Kauno apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjų prašymą patenkino. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).

4. 2025 m. birželio 6 d. Klaipėdos apylinkės teisme gautas pareiškėjos I. D.-A. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.6 punktą. Pareiškėja nurodė, kad M. A. nėra įvykdęs prievolės dėl 43 000 Eur kompensacijos sumokėjimo pagal 2023 m. spalio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 patvirtintos šalių sudarytos 2023 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.6 punktą.

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. nutartimi išdavė pareiškėjai I. D.-A. vykdomąjį raštą pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 4.6 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-2798-794/2025 panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir perdavė pareiškėjos I. D.-A. vykdomojo rašto išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, neištyrė ir neįvertino esminių bylos faktinių ir teisinių aplinkybių, todėl nebuvo atskleista bylos esmė. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo formaliai apsiribojo pareiškėjos teiginiais apie prievolės neįvykdymą, neįvertindamas teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtintos šalių 2023 m. rugsėjo 28 d. pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 4.7 ir 4.9 punktų turinio. Vien pareiškėjos teismui pateiktame prašyme aplinkybės nurodymas, kad kompensacija „nebuvo sumokėta“, nėra pakankama pirmosios instancijos teismo išvadai apie neįvykdytą prievolę, kai pati šalių pasirašyta sutartis numato priešingą faktą.

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos I. D.-A. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, priteisė iš pareiškėjos I. D.-A. 1729 Eur bylinėjimosi išlaidas suinteresuotam asmeniui M. A..

Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 nutraukė pareiškėjų M. A. ir I. D.-A. santuoką bendru sutarimu ir patvirtino pareiškėjų pasirašytą 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Teismui pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pasirašytas I. D.-A. kvalifikuotu elektroniniu parašu 2023 m. spalio 19 d. 10 val. 41 min., teismui pateikta 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašyta I. D.-A. kvalifikuotu elektroniniu parašu 2023 m. rugsėjo 28 d. 11 val. 57 min. Teismo sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Sutarties 4.6. punktu šalys sutarė, kad M. A. sumoka I. D.-A. 43 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Sutarties 4.7. šalys patvirtino, kad M. A. I. D.-A. iki sutarties pasirašymo išmokėjo 43 000 Eur kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Sutarties 4.9. šalys sutiko su Sutartyje nurodyta santuokinio turto padalinimo tvarka ir sąlygomis. Šalys patvirtino, kad neturi jokių šioje Sutartyje neaptartų reikalavimų ar pretenzijų, susijusių su santuokiniu turtu ir jo padalinimu.

Teismas nustatė, kad 2022 m. gegužės 19 d. sudaryta kredito sutartis Nr. 22-026570-FA su banku Swedbank, gautas 110 000 Eur kreditas buto (kotedžo), esančio adresu (duomenys neskelbtini) statybos užbaigimui ir įrengimui. Iš M. A. banko sąskaitos AB „Swedbank“ išrašo nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. A. laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2023 m. spalio 3 d. išsigrynino iš viso 55 640 Eur.

Teismo vertinimu, sutarties pasirašymas laikytinas pareiškėjos patvirtinimu, kad 43 000 Eur kompensaciją ji faktiškai gavo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos parodymai teismo posėdyje nebuvo nuoseklūs ir aiškūs. Ji teigė, kad prie sutarties sudarymo, derinimo proceso neprisidėjo visiškai, o tik pasirašė jai atsiųstą dokumentą, tačiau vėliau patikslino, kad tarėsi dėl kompensacijos dydžio. Ji nurodė, kad su sutartimi nebuvo susipažinusi, jos neskaitė ir nesuprato, tačiau vėliau pripažino, kad suinteresuoto asmens M. A. sesuo, kuri yra profesionali teisininkė, advokatė, jai aiškino sutarties esmę ir netgi rekomendavo jos nepasirašyti. Taip pat pareiškėja nurodė, kad sutartį pasirašinėjo naktį, tačiau iš teismui pateiktos tvirtinti sutarties matyti, kad pareiškėja kvalifikuotu elektoriniu parašu sutartį pasirašė dienos metu – 2023 m. rugsėjo 28 d., 11 val. 57 min. Teismo vertinimu, šie pareiškėjos prieštaringi ir objektyvią tikrovę neatitinkantys parodymai teismo posėdžio metu sudaro motyvuotą pagrindą vertinti pareiškėjos parodymų visumą kaip nepatikimą, todėl abejotina, kad pareiškėja, net ir būdama galimai sutrikusios emocinės būklės, galėjo pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį jos visiškai neskaičiusi ir nesuprasdama jog ją pasirašydama patvirtina, kad 43 000 Eur kompensaciją gavo iki sutarties pasirašymo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens pasirašytoje 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartyje dėl santuokos pasekmių 4.7 punkto dalis „iki sutarties pasirašymo išmokėjo 43000 EUR kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį“ yra pabraukta, tai reiškia, kad šio punkto aktualumas šalių teisinėms pasekmėms buvo akcentuojamas, todėl abejotina, kad galėjo būti nepastebėta pareiškėjos prieš sutarties pasirašymą.

Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo laiko (nuo 2023 m. rugsėjo 28 d.) sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių perskaityti ir ginčyti joje esančią, pagal pareiškėją objektyvią tikrovę neatitinkančią, sąlygą, kad 43 000 Eur kompensacija buvo sumokėta iki sutarties pasirašymo. Įvertinęs tai, kad sutarties pareiškėja neginčijo ir neskundė, teismas padarė išvadą, kad sutarties turinys faktiškai pareiškėjos tikrąją valią atitinka.

Teismas, spręsdamas dėl pačio 43 000 Eur kompensacijos perdavimo pareiškėjai fakto, pažymėjo, jog suinteresuoto asmens paaiškinimai teismo posėdžio metu buvo aiškūs ir nuoseklūs. Suinteresuotas asmuo M. A. paaiškino, kad kartu su pareiškėja iš AB „Swedbank“ paėmė sprendimo 13 punkte detalizuotą paskolą dėl kotedžo statybos ir įrengimo užbaigimo. Remiantis sprendimo 14 punkte detalizuotais duomenimis, nustatė, kad jis dalį paskolos pagrindu gautų piniginių lėšų išgrynino ir perdavė pareiškėjai kaip 43 000 Eur kompensaciją, o kotedžo įrengimą užbaigė savo lėšomis, taip pat gaudamas finansinę pagalbą iš artimųjų. Teismas laikė, kad suinteresuoto asmens nurodyta faktinių aplinkybių nuosekli seka yra atitinkanti objektyvią tikrovę, kadangi yra pagrįsta rašytiniais įrodymais, atitinka protingumo, logiškumo ir apdairumo kriterijus, todėl jo paaiškinimai laikytini patikimais.

Įvertinęs nurodytų aplinkybių ir motyvų visumą teismas konstatavo, kad nėra pagrindo sutikti su pareiškėja, kad ji pasirašė 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių jos neperskaičiusi ir nesuprasdama joje esančio 4.7 punkto esmės. Todėl sutartyje esančios sąlygos ir jos parašas gali būti laikomi neginčijamais įrodymais, kad pareiškėjai 43 000 Eur kompensacija buvo sumokėta. Tai reiškia, kad pasirašydama 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pareiškėja patvirtino, jog 43 000 Eur dydžio kompensaciją faktiškai iš suinteresuoto asmens gavo.

Teismas sistemiškai įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. spalio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-10257-676/2023 patvirtintos 2023 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6., 4.7., 4.9. punktus, nustatė, kad sutartimi aiškiai išreikštas juridinis faktas, kad suinteresuotas asmuo sutarto dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį pareiškėjai jau yra sumokėjęs, o pareiškėja patvirtino, kad priekaištų suinteresuotam asmeniui neturi. Įvertinęs šiuos sutarties punktus bendrai ir sistemiškai teismas konstatavo, kad pagal sprendimu patvirtintą ir nenuginčytą 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6. punktą vykdomasis raštas negali būti išduodamas (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be to pati pareiškėja patvirtino, kad iš esmės nesutinka su pačia 2023 m. rugsėjo 28 d. sutartimi, o į teismą kreipėsi su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, o ne dėl proceso atnaujinimo dėl proceso paprastumo.

Atsižvelgęs į tai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6. punktas yra faktiškai įvykdytas, bei į tai, kad sistemiškai vertinant sutarties 4.6., 4.7., 4.9. punktus 4.6. punkto priverstinis vykdymas nėra galimas, teismas sprendė, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal 2023 m. rugsėjo 28 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 4.6. punktą, todėl prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo atmetė (CPK 646 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis, 180 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamu atveju, nors byloje ir buvo surengtas žodinis posėdis, tačiau teismas apeliacinio teismo nurodymų iš esmės neįvykdė, t. y. nenurodė suinteresuotam asmeniui pateikti konkrečių įrodymų, pagrindžiančių jo dėstomas aplinkybes, taip pat nesiėmė aktyvių procesinių priemonių surinkti objektyvius duomenis apie grynųjų pinigų (ne)perdavimą bei šių lėšų kilmės pagrindimo atitikimo M. A. nurodytoms aplinkybėms. Teismas privalėjo įsitikinti realiu prievolės įvykdymu, o ne apsiriboti banko sąskaitos išklotine. Kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė rašytinio patvirtinimo, kurio reikalauja Sutarties 3.5 punktas, o M. A. sąskaitos išgryninimas vyko santuokos metu, iš bendrų sutuoktinių lėšų, teismas, vykdydamas aukštesniojo teismo duotus privalomus nurodymus dėl nustatinėtinų byloje aplinkybių, neturėjo jokio faktinio pagrindo konstatuoti, kad prievolė dar iki Sutarties pasirašymo buvo tinkamai įvykdyta.

Šalių pasirašytos Sutarties 3.5 punktas numato, kad „išmokos ir bet kokie kiti mokėjimai pagal šią Sutartį turi būti sumokami į motinos I. D.-A. banko sąskaitą arba grynais pinigais, raštu patvirtinant lėšų gavimą.“ Iš šio bendrojo Sutarties punkto, po kurio seka kitų punktų detalizacija, akivaizdu, kad jis taikomas tiek periodinėms išmokoms, skirtoms vaiko išlaikymui, tiek ir „bet kokiems kitiems mokėjimams“. Kadangi šiuo atveju jokių „kitų mokėjimų“, išskyrus kompensaciją už M. A. tenkančio didesnio turto dalį Sutartis nenumatė, akivaizdu, kad ši nuostata taikytina ne tik bet kokiems kitiems mokėjimams, bet šiuo atveju konkrečiai ir žemiau numatytai 43 000 Eur kompensacijai. Byloje nėra jokio raštiško lėšų gavimo patvirtinimo – nei banko pavedimo, nei pareiškėjos parašu patvirtinto grynųjų pinigų gavimo kvito. Kad tokių duomenų nėra šioje byloje neneigia ir pats suinteresuotas asmuo M. A.. Tokio dokumento nebuvimas yra ne įrodinėjimo byloje klausimas, o iš esmės Sutarties 3.5 punkto reikalavimo nevykdymo patvirtinimas. Teismas šios aplinkybės visiškai nevertino ir dėl Sutarties 3.5 punkto, kaip itin svarbaus savarankiško argumento, nieko nepasisakė. Toks teismo nutarties motyvavimo trūkumas neatitinka CPK 185 straipsnio reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas skundžiamoje nutartyje niekaip neargumentavo, kodėl suinteresuoto asmens žodiniai teiginiai be jokių rašytinių įrodymų (paskolos sutarčių, pavedimų) yra patikimesni už pareiškėjos paaiškinimus, ypač kai jo versija prieštarauja garso įraše užfiksuotam prisipažinimui, kad jis „neturintis iš ko pasiskolinti“. Pareiškėja turėjo iki centų tikslumo įrodyti savo mamos dovanotas lėšas būstui (pateikdama pavedimus už 40 400 Eur ir 18 500 Eur), o suinteresuotam asmeniui pakako vien žodinių paaiškinimų apie teiktą „artimųjų pagalbą“. Teismas skundžiamoje nutartyje faktiškai apvertė įrodinėjimo naštą: jis vertino pareiškėjos parodymų patikimumą ir konstatavo jų prieštaringumą, tačiau suinteresuoto asmens versijos patikimumą (nepateikiant absoliučiai jokių dokumentų) įvertino kaip savaime suprantamą. Tokia teismo argumentacija prieštarauja imperatyviam CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam objektyvaus ir visapusiško įrodymų vertinimo principui.

Kredito sutarties 3.2 punktas nustatė lėšų panaudojimą tik bendram šeimos turtui kurti (kotedžui įrengti). Panaudodamas šias lėšas asmeninei prievolei (43 000 Eur kompensacijai) dengti, suinteresuotas asmuo ne tik pažeistų sutartį su banku, bet ir neteisėtai disponuotų bendru sutuoktinių turtu. T. y. jo paties tvirtinimu „atsiskaitydamas“ su pareiškėja jos pačios pinigais. Pats suinteresuotas asmuo garso įraše pripažino, kad „visus ankstesnius banko pinigus yra visiškai panaudojęs“ kotedžo įrengimui ir neturi iš ko pasiskolinti. Šis pozicijos prieštaravimas akivaizdžiai pagrindžia, kad M. A. teisme išdėstyta versija apie kompensacijos mokėjimą iš paskolos lėšų yra sukurta vėliau, siekiant teisiškai pagrįsti banko išrašuose matomus grynųjų pinigų nuėmimus, kurie realybėje, kaip jis pats patvirtino įraše, buvo panaudoti būsto statyboms. Suinteresuoto asmens pateiktas banko išrašas rodo grynųjų pinigų nuėmimus smulkiomis sumomis (50–2000 Eur) per 15 mėnesių laikotarpį. Šis išrašas negali būti laikomas 43 000 Eur kompensacijos perdavimo pareiškėjai įrodymu, kadangi joks ryšys su pareiškėja nepateiktas. Šis išrašas patvirtina tik tai, kad M. A. lėšas grynino itin ilgą laikotarpį (nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2023 m. spalio 3 d.), t. y. dar esant santuokoje. Kadangi lėšos išgryninamos santuokos metu, jos preziumuojamos kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas skundžiamoje nutartyje šių esminių aplinkybių nevertino ir jų neanalizavo.

Pareiškėja į bylą yra pateikusi 2024 m. birželio mėn. užfiksuoto pokalbio garso įrašą. Nurodyto garso įrašo reikšmingumą tinkamam bylos aplinkybių nustatymui yra pripažinęs ir Vilniaus apygardos teismas. Šiame garso įraše suinteresuotas asmuo iš esmės pripažįsta, kad 43 000 Eur (t. y. Sutartyje numatyta kompensacija) dar nesumokėta. Teismas nutartyje dėl šios aplinkybės nurodė, kad į bylą pateiktame garso įrašu užfiksuotame pokalbyje „kalbama apie bendrą suinteresuoto asmens pareigą padėti pareiškėjai finansiškai, o ne apie 43 000 Eur skolą“. Tokiam šio įrašo turinio interpretavimui bei vertinimui nagrinėjamu atveju nėra jokio faktinio pagrindo. Toks vertinimas teismo buvo atliktas ne objektyvių aplinkybių šiame įraše užfiksuoto turinio analize, o remiantis vien tik suinteresuoto asmens paaiškinimu. Garso įraše užfiksuotos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina pareiškėjos teiginius apie buvusį susitarimą ir jos patikėjimą M. A., kad kompensacija bus išmokėta per artimiausius porą metų. Įraše pats suinteresuotas asmuo patvirtina, kad visas iš banko gautas lėšas sunaudojo kotedžo įrengimui, vadinasi taip paneigdamas savo paties teisme pateiktą versiją apie banko paskolomis neva tai buvusią sukauptą ir pareiškėjai išmokėtą kompensaciją.

Teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo grįsti išvados apie lėšų gavimą vien tik deklaratyviais suinteresuoto asmens paaiškinimais apie gautas paskolas, kurie nebuvo pagrįsti įstatymo reikalaujama (notarine ar bankinio pavedimo) forma.

Tiek pareiškėjos, tiek ir Sutartį 2023 m. spalio 31 d. sprendimu patvirtinusio teismo vertinimu, pagal ją kompensacija pareiškėjai turėjo būti sumokėta ateityje, gaunant tokios kompensacijos išmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Todėl skundžiamoje 2026 m. gegužės 12 d. teismo nutartyje (29 p.) pateiktas kardinaliai priešingas 2023 m. spalio 31 d. sprendimo turinio aiškinimas, t. y. kad joje neva tai yra aiškiai išreikštas juridinis faktas - kad suinteresuotas asmuo sutarto dydžio kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį pareiškėjai jau yra sumokėjęs, prieštarauja tiek šios nutarties turiniui, tiek ir pačiam šią nutartį priėmusio teismo pateiktam jos juridiniam vertinimui.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas įvykdė Vilniaus apygardos teismo nurodymus, išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, pateiktus įrodymus, juos visapusiškai įvertinęs, priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

Žemesnės instancijos teismas

Sutartis pasirašyta kvalifikuotu parašu dienos metu – 2023 m. rugsėjo 28 d. 11 val. 57 min., posėdžio metu apeliantė pripažino ir paaiškino, kad sutartį pasirašė darbe. Prašymas teismui dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu galiausiai pasirašytas 2023 m. spalio 19 d. taip pat dienos metu – 10 val. 41 min. Įrodymų, kad apeliantė buvo apgauta, priversta ar kitaip santuokos nutraukimo sutartyje įvirtinta jos valia neatitiko įstatymų reikalavimų ir tai pažeidžia jos interesus, byloje pateikta nebuvo, todėl vien susirašinėjimas programėlėje parašant „Ei“, negali būti laikomas psichologiniu spaudimu, skubinimu sutartį pasirašyti. Todėl jokio psichologinio spaudimo nebuvo. Apeliantės pateiktos ekrano nuotraukos net nepatvirtina apeliantės argumentų, kad sutarties pasirašymo metu jos psichinė būklė galimai buvo sutrikusi, kiti įrodymai, ekspertizės, gydytojų išvados ir pan. į bylą nebuvo pateikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas teisingai įvertino garso įraše fiksuotą šalių pokalbį, kuriame buvo kalbama apie jo galimybes apeliantei suteikti papildomą pagalbą, bet faktas, kad kompensacijos nesumokėjo, fiksuota nėra.

Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, tik patikrina, ar egzistuoja vykdomojo rašto išdavimo sąlygos ir atitinkamai jį išduoda arba atsisako išduoti, nekeisdamas šalių susitarimo turinio. Teismas nenagrinėja šalių ginčo dėl teisės, nes jis jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, dėl kurio prašoma išduoti vykdomąjį raštą. Įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia negali būti panaikinta kitaip, kaip taikant proceso atnaujinimo institutą, ir tik tuo atveju, kai numatomi proceso atnaujinimo pagrindai. ‏‏‎ ‏‏‎