Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-363-954/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-01
Bylos Nr.: 1A-363-954/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-45302-2024-5
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Vingilė, Algirdas Giedraitis, Odeta Gruodienė
Nuteistasis: NUT1
Nukentėjusysis: NUK1
Civilinis ieškovas: NUK1
Prokuroras: Kauno apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Jurgita Patalavičienė

Kategorijos

2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-954/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45302-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1

Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Odetos Gruodienės ir Aušros Vingilės,

sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei,dalyvaujant prokurorui Virginijui Mizarui, prokurorei Jurgitai Patalavičienei,nuteistojo NUT1 gynėjui advokatui Renui Bradūnui,

neviešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams.

Pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirtas laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. lapkričio 18 d., 21.00 val., iki 2024 m. lapkričio 20 d., 11.34 val.

Priteista iš NUT1 nukentėjusiosios nepilnametės NUK1 naudai 8 000,00 (aštuoni tūkstančiai) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. ANK3 paskirta NUK1 priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteista iš NUT1 valstybės naudai 1 847,92 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir 92 centų) eurų išlaidos už nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei nepilnametei NUK1 suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

NUT1 nuteistas pagal BK 150 straipsnio 3 dalį už tai, kad jis tenkino lytinę aistrą su nepilnamete NUK1, gimusia (duomenys neskelbtini) metais, prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu: 2024 m. lapkričio 18 d., apie 20.19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pasikvietęs nukentėjusiąją NUK1, gimusią (duomenys neskelbtini) m., ir kartu su ja buvusią draugę LUD7, gimusią (duomenys neskelbtini) m., ateiti į jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), o joms įėjus ir buvus virtuvėje, iš kurios netrukus, turėdamas tikslą tenkinti lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu ir žinodamas, kad NUK1 yra nepilnametė, t. y. kad jai 15 metų, panaudodamas fizinį smurtą – jėga tempdamas nukentėjusiąją į tualetą, ten ją pasodino ant unitazo, ir stovėdamas nuo jos artimu atstumu, per drabužius lietė rankomis nukentėjusiosios NUK1 lytinius organus, krūtinę, po ko, paėmęs NUK1 ranką, pridėjo ją prie savo lytinio organo ir paliepė jį ranka dirginti – masturbuoti, o nukentėjusiajai bandant patraukti savo ranką, neleido jai to padaryti – liepė ir toliau jį dirginti, dėl ko nukentėjusioji apie 5 minutes jį masturbavo liesdama jo lytinį organą, t. y. iki kol kartu buvusi nukentėjusiosios draugė LUD7, šaukdama, kad nukentėjusioji turi skubiai eiti namo, nutraukė tuos veiksmus, t. y. kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš nepilnametės nukentėjusiosios NUK1 valią, tenkino su ja savo lytinę aistrą.

Be to jis nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už tai, kad nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios nepilnametės NUK1, gimusios (duomenys neskelbtini) metais, sveikatą: (duomenys neskelbtini) , apie 20.19 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tualete, kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš nepilnametės nukentėjusiosios NUK1 valią, tenkindamas su ja savo lytinę aistrą, sukėlė jai kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusias su jo atliktais nusikalstamais veiksmais, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios NUK1 sveikatą.

Apylinkės teismas pripažindamas nuteistąjį kaltu nurodė, kad byloje surinkti įrodymai paneigia kaltinamojo nurodomą versiją bei patvirtina nukentėjusiosios parodymuose nurodytas aplinkybes. Ištirti įrodymai sudaro nuoseklią, logišką tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą patvirtinančių įrodymų grandinę. Nesiremti jais teismas neturi jokio pagrindo.

Apylinkės teismas priteisdamas neturtinę žalą nurodė, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nukentėjusioji partyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, įvertinus skirtingą nusikalstamų veikų epizodų skaičių, nusikalstamų veikų trukmę, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikoje paprastai svyruoja nuo 1 000 iki 15 000 eurų, todėl vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, priteisė 8 000,00 eurų nusikalstamomis veikomis padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Apylinkės teismas paskirdamas bausmę nurodė, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintų pagrindų nenustatyta, todėl ši teisės norma netaikytina. BK 75 straipsnio 3 dalis už šios veikos įvykdymą draudžia net ir dalinį laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Todėl kaltinamajam skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, parinktinas artimas sankcijos, galiojusios iki 2025 m. vasario 1 d., vidurkiui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo atlikti byloje įrodymų tyrimą; apklausti nukentėjusiąją NUK1 bei liudytoją LUD7; panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2026 m. balandžio 22 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje bei apeliantą NUT1 išteisinti dėl visų jam pareikštų kaltinimų; nesant galimybės NUT1 išteisinti – pakeisti nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo bei priteisti nukentėjusiai 1 000 eurų neturtinės žalos kompensavimui; nesant galimybės NUT1 išteisinti – jam skirtą laisvės atėmimo bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį bei 75 straipsnio nuostatas, visiškai ar iš dalies atidėti.

Skunde nurodo, kad su Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu nesutinka ir mano, jog teismas neįvertino ar neteisingai vertino kai kurias svarbias bylai aplinkybės, t. y. netinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias įrodymų tyrimą bei jų vertinimą (BPK 20 straipsnis), neteisingai taikė baudžiamąjį įstatymą bei kitas teisės normas. Be to, nors byloje buvo teikiami prašymai atlikti papildomas nukentėjusios NUK1 bei liudytojos LUD7 apklausas dėl esminių prieštaravimų tarp jų bei kitų liudytojų parodymų, tačiau teismas tokį prašymą atmetė, dėl ko buvo suvaržytos teisės į bylos proceso rungtyniškumą, pažeista jo teisė teikti savo įrodymus, o tuo pačiu ir į tinkamą teisminę gynybą, nešališką teismą, objektyvų bei teisėtą sprendimą. Dėl teismo atliktų grubių procesinių normų pažeidimų priimtas nuosprendis apelianto atžvilgiu yra neteisingas, neteisėtas, priimtas neišsamiai ir paviršutiniškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus.

Apeliantas nurodo, kad tiek nukentėjusios NUK1, tiek liudytojos LUD7 parodymai prieštarauja faktiškai nustatytoms įvykio aplinkybėms, nėra nuoseklūs tiek teikiant juos teisėsaugos / teisėtvarkos institucijoms, tiek socialinėms tarnyboms, liudytojų parodymams. Būtent šių prieštaravimų pašalinimui teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma kviesti nukentėjusiąją bei liudytoją LUD7 papildomoms apklausoms, tačiau teismas, grubiai pažeisdamas rungtyniškumo principą, šį gynybos prašymą atmetė.

Skundo autorius pažymi, kad analizuojant tiek nukentėjusios, tiek liudytojos LUD7 parodymus dalyje dėl jų patekimo į apelianto butą, matosi akivaizdūs prieštaravimai ne tik kad jų tarpusavyje duotiems parodymams, tačiau ir to paties asmens duotiems parodymams, kurie buvo duodami skirtingiems pareigūnams. O būtent: duodamos parodymus apie tai, kokiu būdu jos pateko pas apeliantą, nukentėjusioji bei liudytoja akivaizdžiai painiojosi parodymuose, vienu atveju teigdamos, jog apeliantas, tariamai grasindamas susidorojimu, buvo aikštelėje prie savo buto durų, kitu atveju – jau nusileidęs prie lauko durų, vienu atveju teigiama, jog nukentėjusioji į 2 aukšte esantį butą buvo nutempta už rankos, kitu atveju – užlipo pati, kadangi bijojo grasinimų susidorojimu, gąsdinimų. 2024 m. lapkričio 22 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti specialisto bendravimo su vaiku – NUK1, rezultatai. Nurodoma, jog išklausant NUK1 nuomonę, ji teigė, kad jai būnant lauke prie jos priėjo vyriškis, sugriebė už rankų ir pradėjo tempti į laiptinę. Nuvilkęs ją į butą, esantį antrame aukšte, vyras įstūmė ją į tualetą, pradėjo graibyti per rūbus, ėmė už krūtinės, lytinių organų. Apklausoje teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji gi teigia, jog į antrame aukšte esantį butą pirma buvo užtempta liudytoja LUD7, pastaroji teigia priešingai, kad į antrąjį aukštą, kur yra apelianto butas, nuėjo pati nukentėjusioji, o ji – liudytoja, atėjo paskui nenorėdama palikti draugės. Būdama prie laiptinės nukentėjusioji šaukė „Padėkit“, nors jos šauksmų niekas negirdėjo. Ir tokie esminiai neatitikimai tarp nukentėjusios, liudytojos parodymų, taip pat ir tarp to paties proceso dalyvio parodymų akivaizdžiai matosi tiek vertinant jų parodymus, duotus policijos pareigūnams, teismui, socialinių tarnybų darbuotojams. Nevertinant netgi paties apelianto parodymų, tačiau nukentėjusios bei liudytojos LUD7 parodymus šioje dalyje vienareikšmiškai paneigia nešališka liudytoja LUD2 . Liudytojos LUD2 parodymais iš esmės yra paneigta kaltinimo dalis, kurioje teigiama, jog apeliantas grasinimais privertė nukentėjusiąją NUK1 ir kartu su ja buvusią draugę LUD7, ateiti į jo butą. Analizuojant bei lyginant nukentėjusios, liudytojos LUD7, liudytojos LUD2 parodymus matosi vėlgi, esminiai nesutapimai. Liudytoja LUD2 teigia, jog 2024 m. lapkričio 18 d., apie 18 val., išgirdo NUT1, garsiai sakant: „prašome užeiti, laukiam“. Šias aplinkybes, tai yra merginų buvimą bute, patvirtina ir liudytojo LUD3 parodymai, jog bute jos abi užtruko pakankamai ilgai, per šį laikotarpį vartojo sidrą, ėjo su apeliantu parūkyti.

Apeliantas pažymi, kad nukentėjusios bei liudytojos LUD7 parodymus paneigia ir liudytojos LUD1 apklausos protokolas, kuriame pastaroji teigia, jog po įvykio jos dukra (liudytoja LUD7) jai teigė, kad bute pas apeliantą jos abi yra buvę ir anksčiau, apeliantas joms, o taip pat ir kitiems yra pirkęs alkoholio. Po įvykio nuo dukters, anot liudytojos LUD1, jautėsi cigarečių, landynės kvapas, kas reiškia, jog apelianto bute buvo užtrukta tikrai ilgiau nei 10-15 min, kaip kad teigiama liudytojos LUD7 bei nukentėjusios parodymuose, be to merginos rūkė, kas patvirtina jų savanorišką buvimą apelianto bute.

Apeliantas teigia, kad nukentėjusios bei liudytojos LUD7 parodymų iš esmės nepatvirtina jokios kitos aplinkybės – ant nukentėjusios kūno nėra ir nebuvo surasta jokio fizinio kontakto požymių, sužalojimų, dėl ko iš esmės kyla klausimas kokiu būdu ir kokiais veiksmais apeliantas privertė tariamai nukentėjusią tenkinti lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu – masturbuoti jo lytinį organą. Juo labiau, kad kaltinime teigiama, jog nukentėjusioji į tualetą buvo tempiama panaudojant fizinę jėgą, kas reiškia, jog dėl šio kontakto galėjo ir turėjo likti kokie nors jo požymiai – kraujosruvos, nubrozdinimai ar pan. Tačiau tokių faktų nėra nustatyta. Abejones kelia ir liudytojos LUD7 teiginiai toje dalyje, kur ji savo motinai liudytojai LUD1 teigė, jog tuo metu, kai nukentėjusioji buvo su apeliantu tualete, ji, t. y. liudytoja LUD7, skambino mamai. Liudytoja LUD1 paneigė, jog tuo metu sulaukė dukros skambučio, nenurodė, jog jai buvo skambinama, taip pat nenurodė, jog telefonas būtų rodęs praleistą skambutį.

Apeliantas nurodė, kad apkaltinamąjį nuosprendį, grindė prieštaraujančiais faktinėms aplinkybėms įrodymais, netinkamai juos vertino, dėl ko padaryta aiški teisės taikymo ir aiškinimo klaida, nelygino jų su kitais byloje esančiais įrodymais, tuo pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 1 dalies, 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies nuostatas, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimus. Teismas padarė nelogiškas, prieštaraujančias kitiems byloje esantiems įrodymams išvadas, visas abejones aiškindamas ne apelianto naudai. Teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje nurodytų reikalavimų, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To paties punkto 2 dalyje nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Apeliantas, nesutikdamas su teismo nuosprendžiu dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, jog šis klausimas buvo išspręstas visiškai formaliai, neanalizuojant jokių bylos duomenų, taip pat nukentėjusiai nepateikiant visiškai jokių objektyvių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos bei jos dydžio. Nors teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir konstatavo nukentėjusiai padarytą neturtinės žalos faktą, tačiau dalyje dėl jos dydžio nepasisakė visiškai jokių motyvų, dėl ko žalos kompensavimas priteistinas būtent tokio dydžio, ne didesnis ir ne mažesnis. Ieškinys, kuriuo remiantis teismas sprendė šį klausimą, iš esmės yra formalus, tinkantis bet kokiai situacijai. Prie ieškinio nėra pridėti jokie žalos dydį apibūdinantys ar pagrindžiantys dokumentai, formaliai nurodomos tokios pasekmės kaip išgyvenimai, stresas ir pan., remiantis nurodytais motyvais. Nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, jeigu teismas vis tik manys esant reikalingu palikti apkaltinamąjį nuosprendį, turėtų būti mažinamas iki 1 000 eurų sumos.

Apelianto nuomone, netgi ir minimali bausmė, paskirta už veiką, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalį, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų, taip pat ir apelianto asmenybės, dėl ko mano, kad jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, jog atsižvelgiant į teisingumo principus, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali skirti švelnesnę bausmę. Tačiau iš humaniškumo principo reikalavimų, bausmės vykdymo atidėjimo esmės bei paskirties darytina išvada, kad, esant BK 75 straipsnio taikymo sąlygoms, teismai turi apsvarstyti galimybę nuteistajam atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismas gali atidėti bausmės vykdymą, tik įvertinęs visas bylos aplinkybes ir padaręs išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagrindas konstatavimui, kad jau ir pats procesas bei neigiami padariniai, tiek dėl proceso šioje byloje yra pakankama bausmė, o vertinant individualias asmenį apibūdinančias aplinkybes – charakterizuojančius duomenis, amžių, šeiminius santykius, akivaizdu, kad apeliantas nėra pavojingas. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus skiriant apeliantui galutinę bausmę.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti arba keisti apeliaciniame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Prokurorė pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas, pagrįstas, bylos faktinės aplinkybės nustatytos atlikus išsamų įrodymų tyrimą, o išvados padarytos įvertinus tiek kiekvieną iš įrodymų atskirai, tiek jų visetą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo NUT1 apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis ginčija savo kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu ir prašo jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat atmesti pareikštą civilinį ieškinį. Alternatyviai prašo teismui nusprendus išteisinamojo nuosprendžio nepriimti, pakeisti nuosprendį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, priteistą sumą sumažinant iki 1 000 eurų bei taikant BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio nuostatas, bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti. Nuteistasis kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, motyvuojant tuo, kad prieštaringiems nukentėjusiosios NUK1 ir liudytojos LUD7 parodymams nepagrįstai buvo suteikta prioritetinė reikšmė, o jų parodymų prieštaravimai nepagrįstai nebuvo vertinti jo naudai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo NUT1 apeliacinio skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis įvykdė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam parinko teisingą bausmės rūšį ir jos dydį, pagrįstai tenkino byloje pareikštą nukentėjusiosios civilinį ieškinį.

Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-182-495/2023 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-23-697/2019, 2K-7-57-648/2021, 2K-63-942/2023, 2K-182-495/2023 ir kt.). Kartu svarbu pažymėti, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.

Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį, t. y. tenkino lytinę aistrą su tokiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojo fizinį smurtą ar grasino tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atėmė galimybę priešintis, ar pasinaudojo bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Teismų praktikoje laikoma, jog lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, intensyviai liečiant nukentėjusiojo lytinius organus ar priverčiant nukentėjusįjį liesti kaltininko lytinius organus, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2009, Nr. 2K-50/2012, Nr. 2K-315/2014). Tokios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai reiškiasi lytinės aistros tenkinimu prieš nepilnamečio asmens valią, esant bent vienam alternatyviam veikos padarymo būdui: 1) panaudojant fizinį smurtą, 2) grasinant tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, 3) kitaip atimant galimybę priešintis, 4) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, jis yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas patenkino lytinę aistrą, ar pajuto seksualinį pasitenkinimą arba malonumą, nes baudžiamoji atsakomybė už šią veiką kyla atlikus pavojingus veiksmus. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Žemesnės instancijos teismas

Įvertinęs kiekvieną baudžiamosios bylos įrodymą atskirai ir jų visumą, apylinkės teismas konstatavo buvus seksualinio prievartavimo veiksmams nukentėjusiosios nepilnametės atžvilgiu. Šią išvadą apylinkės teismo vertinimu patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kurie dėl esminių faktinių aplinkybių ir jos atžvilgiu atliktų veiksmų buvo nuoseklūs, liudytojų LUD7, LUD1 parodymai, teismui pateikta bei posėdyje ištirta garso ir vaizdo medžiaga (pareigūnų kūno kamerų įrašai, skambutis Bendrajam pagalbos centrui), kurioje užfiksuota nukentėjusiosios reakcija į patirtą seksualinę prievartą ir emocinė būsena iš karto po įvykio, taip pat nukentėjusiosios motinos ANK3 ir tėvo ANK2 parodymai. Apylinkės teismas taip pat konstatavo, kad teisminio nagrinėjimo metu nepasitvirtino kaltinime inkriminuotos aplinkybės, kad NUT1 grasinimais privertė nukentėjusiąją ir kartu su ja buvusią LUD7 ateiti į jo butą, o joms įėjus nutempė jas į virtuvę, todėl šias aplinkybes pašalino iš kaltinimo. Kaip jau minėta, nuteistasis vertina, kad nukentėjusiosios parodymai nebuvo nuoseklūs, yra prieštaringi, todėl jais nepagrįstai remtasi.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad vaikų galimybės tinkamai atkartoti matytus ar žinomus bylai reikšmingus faktus tiesiogiai priklauso nuo jų amžiaus, intelektinio išsivystymo lygio, emocinės būklės ir patiriamo streso apklausos metu, taip pat ir nuo pačių aplinkybių, apie kurias jie duoda parodymus, specifikos. Vaikai, duodami parodymus, dažnai painiojasi dėl įvykio laiko, vietos, nusikalstamos veikos dalyvių skaičiaus ir kitų aplinkybių, pagal savo amžių jiems ne visada suprantama žmogiškojo elgesio prasmė, tačiau tai nepanaikina galimybės remtis tokiais parodymais (ar jų fragmentais) nustatant faktines bylos aplinkybes. Be to, neesminiai tokių asmenų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai paprastai nėra pagrindas paneigti tokių parodymų bylai reikšmingą turinį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-370/2014, 2K-265-976/2017, 2K-294-648/2017 ir kt.). Kita vertus, šis vaikų liudijimų vertinimo ypatumas nepašalina būtinumo vadovautis pagrindiniu įrodinėjimo principu, t. y. kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, o abejonės dėl įrodymų patikimumo ir pakankamumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl bylose, kuriose vaikų parodymuose aptinkama nenuoseklumo ar tam tikrų prieštaravimų, pripažįstant tokius parodymus patikimais, labai svarbu, kad jie iš esmės atitiktų kitus bylos duomenis, tarp jų ir byloje esančias psichiatrų, psichologų ar vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47/2013, 2K-252/2013, 2K-287/2014, 2K-494-677/2015, 2K-539-976/2015, 2K-294-648/2017, Nr. 2K-244-788/2023).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nukentėjusioji NUK1, 2024 m. lapkričio 26 d. apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su drauge buvo išėjusios pasivaikščioti. Stovėjo gatvės gale ir laukė draugės. Kažkoks girtas vyras jas pašaukė per balkoną. Draugei pasakė, kad reikia iš čia eiti, kad nebūtų problemų, ir jos nuėjo. Tas vyras tiesiog užsitempė jas į kambarį. Draugę pasodino virtuvėje, o ją įsitempė į tualetą, pradėjo lietinėti. Nustūmė jo rankas. Tuomet jis paėmė jos ranką ir uždėjo ant savo lytinio organo. Nepaleisdamas rankos, dar bandė liesti ir ją, bet ji neleido. Draugė pradėjo sakyti, kad mama ieško, kad reikia eiti į mokyklą, pradėjo sakyti, kad išleistų, bet jis neišleido. Paskui jis užsimovė kelnes, ir paliepė jai niekam nesakyti. Dėl ištiktos panikos pasakiusi, kad nesakys, su drauge išėjo iš buto. Lauke draugė iškvietė policiją. Kai jos sustojo, tas girtas vyras jas pašaukė per balkoną. Kad jis girtas, suprato iš jo balso. Ji jas kvietė ateiti į vidų. Jos draugė nuėjo iki laiptinės paklausti, ko jis nori. Tada tas vyras, kaip nustatyta tyrimo metu – NUT1 , išėjo į laiptinę ir pradėjo joms grasinti, kad jos ateitų. Daugiau grasino LUD7, nes ji pati buvo lauke. Jis sakė ateiti arba ateis ir atsitemps. Išsigandusi draugė pradėjo eiti link jo, ji ėjo paskui draugę, taipogi buvo išsigandusi. Kai draugė ėjo, jis buvo prie savo butų durų. Tas vyras ją ir LUD7 į butą įsitempė suėmęs už rankų. Tada draugę pasisodino virtuvėje, o ją tempėsi į tualetą. Nusitempęs į tualetą, kaltinamasis ją lietinėjo. Ji nenorėjo. Sėdėjo, drebėjo iš panikos. Buvo užsidengusi veidą, kad nieko nematytų. Jis nusimovė kelnes, uždėjo jos ranką ant savo lytinio organo. Ji darė, ką jis jai liepė. Jis pradėjo ją liesti už krūtinės ir apačios. Paaiškino, kad apačia, tai kur merginų lytinis organas. NUT1 liepė jai „smaukyti“. Nebuvo paleidęs jos rankos. Bandė patraukti savo ranką, bet jis liepė rankos nepatraukti. Jis pirmiau uždėjo ranką ant savo lytinio organo. Su jo lytiniu organu nieko nenutiko. Tai vyko apie 5 minutes. Aiškinantis detaliau, nukentėjusioji nurodė, jog ją kaltinamasis tualete pasodino ant klozeto. Toje patalpoje buvo tik tas tualetas. Nukentėjusioji nurodė, jog tualeto durys buvo uždarytos, todėl draugė negalėjo matyti, ką jis jai darė. Aiškinantis kaip nukentėjusiajai pavyko ištrūkti, paaiškino, jog jos draugė pradėjo sakyti, kad mama kviečia, kad reikia eiti į mokyklą, ir tuomet NUT1 užsimovė kelnes ir liepė niekam nesakyti. Kitaip ją susiras ir kažką padarys, kad bus blogai. Toks jo pasakymas sukėlė baimę, suprato kaip realų grasinimą. Jai pasakius, kad niekam nesakys, jis atidarė duris ir išleido ją iš tualeto. Aiškinantis, kaip NUT1 lietė nukentėjusiąją, pastaroji nurodė, kad jis nebuvo rankos pakišęs po jos rūbais, jos džinsų nebuvo atsegęs, lietė per juos (t. 1, b. l. 44-47).

Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusioji nurodė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams – iš daugiabučio namo į lauką išėjęs vyriškis paėmęs NUK1 už rankos tempė link minėto namo. NUK1 galimai šaukė, tačiau vyriškis ją ir paskui ėjusią LUD7 įsitempė į savo butą, Įsitempęs nepilnametes į savo butą, LUD7 pasodino virtuvės patalpoje, o NUK1 nusitempė į tualeto patalpą, kur rankomis, per viršutinius rūbus, lietė jos krūtinę, lytinius organus bei išsitraukęs savo lytinį organą, suėmė NUK1 už rankos ir vertė jį liesti bei masturbuoti (t. 1, b. l. 8-10).

Analogiškas aplinkybes nurodė ir įvykio vakarą Vaiko teisių apsaugos specialistui – būnant lauke prie jos priėjo vyriškis, sugriebė už rankų ir pradėjo tempti į laiptinę. Nuvilkęs ją į butą, esantį antrame aukšte, vyras įstūmė ją į tualetą, pradėjo graibyti per rūbus, ėmė už krūtinės, lytinių organų. Ji šaukė, stengėsi ištrūkti, stūmė vyriškį rankomis nuo savęs. Vyriškis ištraukė savo lytinį organą ir per prievartą ant jo pridėjo jos ranką, norėjo, kad jį pačiupinėtų jo lytinį organą. Mergaitė teigė, kad labai bijojo, muistėsi, dėl to jai pavyko ištrūkti. Papildomai nurodė, kad tempiama į laiptinę ir butą, ji spiegė, rėkė, prašė gelbėti, tačiau niekas nepadėjo, iš paskos bėgo tik draugė (t. 2, b. l. 55-60).

Nukentėjusiosios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtina liudytojos nepilnametės LUD7 parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad buvo prie 5-o buto laiptinės, nes laukė draugės. NUT1 išlindo ir pradėjo joms grasinti, sakydamas, kad jas papjaus, padurs, tiksliai neatsimena. Išsigandusi NUK1 ėjo link jo buto. Nežino, kodėl ji ten ėjo, galimai ėjo iš baimės. Būdama prie laiptinės, NUK1 šaukė „padėkit“. Tuomet ji nuėjo į viršų ir matė, kaip tas vyras, suėmęs NUK1 už rankos, nusitempė ją į virtuvę. Į ją jis jas abi nusitempė. Ją pasodino virtuvėje, o NUK1 tempėsi į kitą patalpą. Tuomet ji atsistojo ir pradėjo NUK1 sakyti, kad kažką darytų. Po to ji atidarė duris, NUK1 tą vyrą stūmė į šoną ir jos tiesiog pabėgo. Bute buvo apie10-15 minučių. Nematė, ką NUT1 tualete darė NUK1. Ji girdėjo kaip NUK1 sakė „baik, paleisk mane“, o jis sakė, kad nepaleis. Daugiau ji nieko negirdėjo. Tai truko apie 5 minutes. NUK1 nustūmė NUT1, ji pati tai matė, ir tuomet jos pabėgo. Kai jos išbėgo, NUK1 verkė, drebėjo, pasakojo, jog nusivedęs ją NUT1 nusimovė kelnes, paėmė jos ranką ir liepė masturbuoti. Po to pradėjo ją lietinėti. Ji bandė patraukti ranką, priešintis, bet jai nepavyko. Jis pradėjo lietinėti jos kūną, pirmiau viršutinę dalį, ji nesileido, patraukė jo ranką. Po to pradėjo lietinėti apačią, bandė liesti lytinį organą, ji bandė jį stumti. Jis jai liepė nusirenginėti, bet ji nenusirenginėjo, lietė per rūbus. Po to NUK1 jį nustūmė ir jos pabėgo. NUK1 sakė, kad NUT1 buvo nusimovęs kelnes. Kai NUT1 tempėsi ją, sakė, kad vėliau jos galės eiti, bei liepė niekam nieko nesakyti, kitaip jis pridarys joms bėdų. Nurodė, kad NUT1 bute anksčiau nėra buvusi, jo neprašė ką nors nupirkti. NUT1 į tualetą NUK1 tempė už rankų, atrodo, kad laikė už riešo ir už šonų. NUK1 nesileido, bandė atitraukti ranką, bandė sakyti, kad mama skambina. NUT1 buvo išgėręs, todėl nežino ar jis suprato, ką daro. Buto durys buvo užrakintos. Jas užrakino NUT1, ji tai matė. Kiek NUK1 sakė, tai jis buvo užrakinęs ir tualeto duris. NUK1 sakė, kad atrakino tualetą, jį stūmė, ir tada išėjo (t. 1, b. l. 96-98).

Iš 2024 m. gruodžio 4 d. Kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuotas pagalbos iškvietimo skambutis, turinio matyti, kad pranešėja (LUD7) nurodė, jog kažkoks vyras apie keturiasdešimt metų nusitempė į savo namus, ją pasodino virtuvėje, o draugę pasivedė į tualetą ir ją lietinėjo, nusimovė kelnes ir ją privertė „dročint“, kažką tokio. Ji dabar labai verkia. Taip pat operatoriui nurodo, kad iš buto pabėgo, kad viskas įvyko prieš kokią 10 minučių. Operatoriaus paklausta, ar jas jėga vyras nusitempė į namus, LUD7 atsakė, kad jo, tiesiog nusitempė į namus (t. 2, b. l. 109-112).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusiosios motina ANK3 parodė, kad paskambino išsigandusi dukra ir pasakė, kad kaime ją užpuolė išgėręs vyras. Apklausiama socialinių darbuotojų dukra pasakojo, kad su drauge nuėjo prie keturbučio, kur laukė kitos draugės. Joms belaukiant, iš už nugaros priėjo kaltinamasis ir pakalbino jas nueiti į butą. Jos atsisakė, bet kaltinamasis sugriebė ją už rankų ir įsitempė į butą. Minėjo, kad šaukėsi pagalbos, bet niekas negirdėjo. Tuo metu draugė LUD7 sekė iš paskos, prašė paleisti, tačiau kaltinamasis jos dukters nepaleido. Tokiu būdu abi mergaitės atsidūrė bute pas kaltinamąjį. LUD7 pasodino virtuvėje, o dukrą įsitempė į tualetą. Pradėjo grabalioti per drabužius, išsitraukė savo lytinį organą ir liepė jį tampyti. Dukra sakė, jog verkė, prašė paleisti. Tuo metu draugė LUD7, būdama kitoje tualeto durų pusėje, melavo, kad NUK1 neva skambina mama, bandė atidaryti tualeto duris. Dukra sakė, kad vienu momentu jai pavyko stumtelėti nuo savęs kaltinamąjį ir atsidarius duris pabėgti iš tualeto. Tada kartu su drauge išbėgo į gatvę ir iškart išsikvietė policiją. Dukra sakė, kad lindimas prie jos tualete galėjo trukti apie penkias minutes. Jos telefonas tuo metu buvo likęs pas LUD7. Dukra sakė, kad kaltinamasis tualete nusismaukė kelnes, paėmė jos ranką, uždėjo ant savo lytinio organo ir liepė jį masturbuoti. Ji negalėjo pasakyti, kiek laiko tai truko, verkė ir prašė paleisti. Draugė iš kitos durų pusės taip pat prašė paleisti. Kaltinamasis taip pat per drabužius grabaliojo jai krūtinę, siekė žemiau juosmens ir tarp kojų. Paskui, kaip jau sakė, pavyko pabėgti. Įvykis tikrai labai paveikė. Ji tapo uždara, suprastėjo mokslo rezultatai. Kai dukra sužinojo, kad kaltinamasis buvo išleistas į laisvę, tai ją paveikė papildomai, atrodė, kad ją ištiko pakartotinis šokas. Tik pradėjus gauti psichologo pagalbą, ji po truputį pradėjo atsigauti.

Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusiosios tėvas ANK2 paaiškino, kad 2024 m. lapkričio 19 d. ryte telefone rado praleistą dukters skambutį, darytą 2024 m. lapkričio 18 d. vakare. Taip pat rado jos siųstą SMS. Jos turinys maždaug toks: „Labas vakaras tėti, buvo tokia situacija, po kurios aš likau labai traumuota, panikoje, išsigandusi, daug verkiau, teko kalbėti su policija, greitąja, vaikų teisėmis, jos turėtų tau paskambinti“. Iškart skambino dukrai, bet ji neatsiliepė. Netrukus iš jos vėl gavo žinutę: „Vakar kaime kažkoks pedofilas vos neišprievartavo, draugė iškvietė policiją, man didelė trauma“. Tada vėl jai skambino, ji sakė, kad jau jaučiasi gerai. Jautė, kad dukra nenori kalbėti apie įvykį, todėl jos neklausinėjo, kad daugiau netraumuotų. Norėdamas išsiaiškinti situaciją, susisiekė su vaikų teisių specialistais ir gavo įvykio informaciją. Kaip ir kiekvienas vaikas, ji kartais ką nors pafantazuodavo, bet tai būdavo apie mokslą ar šiaip bendrus dalykus. Nemano, kad įvykį galėjo išsigalvoti. Dabar dukra kitoje mokykloje, ji po truputį atsigauna, darosi linksmesnė. Iškart po įvykio pasikeitė jos elgesys, kurį laiką nelankė mokyklos, suprastėjo mokslo rezultatai. Nors iki įvykio dukra buvo labai nuoširdi ir šneki mergaitė. Kaip ir kiekvienas vaikas, ji kartais ką nors pafantazuodavo, bet tai būdavo apie mokslą ar šiaip bendrus dalykus. Po įvykio buvo akivaizdžiai pasikeitusi ir uždara. Nemano, kad įvykį galėjo išsigalvoti. Kadangi yra vyras, su įvykiu susijusios temos vengia. Žino, kad dukra apie tai kalbasi su motina ir lankė psichologą.

Pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja LUD1 , nepilnametės LUD7 motina, paaiškino, kad apie įvykį sužinojo tą vakarą ir tik tiek, kiek jai papasakojo pačios mergaitės. Bendravo su jomis abiem, kadangi atvykus, jos abi iš greitosios persėdo į jos automobilį. NUK1 buvo labai išsigandusi, tepasakė, kad tualete vyriškis prie jos priekabiavo, ją lietė. Daugiau jos pasakoti nenorėjo, buvo labai išsigandusios. Dukra taip pat nenorėjo plėstis šia tema. Tik vėliau iš dukters sužinojo, kad jos buvo prie to keturbučio laiptinės ar pačioje laiptinėje. Kaltinamasis jas pasikvietė į butą, kur buvo išgėrinėjama. Jos buvo su kaltinamuoju virtuvėje. Dukra neigė, kad joms buvo siūlyta alkoholio. Sakė, kad kaltinamasis įsitraukė NUK1 į tualetą. Suprasdama, kad ten kažkas vyksta negero, būdama kitapus tualeto durų, melavo sakydama, kad NUK1 skambina mama. Taip siekė, kad jis atidarytų tualeto duris ir jos galėtų pabėgti. Tada LUD7 nuėjo prie lauko durų, jas atsidarė ir joms kažkaip iš to buto pavyko pabėgti. Sakė, kad NUK1 stūmė jį, išbėgo iš buto, o LUD7 paskambino policijai. Policiją iškvietė jos dukra. Dukra minėjo, kad iš pradžių kaltinamasis kėlė triukšmą ir jas gąsdino, išlindęs per langą rėkavo, grasino kažką padaryti, buvo išgėręs ir agresyvus. Prie to namo jos laukė draugės. Apie įvykį ji šnekėti daugiau nenori, vengia kalbėti ir šiandien. Nežino, ar patekimas į butą buvo geranoriškas ar smurtinis. Iš dukros pasakojimo žino, kad ji pati nematė, kas vyko tualete su NUK1, bet žino apie tai iš pačios NUK1 pasakojimo. Ji tai vadino seksualine prievarta. NUK1 po persėdimo iš greitosios į jos automobilį buvo labai išsigandusi, visa drebėjo. Tai akivaizdžiai matėsi. Nenorėdama jų dar daugiau traumuoti, nuo platesnio klausinėjimo susilaikė. Nuo merginų sklido specifinis cigarečių ir landynės kvapas. Alkoholio kvapo neužuodė, nors prašė, kad jos abi papūstų. Paklaustos, neigė vartojusios alkoholio. Jos dukra tikrai nerūko. Ji pūtė ir jai iš burnos nebuvo nei alkoholio, nei tabako kvapo. Rūkalų kvapas sklido tik nuo merginų rūbų. Po lankymosi pas psichologą iš dukros sužinojo, kad jos su NUK1 tame bute lankėsi nebe pirmą kartą, tačiau kaltinamasis su jomis taip pasielgė pirmą kartą. Jis NUK1 įsitempė šį tualetą ir prie jos lindo. Tai joms abiem sukėlė baisų šoką. Taip pat dukra sakė, kad kaltinamasis dar anksčiau, būdamas girtas, yra pasakęs, kad NUK1 jau senai yra nusižiūrėjęs.

Teisiamojo posėdžio metu apylinkės teisme apklausta liudytoja LUD2 patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad NUT1 yra kaimynas, gyvenantis virš jos buto. Jį gali charakterizuoti tik neigiamai, kadangi pastoviai vartoja alkoholį, būdamas apsvaigęs, tampa agresyvus, konfliktiškas. Blaivus konfliktų nekelia, tačiau tokie atvejai itin reti. 2024 m. lapkričio 18 d., apie 18 val., išgirdo garsiai kalbant NUT1 . Pažiūrėjusi pro savo butą langą, prie įėjimo į laiptinę pamatė juodos spalvos paspirtuką. Pamanė, kad su juo kažkas juo atvyko pas NUT1 , kadangi išgirdo jį garsiai sakant: „prašome užeiti, laukiam“, tačiau nematė, kas pas jį užėjo. Žiūrėdama televizorių girdėjo iš jo buto sklindantį jo juoką bei garsų kalbėjimą, merginų balsų nesigirdėjo. Apie 20.30 val. išgirdo kaltinamąjį šaukiant „dinkit nuo kiemo“, pažiūrėjusi pro langą, prie šiukšlinių pamatė dvi merginas. Dar po 10 minučių vėl išgirdo jį šaukiant tą patį. Vėl pažiūrėjusi pro langą pamatė tas pačias dvi merginas, tik jos jau stovėjo ant kelio. Netrukus atvyko policija ir greitoji pagalba. Mergaičių, einančių pas NUT1 , nematė. Papildomai paaiškino, jog iki šio įvykio pas kaltinamąjį buvo draugas, girtaujama buvo apie dvi paras, naktį garsiai leidžiama muzika. Nors jis blogas žmogus, ant jo piktumų nelaiko, apkalbėti kaip nors neturi tikslo, tų mergaičių nepažįsta.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. gegužės 13 – birželio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. Objektyvių duomenų, kad NUK1 nukalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo metu būtų sirgusi lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, nėra; 2. NUK1 iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu padarymo nesirgo psichikos liga ar laikinu psichikos sutrikimu; 3. NUK1 nuosekliai, amžiui ir patirčiai būdingu žodynu bei turinį atitinkančiomis emocijomis nupasakoja galimai patirtos seksualinės prievartos situaciją. Taip pat atsakyta 9 punkte; 4. Konstatuojama, kad byloje tiriamų įvykių metu NUK1 negalėjo (ir vis dar negali) visapusiškai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (t. y. galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau ribotai suprato reikšmę). Byloje tiriamiems veiksmams ji priešinosi taip, kaip sugebėjo; aktyviau priešintis ji nebūtų galėjusi dėl šių veiksmų esmės nesuvokimo, situacinių aplinkybių, fizinio silpnumo bei emocinės būsenos; 5. NUK1 nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. Taip pat atsakyta 4 punkte bei plačiau – išvadų dalyje; 6. Duomenų, kad NUK1 patirtų kitų asmenų poveikį pateikti neteisingą ir / arba tendencingą informaciją apie įtariamąjį ekspertizės metu negauta; 7. Padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas NUK1 nenustatyti. Taip pat atsakyta 5, 6 punktuose; 8. NUK1 nenustatytas toks psichikos sutrikimas, dėl kurio ji negalėtų duoti parodymų apie įvykį, tačiau NUK1 dėl dabartinės jos emocinės būsenos, dalyvauti (iki)teisminio tyrimo veiksmuose ir teismo posėdžiuose nerekomenduojama; 9. Šiuo metu NUK1 konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su įtariamojo veiksmais. Nesuteikus tinkamos pagalbos (psichologinės / psichoterapinės), ateityje gali ryškėti elgesio, emocijų, asmenybės, lėtiniai psichikos sutrikimai; 10. Atsakyta 9 punkte; 11. Atsakyta 9 punkte. NUK1 sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus. Taip pat NUK1 diagnozuojamas (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini), nesusijęs su ikiteisminiame tyrime nagrinėjamais įvykiais. NUK1 laikinas psichikos sutrikimas nenustatytas; 12. Nustatyta, kad NUK1 žinios lytiškumo tema yra skurdžios, netikslios, vis dar besiformuojančios, t. y. atitinka jos amžių, protinio išsivystymo lygį bei gyvenimišką patirtį. Vertinant kliniškai, NUK1 intelektiniai gebėjimai (duomenys neskelbtini). NUK1 būdingi individualūs ypatumai atitinka jos protinio išsivystymo lygį, gyvenimišką patirtį bei amžiaus tarpsnį (t. 3, b. l. 35-43).

Įvertinus aukščiau aptartų parodymų ir rašytinės bylos medžiagos turinį matyti, kad tiek nukentėjusioji, tiek kartu buvusi nepilnametė LUD7 iš esmės paaiškino, jog joms būnant prie daugiabučio, iš namo išėjęs vyriškis ( NUT1 ) paėmė NUK1 už rankos ir nusitempė į antrame aukšte esantį butą. NUK1 galimai šaukėsi pagalbos, tačiau niekas nepadėjo. LUD7 sekė paskui nukentėjusiąją ir jos abi atsidūrė nuteistojo bute. Nuteistasis LUD7 pasodino virtuvės patalpoje, o NUK1, laikydamas už riešo ir šonų, nusitempė į tualeto patalpą, kur, pasodinęs nukentėjusiąją ant unitazo, prieš jos valią rankomis, per viršutinius rūbus, lietė jos krūtinę, lytinius organus bei išsitraukęs savo lytinį organą, suėmė NUK1 už rankos ir vertė jį liesti bei masturbuoti. Virtuvėje likusiai LUD7 pradėjus sakyti, kad skambina nukentėjusiosios mama, NUK1 buvo išleista / ištrūko iš tualeto patalpos ir jos su LUD7 pabėgo iš nuteistojo buto bei nedelsiant paskambino pagalbos numeriu. Iš aptartų ir byloje ištirtų įrodymų yra akivaizdu, kad nukentėjusiosios ir kartu buvusios LUD7 parodymai dalyje dėl patekimo į nuteistojo butą nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga – nuteistojo kaimynė liudytoja LUD2 parodė negirdėjusi mergaičių balsų, nors gyvena bute, esančiame po nuteistojo butu ir tą vakarą girdėjo nuteistojo juoką, ir girdi triukšmus iš laiptinės, be to, liudytojos LUD7 motina LUD1 paaiškino, kad dukra jai prisipažino, jog tiek ji pati, tiek NUK1 nuteistojo bute lankėsi ne pirmą kartą, nors apklausos metu teigė priešingai. Įvertinęs šiuos duomenis, apylinkės teismas pagrįstai nepasitvirtinusias kaltinimo aplinkybes pašalino, tokiu būdu nesuteikdamas nukentėjusiosios parodymams prioritetinės reikšmės. Nors apeliaciniame skunde šioms aplinkybėms teikiama daug dėmesio, atsižvelgiant į tai, kad jos iš kaltinimo buvo pašalintos, teisėjų kolegijų dėl jų plačiau nepasisako. Kaip konstatuota ir apylinkės teismo, nuteistasis buvo informuotas apie nukentėjusiosios apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau dalyvauti atsisakė. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymų prieštaravimai buvo nustatyti tik viename kaltinimo epizode – dėl patekimo į nuteistojo butą, teismo sprendimas nukentėjusiosios pakartotinai neapklausti šias aplinkybes pašalinant, nelaikytinas esminiu nuteistojo procesinių teisių suvaržymu ar pažeidimu. Vis dėlto tai, kad analizuojamu atveju dalis kaltinimo aplinkybių pripažinta nepasitvirtinusiomis, niekaip nepaneigia nukentėjusiosios parodymų esmės apie nusikalstamos veikos epizodą ir nesudaro jokio objektyvaus pagrindo abejoti, kad nuteistasis tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, kadangi tai patvirtina bylos aplinkybių visetas.

Pažymėtina, kad nukentėjusioji kartu buvusiai LUD7, į įvykio vietą atvykusiai LUD1 , savo motinai ANK3 , savo tėvui ANK2 (tiek kiek pasakojo), į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, taip pat socialinei darbuotojai, o vėliau – per apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. kad nuteistasis ją nusitempė į tualeto patalpą, kur rankomis, per viršutinius rūbus, lietė jos krūtinę, lytinius organus bei išsitraukęs savo lytinį organą, suėmė nukentėjusiajai už rankos ir vertė jį liesti bei masturbuoti. Kartu buvusi liudytoja LUD7 patvirtino šiuos nukentėjusiosios parodymus, liudytoja analogiškas aplinkybes nurodė ir Bendrojo pagalbos skambučio metu. Taigi pagrindų vertinti šiuos nukentėjusiosios parodymus kaip nenuoseklius ar prieštaringus, nenustatyta. Jokių kitų aplinkybių nuteistasis nenurodė ir apeliaciniame skunde, kuriame iš esmės nesutinka tik su patekimo į jo butą aplinkybėmis. Atsižvelgiant į skundo argumentus teismas pažymi, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia apkaltinamojo nuosprendžio grįsti nukentėjusio asmens parodymais, jei jie yra nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Nenustačius nukentėjusiosios parodymuose esminių neatitikimų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiais parodymais rėmėsi, be to, byloje nėra duomenų, kad nepilnametė nukentėjusioji būtų turėjusi pagrindą apkalbėti NUT1 , nepagrįstai jį apkaltindama. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. gegužės 13 – birželio 10 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad nukentėjusioji nuosekliai, amžiui ir patirčiai būdingu žodynu bei turinį atitinkančiomis emocijomis nupasakoja galimai patirtos seksualinės prievartos situaciją. Jai nenustatyta tokių kalbos ir pažintinės veiklos (dėmesio, atminties, mąstymo) ypatumų, dėl kurių ji negalėtų suprasti konkrečių faktinių (kas, kur, ką darė) byloje tiriamų įvykių aplinkybių, jų įsidėmėti bei praėjus kuriam laikui atgaminti apklausų metu, t. y. būti liudytoja. Be to, jai nenustatyti padidintas polinkis fantazuoti (painioti vaizduotės produkciją su realiais įvykiais), padidintas įtaigumas. Atsižvelgiant į tai ir į aukščiau aptartų įrodymų visumą, apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiosios, o ne nuteistojo nurodyta įvykių versija.

Sutiktina su skundo argumentu, kad nukentėjusiajai nebuvo nustatyta išorinių kūno sužalojimų, (t. 1, b. l. 80-82), tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia apylinkės teismo nustatyto fakto, jog ji nuteistojo į tualetą buvo nutempta panaudojant fizinį smurtą, t. y. jėga. Nukentėjusioji apklausiama nuosekliai nurodė, kad į tualetą nuteistojo buvo įsitempta. Byloje esančiame ekspertizės akte yra konstatuota, kad NUK1 negalėjo (ir vis dar negali) visapusiškai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (t. y. galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau ribotai suprato reikšmę); byloje tiriamiems veiksmams ji priešinosi taip, kaip sugebėjo, aktyviau priešintis ji nebūtų galėjusi dėl šių veiksmų esmės nesuvokimo, situacinių aplinkybių, fizinio silpnumo bei emocinės būsenos. Įvertinus tai, kad nuteistojo veiksmai (prievartinis tempimas) buvo nukentėjusiajai netikėti, tai, kad ji šių veiksmų esmės nesuvokė ir negalėjo suvokti, atsižvelgiant į jos jauną amžių ir menką gyvenimišką patirtį, taip pat tai, kad ji už nuteistąjį yra fizinį silpnesnė, nukentėjusiosios pasipriešinimas ją tempiant galėjo nebūti tokio stiprumo, kad paliktų išoriškai matomus požymius nuteistajam panaudojant jėgą. Tačiau vien išorinių jėgos panaudojimo požymių nebuvimas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad nuteistasis nukentėjusiosios atžvilgiu jėgos nepanaudojo. Pagrindų netikėti nukentėjusiosios parodymais nenustatyta.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Kiekvienu atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). Byloje nustatyta, kad nuteistojo NUT1 veika pasireiškė tuo, jog jis kitokio fizinio sąlyčio būdu, prieš nepilnametės nukentėjusiosios valią, tenkindamas su ja savo lytinę aistrą, sukėlė jai kitas reakcijas į stiprų stresą (F43.8), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusias su jo atliktais nusikalstamais veiksmais, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistasis veikė netiesiogine tyčia – atlikdamas tyčinius seksualinio pobūdžio prievartinius veiksmus prieš nepilnametę, objektyviai numatė, kad tokie veiksmai gali jai sukelti ne tik fizinį, bet ir psichinį poveikį galintį sukelti sveikatos sutrikimą, tačiau padarinių tiesiogiai nesiekė. Tai apylinkės teismas nustatė remdamasis ekspertizės aktu, iš kurio vienareikšmiškai galima spręsti tiek apie nukentėjusiajai padarytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, tiek apie tai, jog šis nesunkus sveikatos sutrikdymas padarytas būtent nuteistojo veika (nuteistojo veika ir kilę padariniai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu). Pritariant apylinkės teismo argumentams papildomai pažymėtina, kad apie nukentėjusiajai nusikalstama veika sukeltas akivaizdžias pasekmes, t. y. apie jos fizinę ir psichinę būseną dėl nuteistojo veiksmų, parodė ir liudytojai ANK3 bei ANK2 . Pasak liudytojos, po šio įvykio dukra labai išgyveno, naktimis nemiegojo, kambaryje naktį būdavo tik su nuolat degančia šviesa, bijojo važinėti į mokyklą, gydytojai dėl įvykio konstatavo sveikatos sutrikimą, teko dukrai pirkti išrašytus migdomuosius, vyko į Vilnių pas psichiatrus ir psichologus, psichologas teikė pagalbą net tris mėnesius po įvykio. Dar ir šiandien ji bijo vyresnių vyrų, ji tikrai patyrė didžiulę psichologinę traumą, ankščiau su ja nieko panašaus nėra buvę. Tik pradėjus gauti psichologo pagalbą, ji po truputį pradėjo atsigauti. Liudytojas ANK2 parodė, kad iškart po įvykio pasikeitė nukentėjusiosios elgesys, kurį laiką nelankė mokyklos, suprastėjo mokslo rezultatai. Nors iki įvykio dukra buvo labai nuoširdi ir šneki mergaitė, po įvykio buvo akivaizdžiai pasikeitusi ir uždara. Taigi, NUT1 pagrįstai ir teisėtai pripažintas kaltu ir dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo.

Iš naujo įvertinusi visą baudžiamosios bylos medžiagą, apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino NUT1 kaltu padarius abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašo nuteistasis, šioje dalyje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl bausmės

Nuteistojo nuomone, netgi ir minimali bausmė, paskirta už BK 150 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų, taip pat ir jo asmenybės, dėl ko jo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Be to, konstatavus, kad jau ir pats procesas bei neigiami padariniai yra pakankamai bausmė, jį charakterizuojančių aplinkybių kontekste, sudaro pagrindą konstatuoti, kad bausmės vykdymo atidėjimas atitiktų teisingumo, teisėtumo ir proporcingumo kriterijus skiriant galutinę bausmę. Šie argumentai atmestini.

Pagal teismų praktiką, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, švelnesnė bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2018, 10 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233-976/2021, 7 punktas; ir kt.).

Apylinkės teismas, skirdamas NUT1 bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi baigtas tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems (BK 138 straipsnio 1 dalis), o kita (BK 150 straipsnio 3 dalis) – sunkiems nusikaltimams. Taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas neigiamai. Teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe įvykdytose veikose pripažino tai, kad jas įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinęs šių bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, apylinkės teismas sprendė, kad NUT1 , kaip teisiamam pirmą kartą, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, esant alternatyvioms bausmės rūšims, skirtina laisvės apribojimo bausmė, artima sankcijos vidurkiui, pagal BK 150 straipsnio 3 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) – artimesnė minimaliai vienintelė sankcijoje numatyta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

Nuteistasis akcentuoja jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau šios aplinkybės savaime nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-155-489/2023, 8 punktas). Todėl analizuojamu atveju tai, kad nuteistasis teisiamas pirmą kartą ir neturi administracinių nuobaudų, yra svarbios aplinkybės, bet išskirtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja. Iš apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis sureikšmina dėl baudžiamojo proceso savo patirtus nepatogumus ir tai laiko esmine aplinkybe bausmei švelninti, tačiau šioje byloje nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Svarbu pažymėti, kad abi jo nusikalstamos veikos padarytos nepilnametės, taigi fiziškai ir emociškai silpnesnio asmens, atžvilgiu. Kaip nurodyta ekspertizės akte, byloje tiriamų įvykių metu NUK1 negalėjo (ir vis dar negali) visapusiškai suvokti jos atžvilgiu galimai atliktų įtariamojo veiksmų esmės (t. y. galėjo suprasti jų pobūdį, tačiau ribotai suprato reikšmę). Byloje tiriamiems veiksmams ji priešinosi taip, kaip sugebėjo; aktyviau priešintis ji nebūtų galėjusi dėl šių veiksmų esmės nesuvokimo, situacinių aplinkybių, fizinio silpnumo bei emocinės būsenos. Nusikalstami nuteistojo veiksmai sukėlė nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nusikalstamų veiksmų nepilnametei konstatuotos kitos reakcijos į stiprų stresą, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su nuteistojo veiksmais. Kaip nurodyta ekspertizės akte, nesuteikus tinkamos pagalbos (psichologinės / psichoterapinės), ateityje gali ryškėti elgesio, emocijų, asmenybės, lėtiniai psichikos sutrikimai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, po nusikalstamų veikų padarymo nukentėjusioji tapo uždaresnė, pradėjo bijoti vyrų, suprastėjo jos miegas ir mokymosi rezultatai, ji turėjo lankytis pas specialistus ir vartoti jų paskirtus vaistus. Aptartos aplinkybės leidžia spręsti, kad nors neteisėti nuteistojo seksualinio pobūdžio tyčiniai veiksmai buvo vienkartiniai, jais nepilnametei nukentėjusiajai nuteistasis padarė didelę žalą, o nusikalstamos veikos padarinius nukentėjusioji jaus dar ilgą laiką ir tai gali turėti neigiamos įtakos tolesniam jos asmenybės formavimuisi. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, rodo didelį nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nesudaro pagrindo skirti švelnesnes nei numatyta sankcijoje bausmes kaip tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į aptartą konstatuojama, kad už atskiras nusikalstamas veikas nuteistajam paskirtos bausmės, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, kuris neperžengia jose nustatytų jų dydžių, atitinka tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek jo asmenybės pavojingumą, yra teisingos, nėra per griežtos, todėl nekeistinos. Apylinkės teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, pagrįstai taikė bausmių apėmimo būdą, bausmių bendrinimo klaidų nepadaryta.

Nuteistasis taip pat prašo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtosios bausmės vykdymą visiškai ar iš dalies atidėti. Toks nuteistojo prašymas negali būti tenkinamas, kadangi įstatymų leidėjas nenumatė galimybės visiškai ar iš dalies atidėti bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems už padarytus nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BK 75 straipsnio 3 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Nuteistasis nesutinka su priteisto civilinio ieškinio nukentėjusiosios patirtai neturtinei žalai atlyginti dydžiu. Prašo civilinį ieškinį atmesti arba priteistiną sumą sumažinti iki 1 000 eurų, argumentuodamas, kad žalos dydis nėra pagrįstas jokiais dokumentais, formaliai kaip pasekmes nurodant stresą, išgyvenimus ir pan. Taip pat atkreipia dėmesį, kad teismas sprendimas visiškai nemotyvuotas.

Teismų praktikoje laikoma, kad kiekvienu nusikaltimu asmeniui padaroma didesnė ar mažesnė neturtinė žala. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal savo pobūdį neturtinė žala – tai asmeninė žala, nes ji tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo išgyventų emocijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-453/2011). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-697/2020).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad byloje nukentėjusiosios atstovės pareikštas civilinis ieškinys dėl nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos skundžiamu nuosprendžiu buvo tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo nukentėjusios naudai priteista 8 000 eurų neturtinės žalos. Teismas nurodė, kad neabejotinai nustatyta, jog nuteistasis padarė baigtus tyčinius nesunkų ir sunkų nusikaltimus, dėl kurių nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, t. y. dalį iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytų neturtinės žalos požymių. Taip pat atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką nagrinėjamo pobūdžio bylose.

Grįsdama prašomos priteisti neturtinės žalos dydį nukentėjusiosios atstovė civiliniame ieškinyje nurodė, kad VTAS vaiko situacijos vertinimo anketoje užfiksuota, kad NUK1 buvo labai išsigandusi, verkė, jautė baimę, stresą, išsakė baimę susitikti NUT1 gatvėje. Nukentėjusiosios motinos teigimu, po įvykio ji stebėjo dukros permainingas emocijas, šiuo metu dukra prastai jaučiasi, yra atsiradęs nesaugumo jausmas. Dėl seksualinės prievartos nukentėjusioji lankė psichologo konsultacijas, ir šiuo metu labai išgyvena, jai kartojasi košmariški sapnai, nemiga. Atsižvelgiant į tai, kad prievartinius seksualinio pobūdžio veiksmus nuteistasis atliko nepilnametės, seksualiai nesubrendusio asmens atžvilgiu, neturtinė žala vertintina 15 000 eurų.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad neteisėtais nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – nukentėjusioji, būdama nepilnametė, patyrė seksualinę prievartą, tai sukėlė išgąstį, nerimą, kitus neigiamus dvasinius išgyvenimus. Civiliniame ieškinyje pažymima, kad nukentėjusioji jautė ir šiuo metu jaučia didžiulį stresą, jaučiasi nesaugi, jai tęsiasi nemiga, t. y. pasekmės jaučiamos iki šiol. Apeliaciniame skunde teigiama, kad prie civilinio ieškinio nėra pridėta jokių patirtos žalos faktą pagrindžiančių aplinkybių, tačiau iš nukentėjusiosios tėvų parodymų matyti, jog jie su dukra kreipėsi į psichiatrą ir psichologą, nepilnametė dalyvavo konsultacijose, po kurių jos savijauta pagerėjo. Liudytoja ANK3 teisme parodė, kad įvykis tikrai labai paveikė, nukentėjusioji tapo uždara, suprastėjo mokslo rezultatai. Kai dukra sužinojo, kad kaltinamasis buvo išleistas į laisvę, tai ją paveikė papildomai, atrodė, kad ją ištiko pakartotinis šokas. Tik pradėjus gauti psichologo pagalbą, ji po truputį pradėjo atsigauti, jai buvo išrašyti migdomieji vaistai. Liudytojas ANK2 parodė, kad dukra po truputį atsigauna, darosi linksmesnė. Iškart po įvykio pasikeitė jos elgesys, kurį laiką nelankė mokyklos, suprastėjo mokslo rezultatai. Nors iki įvykio dukra buvo labai nuoširdi ir šneki mergaitė, po įvykio buvo akivaizdžiai pasikeitusi ir uždara. Žino, kad dukra apie tai kalbasi su motina ir lankė psichologą. Civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtina, be kita ko, ir byloje esantis jau aptartas ekspertizės aktas ir jame konstatuotos išvados. Aptartos reikšmingos aplinkybės leidžia spręsti, kad nukentėjusiajai buvo padaryta didelė neturtinė žala, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėtas nepažeidžiant nei baudžiamojo proceso, nei civilinės teisės normų. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į teismų praktiką, pagrįstai sumažino nukentėjusiajai priteistinos žalos dydį, tačiau ją dar labiau mažinti iki apeliaciniame skunde nurodomos sumos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis adekvatus nuteistojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir sukeltiems padariniams, kurie yra neginčytinai nustatyti, atitinka nukentėjusiosios ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principų kriterijus, be to, kaip nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamai praktikai panašaus pobūdžio bylose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo NUT1 apeliacinį skundą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisOdeta GruodienėAušra Vingilė