- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- eP-48-442/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05066-2021-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Vienintelė instancija
- Rezultatas
- Atsisakyti atnaujinti procesą.
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A. S.
- Atsakovas
- Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-607-662/2023 pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2021 m. lapkričio 18 d. sprendimą Nr. SKP-49 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) pripažinti, kad atsakovas praleido senaties terminą Sprendimui priimti. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:
2.1. Atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė susigrąžinti visas pagal 2012 m. gegužės 17 d. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis) pareiškėjui išmokėtas paramos lėšas 194 227,02 Eur, nutraukiant Paramos sutartį.
2.2. Sprendimas turi būti panaikintas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalį, nes atsakovas yra atsisakęs savo ankstesnio prašymo, pareikšto 2019 m. tuo pačiu teisiniu pagrindu. Atsakovas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – ir VAAT) 2019 m. spalio 11 d. pateikė prašymą Nr. BR6-6387 „Dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir turto arešto įregistravimo turto arešto aktų registre ir skolos priteisimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo reikalavo priteisti iš pareiškėjo 194 227,02 Eur susidariusią skolą pagal NMA 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą Nr. SKP-26 „Dėl A. S. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ susigrąžinimo“ (toliau – ir NMA 2019 m. sprendimas). Vėlesnio atsakovo prašymo pagrindu VAAT 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-488-809/2021 nusprendė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 103 straipsnio 4 dalies pagrindu. Pareiškėjo nuomone, 2019 m. spalio 11 d. atsakovo pareikšto ieškinio pagrindas iš esmės sutampa su atsakovo pakartotinai pareikštu 2021 m. gruodžio 7 d. ieškiniu, kadangi net ieškinio suma yra identiška.
2.3. Atsakovas praleido Sprendimui priimti nustatytą aštuonerių metų terminą, kuris yra nustatytas 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies ketvirtojoje pastraipoje ir laikytinas patraukimo atsakomybėn senaties termino absoliučia riba. Kadangi keramikos įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2013/09/03-1 (toliau – ir Keramikos įrangos pirkimo sutartis) pareiškėjas pasirašė 2013 m. rugsėjo 3 d., todėl nuo tariamo pažeidimo iki 2021 m. lapkričio 18 d. priimto Sprendimo praėjo daugiau nei aštuoneri metai.
2.4. Jis visiškai įvykdė savo įsipareigojimus pagal Paramos sutartį, prie Paramos sutarties pridėtą 2011 m. gruodžio 14 d. paraišką gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ (toliau – ir Paraiška) ir verslo planą. Paraiškos 12 puslapyje VII dalyje „Projekto įgyvendinimo planas“ nustatyta: 1) gamybinių pastatų nauja statyba; 2) naujos technikos, įrangos, baldų skirtų projekto reikmėms, įsigijimas ir įrengimas; 3) bendrosios išlaidos. Byloje pateiktoje medžiagoje nustatyta, kad A. S. pastatė naujus gamybinius pastatus. NMA neginčija faktinės aplinkybės, kad A. S. pastatė naują gamybinį pastatą. NMA taip pat neginčija faktinių aplinkybių, kad A. S. įsigijo keramikos gamybos įrangą, naujus automobilius. NMA taip pat neginčija aplinkybių, kad A. S. patyrė bendrąsias išlaidas įgyvendindamas projektą Nr. 3VĮ-KK-11-1-008503-PR001 „Alternatyvaus verslo kūrimas ūkyje“ (toliau – ir Projektas). Paraiškos 13–14 puslapiuose VIII dalyje „Tinkamų finansuoti projekto išlaidų sąrašas“ išsamiai aprašytos išlaidos, kurioms A. S. prašė paramos pagal tinkamų finansuoti išlaidų kategorijas. Paraiškoje nurodytas toks tinkamų finansuoti projekto išlaidų sąrašas: 1) bendrastatybiniai ir vidaus darbai; 2) lauko darbai; 3) technologinė gamybos įranga; 4) automobilis; 5) verslo plano paruošimas ir administravimas; 6) projektavimo, priežiūros ir derinimo darbai. NMA neginčija faktinės aplinkybės, kad A. S. visiškai įvykdė visus darbus, kuriuos buvo suplanuota įvykdyti pagal Paramos sutartį. Sprendimo 1 puslapyje taip pat nurodyta, kad „Paramos gavėjas planavo statyti gamybinį pastatą, tada įsigyti keraminių indų gamybos įrangą. Planavo gaminti puodus, vazonus ir lėkštes.“ A. S. visiškai įgyvendino savo planus. Sprendimo 2 ir 3 puslapiuose NMA išsamiai aprašo aplinkybes, kai buvo nustatyta, kad A. S. buvo išmokama parama už tai, kad jis įvykdė Projekte ir Paramos sutartyje nurodytus darbus. Pagal 2013 m. rugsėjo 25 d. pateiktą prašymą A. S. išmokėta 22 925,16 Eur suma už projektavimo darbus ir gamybinių pastatų ir statinių statybą. Taip pat 2013 m. spalio 16 d. išmokėta 91 262,45 Eur suma už gamybinių pastatų ir statinių statybą. 2013 m. gruodžio 30 d. A. S. išmokėta 14 285,94 Eur suma už krovininį automobilį ir 66 142,70 Eur už technologinę gamybos įrangą, iš viso 80 428,64 Eur.
2.5. NMA nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjas tarimai nevykdo veiklos. NMA, neturėdama jokio teisinio ir faktinio pagrindimo, teigia, kad A. S. neįgyvendino Projekte numatytų tikslų ir uždavinių. Priešingai, A. S. įgyvendino visus esminius tikslus, kurie buvo nustatyti Paramos sutartyje, Projekte ir verslo plane. NMA Sprendimas skirti pačią griežčiausią sankciją, visos paramos susigrąžinimą, neturi visiškai jokio teisinio ir loginio pagrindimo. Pirma, negalima 2021 m. iš naujo peržiūrėti pareiškėjo dar 2014 m. teiktų ataskaitų ir išsakyti pastabas dėl 2014 m. ataskaitų. Atitinkamos ataskaitos už 2014 m. ir vėlesnius metus jau buvo peržiūrėtos NMA ir buvo pripažintos tinkamomis. Antra, NMA pati turi įrodyti, kad pareiškėjas nevykdo veiklos, tačiau NMA nepateikė jokių įrodymų, jog pareiškėjas imituoja veiklą. NMA pastabos, jog patikros vietos, kuriose dirbama su moliu, yra švarios, nėra užfiksuota nuolaužų ar atsargų, negali būti laikomos pagrindžiančiomis, kad pareiškėjas nevykdo veiklos. A. S. palaiko švarą savo darbo vietoje, todėl darbo vietoje ir nebuvo nuolaužų. Trečia, aplinkybę, kad A. S. vykdo veiklą, patvirtina A. S. išrašytos sąskaitos faktūros. Sprendimo 15–18 puslapiuose nurodytos sąskaitos neginčijamai patvirtina, kad A. S. vykdo veiklą. Ketvirta, A. S. vykdomą veiklą patvirtina NMA pateiktos pinigų srautų ataskaitos, pelno nuostolių ataskaitos, balansai ir darbo apskaitos žiniaraščiai. Visi dokumentai yra NMA administruojamoje byloje. Penkta, A. S. vykdomą veiklą daug kartų tikrino pati NMA, kuri taip pat vėliau parengė patikros ataskaitas. Šiose ataskaitose NMA patvirtino, kad A. S. tinkamai vykdo veiklą. NMA atliko patikras A. S. ūkyje ne mažiau keturis kartus – 2013 m., 2014 m., 2016 m. ir 2017 m. Atlikus patikras A. S. ūkyje, NMA pateikė 2013 m. spalio 25 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0577343; 2014 m. sausio 9 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0605371; 2016 m. kovo 21 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0805096; 2017 m. balandžio 11–19 d. patikros vietoje ataskaitą Nr. V-VK-0915494. A. S. ūkyje atliktų patikrų metu jokių neatitikimų nebuvo nustatyta. Visų atliktų patikrų metu, o taip pat ir 2017 m. balandžio 11–19 d. vykusios patikros metu NMA darbuotojai konstatavo, kad „patikros metu vietoje nustatyta, kad už paramos lėšas įsigytas turtas yra projekto įgyvendinimo vietoje, naudojamas projekte numatytai veiklai vykdyti. Apžiūrėta įsigytas krovininis automobilis Citroen Jumpy, glazūravimo kamera GHE 180, glazūravimo pulverizatorius su kompresoriumi DC-1150 N, žiedimo staklės NRH04, molio valcavimo stalas Rochte PW600, svarstyklės, glazūrų malūnas, daugkartinės gipsinės liejimo formos, gamybinis sandėliavimo pastatas, suvirinimo stendas, sutikrinti identifikaciniai numeriai su pateiktais įsigijimo dokumentuose.“ Taigi, NMA visų atliktų patikrų metu nustatė, kad A. S. tinkamai vykdo veiklą. Atitinkamos NMA atliktos patikros nėra pripažintos negaliojančiomis ar suklastotomis, todėl nėra pagrindo jomis abejoti. Šešta, faktą, kad pareiškėjas tinkamai vykdo veiklą, patvirtina pareiškėjo turima gamybinė įranga bei pastatyti pastatai skirti gamybinei veiklai vykdyti. Atsakovas NMA 2013 m., 2014 m., 2016 m. ir 2017 m. vykusių patikrų metu nustatė, kad visi už paramos lėšas pastatyti pastatai ir gamybinė įranga yra naudojami A. S. pagal jų tikslinę paskirtį. Septinta, NMA pakeitė savo ankstesnę poziciją dėl pareiškėjo vykdomos veiklos tik todėl, kad gavo duomenis iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) apie pareikštus įtarimus A. S. Kito loginio ir teisinio pagrindo NMA neturėjo ir dabar neturi. Taigi, NMA išvados dėl tariamai A. S. nevykdomos veiklos turėtų būti vertinamos kritiškai.
2.6. NMA, atlikdama A. S. pažeidimo tyrimą, turėjo užsakyti nepriklausomą ekspertizę, tačiau tokios ekspertizės neatliko. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2020 m. sausio 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-790-809/2020 (toliau – ir VAAT 2020 m. sausio 23 d. sprendimas), kurioje pirmąja instancija išnagrinėtas ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo, buvo panaikintas NMA 2019 m. sprendimas ir atsakovas įpareigotas iš naujo įvertinti pažeidimų tyrimą bei priimti sprendimą tinkamai atliktos ekspertizės pagrindu. Tačiau atsakovas neatliko teismo įpareigojimo įvertinti, ar pareiškėjas įsigijo keramikos įrangą padidintomis kainomis, užsakant nepriklausomą ekspertizę, nes uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Civitta“ parengta 2021 m. birželio 1 d. Ekspertinio konsultavimo ataskaita Nr. 88/20-18 (toliau – ir Ataskaita), kuria remiamasi Sprendime, nelaikytina tinkama ekspertize dėl šių priežasčių: 1) teismas aiškiai įpareigojo atlikti būtent ekspertizę, taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) 197.1.8, 197.3.15 ir 253.91 papunkčiai įpareigoja atsakovą atlikti būtent ekspertizę, o „konsultavimo ataskaita“ negali būti laikoma tapačia „ekspertizei“; 2) ataskaita pasirašyta asmenų (projekto vadovo R. G. ir projekto koordinatorės A. P.), kurių kvalifikacija ir teisė atlikti ekspertizę nėra patvirtinta dokumentais, ir kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, o Ataskaitos priedas pasirašytas asmens (E. Š.), kurio kvalifikacija nėra patvirtinta dokumentais, ir kuris nėra įtrauktas į minėtą sąrašą; Ataskaita nebuvo pasirašyta eksperto, todėl negali būti laikoma eksperto išvada ABTĮ 61 straipsnio prasme; 3) „ekspertinio konsultavimo ataskaita“ nėra numatyta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakyme Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ ir neatitinka šio įsakymo 58.1 papunkčio reikalavimų, nes joje neaptarti analogiškos keramikos gamybos linijų įsigijimo sandoriai sudaryti per paskutinius 36 mėnesius; 4) Ataskaita parengta neobjektyviai ir šališkai, nes joje nustatyta suma (54 487,52 Eur), kuria kompensuota suma viršijo keramikos įrangos vertę, yra panaši į sumą, nurodytą 2019 m. sprendime (59 239,47 Eur), o UAB „Civitta“ apklaustos dėl keramikos įrangos kainų įmonės (UAB „Baltaxia“ ir UAB „Suvena“) yra tos pačios, į kurias prieš dvejus metus kreipėsi atsakovas.
2.7. Pagal Paramos sutarties 17.3 punktą „jokie su Agentūra nesuderinti esminiai Projekte numatyti vykdyti veiklos pakeitimai, kurie paveiktų Projekto pobūdį ir sąlygas, įvyktų dėl Paramos lėšomis įgyto turto nuosavybės pobūdžio pasikeitimo arba dėl Projekte numatytos veiklos nutraukimo ar perkėlimo į kitą vietą, arba kitaip keistų Projektą ar Sutartyje ir (arba) Paraiškoje bei sprendime skirti Paramą nustatytus Paramos gavėjo įsipareigojimus, Paramos gavėjui neleidžiami mažiausiai 7 (septynerius) metus nuo Sutarties pasirašymo datos.“ Taigi, iš pradžių pagal Paramos sutartį A. S. įgyvendinamo projekto priežiūra turėjo būti vykdoma 7 (septynerius) metus nuo sutarties pasirašymo datos. Vėliau NMA priėmė sprendimą sutrumpinti A. S. sudarytai paramos sutarčiai taikomą priežiūros laikotarpį iki 5 (penkerių) metų. Todėl A. S. projekto priežiūra baigėsi 2017 m. gegužės 17 d. NMA 2019 m. gegužės 22 d. priėmė sprendimą po to, kai pasibaigė Paramos sutarties priežiūros laikotarpis.
2.8. Nagrinėjamoje byloje baudos, kurias gali skirti atsakovas, prilygsta kriminalinei bausmei. Reikia vadovautis teismų praktika, pagal kurią administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti suteikiamos iš esmės tokios pačios teisės kaip ir kaltinamajam baudžiamojoje byloje, jei administracinė nuobauda savo griežtumu prilygsta kriminalinei bausmei. Pareiškėjo atžvilgiu turi būti taikoma nekaltumo prezumpcija (nepateikus įtikinamų įrodymų patvirtinančių, kad pažeista Paramos sutartis, reikėtų daryti išvadą, kad pareiškėjas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o abejonės turi būti aiškinamos pareiškėjo naudai).
2.9. Priimdamas Sprendimą atsakovas pažeidė teisės aktus, todėl Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.