Kauno apygardos teismo nuosprendis

2026-09-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-876/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2026-06-02Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2026-09-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-09-25
Bylos Nr.
1A-474-876/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02788-2025-7
Bylos rūšis
Baudžiamoji byla
Teisėjai
Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
Nuteistasis
KAL1, KAL3, KAL2
Baudžiamoji byla Nr. 1A-474-876/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02788-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.1; 1.1.7.2.4; 1.1.7.2.5; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.7
KAUNO APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 25 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Dziegoraičiui,nuteistojo KAL1 gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,nuteistojo KAL3 gynėjui advokatui Žilvinui Kalinauskui,nuteistajam KAL2, jo gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus, nuteistojo KAL3 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko ir nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

KAL3 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje (2025 m. vasario 27 d. nusikalstama veika), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė; nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje (2025 m. kovo 13 d. nusikalstama veika), ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir KAL3 paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, visiškai sudedant subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir KAL3 paskirta galutinė subendrinta 3 (trejų) metų 2 (dvejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirta subendrintą bausmę įskaityta visa ar iš dalies atlikta bausmė pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio vykdymo dienos.

KAL3 kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio faktinio vykdymo pradžios, pradėjus vykdymą, panaikinta.

KAL1 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

KAL1 kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio paskelbimo dienos, paskelbus nuosprendį, panaikinta.

KAL2 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

KAL3 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. vasario 27 d. apie 19.05 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,534 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,3 % ir vieną folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,026 g už 30 Eur neteisėtai pardavė KAL1,

tęsdamas nusikalstamą veiką, 2025 m. vasario 27 d. apie 20.26 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,569 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 % už 20 Eur neteisėtai pardavė LUD2,

tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą parduoti prie savęs laikė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,477 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,8 % iki 2025 m. vasario 27 d. apie 21.07 val., kai parduotuvės ,,Šilas“ aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais KAL3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Be to, KAL3 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. kovo 13 d. apie 22.15 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,790 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,0 % už 10 Eur neteisėtai pardavė KAL2.

Tokiais veiksmais KAL3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

KAL2 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. kovo 13 d. apie 22.15 val., prie namo (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti iš KAL3 neteisėtai už 10 Eur nusipirko narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,790 g,

Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,0 % ir laikė automobilyje ,,VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,026 g, iki 2025 m. kovo 13 d. apie 22.20 val., kai ties pastatu (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais KAL2 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

KAL1 nuteistas už tai, kad jis 2025 m. vasario 27 d. apie 19.05 val., prie namo

(duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo platinti iš KAL3 neteisėtai nusipirko narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,534 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,3 % ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė yra 0,026 g, ir laikė savo striukės dešinėje kišenėje, iki 2025 m. vasario 27 d. apie 19.05 val., kai ties pastatu (duomenys neskelbtini), šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tokiais veiksmais KAL1 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinių skundų ir proceso dalyvių prašymai

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį – iš naujo įvertinti byloje esančius įrodymus ir pripažinti KAL1 atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį LDT1 atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas dėl BK 40 straipsnio normos taikymo konstatavo, kad nėra visumos sąlygų numatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, nes nors nuteistojo KAL1 veikimu nebuvo padaryta nei turtinė, nei neturtinė žala, tačiau jis tik iš dalies prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tai yra jis neneigė aplinkybės, kad pas jį rastos narkotinės medžiagos priklauso jam, tai yra jis jas laikė, tačiau nors ir pripažino, kad jas pirko iš nuteistojo KAL3, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu jau keitė savo parodymus, nurodydamas kitokias įsigijimo aplinkybes nei nurodė ikiteisminio tyrimo metu atliekant parodymą atpažinti. Dėl nurodyto teismas skundžiamame nuosprendyje sprendė, kad KAL1 neatitinka visų sąlygų, kurios būtų pagrindas sprendžiant laidavimo instituto taikymą. O taip pat pirmosios instancijos teismas sprendė, jog konstatavus, kad nėra pagrindo laidavimo instituto taikymui, vis dėlto LDT1 (nuteistojo močiutė) nebūtų tinkama laiduotoja, kadangi ji kaip laiduotoja, negalėtų daryti teigiamos įtakos KAL1.

Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis KAL1 patvirtino teismo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir papildomai patikslino, kad kanapes įsigijo į skolą. KAL3 davė 15 Eur ir liko skoloje. Nuteistasis tiksliai narkotinių medžiagų – kanapių įsigijimo aplinkybių neprisiminė. KAL1 nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad Kauno apylinkės teisme duodamas parodymus nurodė kitokias narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybes negu ikiteisminio tyrimo metu. Jis visiškai pripažino narkotinių medžiagų įsigijimą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nuo įvykio praėję nemažai laiko, todėl tikslių narkotinių medžiagų įsigijimo aplinkybių, tai yra ar jas iš KAL3 nusipirko, ar įsigydamas sumokėjo tik dalį pinigų - 15 Eur, tiksliai negalėjo prisiminti. Tačiau tai nekeičia esminio BK 259 straipsnio 2 dalies sudėties požymio - neteisėto narkotinių medžiagų - kanapių įgijimo ir laikymo neturint tikslo jas realizuoti. Nepagrįsta teismo išvada, kad KAL1 ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė teisme. Prieš duodant parodymus pirmosios instancijos teisme į klausimą dėl kaltės atsakė, kad visiškai prisipažįsta jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas nepagrįstai nepripažino nuteistojo KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės - kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Svarbi aplinkybė, kad KAL1 nuo 2025 m. vasario 27 d., tai yra nuo įvykio, visiškai nebevartoja narkotinių medžiagų. Narkotines medžiagas vartojo po patirto sukrėtimo, kai 2024 m. mirė jo tėtis. Pirmosios instancijos teismo nurodytos abejonės dėl LDT1 tinkamumo būti laiduotoja nepagrįstos, kadangi neturi reikšmės, kada LDT1 sužinojo apie anūko padarytą nusikalstamą veiką, ar iš karto po įvykio, ar gavus šaukimą į policiją. Šiuo atveju yra svarbu, kad susiklosčius KAL1 gyvenime tokioms nepalankioms aplinkybėms, kai po įvykio kartu su savo mama nebegalėjo toliau gyventi, neseniai buvo miręs tėtis, būtent LDT1 turėdama galimybę, priėmė anūką gyventi kartu su ja ir juo rūpinasi iki šiol. LDT1 pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jos pavyzdys daro teigiamą įtaką nuteistojo KAL1 elgesiui. Jie kartu leidžia laiką, žiūri televizijos laidą, kartu aptarinėja įvykius. KAL1 priimdamas sprendimus gyvenime įsiklauso į LDT1 nuomonę. Teigė, kad KAL1 narkotinių medžiagų nebevartoja. LDT1 mano, kad KAL1 yra sutrikusi raida, nors dėl to niekur nesikreipė.

Nuteistasis KAL1 nuo 2025 m. lapkričio 7 d. iki 2026 m. gruodžio 10 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbuotoju. Darbo sutartis buvo nutraukta, kadangi nuteistasis turėjo būti komandiruojamas dirbti į Nyderlandų Karalystę, tačiau 2025 m. gruodžio 11 d. vyko iš anksto suplanuotas teismo posėdis, KAL1 turėjo jame dalyvauti, todėl neišvyko į komandiruotę. Šiuo metu KAL1 registruotas Užimtumo tarnyboje beieškantis darbo. Šioje byloje ypatingai pažymėtina, kad prokurorė Edita Sangavičiūtė baigiamojoje kalboje sutiko, kad tikslinga atleisti nuteistąjį KAL1 nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vienerių metų laikotarpiui.

Apeliaciniu skundu nuteistojo KAL3 gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas teikia alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį dalyje, kuria nuteistajam paskirta 3 (trejų) metų 2 (dvejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, atidėti KAL3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas; 2) vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant įstatymo reikalavimus atitinkančią realiai atliekamos bausmės dalį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

KAL3 padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, pateikė išsamius paaiškinimus dėl nusikalstamos veikos aplinkybių nebandydamas išvengti atsakomybės. Nors ir KAL2 neigė įsigijęs narkotines medžiagas, nuteistasis KAL3 pripažino savo kaltę ir viso proceso metu nuosekliai tvirtino pardavęs KAL2 narkotines medžiagas tuo padėdamas ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam KAL3 už abi pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kvalifikuotas nusikalstamas veikas, nepakankamai individualizavo bausmės dydį ir nepateikė motyvų, pagrindžiančių skirtingų bausmių paskyrimą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad KAL3 atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nuteistasis KAL3 nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai pripažino savo kaltę, pateikė išsamius parodymus apie nusikalstamų veikų aplinkybes, nebandė išvengti baudžiamosios atsakomybės bei savo parodymais prisidėjo prie veikų aplinkybių nustatymo. Gynybos nuomone ypač reikšminga aplinkybė yra ta, kad dėl 2025 m. kovo 13 d. epizodo KAL2 teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė narkotinių medžiagų įsigijimo iš KAL3 faktą. Nepaisant to, nuteistasis KAL3 savo parodymų nepakeitė, nuosekliai pripažino pardavimo faktą ir patvirtino visas nusikalstamos veikos aplinkybes, nors toks procesinis elgesys objektyviai negerino jo procesinės padėties. Tai patvirtina ne formalų, o realų prisipažinimą bei aktyvų prisidėjimą prie objektyvios tiesos nustatymo.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra pateikta motyvų, kodėl esant toms pačioms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir esant analogiškam kaltinamojo procesiniam elgesiui vienos veikos atžvilgiu buvo paskirta griežtesnė bausmė. Pirmosios instancijos teismas apsiribojo bendro pobūdžio nuorodomis į veikos pavojingumą, tačiau nenurodė, kodėl nustatytos aplinkybės suponuoja papildomų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės poreikį. Gynybos nuomone, atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad už 2025 m. vasario 27 d. epizodą paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra motyvuota ir neatitinka BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės individualizavimo reikalavimų, todėl yra pagrindas pakeisti nuosprendį ir už 2025 m. vasario 27 d. epizodą paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę bei atitinkamai iš naujo spręsti galutinės subendrintos bausmės pagal BK 63 straipsnį dydį.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis KAL3 nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino kaltę, pateikė išsamius parodymus dėl nusikalstamų veikų aplinkybių, nurodė narkotinių medžiagų realizavimo faktus bei asmenis, kuriems jos buvo perduotos, ir nuosekliai laikėsi savo pozicijos viso proceso metu. Nepaisant to, dėl kito nuteistojo KAL2 teismo posėdžio metu pakeistų parodymų nebuvo galimybės taikyti supaprastinto įrodymų tyrimo ir byla buvo nagrinėjama atliekant pilną įrodymų tyrimą. Gynybos vertinimu, teismo pasirinktas procesinis bylos nagrinėjimo modelis negali lemti kaltinamojo materialinės teisinės padėties pablogėjimo. Aplinkybė, kad dėl kito proceso dalyvio, o būtent KAL2 veiksmų nebuvo galimybės užbaigti proceso supaprastinta tvarka, negali paneigti nuteistojo KAL3 procesinio bendradarbiavimo reikšmės ir lemti griežtesnės bausmės paskyrimo. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai kaltinamojo teisinė padėtis priklausytų ne nuo jo paties elgesio, o nuo kitų proceso dalyvių pasirinktų procesinių sprendimų ir parodymų kaitos, nors baudžiamoji atsakomybė ir jos padariniai pagal savo esmę yra individualūs. Todėl sprendžiant bausmės dydžio ir rūšies paskyrimo KAL3 klausimą turėjo būti vertinama ne tai, kokia procesine forma byla buvo išnagrinėta, o tai, kokį konkretų procesinį elgesį demonstravo pats nuteistasis. Gynybos nuomone, pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas KAL3 skiriamą bausmę, privalėjo papildomai įvertinti ir aplinkybę, kad kaltinamasis savo elgesiu sudarė prielaidas procesui vykti supaprastinta tvarka, tačiau ši galimybė nebuvo realizuota dėl kito nuteistojo procesinio elgesio.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas KAL3 galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę nepagrįstai nesvarstė BK 75 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos galimybės iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį teismas, nuteisdamas asmenį laisvės atėmimu už sunkų tyčinį nusikaltimą, kai paskirta bausmė neviršija penkerių metų, turi teisę iš dalies atidėti bausmės vykdymą, nustatydamas realiai atliekamą bausmės dalį nuo šešių mėnesių iki dvejų metų ir likusios bausmės vykdymo atidėjimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Gynybos nuomone, nuteistojo KAL3 atveju egzistuoja reikšmingos aplinkybės leidžiančios individualizuoti jam skiriamą bausmę taikant BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas. KAL3 prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi, nuosekliai bendradarbiavo su ikiteisminiu tyrimu ir teismu, savo parodymais prisidėjo prie bylos objektyvių aplinkybių nustatymo. Byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į bylą taip pat yra pateikti duomenys, kad KAL3 gydosi nuo priklausomybių, dirba ir siekia keisti gyvenimo būdą. Šių aplinkybių visuma pagrįstai leidžia tikėti KAL3 nuoširdumu ir siekiu pasikeisti.

Gynybos nuomone, nagrinėjamu atveju, parenkant KAL3 individualizuotą bausmę, buvo pagrindas svarstyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir BK 75 straipsnio 4 dalies taikymą. Tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, galimybės visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą neanalizavo, dėl minėtų nuostatų taikymo galimybės nepasisakė ir nepateikė motyvų, kodėl jos netaikytinos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistojo KAL2 gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam KAL2 paskirtos bausmės ir paskirti nuteistajam bausmę – baudą, sankcijos ribose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam KAL2 paskirta bausmė neatitinka teisingumo, proporcingumo bei bausmės individualizavimo principų. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės rūšies klausimą, nepakankamai individualizavo KAL2 teisinę situaciją ir apsiribojo iš esmės vien jo ankstesnių teistumų bei ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo fakto vertinimu. Tačiau pagal suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bausmės individualizavimas negali būti grindžiamas vien ankstesniu asmens teistumu, nevertinant kitų reikšmingų asmenybę bei jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo apibūdinančių aplinkybių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad KAL2 savo kaltę visiškai pripažino dar ikiteisminio tyrimo metu, nuo pat proceso pradžios bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, neneigė faktinių aplinkybių, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pats teismas nuosprendyje konstatavo BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi. Tuo tarpu BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šios aplinkybės akivaizdžiai rodo kritišką nuteistojo požiūrį į savo elgesį ir siekį prisiimti atsakomybę už padarytas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino itin reikšmingos aplinkybės, jog KAL2 nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale dėl (duomenys neskelbtini). Ši aplinkybė savaime nešalina baudžiamosios atsakomybės, tačiau ji aiškiai patvirtina nuteistojo motyvaciją keisti savo gyvenimo būdą, atsisakyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bei nutraukti ryšį su ankstesniu gyvenimo būdu, kuris buvo susijęs su nusikalstamu elgesiu. Savanoriškas gydymasis priklausomybės ligų centre yra aktyvus ir sąmoningas žingsnis resocializacijos link. Tai rodo, kad nuteistasis neignoruoja savo problemas, o priešingai - deda realias pastangas jas spręsti ir integruotis į visuomenę kaip įstatymų besilaikantis asmuo. Skundžiamame nuosprendyje ši aplinkybė apskritai nebuvo tinkamai įvertinta sprendžiant dėl bausmės rūšies. Taip pat nebuvo atsižvelgta, kad KAL2 šiuo metu dirba, vykdo individualią veiklą, turi legalų pragyvenimo šaltinį ir faktiškai gyvena socialiai atsakingą gyvenimą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis deda realias pastangas grįžti į normalų ir teisėtą gyvenimą, o jo socialiniai ryšiai, užimtumas bei turima profesinė veikla sudaro prielaidas sėkmingai resocializacijai netaikant laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad šiuo metu KAL2 dirba pagal savo specialybę, yra susiformavęs nuolatinių klientų ratą ir iš šios veiklos gauna teisėtas pajamas. Palikus galioti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, nuteistasis neišvengiamai prarastų šiuo metu turimą legalų pragyvenimo šaltinį, nutrūktų jo profesiniai santykiai su klientais, o po bausmės atlikimo galimybės atkurti vykdomą veiklą būtų itin apsunkintos. Tokios pasekmės ne tik apsunkintų nuteistojo resocializaciją, bet ir prieštarautų vienam iš pagrindinių bausmės tikslų - skatinti asmenį gyventi teisėtą gyvenimą ir integruotis į visuomenę. Todėl šios aplinkybės turėjo būti reikšmingai vertinamos sprendžiant dėl proporcingos ir teisingos bausmės rūšies parinkimo. Šiuo metu nuteistojo KAL2 sugyventinė laukiasi vaiko. Akivaizdu, kad realus nuteistojo izoliavimas nuo visuomenės turėtų reikšmingų neigiamų pasekmių ne tik pačiam nuteistajam, bet ir jo kuriamai šeimai bei netrukus gimsiančiam vaikui.

Atsiliepimų byloje negauta.

Žemesnės instancijos teismas

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendį nepakeistą. Nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Arvydas Montrimas, nuteistojo KAL3 gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas, nuteistasis KAL2 ir jo gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė prašė apeliacinius skundus tenkinti juose nurodytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus ir nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliaciniai skundai atmetami, nuteistojo KAL3 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas Ramūnas Gudašius apeliaciniu skundu prašo pripažinti jo ginamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, o taip pat atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį LDT1 atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniu skundu nuteistojo KAL3 gynėjas advokatas Žilvinas Kalinauskas teikia alternatyvius prašymus, o būtent: vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, jo ginamajam atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, paskiriant BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, arba, vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, iš dalies atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatant įstatymo reikalavimus atitinkančią realiai atliekamos bausmės dalį. Nuteistojo KAL2 gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl jos ginamajam paskirtos bausmės ir paskirti jam bausmę – baudą, sankcijos ribose. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamo nuosprendžio turiniu, apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui iš esmės tinkamai nustačius faktines nuteistojo KAL3 padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo ir laikymo, tačiau nepagrįstai jo padarytas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip atskiras nusikalstamas veikas, o ne kaip vieną tęstinę nusikalstamą veiką ir atitinkamai paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendis keistinas vadovaujantis BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų tenkinti apeliantų apeliacinių skundų, todėl kitoje dalyje skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nekeičiamas.

Dėl nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus apeliacinio skundo

Dėl nuteistojo KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte

Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo pripažinti nuteistojo KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y., kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, nes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, KAL1 parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, aplinkybėse dėl draudžiamų medžiagų įgijimo keitėsi, o kartu nėra nustatytas ir joks objektyvus nuteistojo gailėjimasis dėl neteisėtų veiksmų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė, įtvirtinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikoma pripažinta tais atvejais, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Prisipažinimu laikoma situacija, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytus veiksmus. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo baudžiamosios bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-1214/2024).

Nuteistasis KAL1 apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad „žolę“ reguliariai į mėnesį po du kartus pirkdavo iš KAL3. 2025 m. vasario 27 d. pats susisiekė su KAL3, paprašė nusipirkti du gramus amfetamino už 20 Eur ir vieną gramą kanapių už 10 Eur. Tą pačią dieną KAL3 KAL1 perdavė prekes, o jis už jas sumokėjo 20 Eur ir 10 Eur kupiūromis (2 t., b. l. 132-134). Antrosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nuteistasis KAL1 nurodė, jog pasilieka prie anksčiau duotų parodymų, juos prisimena ir tvirtina. Parodė, kad įtarime nurodytu laiku narkotines medžiagas pirko iš KAL3, iš jo yra pirkęs ne vieną kartą. Pirkimo vietos tiksliai nurodyti negali (2 t., b. l. 142-143). Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis KAL1 parodė, kad 2025 m. vasario 27 d., tuo metu, jam buvo labai sunkus etapas dėl tėvo mirties. Paskambino KAL3, kurį pažinojo apie tris savaites, tiksliai neprisimena, su juo buvo susipažinęs prieš penkerius metus, tačiau nuteistasis ilgą laiką nebuvo Lietuvoje. KAL1 nurodė nežinojęs, kad KAL3 pardavinėja, norėjo paklausti jo, ar jis galėtų gauti psichotropinių medžiagų, į jį kreipėsi dėl to, kad jis buvo arčiausiai tuo metu ir neturėjo kur daugiau kreiptis. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jau buvo pavartojęs, todėl smegenys veikė kitaip. KAL1 teigė, kad iš KAL3 narkotines medžiagas įsigijo į skolą, davė jam 15 Eur, nes daugiau neturėjo. Nuteistais nurodė, kad jam suprastėjusi atmintis. Nuteistasis parodė, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai tik iš dalies teisingi. Pareigūnams nurodė, kad KAL3 padavė 30 Eur, nes buvo pavartojęs ir išsigandęs. Nuteistasis taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą ir iš KAL3 anksčiau nėra pirkęs psichotropinių medžiagų (3 t., b. l. 172-173).

Apeliaciniame skunde nuteistojo KAL1 gynėjas advokatas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, kad jo ginamasis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pakeitė teisme bei atkreipė dėmesį, kad KAL1 prieš duodamas parodymus parodė, kad visiškai prisipažįsta jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, todėl nagrinėjamu atveju nepagrįstai teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto nurodytu ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o būtent, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Aukštesnysis teismas pažymi, jog sisteminis nuteistojo KAL1 parodymų vertinimas atskleidžia, kad iš esmės nuteistasis viso proceso metu, t. y. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir pirmosios instancijos teismą dėl tam tikrų nusikalstamos veikos aplinkybių, o būtent – dėl savo ryšių su KAL3 bei atsiskaitymo už narkotines ir psichotropines medžiagas. Sutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad įsigijo iš KAL3 narkotinės medžiagos – kanapių ir psichotropinės medžiagos – amfetamino, tačiau teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo nepritarti skundžiamame nuosprendyje padarytoms išvadoms, kad nuteistojo KAL1 prisipažinimas ir gailėjimasis nagrinėjamu atveju yra formalūs bei nenuoširdūs. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, jog iš nuteistojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, jog jis savo nusikalstamą elgesį teisino sunkia padėtimi, turima priklausomybe bei tėvo netektimi. Aukštesniojo teismo įsitikinimu, nurodytos aplinkybės tik dar labiau sustiprina manymą, jog KAL1 gailėjimasis yra deklaratyvaus pobūdžio, t. y. siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Dėl nuteistojo KAL1 atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas); bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas); yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 4 dalis). Laidavimas taikytinas tik tokiu atveju, jeigu nustatyta BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-196-697/2018, 2K-153-976/2018, 2K-164-895/2018, 2K-176-303/2018, 2K-67-942/2019, 2K-102-303/2019, 2K-114-628/2019). Tai reiškia, kad teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos (bent vienos iš sąlygų), atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra galimas.

Kaip matyti iš skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio, teismas nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, t. y., jog KAL1 visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, o taip pat sprendė, jog nagrinėjamu atveju LDT1 nebūtų tinkama laiduotoja, net ir nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų visumą.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog aukščiau šioje nutartyje aptartais išanalizuotais duomenimis konstatuota, jog nėra pagrindo pripažinti nuteistojo KAL1 atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis neatitinka laidavimo institutui keliamų reikalavimų, todėl plačiau apie kitas BK 40 straipsnyje nustatytas sąlygas ir LDT1 tinkamumą būti laiduotoja nepasisakys.

Dėl nuteistojo KAL3 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinio skundo

Dėl tęstinės nusikalstamos veikos ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu KAL3 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl dviejų atskirų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007,

2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-412/2007 priimtoje nutartyje pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęstine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (bendros tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko.

Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bendrai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo; kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad veikos, nurodytos BK 259 ar 260 straipsniuose, vertintinos kaip viena tęstinė nusikalstama veika, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, įgijimas, pardavimas ir kt. – buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato. Pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu; kai asmuo, sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus; kai kartą įgijęs medžiagų, turėdamas tikslą platinti, jas pardavinėja ne vieną kartą, parduodamas dalimis vienam ir tam pačiam asmeniui ar keliems asmenims, ir pan. Jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad KAL3 2025 m. vasario 27 d. apie 19.05 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,534 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,3 % ir vieną folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,026 g už 30 Eur neteisėtai pardavė KAL1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2025 m. vasario 27 d. apie 20.26 val., prie namo

(duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,569 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 % už 20 Eur neteisėtai pardavė LUD2, o taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą parduoti prie savęs laikė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,477 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,8 % iki 2025 m. vasario 27 d. apie 21.07 val., kai parduotuvės ,,Šilas“ aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Išvardinti nuteistojo KAL3 priešingi teisei veiksmai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Taip pat nuteistasis pripažintas kaltu dėl to, jog jis 2025 m. kovo 13 d. apie 22.15 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,790 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,0 % už 10 Eur neteisėtai pardavė KAL2.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. kovo 13 d. KAL3 veiksmai sudaro dvi savarankiškas nusikalstamas veikas. 2025 m. vasario 27 d. KAL3 du kartus pardavė kanapes ir dar vieną lankstinuką su kanapėmis laikė turėdamas tikslą parduoti, o 2025 m. kovo 13 d. vėl pardavė tos pačios rūšies narkotinę medžiagą – kanapes. Taigi abiem atvejais disponuota ta pačia narkotine medžiaga ir siekta to paties tikslo – ją platinti už atlygį bei gauti finansinės naudos.

Teismų praktikoje tęstine nusikalstama veika pripažįstami ir tokie atvejai, kai asmuo, įgijęs didesnį narkotinių medžiagų kiekį turėdamas tikslą jį išplatinti, šias medžiagas realizuoja dalimis skirtingu laiku ir skirtingiems asmenims. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad 2025 m. kovo 13 d. parduotos kanapės būtų buvusios įgytos kitu metu ar atskirai nuo 2025 m. vasario 27 d. KAL3 disponuotų kanapių. Taip pat nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad po 2025 m. vasario 27 d. jam būtų susiformavęs naujas savarankiškas sumanymas įgyti ir platinti kanapes, todėl vien maždaug dviejų savaičių laikotarpis tarp platinimo atvejų ir tai, kad kanapės buvo parduotos skirtingiems asmenims, nepatvirtina savarankiškų nusikalstamų veikų buvimo. Aplinkybė, kad 2025 m. vasario 27 d. kartu buvo parduota ir psichotropinė medžiaga – amfetaminas, taip pat nepaneigia disponavimo kanapėmis tęstinumo, nes tiek 2025 m. vasario 27 d., tiek 2025 m. kovo 13 d. buvo platinamos būtent kanapės.

Kadangi byloje nėra duomenų, leidžiančių nustatyti, jog skirtingomis datomis išplatintos kanapės buvo įgytos atskirais veiksmais, ši aplinkybė negali būti aiškinama nuteistojo nenaudai. Vadovaujantis in dubio pro reo principu, teisėjų kolegija sprendžia, kad kanapės buvo įgytos įgyvendinant vieną sumanymą jas platinti, o jų realizavimas 2025 m. vasario 27 d. ir 2025 m. kovo 13 d. buvo šio vieningo sumanymo įgyvendinimas atskirais veiksmais. Dėl to šie KAL3 veiksmai vertintini kaip viena tęstinė nusikalstama veika pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į šiame nuosprendyje 24-27 punktuose nustatytą, keistinas KAL3 pateiktas kaltinimas, nurodant, kad:

KAL3 2025 m. vasario 27 d. apie 19.05 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra 0,534 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 14,3 % ir vieną folijos lankstinuką su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio masė yra 0,026 g už 30 Eur neteisėtai pardavė KAL1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2025 m. vasario 27 d. apie 20.26 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,569 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 15,0 % už 20 Eur neteisėtai pardavė LUD2. Tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą parduoti prie savęs laikė vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 1,477 g, tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 18,8 % iki 2025 m. vasario 27 d. apie 21.07 val., kai parduotuvės ,,Šilas“ aikštelėje esančioje (duomenys neskelbtini), šią medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2025 m. kovo 13 d. apie 22.15 val., prie namo (duomenys neskelbtini), vieną folijos lankstinuką su narkotine medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,790 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,0 % už 10 Eur neteisėtai pardavė KAL2. Šiais veiksmais KAL3 padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

BK 260 straipsnio 1 dalie sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 8 (aštuonerių) metų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į padarytus nusikaltimus ir nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurias teisingai skundžiamame nuosprendyje įvertino pirmosios instancijos teismas, o būtent: KAL3 veikė tiesiogine tyčia, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistasis KAL3 praeityje ne kartą teistas, visi jo ankstesni teistumai susiję su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, tiek turint, tiek neturint tikslo jas platinti, o taip pat anksčiau yra atlikęs terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistajam skirtina 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikosi šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje įtvirtinta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse arba BK 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-316-788/2019, 2K-179-719/2022 ir kt.). Teismo teisė švelninti bausmę BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytu pagrindu išplaukia iš pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisingumo, proporcingumo, teisinės valstybės principų. Tačiau konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teismas turi pareigą švelnesnės, negu įstatymo nustatyta, bausmės skyrimo institutą taikyti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti nukentėjusio asmens, visuomenės ir valstybės interesai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas).

BK 75 straipsnio 4 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytos nusikalstamos veikos ir paties nuteistojo KAL3 asmenybės pavojingumą, neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju nuteistajam paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytinos.

Žemesnės instancijos teismas

Skunde nuteistojo gynėjas prašo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 75 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLII ir XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Atkreiptinas dėmesys, jog sunkus nusikaltimas, kurį padarė KAL3, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, patenka į BK XXXVII skyrių, todėl nuteistajam negali būti taikomos BK 75 straipsnio nuostatos ir šis apeliacinio skundo prašymas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Dėl nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinio skundo

Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėja prašo paskirti sušvelninti KAL2 bausmę ir paskirti jam baudą. Advokatės prašymas argumentuojamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas apsiribojo iš esmės vien nuteistojo ankstesnių teistumų bei ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo fakto vertinimu. Skunde gynėja teigia, kad nuteistasis KAL2 nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. gydosi Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale dėl (duomenys neskelbtini), taip pat turi darbą ir gauna teisėtas pajamas. Skundžiamu nuosprendžiu teismas, skirdamas bausmę nuteistajam KAL2 nustatė, jog jis tyčia padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, praeityje ne kartą teistas, o taip pat ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Nuteistasis taip pat baustas ir administracine tvarka. Taip pat nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Nuosprendyje teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog KAL2 proceso metu siekė suklaidinti teismą dėl padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių. Nors nuteistojo gynėja advokatė Diana Ingrida Vinklerytė skunde nurodo, jog jos ginamasis nuo 2022 m. rugsėjo 12 d. savanoriškai gydosi nuo turimos priklausomybės, tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančios 2025 m. kovo 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog KAL2 šlapime rasta amfetamino, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (2 t., b. l. 153). Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. liepos 11 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2024 m. spalio 25 d., KAL2 pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo, jam paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas, paskiriant, be kitų, įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Nusikalstama veika padaryta – 2023 m. lapkričio 26 d. (2 t., b. l. 193-194). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, akivaizdu, jog apeliacinio skundo argumentas, jog nuteistasis keičia savo gyvenimą tinkama linkme, siekia nebevartoti psichiką veikiančių medžiagų, yra deklaratyvaus pobūdžio. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu paminėti, jog nors apeliaciniu skundu nuteistojo KAL2 gynėja advokatė prašo sušvelninti jos ginamajam paskirtą bausmę ir skirti baudą, tačiau iš 2025 m. birželio 13 d. administracinių nusižengimų registro išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, jog jis praeityje yra baustas, tame tarpe ir už smulkią vagystę iš parduotuvės, o taip pat už narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, o taip ne visas jam paskirtas baudas yra sumokėjęs. Iš aptarto darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apeliaciniu skundu prašoma bausmės rūšis – bauda, nepasiektų savo tikslų. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė akcentavo, jog jos ginamasis susirado darbą, turi šeimą, o taip pat šeimoje laukiamas pagausėjimas, nuomojosi butą, tačiau, vis dėlto aukštesniojo teismo įsitikinimu, atsižvelgiant į aukščiau šioje nutartyje aptartas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nėra pagrindo švelninti KAL2 skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o padaryta nusikalstama veika yra jo netinkamo gyvenimo būdo pasekmė, todėl jam turi būti skiriama griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, jos dydį nustatant maksimalų, t. y. 45 (keturiasdešimt penkias) paras.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Ši teisės norma taikoma ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Kauno apygardos teismo 2026 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nuteistiesiems KAL2 ir KAL1 buvo paskirti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus parinkti gynėjai advokatai atitinkamai Diana Ingrida Vinklerytė ir Arvydas Montrimas. Kauno apygardos teisme 2026 m. rugsėjo 2 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant KAL2 yra 285,42 Eur, kurios turi būti priteistos iš jo valstybei. Teismų praktikoje pripažinta, jog esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas privalomas gynybos dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies „c“ punkte įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiam teisiniam reguliavimui, nuteistojo KAL2 teisės į gynybą užtikrinimas, atsižvelgiant į tai, kad nuteistajam paskirta arešto bausmė, yra reikšmingesnis ir vertintinas kaip prioritetinis prieš būtinumą išieškoti iš jo proceso išlaidas, susijusias su jam valstybės suteikta antrine teisine pagalba. Todėl, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidas, netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

nusprendžia:

Nuteistojo KAL1 gynėjo advokato Ramūno Gudašiaus, nuteistojo KAL2 gynėjos advokatės Dianos Ingridos Vinklerytės apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo KAL3 gynėjo advokato Žilvino Kalinausko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2026 m. birželio 2 d. nuosprendžio dalį dėl KAL3 nusikalstamų veikų kvalifikavimo:

KAL3 dvi nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą ir paskirti KAL3 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu skirtą bausmę, visiškai sudedant, subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. baudžiamuoju įsakymu skirta arešto bausme, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi į paskirta subendrintą bausmę įskaityti visą ar iš dalies atliktą bausmę pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugsėjo 3 d. baudžiamąjį įsakymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė PetraškienėJudita SungailaitėVaidas Vasiliauskas