Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei, dalyvaujant ieškovui G. B., jo atstovui advokatui Pauliui Vaicekauskui, atsakovei D. B., jos atstovei advokatei Brigitai Jagintavičienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir turto padalijimo bei atsakovės D. B. priešieškinį ieškovui G. B., atsakovui M. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: akcinė bendrovė SEB bankas, G. R., A. R., A. C., R. M., J. Ž..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Dėl santuokos iširimo momento

Dėl santuokos iširimo priežasčių

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Dėl įrodymų leistinumo

Dėl pavardžių

Dėl turtinių teisių

Dėl lėšų banko sąskaitose ir nekilnojamojo turto padalijimo

Dėl prievolių padalijimo

Dėl turto ir kompensacijų balanso

Dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo pardavimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia

Dėl reikalavimų pripažinti šalis gyvenamojo namo statytojais, savininkais, pardavėjais

Dėl 43 000 Eur priteisimo

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Dėl reikalavimų nustatyti, jog turtas (duomenys neskelbtini), buvo bendra jungtinė nuosavybė, pripažinti šalis gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) statytojais, savininkais ir pardavėjais. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.88, 3.87 straipsnių nuostatas faktinių aplinkybių kontekste, pažeidė CPK 176, 185 straipsniuose numatytas įrodymų vertinimo taisykles, dėl ko neteisingai išsprendė bylą skundžiamoje dalyje. Byloje nėra ginčo, kad gyvenamojo namo statyba vyko pagal M. B. išduotą statybos leidimą, kas reiškia, jog buvo vykdoma teisėta statyba. Vien ta aplinkybė, kad ginčo gyvenamojo namo statybos metu žemės sklypas formaliai nepriklausė ieškovui ir atsakovei, nesudaro pagrindo nustatyti, kad ieškovas ir atsakovė negali būti gyvenamojo namo statytojais, ir juo labiau neleidžia daryti išvados, kad ieškovas ir atsakovė negalėjo būti pripažinti gyvenamojo namo savininkais. Teismas, formaliai taikydamas Statybos įstatymo 3 straipsnį – nustatydamas, kad žemės sklypo savininkas buvo M. B., kas neva sudaro pagrindą netenkinti visų reikalavimų susijusių su ginčo namu, sprendime iš viso nesiaiškino ir nepasisakė iš kieno piniginių lėšų gyvenamasis namas buvo pastatytas, kaip ir netyrė, koks buvo tikrasis šalių susitarimas. Byloje pateikti įrodymai, kurių bylą nagrinėjęs teismas iš viso netyrė, leidžia daryti išvadą, jog gyvenamasis namas buvo pastatytas panaudojant ieškovo darbą bei išimtinai ieškovo ir atsakovės bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas.

2016 m. rugpjūčio 28 d. D. B. iš Kauno miesto savivaldybės už 857,27 Eur lengvatine tvarka įgijo butą, kuris suradus pirkėją 2017 m. rugpjūčio 18 d. pelningai parduotas, gautas lėšas investuojant į ginčo gyvenamojo namo statybą. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį minėtas butas buvo parduotas formaliai už 20 000 Eur, tačiau tikroji buto pardavimo kainą buvo 38 000 Eur. Nėra ginčo, kad iš gautų pinigų 10 000 Eur buvo panaudota automobilio Škoda pradinei įmokai. Visos kitos likusios lėšos buvo panaudotos išimtinai ginčo gyvenamojo namo statybai. Ieškovo nenuosekli pozicija dėl gautų pinigų panaudojimo leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nenurodo teisingų aplinkybių, siekiant nepagrįstai pasisavinti santuokinį turtą. Byloje esantys duomenys apie ieškovo ir atsakovės finansinę padėtį leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinių finansinė padėtis buvo pakankamai gera statybinėms medžiagoms, reikalingoms namo statyboms įsigyti.

Reikšminga ir teismo nevertinta aplinkybė, patvirtinanti, kad ieškovas neveikė kaip M. B. įgaliotinis, o namų valda, įskaitant gyvenamąjį namą, buvo sutuoktinių nuosavybė - sandorio apmokėjimo tvarka, t. y. šioje byloje nustatyta, jog už parduotą turtą pinigai buvo sumokėti ne M. B., o tiesiogiai ieškovui G. B. į jo asmeninę sąskaitą. Ieškovas gautų lėšų nepervedė M. B., tačiau sistemingai pervedinėjo su sandoriu nesusijusiems asmenimis ar šiuos pinigus išgrynino. Atsakovės nurodytas aplinkybes dėl namų valdos tikrųjų savininkų ir ieškovo veikimo kaip tikrojo gyvenamojo namo statytojo, visos namų valdos, savininko ir pardavėjo, be kita ko patvirtina byloje esantys garso įrašai (bei jų stenogramos), susirašinėjimai tarp ieškovo ir atsakovo M. B..

Teismas nevertino, kad byloje buvo paneigtos aplinkybės dėl M. B. dalyvavimo ginčo gyvenamojo namo statybų procese. Pagal pateiktas paties M. B. metinės pajamų deklaracijas matyti, kad jis turėjo nuolatinį darbą Jungtinėje Karalystėje, todėl ieškovo ir M. B. versija apie dalyvavimą gyvenamojo namo statybų procese yra ne nepagrįsta ir neįrodyta, bet ir neracionali.

Dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies (dėl pirkėjo), 2020 m. lapkričio 5 d. Pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 11-6588, dalies dėl šalies (pardavėjo) pripažinimo negaliojančiomis ir kompensacijos priteisimo. Teismas nevertino svarbios aplinkybės, jog notarinė pinigų dovanojimo sutartis, kuria atsakovui M. B. buvo formaliai dovanota 8 000 Eur žemės sklypo įgijimui, buvo sudaryta tarp šeimos narių, dėl ko sūnaus mama atsakovė negalėjo tikėtis, jog sutuoktinis sugalvos nesąžiningą schemą kaip pasisavinti formaliai M. B., tačiau iš tikrųjų ieškovui ir atsakovei priklausiusio turto vertę, šio turto nedalinant santuokos nutraukimo byloje, o sūnus tam pritars. Byloje pateikta pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog žemės sklypas buvo tik formaliai įgytas sūnaus M. B. vardu, M. B. niekada nelaikė žemės sklypo ir pastatyto gyvenamojo namo savo nuosavybe, neturėjo finansinių galimybių tokio turto įgijimui ir tokio turto nepardavė, o tai padarė ieškovas, siekiant išvengti santuokinio turto dalinimosi šioje santuokos nutraukimo byloje.

Teismas, nepriteisdamas atsakovei kompensacijos už ieškovo pasisavintą ir sąmoningai išvaistytą santuokinį turtą, pažeidė bendrąją sutuoktiniu nuosavybę reglamentuojančias teisės normas. Kaip teisingai nurodė teismas, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2020 m. lapkričio 22 d., dėl ko piniginės lėšos buvusios ieškovo banko sąskaitoje dalintinos iki jo nesąžiningų veiksmų, t. y. per trumpą laiką išvaistant iš santuokinio turto, (duomenys neskelbtini), pardavimo gautas pinigines lėšas, pradžios, t. y. 2020 m. lapkričio 22 d. (ieškovas lėšas kitiems asmenims pradėjo pervedinėti nuo 2020 m. lapkričio 23 d.). Šiuo atveju yra pagrindas iš ieškovo atsakovei priteisti pusę 2020 m. lapkričio 5 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi gautų lėšų, t. y. 43 000 Eur.

Dėl išlaikymo priteisimo. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.72 straipsnio nuostatas faktinių aplinkybių kontekste bei nesivadovavo teismų praktika. Teismas, nustatęs preziumuojamą atsakovės teisės į išlaikymą pagrindą - nedarbingumą ir sunkią sveikatos būklę, šią prezumpciją paneigė išimtinai motyvuojant tuo, kad atsakovei yra priteisiamas 113 228,53 Eur vertės turtas, 14 150,45 Eur dydžio kompensacija bei atsakovė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Tačiau toks atsietas atsakovės turtinės padėties vertinimas yra neteisingas. byloje nėra ginčo, kad gyvenamoji valda (duomenys neskelbtini), kurios ½ teismas priteisė atsakovei (t. y. 113 228,53 Eur vertės turtą), yra vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta, jokio kito nekilnojamojo turto, kuriame galėtų apsigyventi, atsakovė neturi. Taigi, atsakovė neturi galimybės tenkinti savo kasdienius poreikius iš teismo nurodomo 113 228,53 Eur vertės turto, nes tai yra vienintelė atsakovės gyvenamoji vieta. Taip pat atsakovei iš ieškovo priteista 14 150,45 Eur negali užtikrinti atsakovei minimalaus pragyvenimo lygio, kadangi privalės būti naudojama transporto priemonės įsigijimui. Aplinkybė, jog atsakovė gauna pajamas, susijusias su darbo santykiais, taip pat nepatvirtina minimalaus pragyvenimo lygio užtikrinimo atsakovei. Atsakovės galimybės dirbti blogėja, ir tai nulemia ne jos piktnaudžiavimas ar neatsakingumas, o sveikatos būklė.

Dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu. Proceso eigoje atsakovė yra pripažinusi, kad tiek piniginių lėšų dovanojimo sandoris M. B., tiek žemės sklypo pirkimo sandoris buvo sudarytas tam, kad Žemės sklypo nuosavybės teisę įgytų būtent M. B. ir tai taptų jo turtu. Be to, atsakovė turėtų ginčyti ir 2016 m. rugpjūčio 18 d. Dovanojimo sutartį, kuria sūnui padovanota 8 000 Eur, už kuriuos M. B. įsigijo Žemės sklypą, tačiau atsakovė šio sandorio neginčija. Šio aplinkybės patvirtina, kad 8 000 Eur dovanojimas atitiko ir pačios atsakovės valią, kita vertus, tai lemia, kad Žemės sklypo pirkimui M. B. vienareikšmiškai naudojo savo pinigus, o ne įgijo Žemės sklypą kaip tėvų statytinis. Taip pat atsakovė nenurodo, kodėl tikslas pasistatyti ir pelningai parduoti gyvenamąjį namą negalėjo būti realizuotas, Žemės sklypo įsigijimą įforminus ieškovo ir atsakovės vardu. Todėl teismas pagrįstai netenkino atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. Pirkimo-pardavimo sutarties dalies dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, pirkėjais nustatant ieškovą ir atsakovę.

Dėl pripažinimo statytojais, nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos priteisimo už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimą. Šiuo atveju M. B. tenkina visas teisės normų statytojui keliamas sąlygas ir iš šio turto pardavimo jis gavo didžiausia nauda, ko pasėkoje nėra pagrindo 2020 m. lapkričio 5 d. pirkimo-pardavimo sutarti pripažinti apsimestine. Be to, namas buvo statomas ne profesionalaus rangovo, o ūkio būdu, dalis darbų atlikta išimtinai pačių G. B. ir M. B. su draugų pagalba. Atitinkamai, išlaidos medžiagoms ir darbams nėra dokumentuotos, todėl nėra objektyvios galimybės nustatyti tikslios statybos kainos ir iš kokių konkrečiai šaltinių buvo finansuota namo statyba. Ieškovas pažymi, kad atsakovė niekuo neprisidėjo prie gyvenamojo namo sukūrimo - nei savo uždirbtomis lėšomis, nei darbu. Be to, už parduotą butą buvo gauta 20 000 Eur, o ne 38 000 Eur kaip teigia atsakovė. Jie buvo panaudoti atsakovės gydymui ir slaugai bei automobilio Škoda Karoq pradinės įmokos sumokėjimui, o ne gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statybai. Pažymi, kad atsakovė, reikšdama tokius reikalavimus, į bylą neįtraukė kitos šios sutarties šalies - pirkėjo. Neįtraukus pirkėjo į bylą ir tenkinus atsakovės reikalavimus, atsirastų prielaidos absoliutiems sprendimo negaliojimo pagrindams (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat Gyvenamasis namas, esant jo 83 proc. baigtumui buvo įregistruotas NTR jo statytojo M. B. vardu. Įrašyti i vieša registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymu nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis). Net jeigu laikyti, kad atsakovės reikalavimas, kad gyvenamasis namas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe būtų tenkintas ir pripažinta jos teisė į / dalį jo pardavimo kainos, atsakovė galėtų pretenduoti į gyvenamojo namo kainos dalį, kuri sudaro 32 297,30 Eur (64 594,60/2=32297,30), tačiau ne į žemės sklypo kainos dalį.

Dėl atsakovės išlaikymo. Pagrindas išvadai, kad atsakovė negali dirbti ir gauti pajamų, gali būti nustatytas tik Nedarbingumo nustatymo tarnybos pažyma apie atsakovės darbingumo lygį ir sąlygas, kuriomis atsakovė negali dirbti. Tačiau byloje pateikta pažyma apie atsakovės darbingumo lygį ir jai taikomus apribojimus neleidžia daryti tokios išvados. Atsakovė proceso metu buvo ir yra dirbanti. Taigi atsakovė užsidirba pinigų pragyvenimui, ji gauna išmokas dėl savo negalios, jai prieinama socialinė pagalba, ji turi savo būstą. Ginčo automobilis Škoda Karoq neturėjo kažkokios specialios atsakovei pritaikytos ortopedinės komplektacijos, o yra standartinės gamyklinės komplektacijos, kurios duomenys yra pateikti byloje. Be to ir teismas nustatė, kad automobilis buvo įgytas asmeniniams ieškovo poreikiams tenkinti, o ne atsakovės poreikiams. Atsakovės sveikatos ir materialinė situacija nėra tokia, kad jai objektyviai būtų būtinas buvusio sutuoktinio išlaikymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.

Dėl apeliacinio skundo esmės

Apeliacijos objektą sudaro tik pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, dėl reikalavimo nustatyti, kad ginčo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė, pripažinti šalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) statytojais, savininkais ir pardavėjais, dėl 2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties dalies (dėl pirkėjo), 2020 m. lapkričio 5 d. Pirkimo- pardavimo sutarties, notarinio reg. Nr. 11-6588, dalies dėl šalies (pardavėjo) pripažinimo negaliojančiomis ir kompensacijos priteisimo, dėl išlaikymo priteisimo iš buvusio sutuoktinio pagal CK 3.72 straipsnio nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kitų teismo sprendimo dalių apeliantė apeliaciniu skundu neskundžia, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Pagal bylos duomenis nustatyta, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso atsakovui M. B.. Šiame sklype statomam namui 2017 metų gegužės 31d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas šio atsakovo vardu. Nustatyta ir tai, kad atsakovas M. B. šį nekilnojamąjį turtą pardavė tretiesiems asmenims G. R. ir A. R.. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad ieškovas ir atsakovė buvo tikraisiais žemės sklypo, o vėliau ir gyvenamojo namo statytojais ir savininkais. Atsakovė prašė pripažinti, kad šalys buvo gyvenamojo namo statytojais ir pardavėjais, kad gyvenamasis namas buvo šalių bendroji jungtinė nuosavybė.

Išnagrinėjęs atsakovės tokius priešieškinio reikalavimus pirmosios instancijos teismas jų netenkino. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pareikšti reikalavimai neįrodyti. Apeliantė ginčija tokią padarytą teismo išvadą teikdama, kad nagrinėjant klausimą buvo netinkamai aiškintos materialinės teisės normos ir pažeistos CPK 176, 185 straipsniuose nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys atskleidžia, kad nei ginčo žemės sklypas, nei ginčo namas niekada nuosavybės teise nepriklausė sutuoktiniams. Nustatyta, kad šis nekilnojamasis turtas nuosavybės teise priklausė sutuoktinių sūnui atsakovui M. B.. Šiam atsakovui 2017m. gegužės 31d. buvo išduotas statybos leidimas. Vėliau atsakovas M. B. visą nekilnojamąjį turtą pardavė tretiesiems asmenims. Pagal teismo sprendime nurodytus motyvus galima spręsti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju aiškinosi, iš kieno piniginių lėšų gyvenamasis namas buvo statomas bei atskleidė sutuoktinių tikrąjį susitarimą. Atsakovė byloje įrodinėjo, kad gyvenamąjį namą statė panaudodama savo pinigines lėšas ir savo darbą, tačiau teismas nagrinėjęs bylą pagrįstai tokių faktų nepripažino ir savo išvadas motyvavo (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Ieškovas įrodinėjo, kad gyvenamasis namas buvo statomas ieškovo bei atsakovo M. B.. Atsakovas M. B. sprendžiant iš bylos eigos ir byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio pritarė ieškovo pozicijai ir davė paaiškinimus, išdėstė argumentus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Kasacinio teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015;kt.). Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas, nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. civilinėje byloje e3K-3-97-916/2018). Taigi, nepagrįstai apeliantė apeliaciniame skunde argumentuoja, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, vertinant piniginių lėšų panaudojimą gyvenamojo namo statybai ir sutuoktinių tikruosius susitarimus dėl bendro sutuoktinių turto sukūrimo.

Apeliantė vienu iš pareikštų reikalavimų nurodytų priešieškinyje prašė iš dalies pripažinti 2016 m. rugpjūčio 18d. pirkimo-pardavimo sutarties, not. Nr. 4VJ-6604, dalį dėl šalies ( pirkėjo) negaliojančia bei pakeisti sandorio šalį (pirkėją) ir nustatyti, kad ginčo žemės sklypo pirkėjai yra apeliantė ir ieškovas. Atsakovė iš dalies pripažinti negaliojančiu sandorį prašė dėl jo apsimestinumo (CK 1.87 straipsnis). Ji įrodinėjo, kad jog šalys santuokos metu iš bendrų santuokinių lėšų įsigijo žemės sklypą ir jame pastatė gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau turtas buvo registruotas ne sutuoktinių, o jų sūnaus, atsakovo M. B. vardu. Tvirtino, kad atsakovas M. B. nei savo lėšomis, nei darbu neprisidėjo prie nekilnojamojo turto įsigijimo ir sukūrimo, turto atžvilgiu niekada neveikė kaip savininkas ir neturėjo jokio ryšio su turtu. Apie 2016 metus atsakovė su ieškovu nusprendė pasinaudoti ieškovo turimais įgūdžiais ir žiniomis bei pastatyti gyvenamąjį namą pardavimui. Tuomet šalys sužinojo, kad kaimynystėje yra parduodamas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini). Sūnus tuo metu gyveno Anglijoje, tačiau buvo užsiminęs apie norą grįžti į Lietuvą, dėl to sutuoktiniai nusprendė žemės sklypą pirkti sūnaus vardu. Tam tikslui ieškovas su atsakove sūnui M. B. perdavė 8 000 Eur žemės sklypo įsigijimo sandorio apmokėjimui, dėl ko atsakovo M. B. vardu 2016 m. rugpjūčio 18 d. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi formaliai sandorio šalis buvo atsakovas M. B., nuosavybės teisės į žemės sklypą VĮ Regitra buvo registruotos jo vardu. Vėliau atsakovas M. B. persigalvojo dėl ateities planų, t. y. nusprendė gyventi Anglijoje. Todėl atsakovė su ieškovu nutarė grįžti prie pirminio plano – pastatyti ir pelningai parduoti gyvenamąjį namą.

Ieškovas atsikirtinėjo, kad pati atsakovė patvirtina, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) M. B., šalių padovanotais pinigais, tam, kad galėtu šiame žemės sklype sau statyti gyvenamąjį namą. Atsakovė neginčija, kad sūnui dovanojimas buvo, o tai reiškia, jog sūnus pats siekė įsigyti žemės sklypą. Ginčijamas sandoris negali būti laikomas apsimestiniu, nes nėra tam sąlygų, sandoriu nebuvo siekiama paslėpti tikrųjų žemės sklypo pirkėjų.

Atsakovas M. B. savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad nors gyveno ir dirbo Jungtinėje Karalystėje, praeityje rimtai svarstė galimybę grįžti visam laikui į Lietuvą. Šią mintį labai palaikė abu tėvai ir sutiko padėti šį ketinimą realizuoti. Tuo tikslu 2016 m. rugpjūčio 18 d. Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 4VJ-6606, tėvai jam padovanojo pinigų Žemės sklypo įsigijimui, kurį jis nusipirko 2016 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą remdamasis bylos duomenimis nustatė, kad atsakovas M. B. 2016 m. rugpjūčio 18 d. sudarė Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria iš pardavėjos M. K. už 10 000 Eur įsigijo žemės sklypą bei pastatą-sodo pastatą, esančius (duomenys neskelbtini). Byloje šalys ir neginčija fakto, kad perkant turtą buvo apmokėta dovanotais atsakovui M. B. pinigais. Kitų byloje įrodymų paneigiančių nustatytas faktines aplinkybes nėra, todėl teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad žemės sklypas buvo įgytas ne už šalių, o už atsakovo M. B. asmeninius pinigus. Atsakovei neįrodžius ginčijamo sandorio apsimestinumo aplinkybių, pagrįstai atsakovės aptartas reikalavimas nebuvo nagrinėjančio bylą teismo patenkintas (CK 1. 87 straipsnis).

Pagal CK 3.72 straipsnį teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, priteisia išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių; sutuoktinis neturi teisės į išlaikymą, jeigu jo turimas turtas ar gaunamos pajamos yra pakankami visiškai save išlaikyti (1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, pagal šią teisės normą sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi. Taigi teisė į išlaikymą siejama ne su sutuoktinio nedarbingumu ar kitokiomis aplinkybėmis, o su jo turtine padėtimi. Todėl teisę į išlaikymą turi ir darbingas sutuoktinis, kurio turtas ar gaunamos pajamos neužtikrina minimalaus gyvenimo lygio. Sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, iš kurių gali save pakankamai išlaikyti, neturi teisės į išlaikymą, nors, pavyzdžiui ir būtų nedarbingas, sirgtų. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos yra nepakankamos ir reikalingas išlaikymas, tenka ieškovui, o bylos nagrinėjamu atveju atsakovei (CPK 178 straipsnis).

Pagal bylos medžiagą, kurią vertindamas nustatė apylinkės teismas pažymėjo, kad atsakovės sveikatos būklė yra pakankamai sunki ir ji yra netekusi darbingumo 50 proc., tačiau atsakovė iš dalies yra darbinga ir dirbanti bei gaunanti išmokas iš VSDFV. Išnagrinėjęs šalių bylą ir išsprendęs santuokos nutraukimo bei turtinius sutuoktinių klausimus po santuokos nutraukimo, apylinkės teismas ginčijamu sprendimu atsakovei priteisė 113 228,53 Eur vertės turtą bei 14 150,45 Eur dydžio kompensaciją. Pagal bylos duomenis atsakovė neturi kitų išlaikytinių. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes pažymėjo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės turimas turtas ir gaunamos pajamos nėra pakankami užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį. Tai motyvuodamas teismas netenkino atsakovės reikalavimo ieškovui dėl išlaikymo priteisimo. Teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi byloje pateiktus įrodymus daryti priešingą išvadą, nei padarė pirmosios instancijos teismas neturi teisinio pagrindo, todėl konstatuoja, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju, atsakovės reikalavimą išnagrinėjo teisingai ir taikydamas įstatymą nepažeidė materialinių teisės normų (CK 3.72 straipsnis) bei kasacinio teismo formuojamos teisminės praktikos.

Į pagrindinius apeliantės apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti apeliantės apeliaciniame skunde iškelti argumentai nėra esminiai ir reikšmingi tarp šalių ginčui spręsti, todėl plačiau neanalizuotini.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, apeliacinis teismas, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, plačiau dėl kitų apeliančių apeliacinių skundų argumentų nereikšmingų ginčui spręsti nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

Teisėjų kolegija, esant byloje nustatytoms aplinkybėms sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisingą sprendimą.

Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo priteisti 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą yra pagrįstos ir neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 27 d., dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iš apeliantės ieškovui (CPK 93, 98 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , priteisti ieškovui G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 1815 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.