų faktinių duomenų, dėl kurių turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai.
Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu
ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte įtvirtintas pagrindas procesui byloje atnaujinti, jeigu teismo sprendimas ar nutartis yra be motyvų. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2026 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-20-502/2026; kt.). Pažymėtina, kad pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio. Klausimas, ar teismas įvykdė savo pareigą motyvuoti sprendimą, gali būti sprendžiamas tik atsižvelgiant į bylos aplinkybes (žr., pvz., EŽTT 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92)). EŽTT 2021 m. lapkričio 23 d. sprendime Tarvydas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 36098/19) nurodė, kad nėra būtina detaliai pasisakyti dėl kiekvieno pareikšto argumento, tačiau teismai privalo tinkamai išnagrinėti ir pasisakyti dėl esminių bylos šalių argumentų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, suformuotoje laikantis EŽTT jurisprudencijos, nuosekliai pabrėžiama, kad aptariamu pagrindu administracinės bylos procesas gali būti atnaujinamas tik tada, jei teismo sprendimas ar nutartis apskritai neturi motyvuojamosios dalies arba iš teismo sprendimo ar nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų teismo sprendimo ar nutarties rezoliucinėje dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-11-415/2022 ir jos 48 punkte nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog nuostata dėl teismo sprendimo (nutarties) motyvų nebuvimo yra skirta visam teismo sprendimui, o ne atskiram šiame sprendime (nutartyje) teismo išspręstam klausimui, todėl aplinkybė, kad bylą nagrinėjantis teismas savo sprendime (nutartyje) kokybinių ir kiekybinių kriterijų taikymo požiūriu, proceso šalies nuomone, nepakankamai aptarė bylai reikšmingas aplinkybes, savaime negali būti tapatinama su motyvų nebuvimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-20-968/2019; kt.). Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Jei teismo sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius išnagrinėto ginčo aspektus, tai negali būti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iš esmės teisingą teismo sprendimą (nutartį). Vertinant pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytus argumentus, pažymėtina, kad vien tam tikrų argumentų neaptarimas apeliacinės instancijos teismo procesiniame dokumente, savaime negali būti tapatinamas su motyvų nebuvimu šiame procesiniame sprendime apskritai, kai visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinį skundą. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar nėra aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Pažymėtina, kad ABTĮ įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar šis teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Įvertinusi Nutarties turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, ir dėl jų nepasisakė. Nutarties turinys patvirtina, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai buvo išnagrinėti ir nepripažinti pagrįstais, o tai, jog apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ginčo esmės ir motyvams, jų nutartyje nekartojo, nesuteikia pagrindo vertinti, kad Nutartyje nėra argumentuotai atsakyta į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, nėra pasisakyta dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, kurie patenka į bylos nagrinėjimo dalyką ir yra reikšmingi bylos teisiniam rezultatui. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą bei atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo ribas, įvertino, ar faktinės bylos aplinkybės, kurios tirtos pirmosios instancijos teisme, nustatytos nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių, ir sprendė, kad šios taisyklės nebuvo pažeistos. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, nustatė ir įvertino, ar pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo, įvertino jas patvirtinančius byloje surinktus įrodymus. Pareiškėjas nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti konstatuota, kad nutarties motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo Nutarties turinys nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad nutartis yra nemotyvuota (be motyvų), o iš nutarties turinio neaišku, kuo vadovaudamasis šis teismas priėjo prie išvadų, suformuluotų nutarties rezoliucinėje dalyje (t. y. pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti), todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo argumentai dėl proceso atnaujinimo šioje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu nėra pagrįsti.
Dėl kitų pareiškėjo prašymų ir procesinės bylos baigties
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių nagrinėjamu atveju sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą pagal pareiškėjo prašymą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti prašymo dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Pareiškėjas prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą, ar ABTĮ 159 straipsnio 1–2 dalys neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. ABTĮ 4 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Europos Žmogaus Teisių Konvencija (toliau – ir EŽTK) ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. EŽTK protokolo Nr. 16 1 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad aukščiausieji teismai ir tribunolai, nurodyti vadovaujantis 10 straipsniu, gali prašyti EŽTT pateikti konsultacines išvadas dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Prašantysis teismas ar tribunolas gali prašyti konsultacinės išvados tik tada, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju nėra nustatytos teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės dėl principinių klausimų, susijusių su EŽTK ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, todėl šiuo atveju nėra poreikio kreiptis į EŽTT dėl konsultacinės išvados pateikimo. Dėl nurodytų priežasčių šis pareiškėjo prašymas taip pat netenkintinas. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjo prašymai dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįsti įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. B. prašymų atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025 netenkinti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-407-463/2025 pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos), dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Nutartis neskundžiama.