- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-24
- Bylos Nr.
- e2S-1878-945/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07729-2024-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- R. D. B.
- Atsakovas
- J. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. D. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. D. B. ieškinį atsakovei J. L. dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo R. D. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei J. L. (toliau – atsakovė) dėl bendravimo su vaiku tvarkos, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra D. I. B. (toliau – dukra, vaikas), gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką: 1. Ieškovas bendrauja su dukra vieną pasirinktą savaitės darbo dieną (nuo pirmadienio iki penktadienio), bendravimo laiką suderinus su atsakove. Vasaros sezono laikotarpiu (nuo birželio 20 d. iki rugpjūčio 31 d.) bendravimo dieną ieškovas 10.00 val. pasiima dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ir 20.30 val. sugrąžina dukrą į vaiko gyvenamąją vietą. Mokslo metų laikotarpiu (nuo rugsėjo 1 d. iki birželio 20 d.) bendravimo dieną ieškovas pasiima dukrą iš vaiko lankomos ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams ir 20.30 val. sugrąžina dukrą į vaiko gyvenamąją vietą; 2. Ieškovas bendrauja su nepilnamete dukra vieną pasirinktą mėnesio savaitgalį (šeštadienį ir sekmadienį), bendravimo laiką suderinęs su atsakove. Bendravimas savaitgalį vyksta be vaiko nakvynės pas ieškovą, ieškovui bendravimo dieną 10.00 val. pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną 20.30 val.; 3. Ieškovas nebendrauja su dukra darbo dieną tą mėnesio savaitę, kurios metu jis su dukra praleidžia savaitgalį; 4. Ieškovas apie pasirinktas bendravimui su dukra ateinančio mėnesio darbo dienas ir savaitgalį turi informuoti atsakovę elektroniniu paštu iki einamojo mėnesio 28 d.; 5. Atsakovė apie tai, kuriomis ateinančio mėnesio darbo dienomis ir savaitgalį ieškovas galės bendrauti su dukra, atsižvelgusi į vaiko planus ir užimtumą ir pati suderinusi (sutarusi su dukra), bei ieškovo pateiktą/nepateiktą pageidavimą, informuoja ieškovą elektroniniu paštu iki einamojo mėnesio 28 d.; 6. Jeigu ieškovo ir dukros bendravimas šalių suderintomis dienomis negali įvykti, atsakovė nedelsdama apie tai informuoja ieškovą ir kartu su juo ieško sprendimų bei galimų alternatyvių susitikimo datų. Ieškovas prateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, paskiriant specialistų komandos dalyvavimą ieškovo ir vaiko ryšio atkūrimo procese, nustatant tokią laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką: 1. Pavesti VšĮ „Taikos raktai“ organizuoti ir vykdyti ieškovo ryšio su dukra atkūrimą pagal VšĮ „Taikos raktai“ sudarytą planą, paskirtą grafiką, VšĮ „Taikos raktai“ numatytoje vietoje ir nustatytu būdu; 2. Nustatyti, kad už VšĮ „Taikos raktai“ teikiamas paslaugas lygiomis dalimis apmoka ieškovas ir atsakovė, išskyrus už kiekvienos iš šalių asmeninio pobūdžio konsultacijas, kurias kiekviena šalis apmoka asmeniškai; 3. Įpareigoti atsakovę dalyvauti ieškovo ryšio su dukra atkūrimo procese pagal VšĮ „Taikos raktai“ nustatytą ieškovo ir vaiko ryšio atkūrimo planą (tvarką), įskaitant, bet neapsiribojant terminais, dalyviais, ryšio atkūrimo formatu; 4. Nustatyti šalims terminą su VšĮ „Taikos raktai“ parengti (suderinti) šeimos rekonstrukcijos paslaugų planą, grafiką, kitus ryšio atkūrimui aktualius klausimus ir aptartą dokumentą (grafiką) pateikti tiesiogiai teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino iš dalies ir nutarė: 1. Pavesti VšĮ „Taikos raktai“ organizuoti ir vykdyti ieškovo ryšio su dukra atkūrimą pagal VšĮ „Taikos raktai“ sudarytą planą ir nustatytą veiklos grafiką; 2. Įpareigoti ieškovą ir atsakovę dalyvauti VšĮ „Taikos raktai“ nustatytose ieškovo ir vaiko ryšio atkūrimo plano įgyvendinimo veiklose; 3. Nustatyti, kad už VšĮ „Taikos raktai“ teikiamas paslaugas apmoka ieškovas, išskyrus už kiekvienos iš šalių asmenines konsultacijas, kurias kiekviena šalis apmoka asmeniškai; 4. Įpareigoti ieškovą ir atsakovę bendradarbiaujant su VšĮ „Taikos raktai“ specialistais parengti (suderinti) šeimos rekonstrukcijos paslaugų planą, plane numatytų veiklų grafiką ir šiuos dokumentus pateikti teismui. Ieškovas pateikė teismui prašymą papildyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria išsprendžiamas šis prašymas, priėmimo dienos susisiekti su VšĮ „Taikos raktai“ specialistais ir suderinti pirmojo individualaus susitikimo, o pagal VšĮ „Taikos raktai“ specialistų rekomendacijas – ir kitų reikalingų susitikimų, datą, laiką pagal VšĮ „Taikos raktai“ specialistų nurodytą tvarką; už šio įpareigojimo nevykdymą skirti atsakovei po 50 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo nustatyto 7 kalendorinių dienų termino pasibaigimo iki tinkamo įpareigojimo įvykdymo dienos. Ieškovas prašymą grindė tuo, kad 2026 m. balandžio 23 d. VšĮ „Taikos raktai“ elektroniniu paštu kreipėsi į abi šalis, informuodama apie pradedamą vykdyti teismo nutartį ir siekdama suderinti pirminius individualius susitikimus su VšĮ „Taikos raktai“ vadove. Šiuose susitikimuose turėjo būti aptarta paslauga, pasirašytas sutikimas dalyvauti paslaugoje, atsakyta į šalims rūpimus klausimus, pradėtas teismo nutartimi nustatytas procesas. Ieškovas 2026 m. balandžio 28 d. atvyko į individualų susitikimą su VšĮ „Taikos raktai“ vadove, sutiko dalyvauti paslaugoje ir pasirašė paslaugai reikalingą sutikimą. Atsakovė 2026 m. balandžio 23 d. pateikė elektroniniu paštu klausimą, kokiu teisiniu pagrindu ji turi atvykti, 2026 m. balandžio 24 d. nurodė, kad teismo nutartyje nėra įrašyta, jog ji turi kažkur vykti, 2026 m. balandžio 29 d. pareiškė, kad VšĮ „Taikos raktai“ siųsti dokumentai neatitinka teismo nutarties, ji neturi atkūrinėti ieškovo ryšio su dukra, šiuo metu pati ruošia ieškovo ir vaiko ryšio atkūrimo plano projektą. VšĮ „Taikos raktai“ atsakovei pakartotinai pasiūlius susitikimo laikus, atsakovė neatsakė į šį laišką.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 15 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo prašyme pateiktų reikalavimų pagrįstumo, nurodė atsižvelgiantis į tai, kad atsakovė 2026 m. gegužės 28 d. VšĮ „Taikos raktai“ pateikė sutikimą, jog VšĮ „Taikos raktai“ ieškovui kurtų planą, kuris padėtų jam sukurti ryšį su vaiku, jeigu šią paslaugą apmoka ieškovas. Taip pat atsakovė nurodė sutinkanti dalyvauti vaiko interesus atitinkančio ieškovo ryšio sukūrimo su vaiku plano derinime ir įgyvendinime, jeigu visus šiuos veiksmus apmokės ieškovas, asmeninių konsultacijų ar kitų paslaugų iš VšĮ „Taikos raktai“ atsakovei nereikia ir ji jų neprašanti teikti. Iš atsakovės pateikto sutikimo turinio teismas nusprendė, jog atsakovė sutinka bendradarbiauti tiek su ieškovu, tiek su VšĮ „Taikos raktai“ specialistais, kad būtų atkurtas šalių nepilnametės dukros ryšys su ieškovu ir užtikrinami geriausi vaiko interesai. Teismas sutiko, kad ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykiai yra įtempti ir galimai konfliktiški, tačiau, teismo vertinimu, tai nesukuria pagrindo kilti išankstinėms prielaidoms, jog atsakovė nevykdys savo pačios pasirašyto ir VšĮ ,,Taikos raktai“ perduoto sutikimo dėl bendradarbiavimo, siekiant atkurti ieškovo santykius su šalių nepilnamete dukra. Teismas nurodė, jog tai, kad atsakovė minėtame sutikime nurodo, jog nepageidauja, kad jai asmeniškai būtų teikiamos papildomos specialistų paslaugos, nesuteikia pagrindo iš anksto vertinti, jog atsakovė nebendradarbiaus su specialistais, teikiančias pagalbą jos ir ieškovo dukrai. Teismas konstatavo, kad atsakovė sutinka bendradarbiauti, jog būtų atkurtas ieškovo bendravimas su šalių nepilnamete dukra. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir baudos atsakovei skyrimo vertino kaip perteklinį. Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad skirti baudą atsakovei už teismo dar nepriimtos ir neįsiteisėjusios nutarties nevykdymą nėra pagrindo.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti ieškovo prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas neįvertino VšĮ „Taikos raktai“ 2026 m. birželio 8 d. teismui pateiktos informacijos apie 2026 m. balandžio 20 d. nutarties vykdymą/nevykdymą. VšĮ „Taikos raktai“ pateikė informaciją, kad 2026 m. gegužės 28 d. gavo atsakovės raštišką sutikimą gauti paslaugą, tačiau įstaiga pažymėjo, jog tai nėra tas sutikimas, kurį turi pasirašyti klientai, gaudami šeimos rekonstrukcijos paslaugą. VšĮ „Taikos raktai“ atsakovei buvo pateikusi pasirašyti tinkamą ir reikalingą sutikimą, tačiau atsakovė jo iki šiol nėra pasirašiusi. VšĮ „Taikos raktai“ 2026 m. birželio 8 d. informacijoje nurodė, kad atsakovė nesiekia vykdyti teismo nutarties, neatvyksta į susitikimus, nedalyvauja paslaugoje, įtvirtintoje 2026 m. balandžio 20 d. nutartyje, savaip interpretuoja ir supranta savo atsakomybės paslaugoje apimtis. Ši specialistų pateikta išvada paneigia teismo padarytą išvadą, kad atsakovė sutinka bendradarbiauti su ieškovu ir VšĮ „Taikos raktai“ specialistais.
9.2. Teismas nepagrįstai formaliai įvertino atsakovės 2026 m. gegužės 28 d. pateiktą sutikimą, laikydamas jį pakankamu spręsti, kad atsakovė sutinka bendradarbiauti su ieškovu ir VšĮ „Taikos raktai“ specialistais. Toks vertinimas neatitinka 2026 m. balandžio 20 d. nutarties turinio, šia nutartimi siekiamo tikslo, tėvų bendradarbiavimo pareigos įgyvendinimo. Teismo nutarties vykdymui nereikalingas atsakovės vienašališkai suformuluotas sutikimas, kuriame ji pati nustato, kokia apimtimi ir kokiomis sąlygomis dalyvaus procese. Teismo nutarties vykdymui reikalingi konkretūs veiksmai: susisiekimas su VšĮ „Taikos raktai“ specialistais, individualaus susitikimo suderinimas, dalyvavimas specialistų nustatytose veiklose, bendradarbiavimas rengiant planą ir grafiką. Atsakovė neatliko šių veiksmų. Šeimos rekonstrukcijos paslauga pagal savo pobūdį apima darbą su abiem tėvais, todėl abiejų tėvų dalyvavimas yra būtina proceso sąlyga. Teismo nutartyje išskirtinių sąlygų atsakovei šiame procese nėra numatyta. Atsakovė turi pareigą ne tik netrukdyti ieškovo ir vaiko ryšiui, bet ir aktyviai prisidėti prie jo atkūrimo, kai tokia pareiga yra nustatyta privalomai vykdytina teismo nutartimi.
9.3. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių papildymo yra perteklinis. Ieškovas neprašė iš esmės pakeisti 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškovas prašė tik konkretizuoti jau nustatytos pareigos vykdymo tvarką, nes faktinė įvykių eiga parodė, kad atsakovė realiai nevykdo teismo nutarties, mėgindama ją pakeisti savo pačios sugalvotais veiksmais. Teismas turėjo imtis realių priemonių, kad 2026 m. balandžio 20 d. nutartis būtų vykdoma nedelsiant ir veiksmingai.
9.4. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo skirti atsakovei baudą už dar nepriimtos ir neįsiteisėjusios nutarties nevykdymą. Tokia teismo išvada neatitinka ieškovo prašymo esmės. Ieškovas neprašė teismo taikyti atsakovei procesinės atsakomybės už praeityje neatliktus veiksmus ar neegzistuojančios teismo nutarties nevykdymą. Ieškovas prašė nustatyti aiškų, konkretų ir į ateitį nukreiptą įpareigojimą, kartu numatant procesines pasekmes tuo atveju, jeigu atsakovė šio įpareigojimo nevykdytų.
9.5. Teismas nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo ieškovo prašymą, iš esmės neatsakydamas į klausimą, ar atsakovė realiais veiksmais vykdo 2026 m. balandžio 20 d. nutartį. Taip pat teismas netinkamai įvertino atsakovės elgesį, neįvertino VšĮ „Taikos raktai“ 2026 m. birželio 8 d. informacijos, Tarnybos pozicijos dėl atsakovės nebendradarbiavimo, neužtikrino realaus 2026 m. balandžio 20 d. teismo nutarties įgyvendinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 10.1. Atsakovė 2026 m. gegužės 28 d. sutikimu sutiko, kad specialistų pagalba būtų pabandyta sukurti ieškovo ryšį su vaiku, nors ir išreiškė nuogąstavimą, kad tas ryšys gali būti nesaugus vaikui. 10.2. Atsakovė netiki, kad yra reikalinga ieškovo ryšių su vaiku atkūrimo procedūra, nes teismų sprendimai ir ieškovo elgesys rodo, kad jam nerūpi vaiko interesai, jam nereikia santykių su vaiku, bandymas sukurti vaiko santykius su ieškovu, kuris iš tiesų to nenori, yra pavojingas vaikui – jo sveikatai, teisėms ir interesams. 10.3. Ieškovas nepagrįstai prašo skirti baudą atsakovei už nevykdymą įpareigojimų, kurių teismas dar nenustatė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus, užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Šeimos bylose tokių priemonių taikymo pagrindas yra tam tikros aplinkybės, kurioms esant, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką. CPK 148 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2025 m. spalio 9 d. nutartimi nustatė laikiną ieškovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi pavedė VšĮ „Taikos raktai“ organizuoti ir vykdyti ieškovo ryšio su dukra atkūrimą pagal VšĮ „Taikos raktai“ sudarytą planą ir nustatytą veiklos grafiką; įpareigojo ieškovą ir atsakovę dalyvauti VšĮ „Taikos raktai“ nustatytose ieškovo ir vaiko ryšio atkūrimo plano įgyvendinimo veiklose; nustatė, kad už VšĮ „Taikos raktai“ teikiamas paslaugas apmoka ieškovas, išskyrus už kiekvienos iš šalių asmenines konsultacijas, kurias kiekviena šalis apmoka asmeniškai; įpareigojo ieškovą ir atsakovę bendradarbiaujant su VšĮ „Taikos raktai“ specialistais parengti (suderinti) šeimos rekonstrukcijos paslaugų planą, plane numatytų veiklų grafiką ir šiuos dokumentus pateikti teismui. Ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą papildyti 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovę per 7 kalendorines dienas nuo teismo nutarties, kuria išsprendžiamas šis prašymas, priėmimo dienos susisiekti su VšĮ „Taikos raktai“ specialistais ir suderinti pirmojo individualaus susitikimo, o pagal VšĮ „Taikos raktai“ specialistų rekomendacijas – ir kitų reikalingų susitikimų, datą, laiką pagal VšĮ „Taikos raktai“ specialistų nurodytą tvarką; už šio įpareigojimo nevykdymą skirti atsakovei po 50 Eur baudą už kiekvieną įpareigojimo nevykdymo dieną, baudą skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo nustatyto 7 kalendorinių dienų termino pasibaigimo iki tinkamo įpareigojimo įvykdymo dienos. Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą argumentuodamas iš esmės tuo, kad atsakovė nevykdo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo imtis realių priemonių, kad 2026 m. balandžio 20 d. nutartis būtų vykdoma nedelsiant ir veiksmingai.
Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, jog ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo pareikštas dėl to, kad, ieškovo teigimu, atsakovė nevykdo 2026 m. balandžio 20 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. jeigu atsakovė vykdytų 2026 m. balandžio 20 d. nutartį, ieškovui nebūtų poreikio teikti prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui spręsti, kad nagrinėjamoje byloje kilo tinkamo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo, o ne papildomų laikinųjų apsaugos priemonių dėl, ieškovo teigimu, nevykdomos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, taikymo klausimas.
CPK 18 straipsnyje nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šioje teisės normoje įtvirtintas privalomas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo vykdymas. CPK 152 straipsnio („Nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymas“) 6 dalyje nustatyta, kad CPK XI skyriuje („Procesas“) nurodytas nutartis antstoliai vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka.
Nepiniginio pobūdžio teismo sprendimų bendroji vykdymo tvarka reglamentuojama CPK LVII skyriuje, kurio 763 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimai vykdomi laikantis bendrų šio kodekso VI dalyje nurodytų nuostatų su šiame skyriuje nurodytomis išimtimis. CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai.
Taigi, tais atvejais, kai atsakovas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 20 d. nutarties turinį, daro išvadą, kad šia nutartimi paskirta laikinoji apsaugos priemonė priskirtina prie laikinųjų apsaugos priemonių, įpareigojančių skolininką atlikti ar nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti ar nutraukti tiktai pats skolininkas, todėl šiuo atveju 2026 m. balandžio 20 d. nutarties nevykdymo klausimas turi būti sprendžiamas specialia įstatyme nustatyta asmeninio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka, o ne per laikinųjų apsaugos priemonių taikymo/pakeitimo (papildymo) institutą.
Bylose dėl teismo sprendimu nustatytos atskirai gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo, sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą antstolis surašo ir teismui perduoda tik nustatęs esant pakankamai objektyvių duomenų apie teismo sprendimo (nutarties) dėl skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkos neįvykdymą. Tai reiškia, kad antstolis, perduodamas teismui spręsti klausimą dėl tokio teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymo, akte turi nurodyti, kokiais konkrečiais tėvo (motinos) veiksmais (neveikimu) pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas ir kokios aplinkybės (įrodymai), antstolio vertinimu, patvirtina šiuos veiksmus (neveikimą). Teismas, spręsdamas sprendimo (nutarties) neįvykdymo klausimą pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį, be kita ko, patikrina, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių akte nurodytus konkrečius tėvo (motinos) veiksmus (neveikimą), kuriais pasireiškė teismo sprendimo (nutarties) neįvykdymas. Tokios bylos nagrinėjimo dalykas yra antstolio surašytame akte nurodyti tėvo (motinos) veiksmai (neveikimas), t. y. jų egzistavimas ir įtaka sprendime (nutartyje) nustatytai skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020, 23 punktas; 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-969/2023, 40 punktas).
Sprendimų vykdymo instrukcijos (patvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352; redakcija, galiojanti nuo 2026 m. vasario 4 d., toliau – Instrukcija) 50 punkte detalizuota teismo sprendimų, susijusių su nepilnamečiais vaikais vykdymo tvarka. Šiame punkte numatyta, jog vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriais nustatoma vieno iš tėvų bendravimo su vaiku tvarka ir kt.), apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą antstolis praneša vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Pagal Instrukcijos 51 punktą vykdant nepiniginio pobūdžio teismo sprendimus, kuriuose numatyti veiksmai susiję su nepilnamečiu asmeniu (vaiku), kai skolininkas per teismo sprendime arba antstolio raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdo, antstolis kreipiasi į vaiko gyvenamosios vietos valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl turimos informacijos pateikimo. Prireikus antstolis su valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovu aptaria sprendimo vykdymo priemonių pobūdį ir jų vykdymo tvarką. Išnagrinėjęs turimą medžiagą antstolis priima patvarkymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos. Šis patvarkymas ne vėliau kaip kitą darbo dieną siunčiamas proceso šalims ir valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Jeigu skolininkas nevykdo antstolio patvarkymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos, antstolis surašo sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipiasi į teismą CPK 771 straipsnyje nustatyta tvarka.
Nurodyti procesiniai sprendimų dėl bendravimo tvarkos vykdymo ypatumai užtikrina tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo tėvų, su kuriais bendravimo tvarka yra nustatyta, interesus. Dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymo sprendžiama specialia įstatyme nustatyta asmeninio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka. Tokio sprendimo nevykdant, būtent teismas sprendžia dėl poveikio priemonių taikymo ir vertina, ar asmeninio pobūdžio sprendimas nevykdomas ir jeigu taip, kokia apimtimi, dėl kokių priežasčių ir pan. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo nevykdymo padarinių skolininkui yra užtikrinama procesinė garantija būti išklausytam. Jis turi teisę teikti įrodymus, kad sprendimas yra vykdomas, jei sprendimas nevykdomas, nurodyti kliūtis (objektyvias priežastis), lemiančias jo nevykdymą ir pan., kurias vertina teismas, spręsdamas dėl teismo sprendimo nevykdymo padarinių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026, 47 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodyta kasacinio teismo praktika, konstatuoja, kad ieškovo prašymu dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo siekiama įpareigoti atsakovę vykdyti 2026 m. balandžio 20 d. nutartį ir nustatyti sankcijas atsakovei, šiai jos nevykdant, tačiau 2026 m. balandžio 20 d. nutarties vykdymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis nurodyta specialia įstatyme nustatyta asmeninio pobūdžio sprendimų vykdymo tvarka, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo tenkinti ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai išsprendė ieškovo prašymą, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovo R. D. B. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.