- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- e2A-1495-390/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00426-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- UAB Juris LT
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- "Elektros projektavimas"
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui V. A. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ,,Elektros projektavimas“ ir R. A..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši bylą, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo paskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
I.Ginčo esmė
Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. A. 666,49 Eur skolą (605 Eur skola ir 61,49 Eur palūkanos), 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė ir pradinė kreditorė UAB „Elektros projektavimas“ (toliau – Pradinė kreditorė) 2022 m. lapkričio 16 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu Pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą. Skola susidariusi už UAB „Elektros projektavimas“ techninio projekto parengimą. Atsakovas apmokėjo tik už projekto korektūrą (vėlesnę sąskaitą), o už patį projekto parengimą (pirminę sąskaitą) neapmokėjo. Atsakovas užsisakė paslaugą, prašė projektą koreguoti, konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad korektūra buvo atlikta, tačiau duomenų, kad būtų apmokėtą už projekto parengimą – nėra. Šiuo atveju nėra vartojimo santykių, nes atsakovas rezultatą (elektros kabelių paslėpimą po žeme) naudoja savo verslo veiklai. Atsakovas V. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad prie ieškinio nepridėta šalių pasirašyta sutartis, o pridėta papildoma sąskaita neturi teisinio pagrindo. Projektas buvo parengtas vienas. UAB „Elektros projektavimas“ atsiuntė projektavimo paslaugų pasiūlymą, kuriame buvo nurodyta, kaip būtų galima suprojektuoti kabelių iškėlimą. UAB „Elektros projektavimas“ informavo, kad tai yra pasiūlymas ir negalutinis projektas. Atsakovas nurodė, kad per brangu ir paprašė, jog būtų pasiūlytas kabelių iškėlimo projektas, kurio įgyvendinimas būtų pigesnis. Projektas buvo koreguojamas. Tai nebuvo du projektai, o vienas projektas, pagal kurį atlikti darbai ir kurį atsakovas apmokėjo. Pradinė sąskaita 605 Eur sumai nepagrįsta. Prievolė įvykdyta, nes apmokėta ta sąskaita, kuri buvo suderinta kaip galutinė kaina už visos apimties projektą. Nei sutarties, nei atliktų darbų aktų nėra. Ginčo žemės sklypas priklauso atsakovui su žmona, ten jie ir pastoviai gyvena. Taip pat yra sveikatingumo centras, kuriame vyksta ir stovyklos. Per patį ginčo žemės sklypo centro vidurį ėjo elektros oro linija, kuri neleido statyti statinių šalia (apsaugos zona). Po audrų ar stipresnių vėjų dažnai oro linija buvo pažeidžiama (pvz., medžio šakų), dėl ko dingdavo elektra. Dėl saugumo yra daug geriau elektros laidus turėti po žeme. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2026 m. kovo 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės valstybei 15,86 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas, pažymėjo, kad tarp AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (operatorės), atsakovo V. A. (kliento) ir Pradinės kreditorės (projektuotojos) buvo sudaryta Inžinerinių tinklų projektavimo sutartis, pradinė kreditorė pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas, atsakovas projektavimo paslaugą gavo (suprojektavus projekto sprendimus elektros oro linijos dalis perkelta po žeme). Teismas darė išvadą, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta projektavimo darbų rangos sutartis (CK 6.700 straipsnio 1 dalis).
Teismas nurodė, kad byloje šalių paaiškinimai kardinaliai skiriasi. Projektavimo darbų atlikimo sąlygas, įskaitant darbų ir darbų korekcijų tvarką bei kainas, turėjo įrodyti ieškovė (pradinė ieškovė) (šalis, kuri reikalauja priteisti piniginę prievolę). Nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, o taip pat jokių kitų susitarimų dėl projektavimo darbų rangos kainos ir ypač projektavimo darbų korektūros sąlygų, tvarkos bei įkainių, ieškovė turi prisiimti neigiamus padarinius, jeigu byloje kyla ginčas dėl projekto korektūrų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Be to, kadangi ieškovė yra juridinis asmuo – verslo subjektas, todėl tokiam subjektui taikytini didesni rūpestingumo reikalavimai.
Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog projektavimo rangos sutarties atveju tinkamai įgyvendino pozityviąją bendradarbiavimo pareigą, t. y. išsiaiškino atsakovo poreikį konkretiems projektiniams sprendiniams bei atsakovo (finansines) galimybes atlikti vienokios ar kitokios apimties projektą, todėl šią aplinkybę teismas vertino ieškovės (taip pat ir pradinės kreditorės) nenaudai.
Tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, ar atsakovas ir trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, R. A. (atsakovo sutuoktinė) laikytini vartotojais. Teismo vertinimu, būtent dėl vykdomos kaimo turizmo veiklos atsakovas pageidavo įgyvendinti projektą, t. y. dėl patrauklesnio kaimo turizmo estetinio vaizdo (ypač nuotraukoms), saugumo (vaikų stovyklų atveju) bei nepertraukiamo bei kokybiško elektros tiekimo (pobūvių ar švenčių atveju), todėl projekto įgyvendinimas iš esmės buvo susijęs su patrauklesne sodyba kaimo turizmui organizuoti. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju atsakovo ūkinės komercinės veiklos aplinkybė nėra nereikšminga, todėl atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, specialusis vartotojo teisių apsaugos mechanizmas netaikytinas.
Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas ieškovei yra likęs skolingas už atliktas projektavimo darbų paslaugas, laikė, kad atsakovas yra tinkamai atsiskaitęs už pradinės kreditorės suteiktas projektavimo darbų paslaugas, todėl ieškinio netenkino.
Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti ieškovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Į (duomenys neskelbtini).nusiųstos atsakovui abi. Atsakovas patvirtino, jog sutinka apmokėti sąskaitas, tačiau išreiškė nusivylimą, kad nevyksta darbai. Už tolesnius darbus UAB „Elektros projektavimas“ nebuvo atsakinga. Sąskaita Nr. 944 (už projekto korekcijas) buvo apmokėta ir pats atsakovas mokėjimo pavedime nurodė, jog moka už projekto korekciją. Sąskaita Nr. 934 už projektavimo darbus liko neapmokėta, todėl atsakovas įpareigotinas apmokėti už šiuos darbus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą naikinti ginčijamą teismo sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas. Teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nenustatyta CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Dėl apeliacinio skundo esmės
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl skolos už projektavimo darbus priteisimo, pagrįstumas ir teisėtumas.
Apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad AB „Energijos skirstymo operatoriaus“ (Operatorės), atsakovo V. A. (Kliento) ir Pradinės kreditorės (Projektuotojos) 2021 m. spalio 15 d. sudaryta Inžinerinių tinklų projektavimo sutartis, kuria Operatorius įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka ir terminais suderinti tinkamai parengtą Projektą, o Klientas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka, pasitelkęs Projektuotoją, parengti Operatoriaus elektros tinklų įrengimo Projektą pagal išduotas Operatoriaus Prijungimo sąlygas prijungiamam objektui. Pradinės kreditorė pateikė atsakovui 2022 m. sausio 14 d. sąskaitą Nr. EP934 (605 Eur) (paslaugos pavadinimas – Elektros tinklų techninis projektas Nr.: EP-2021-050-TP), 2022 m. kovo 9 d. sąskaitą Nr. EP944 (500 Eur) (paslaugos pavadinimas - Elektros tinklų techninis projektas Nr.: EP-2021-050-TP-K Korektūra). Atsakovas 2022 m. rugsėjo 26 d. atliko Pradinei kreditorei 500 Eur mokėjimą, mokėjimo paskirtyje nurodant „Serija EP Nr. 944, korektūra projekto“. Pradinė kreditorė 2022 m. lapkričio 16 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovą.
Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl 666,49 Eur piniginės prievolės (605 Eur skola ir 61,49 Eur palūkanos) priteisimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė, nusprendęs, kad ieškovė neįrodė atsakovo skolos už projektavimo darbus. Ieškovė su priimtu teismo sprendimu nesutinka, jos apeliacinis skundas grindžiamas vieninteliu argumentu, kad teismas nevertino
(duomenys neskelbtini)es, kad projektavimo darbai faktiškai atlikti, kad atsakovas turi atsiskaityti už pradinės kreditorės parengtą projektą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kad projektiniai sprendimai buvo patvirtinti ir suderinti, pateikta sąskaita, vėliau buvo atlikta projekto korektūra ir pateikta sąskaita, kurią atsakovas apmokėjo, tačiau ne pagrindinę sąskaitą už projektą. Atsakovas teigė, kad užsakė atlikti projektą, pateiktas pirmas projektas (pradinis pasiūlymas), tačiau jis netiko dėl per brangaus projekto įgyvendinimo, pradinė kreditorė pateikė koreguotą, kuris įgyvendintas ir apmokėtas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nesant rašytinės sutarties, projektavimo darbų atlikimo sąlygas, įskaitant darbų ir jų korekcijų tvarką bei kainas, turi įrodyti ieškovė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010 ir kt.). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2012; kt.).
Pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį matyti, kad apylinkės teismas be kitų byloje pateiktų įrodymų pasisakė ir įvertino ieškovės minėtą įrodymą - šalių susirašinėjimą (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateikto įrodymo turinį, taip pat sprendžia, kad jis nėra išsamus ir pakankamas įrodyti bylai aktualias faktines aplinkybes dėl šalių susitarimo dėl darbų atlikimo, apmokėjimo (CPK 178, 185 straipsniai). Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus.
Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas yra skolingas už atliktus projektavimo darbus, ir ieškinį atmetė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
Apeliacinį skundą atmetus, ieškovei bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.