Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos savivaldfybės administracijos atstovei advokatei Alfredai Jasiukaitienei,

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovei

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras, VĮ Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos,

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų PRS1 ir PRS2 patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kazlų Rūdos savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, VĮ „Turto bankas“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Registrų centras, SUA3 , SUA8 , SUA6 dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo .

Aprašomoji dalis

N u s t a t ė:

Patikslintu pareiškimu (toliau ir pareiškimu) pareiškėjai PRS1 ir PRS2 (toliau pareiškėjai) prašo įgyjamosios senaties būdu pripažinti pareiškėjams nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nurodo šias aplinkybes: pareiškėjai PRS1 bei PRS2 (toliau - Pareiškėjai) Žemės sklypo ir pastato - fermos pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta 2024-09-07, bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 3300 kv. m. ploto žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), bei pastatą - fermą, 1405,76 kv. m. bendro ploto, paskirtis - fermų, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane iŽl/p (toliau - Pastatas).Šiuo Pastatu Pareiškėjai naudojosi nuo įgijimo dienos, naudojasi ir šiuo metu.

Be to, sandorio sudarymo metu Pareiškėjams buvo perduotas naudotis ir priestatas, kuris nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre, jam nebuvo suteiktas joks unikalus numeris:, nors Pastato plane jis yra pažymėtas, nurodant jo vidinius matmenis - 23,73 m., 17, 80 m., 29, 85 m. Įėjimas į šį priestatą yra iš Pastato patalpos, plane pažymėtos numeriu 1-8. Jis nebuvo įtrauktas bei nurodomas pirkimo - pardavimo sutartyje nei kaip atskiras objektas, nei kaip perkamo Pastato sudėtinė dalis. Šiuo priestatu Pareiškėjai naudojosi visą laikotarpį, laikė jame savo daiktus, produktu, kadangi Pastate buvo vykdoma ūkinė - komercinė veikla, superkamas metalo laužas, taip pat ardomi dėvėti automobiliai bei sandėliuojamos jų detalės, todėl priestatas taip pat buvo ir yra naudojamas šiai veiklai.

Šiuo metu Pareiškėjai priestatą, kuriuo naudojosi nuo Pastato įgijimo, nori įregistruoti asmenine nuosavybe. Dėl to buvo kreiptasi į VĮ Registrų centrą, kur buvo sudaryta inventorizacijos byla, taip pat buvo kreiptasi į Kazlų Rūdos savivaldybės administraciją, kurios Antanavo seniūnijos seniūno įsakymu objektyvi buvo suteiktas adresas. Priestatas, kuriuo naudojasi Pareiškėjai bei kurį norima įregistruoti asmenine nuosavybe, yra įvardinta kaip:- Sandėlis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai taip pat yra kreipęsi į VĮ Registrų centrą su prašymu atlikti teisinę nekilnojamojo turto registraciją, tačiau šis prašymas nebuvo tenkintas.

Pareiškėjai patvirtina, kad: niekas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į aukščiau nurodytą turtą t. y. sandėlį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kitokiu nei CK 4.47 straipsnyje numatytu būdu; yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos: Pareiškėjai turtą pradėjo valdyti sąžiningai nuo 2004 m. Niekas kitas turtu nesirūpino ir nesikreipė į VĮ „Registrų centrą“ dėl nuosavybės teisių įregistravimo; nekilnojamojo turto registre niekas neįregistravęs nuosavybės teisių į šį turtą, t. y. nėra įregistruota nei valstybės, nei savivaldybės, nei fizinio ar juridinio asmens vardu (tai patvirtina VĮ Registrų centras duomenys).visą valdymo laikotarpį turtas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; į turtą niekas kitas iki šios dienos nepretendavo, jis visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas daiktas. Pareiškėjas suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į jį kaip valdomą daiktą; valdymas tęsėsi daugiau kaip 20 metų, nuo 2004 m. t. y. gerokai viršijo CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas advokatas Renas Bradūnas (toliau ir atstovas) paaiškino, kad pareiškėjai palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti, nes per visą laikotarpį neatsirado nei vieno asmens, kuris reikštų bent kokias pretenzijas į nekilnojamąjį daiktą – pastatą – sandėlį, kuris buvo pareiškėjams perduotas iš karto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir kuriuo jie visą laiką naudojosi bei jį valdė atvirai ir nepertraukiamai. Po bylos iškėlimo taip pat neatsirado asmenų, reiškiančių pretenzijas į sandėlį.

Teismo posėdžio, vykusio 2026-06-09, metu pareiškėjai laikėsi pozicijos išdėstytos patikslintame pareiškime, kurį prašė tenkinti ir pareiškėjas PRS1 nurodė jog jis neneigia faktinės aplinkybės, kad pastatą – sandėlį – dėl kurio pareikšti reikalavimai pirko BAA1, nes jis buvo žemės ūkio bendrovės (toliau ŽŪB) narys (darbuotojas) ir tik ŽŪB nariai galėjo pirkti pastatus, bet pinigai buvo neBBA1, o PRS1. Kada buvo perkama ir kokia sutartis ar kitas dokumentas sudarytas nepamena. Jis tvirtina, kad pastatą (sandėlį) nusipirko, nes jis yra plane, vėliau paaiškėjo, kad nenusipirko, nes sutartyje šis pastatas neįrašytas. Nurodė, pareiškime, kad kitų asmenų pretenduojančių į sandėlį („pašarinę“) nėra, nes nežinojo, kad dėl to BAA1 kreipėsi į VĮ Registrų centras. Tvirtina, kad pastatą sąžiningai pradėjo valdyti ir valdo nuo 2004 m. nepertraukiamai. Jis įregistravo firmą ir naudojosi pastatais tiek pastatu, tiek priestatu kaip metalo laužo supirktuve, įregistravo UAB „Metalynas“, šiuo metu šios bendrovės akcijas pardavė NBS2 ir jis kaip PRS1 veiklos nevykdo. NBS2 yra (duoemnys neskelbtini) ir veiklą šiuo metu vykdo (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo SUA6 atsiliepimo byloje nepateikęs, kituose teismo posėdžiuose nedalyvavęs.

SUA6 teismo posėdžio (2026-06-09) metu paaiškino, kad jis pirko pastatą dėl kurio pareikšti reikalavimai kaip ŽŪB darbuotojas, pinigai buvo ne jo, o UAB „Metalynas“, sumos nepamena ir metų kada pirko bei koks aktas buvo surašytas nežino. UAB „Metalynas“ buvo NBS1, kurio pavardės neatsimena ir PRS1. BAA1 taip pat nurodė, kad jis buvo nusipirkęs gyvulių tvartą (fermas) toje pačioje vietoje kaip ir pastatai į kuriuos pretenduoja pareiškėjai, ten buvo du tvartai ir „pašarynė“ į kurią buvo galima patekti iš abiejų pusių ir kuria naudojosi abiejų tvartų savininkai, tai yra naudojosi jis savo tvartu ir dalimi „pašarynės“, laikė pašarus ir pan. Jo tvartą dėl neaiškių priežasčių nugriovė Kazlų Rūdos savivaldybė kaip bešeimininkį turtą, o „pašarynė“ liko ir jis ja nesinaudoja. Kreipėsi 2007 m. į VĮ Registrų centras, kad būtų įregistruotos jo daiktinės teisės į pastatus, tačiau jo prašymo netenkino ir jis daugiau jokių veiksmų nesiėmė, sprendimo neskundė, į teismą nesikreipė dėl jam nuosavybės pripažinimo. Kitą tvartą turėjo SUA3, bet jis pats ir jo žmona ten nieko nedarė.

Prašymą, kuris pateiktas į bylą rašytas ne jo, bet pasirašytas jo. Prašymą jam atvežė kažkoks vyras ir jis jį pasirašė. BAA1 taip pat nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir savarankiškų reikalavimų byloje nereiškia.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodo šias aplinkybes: pareiškėjai pareiškime nurodo, jog jie bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2004 m. rugsėjo 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties (toliau - Sutartis) pagrindu įsigijo 3300 kv. m. žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas), ir 1405,76 kv. m. ploto pastatą - fermą, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai pažymi, jog sandorio sudarymo metu buvo perduotas naudotis priestatas, kuris nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir įtrauktas į Sutartį. Priestatui nebuvo suteiktas unikalus numeris, tačiau Fermos plane jis yra pažymėtas, nurodant vidinius matmenis - 23,73 m., 17,80 m., 29,85 m. Įėjimas į priestatą yra iš Fermos patalpos, pažymėtos plane 1-8. Šiuo priestatu Pareiškėjai naudojasi visą laikotarpį nuo Sutarties sudarymo, todėl nori jį asmeninės nuosavybės teise įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kaip pastatą - sandėlį, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.47 straipsnio 11 punktas numato, jog įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Pagal CK 4.68 straipsnį įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip 10 (dešimt) metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktikoje yra konstatuota, kad <...> Įgyjamosios senaties (lot. - usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja“ (LAT 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).

Nekilnojamųjų daiktų buvimą civilinėje apyvartoje lemia tinkamas viešosios teisės normų (pvz., Žemės, Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų) įgyvendinimas, todėl, sprendžiant dėl galimybės įgyti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą, kartu taikytinos ir šios teisės normos. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas ir neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (LAT 2011-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje pagal A. D. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-148/2011). LAT taip pat yra konstatavęs, kad <...> nuosavybės teisių į statinį įgijimas galimas ne bet kokios statybos metu, bet tik tokiu atveju, jei statyba buvo vykdoma laikantis jos procesą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimo, t. y. jei statybos procesas buvo teisėtas (LAT 1999-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/1999)“.

CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau - Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 d.).

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso subjektų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 444 ir 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, jog Pareiškėjai Žemės sklypą valdė bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise Sutarties pagrindu. Nekilnojamasis daiktas pertvarkytas padalinimo būdu pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vyresniojo patarėjo 2024-09-01 sprendimą Nr. 1SK-25109-(10.1 E.) (toliau - Sprendimas). Sprendimo pagrindu Žemės sklypas pertvarkytas į du žemės sklypus, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai nepateikė Teismui Žemės sklypo registro duomenų banko išrašo, plano, kuris yra Sutarties sudedamoji dalis, ir žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), registro duomenų banko išrašus ir planus (kadastrinių matavimų bylas), iš kurių būtų galima nustatyti sandėlio, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) reiškime nurodytas kitas faktines aplinkybes. Nacionalinė žemės tarnyba, neturėdama aukščiau minėtų dokumentų, taip pat Teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartyje paminėtų įrodymų, neturi galimybės įvertinti Pareiškėjų patikslinto pareiškimo pagrįstumą ir teisėtumą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Nacionalinė žemės tarnyba prašo Teismo įpareigoti Pareiškėjus pateikti Teismui Žemės sklypo, žemės sklypų, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), registro duomenų banko išrašus ir planus (kadastrinių matavimų bylas).

Nacionalinė žemės tarnyba, įvertinusi Pareiškėjų Teismui pateiktus papildomus įrodymus, patikslins savo poziciją šioje byloje.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos (toliau NŽT) atstovė Zita Murauskienė teismo posėdžių metu paaiškino, kad pastatas dėl kurio pareikšti reikalavimai yra nesuformuotame Valstybės žemės sklype ir pareiškėjams pateikus papildomus įrodymus dėl kitų žemės sklypų, priešingo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir patikslinto pareiškimo tenkinimo galimybę palieka spręsti teismui. Atstovė taip pat pasisakė, kad pareiškėjai aplinkybes faktines aiškina labai nevienodai ir tai taip pat turi įtakos pozicijai byloje,

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau VMI) pateiktame atsiliepime nurodė, kad VMI šio turto neadministruoja. Vadovaudamiesi Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 “Dėl Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių patvirtinimo” nuostatomis, nekilnojamąjį turtą administruoja centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas (Turto bankas). Prašo sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Byla nebus vedama per advokatą. Bylą prašo nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

VMI atstovas į teismo posėdį neatvyko ir byla buvo nagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateiktame atsiliepime nurodė, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Taigi pareiškėjų patikslintas pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas.

Visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas neišliko valstybės nuosavybė, nes konstatavus negalimumą valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą įgyti pagal įgyjamąją senatį, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjo sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu kitas asmuo negali įgyti valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų patikslintame pareiškime nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo pastatytas 1983 metais. Pagal šiuo metu į bylą pateiktus duomenis yra akivaizdu, kad į minėtą nekilnojamojo turto objektą nebuvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisės. Dėl to lieka neaišku, kokiu pagrindu pareiškėjų nurodytas nekilnojamasis objektas, į kurį jie prašo nustatyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, buvo suformuotas ir kas buvo jo pradinis valdytojas. Iš VĮ Registrų centro turėtų būti išreikalauti pareiškime nurodyto statinio pastatymo ar suformavimo archyviniai duomenys, o iš Kazlų Rūdos savivaldybės ūkinių knygų išrašai apie minėto nekilnojamojo turto įrašymą į jas. Be to, pareiškėjai savo patikslintame pareiškime nenurodė aplinkybių, kokiu pagrindu jų nurodytas nekilnojamojo turto objektas buvo jiems perduotas. Taigi jie turėtų papildomai nurodyti tokias aplinkybes ir pateikti minėtus faktus patvirtinančius dokumentus, tik tada galima bus spręsti apie jų prašymo, pareikšto šioje civilinėje byloje, pagrįstumą.

Pagal šiuo metu byloje esančius įrodymus nėra teisinio pagrindo nustatyti nuosavybės teisės į minėtą nekilnojamojo turto objektą įgijimo pagal įgyjamąją senatį, nes tokiam faktui konstatuoti nepakanka tai įrodančių duomenų. VĮ Turto banko nuomone, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turėtų išdėstyti savo argumentus dėl pareiškėjų pareikšto prašymo ir minėto nekilnojamojo turto objekto suformavimo. Įvertinus tai, galima bus spręsti apie pareiškėjų suformuluoto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje.

VĮ Turto bankas atstovas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras pateiktame atsiliepime nurodė, kad pareiškėjai prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 479,02 kv. m bendro ploto, sandėlį, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau - Sandėlis). Pareiškėjų įgaliotas asmuo Registrų centrui yra teikęs 2025-09-11 prašymą (Paslaugų apskaitos sistemoje prašymo Nr. 45572290) įrašyti Sandėlio duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos posistemyje „Matininkas" pateiktos 2025-09-09 parengtos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu ir įregistruoti jo nuosavybės teisę į jį Nekilnojamojo turto registre. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas 2025-09-12 sprendimu Nr. SPR5-18614 (14.4 E) Pareiškėjų prašymą atmetė, nes nepateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai ir Sandėliui nesuteiktas adresas.

Informuoja, kad Registrų centro archyvinėje dokumentų byloje saugomas SUA6 , 2007-01-16 prašymas įregistruoti jo nuosavybės teisę į 1887,91 kv. m bendro ploto tvartą 1I1/p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio dalį sudaro Pareiškėjų prašomas įregistruoti Sandėlis, todėl manytina, kad teismo sprendimas gali turėti įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms. Registrų centro 2007-01-29 sprendimu BAA1 prašymas įregistruoti nuosavybės teisę į tvartą 1I1/p, unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pažymi, jog Registrų centras, kaip viešojo administravimo subjektas, turi griežtai apibrėžtas kompetencijos ribas ir vykdo tik tas funkcijas, kurios jam yra numatytos įstatymų leidėjo. Nagrinėjamu atveju Registrų centras neturi įgaliojimų vertinti, ar Pareiškėjų reikalavimas yra pagrįstas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti jų prašomą juridinį faktą.

Registrų centras jokio teisinio suinteresuotumo dėl šios civilinės bylos baigties neturi, o Teismo sprendimas neturės įtakos Registrų centro teisėms bei pareigomis. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad civilines teises ar pareigas sukuria civiliniai sandoriai ar kiti juridiniai faktai, su kuriais civilinė teisė sieja civilinių teisių ar pareigų atsiradimą, o įregistravimo ar išregistravimo Registre aktais pagal Registro tvarkytojui pateiktus dokumentus yra tik užfiksuojama jau esanti civilinių teisinių santykių būklė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-589/2010).

VĮ Registrų centras atstovas į teismo posėdį neatvyko ir byla nagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija atsiliepimo byloje nepateikė be svarbių priežasčių.

Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, nurodė, kad neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teismo posėdžio, vykusio 2026-06-09, metu suinteresuoto asmens Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos atstovė advokatė Alfreda Jasiukaitienė paaiškino, kad jos atstovaujamas suinteresuotas asmuo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi ir patikslinto pareiškimo tenkinimo galimybę palieka spręsti teismui. Nurodo, kad pastatas niekada nebuvo šios savivaldybės turtas, mano, kad jis nėra ir Valstybės turtas.Pasisakė, kad nesutinka su BAA1 aiškinimu, kad jam priklausiusį tvartą nugriovė Kazlų Rūdos savivaldybė kaip bešeimininkį turtą, nes dėl to nepateikti jokie įrodymai.

Suinteresuoti asmenys SUA8 SUA3 atsiliepimų nepateikė be svarbių priežasčių.

Šie suinteresuoti asmenys į teismo posėdį (2026-06-09) neatvyko ir byla buvo nagrinėjama jiems nedalyvaujant, nes dalyvavimas nepripažintas privalomu (CPK 246 str. 2 d., 443 str. 1 d., 5 d.)

SUA8 SUA3 dalyvavo teismo posėdyje, vykusiame 2026-05-20.

Suinteresuotas asmuo SUA3 paaiškino, kad jis už pajus nusipirko iš Antanavo žemės ūkio bendrovės apie 1992-1995 m. gyvulių tvartą (fermą) susidedančią iš paties tvarto, šėrimo patalpos, sujungtos su tvartais, nes kitoje pusėje šėrimo patalpos buvo kitas tvartas, kurio jis nebuvo nusipirkęs, buitinės patalpos ir viskas bendrai buvo vadinama ferma. Tos šėrimo patalpos buvo viena siena bendra su jo tvartu, kita – su kito tvarto siena ir vietoje kitų dviejų sienų buvo angos, kad būtų galima įvažiuoti su traktoriumi ir įvežti pašarus. Jam priklausančias patalpas ir žemės sklypą jis pardavė pareiškėjams byloje, perdavė jiems visą turtą ir jokių pretenzijų byloje neturi.

Kol pastatai priklausė jam buvo ten laikomi grūdai, šienas, ūkis buvo registruotas sutuoktinės vardu.

Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) ir BAA1 žino kaip minėtos bendrovės darbuotoją, tačiau jo nuo1995 m. nematęs ir nieko apie jį nežino.

Suinteresuotas asmuo SUA8 sutiko su SUA3 paaiškinimais ir papildomų aplinkybių byloje nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

K o n s t a t u o j a:

Patikslintas pareiškimas netenkinamas.

Pareiškėjai pateikė į bylą pirkimo-pardavimo sutartį 2004-09-07, notarinio (duomenys neskelbtini). SUA3 ir SUA8 pardavė, o pareiškėjai nupirko žemės sklypą 3300 kv. metrų ploto , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau žemės sklypas) ir pastatą – fermą, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskirtis -kita (fermų), esančią (duomenys neskelbtini) teritorijoje (toliau ir pastatas, ir ferma). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

Fermos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre 2004-08-26, Marijampolės rajono mero potvarkio 2000-01-18 Nr. 28 (toliau potvarkis) pagrindu. Potvarkyje yra duomenys, kad Marijampolės rajono meras priima potvarkį dėl nuosavybės teisių pripažinimo SUA3 vadovaujantis Vyriausybės 1998-01-22 nutarimu Nr. 85, patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 28.4 p. ir pripažįsta nuosavybės teisę į fermų pastatą inventorizacijos byloje pažymėtą 1Ž1/p su priestatu 1ž1/p nurodytus inventorinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Ferma yra ne tame pačiame žemės sklype, kurį pareiškėjai nupirko 2004-09-07 pirkimo-pardavimo sutartimi, nes pačioje sutartyje nurodoma, kad žemės sklypas, kuriame yra parduodamas pastatas- ferma, pažymėtas plane 1Ž1/p, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikos valstybei, valdomas Marijampolės apskrities viršininko administracijos <..> vadovaujantis Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2004-05-21 pažyma Nr. ŽP1-213 dėl teisės naudotis valstybine žeme, pastato -fermos įgijėjai (pareiškėjai šioje byloje) turi teisę naudotis valstybine žeme nuomojant ar įsigyjant nuosavybėn įstatymų nustatyta tvarka. 2004-09-07 Perdavimo-priėmimo aktu, notarinio (duomenys neskelbtini) pareiškėjams.

Antanavo seniūnijos seniūno įsakymu dėl adreso suteikimo 2025 m. spalio mėn. daiktui, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (koordinatės (duomenys neskelbtini)). Pagal unikalų numerį tai yra tas pats nekilnojamasis daiktas dėl kurio pareiškėjai pareiškė reikalavimus byloje (toliau ir sandėlis, ir priestatas).

Pastato (fermos) kadastrinė byla yra 2000-01-17. Jos tituliniame lape nurodyta inventorinės bylos numeris (duomenys neskelbtini), kuris nubrauktas ir užrašyta numeris (duomenys neskelbtini). Taip pat tituliniame lape yra įrašas fondas – privatus, savininkas SUA3 bei savininko pavardė ir vardas nubraukti Kadastrinėje byloje esančiame plane yra pažymėtas pastatas 1Ž1/p. Kadastrinėje byloje yra duomenys (pagrindinio pastato 1Ž1/p, jo dalių ir priestatų įkainojimas), kad fermos yra 2580 kub. metrų tūrio ir 758,90 Kv. metrų ploto, toje pačioje kadastrinėje byloje tai pat yra duomenys (pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys), kad pastato 1Ž1/p tūris yra 5176 kub. metrai, plotas bendras 1487,28 kv. metrai. Kadastrinėje byloje minimas ir priestatas 36,12 kv. metrų ploto bei 105 kub. metrų tūrio (1ž1/p). Kadastrinėje byloje valdytoju nurodomas SUA3 panaudos sutarties 2000-01-31 pagrindu. Pirkimo-pardavimo sutartyje, kuria fermos buvo parduotos pareiškėjams pardavėjų ( SUA3 ir SUA8) nuosavybės teisės pagrindais nurodyta minėtas Potvarkis ir Žemės bei kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės 2000-01-24 pažymėjimas reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2004-08-25 tos pačios įmonės pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) apie daiktinių teisių įregistravimą. Taip pat nurodoma, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatas (ferma) priklauso Lietuvos Respublikos valstybei. Taip pat yra įrašas, kad pareiškėjai Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2004-05-24 pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu kaip pastato (fermos) įgijėjai turės teisę naudotis valstybine žeme nuomojant ar įsigyjant nuosavybėn nustatyta tvarka.

Civilinėje byloje yra ir pareiškėjų pateikta pastato - sandėlio, plane pažymėto 1F1/p, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), paskirtis sandėliavimo kadastrinių matavimų byla, parengta 2025 metais, kurios tituliniame lape yra įrašas Registro Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) yra duomenys jog sandėlis pastatytas 1983 metais, bendras plotas 479, 02 kv. metrai, tūris 3960 kub. metrų. Šio pastato patalpų ploto eksplikacijoje nurodyta jog jį sudaro sandėli ai trys 445,89 kv. m ploto, 15,78 kv. m ploto ir 17,35 kv. m ploto.

VĮ Registrų centras išraše 2025-03-26 yra duomenys, kad pastatas – pramoninis pastatas su sandėliavimo patalpomis, registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , žymėjimas plane 1P1/p, 1962 m. statybos , 1381,27 kv. metrų ploto, 6871 kub. metrų tūrio koordinatė (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjams 2004-09-07 pirkimo-pardavimo sutarties ir 2023-10-30 deklaracijos apie statybos užbaigimą pagrindu. Teismas vertina, kad šis pastatas ( (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ūtent pastatas (ferma), kurį pareiškėjai nusipirko iš SUA3 ir SUA8 2004-09-07 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir kurio paskirtis pasikeitė iš fermų (žemės ūkio paskirties) į pramonės ir sandėliavimo, nes įregistravimo pagrindu be pirkimo-pardavimo sutarties 2004-09-07 nurodoma ir 2023-10-30 deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje nurodomi statinio kuriame buvo atlikti statybos darbai duomenys ir nurodoma, kad statybos darbai buvo atlikti pramoniniame pastate su sandėliavimo patalpomis, buvęs pavadinimas pastatas -ferma. , (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) .

VĮ Registrų centras Išraše dėl pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (pramoninis pastatas su sandėliavimo patalpomis) tai yra ne dėl pastato, dėl kurio reiškiami reikalavimai, yra nurodyta, kad 2023-01-02 sudaryta panaudos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuri galioja nuo 2023-05-23 neterminuotai“, j. a. kodas (duomenys neskelbtini).

Nekilnojamojo ir panaudos gavėjas yra UAB „Metalynas turto registro duomenų bazės išraše 2025-11-27 yra duomenys dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Išraše yra žyma, kad žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (suformuotas naujas daiktas.

VĮ Registrų centras 2025-09-11 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir sprendimu) netenkino pareiškėjų įgalioto asmens (NBS2) prašymo įrašyti nekilnojamojo daikto sandėlio, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjai teikė papildomus įrodymus, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį jie nusipirko 2004-09-07 buvo padalintas į du žemės sklypus, tai yra unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir jie yra žemės ūkio paskirties žemės sklypai bei juos nėra pastatų, taigi ir pastato dėl kurio reiškiami reikalavimai civilinėje byloje ir šie žemės sklypai su pareiškimo reikalavimu neturi nieko bendro, žemės sklypų išrašuose nėra pažymėta jog juose yra kokie nors statiniai to nesimato ir iš pateikiamų sklypų planų (DOK 40307, 2025-11-27). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai, kad žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1990 ha gautas padalijus daiktą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytą 2004-09-07 pirkimo sandorio pagrindu taip pat žemės sklypas , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0.1381 ha gautas padalijus daiktą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini).

VĮ Registrų centras kartu su atsiliepimu pateikė į bylą kopiją SUA6 prašymo 2007-01-16 kopiją atlikti jam priklausančio nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į statinį įregistravimą bei pateiktas VĮ Registrų centras 2007-01-29 sprendimas netenkinti prašymo įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – tvartą 1I1/p esant (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo pakeitimo įstatymo 26 str. 3d. 2 p., 29 str. 7 p., nurodant jog BAA1 prie prašymo pateikė 1995-08-10 perdavimo-priėmimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-08-10 sąskaitą faktūrą Nr. 284351, paaiškinimą. Sprendime, kuriuo netenkintas BAA1 prašymas, VĮ registrų centras nurodo jog yra nustatyta, kad BAA1 tvartą 1I1/p nusipirko iš Antanavo žemės ūkio bendrovės ir tai patvirtina 1995-08-10 sąskaita faktūra Nr. 384351. Pateiktas 1995-08-10 priėmimo-perdavimo aktas yra tik daikto perdavimo faktą patvirtinantis dokumentas. Pirkimo-pardavimo sandoris nepateiktas. Minėti dokumentai nepatvirtina nuosavybės teisių į ūkio pastatą.

BAA1 VĮ Registrų centras sprendimo, kuriuo netenkintas jo prašymas 2007 m. neskundė ir jo paties aiškinimu į teismą nesikreipė.

VĮ Registrų centras pateikė pareiškėjų atstovui duomenis į jo 2026-04-13 prašymą, kad „pastato-tvarto, kurio statybos metai 1983 archyvinių duomenų neturime. Pažymime jog pastato- tvarto unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų atstovas po VĮ Registrų centras atsakymo į jo paklausimo teikė į bylą duomenis pagal Nekilnojamojo turto objektų paiešką pagal identifikatorius, dėl nekilnojamojo daikto (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duomenys tokie, kad „įrašų nėra“.

VĮ Registrų centras be kitų aplinkybių atsiliepime yra nurodęs, kad BAA1 prašymas 2007-01-16 įregistruoti jo nuosavybės teisę į 1887,91 kv. m bendro ploto tvartą 1I1/p, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini), kurio dalį sudaro pareiškėjų prašomas įregistruoti Sandėlis. Taip pat nurodo, kad pareiškėjų prašymas įregistruoti jų daiktines teises į Sandėlį buvo netenkintas, nes nepateikti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 str. 1 d. numatyti dokumentai ir Sandėliui nesuteiktas adresas.

CK 4.47 str. 11 p. nustatyta, kad nuosavybės teisė gali būti įgyjama ir įgyjamosios senaties būdu. Tam, kad asmuo nuosavybės teisę į turtą įgytų įgyjamosios senaties būdu turi būti sąlygos, nustatytos CK 4.68-4.71 str. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą asmuo gali įgyti tuomet jeigu jis daiktą įgijo sąžiningai, nepertraukiamai, sąžiningai ir teisėtai tokį daiktą kaip savo valdo ne mažiau kaip 10 metų ir per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nei karto ja nepasinaudojo.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka.

Remiantis Kasacinio teismo suformuota praktika, įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-378/2015

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės pagrindas, tai yra šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytoja, kurio valdymas atitinka CK 4.68 str. nustatytas sąlygas, bet ne savininkas. Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daikto valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties būdu (pagrindu), savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 str. 1 d. nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei ir nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje e3K-3-73-403/2021, 24 p., 31 p.).

CK 4.22 str. 1 d. reglamentuoja, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Teisėtu daikto valdymu, laikomas valdymas įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 str. 2 d.), tai reiškia, kad asmuo turi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindą bei nurodyti kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisių į daiktą. Toks aiškinimas grindžiamas CK 4.70 str. 1 d. nuostata, kurioje įtvirtinta sąžiningo valdymo nuostata.

CK 4.70 str. 1 d. nustato, kad asmuo įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas daikto įgijėjas, tai yra užvaldydamas daiktą turi būti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias jam įgyti tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų.

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad spręsdamas klausimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, teismas turi patikrinti visas įstatymų nustatytas sąlygas, būtinas turtui pagal šį institutą įgyti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-535/2008).

Teismas vertina, kad pareiškėjai neįrodė sąlygų būtinų nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CPK 178 str., 185 str.).

Tokia išvada daroma pirmiausia dėl to, kad pareiškėjai faktiniu pagrindu pastato (sandėlio) perėjimo į jų valdymą patikslintame pareiškime, pagal kurį nagrinėjama byla, nurodo, kad jie pastatą valdo nuo 2004-09-07kuomet pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš SUA3 ir SUA8 (toliau ir pardavėjai) nusipirko pastatą – fermą bei nurodo, kad „sandorio sudarymo metu pareiškėjams buvo perduotas naudotis ir priestatas, kuris nebuvo registruotas VĮ Registrų centras ir jam nebuvo suteiktas joks unikalus numeris, nors pastato plane jis buvo pažymėtas <..>, įėjimas į jį yra iš pastato (fermos), nurodo, kad juo naudojasi visą laikotarpį, jis buvo naudojamas metalo laužui ir kitiems daiktams laikyti. Aplinkybės, kad pastatas (sandėlis) buvo faktiškai perduotas pareiškėjams po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo 2024-09-07 neneigė ir fermų pardavėjai nors sandėlis nebuvo įtrauktas į pirkimo-pardavimo sutartį, nes jis nebuvo registruotas VĮ Registrų centras ir jam nebuvo suteiktas unikalus numeris.

Teismas jau nurodė šiame sprendime Kasacinio teismo praktiką, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgyjamosios senaties būdu yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Teismų praktikoje pažymima, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įgyti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisės įgijimo teisinių pagrindų į asmens valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs daiktą kitu pagrindu įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas. Pareiškėjai nurodo, kad sandėlį jiems perdavė fermos pardavėjai pirkimo-pardavimo sandorio metu. Bylos nagrinėjimo metu buvo nurodomos ir kitos aplinkybės, kad daiktą (sandėlį) pareiškėjams nupirko iš Antanavo ŽŪB, daug anksčiau nei 2004 metais, pareiškėjų pinigais BAA1 (2026-06-09 teismo posėdžio metu BAA1 paaiškinimai, kurių neneigė PRS1) tai taip pat patvirtina jog pareiškėjai sandėlį įgijo ne pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu (CK 4.47 str.).

Pareiškėjai patys susiejo sandėlio valdymo pradžią su fermos pirkimo-pardavimo sandoriu ir nors tesimo posėdžių metu davė įvairius paaiškinimus, teismas vadovaujasi patikslintame pareiškime nurodytu faktiniu pareiškimo pagrindu, nes ginčo ribos nustatomos pagal pareiškėjų pareiškime suformuluotus reikalavimus ir faktinį pareiškimo pagrindą (CPK 443 str. 1 d., 135 str. 1 d. 2 p., 4 p., 531 str.).

Pareiškėjai rodinėja, kad jų valdymas buvo sąžiningas atviras ir teisėtas bei, kad jie nežinojo jog yra kitų asmenų galinčių turėtų daugiau teisių į sandėlį. Teismas nesutinka su tokia pareiškėjų pozicija, nes teismo posėdžio metu pareiškėja PRS2 patvirtino, kad jis davė pinigų BAA1 sandėliui iš ŽŪB nupirkti. Bylos duomenys patvirtina, kad 2007 m. BAA1 kreipėsi į VĮ Registrų centras ir prašė įregistruoti jo daiktines teises į pastatą (tvartą I1I/p, 1887,91 kv. m, (duomenys neskelbtini)), kurio (duomenys neskelbtini) reikalavimai. Byloje suinteresuoti asmenys pareiškimų su savarankiškais reikalavimais nėra pareiškę ir tiesiogiai nei vienas neprieštaravo patikslinto pareiškimo tenkinimui, tačiau suinteresuotų asmenų pozicija nepatvirtina, kad pareiškėjai nežinojo jog yra kitų asmenų turinčių teisių į pastatą – Sandėlį.

Aplinkybė jog nebuvo tenkintas BAA1 2007 m. prašymas VĮ Registrų centre ir jo daiktinės teisės į pastatą - sandėlį, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , nebuvo įregistruotos neįrodo jog šis asmuo (BAA1) negali turėti teisių į šį pastatą, nes VĮ Registrų centras sprendime, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti BAA1 prašymą, nurodo, kad BAA1 pastatą nusipirko iš Antanavo ŽŪB ir tai patvirtina sąskaita faktūra Nr. 384351 bei 1995-08-01, priėmimo-perdavimo aktas, kuris patvirtina daikto perdavimo būtent BAA1 faktą. Minėtų dokumentų nepakako BAA1 nuosavybės teisėms įregistruoti VĮ registrų centre, bet jos patvirtino daikto perdavimo BAA1 faktą

Teismas taip pat pasisako, kad įgyjamosios senaties būdu negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktą priklausantį kitiems asmenims, pirmiausia Valstybei, savivaldybėms (CK 4.69 str. 3 d.). Pastatas dėl kurio pareikšti reikalavimai nėra registruotas VĮ Registrų centre nei juridinio, nei fizinio asmens vardu, tačiau to nepakanka konstatuoti jog turtas neišliko Valstybės ar savivaldybės nuosavybe. Į šia aplinkybę atkreipė dėmesį VĮ Turto bankas atsiliepime (8 p.) ir siūlė pareiškėjams pateikti įrodymus iš VĮ Registrų centras statinio pastatymo ar suformavimo archyvinius duomenis, tačiau šie įrodymai nebuvo pateikti. Tai, kad pastatas neregistruotas VĮ Registrų centras Valstybės ar savivaldybės vardu vienareikšmiškai nepatvirtina iš kokių lėšų jis buvo sukurtas kaip ir nepatvirtina jog daiktas nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu nepriklauso Valstybei ar savivaldybei. Suinteresuotas asmuo Kazlų Rūdos savivaldybės administracija tvirtino jog neturi teisinio suinteresuotumo byloje ir nurodė, kad daiktas – sandėli, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) , kad Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 4.69 str. 3d. draudimas įgyjamąja senatimi įgyti daiktą sietinas su jo priklausymu valstybei nuosavybės teise, o ne su šios teisės registracija, todėl nuosavybės teisių fakto buvimas ar nebuvimas gali būti įrodinėjamas nepaisant to ar daiktas yra ar ne registruotas valstybės vardu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad įgyjamąja senatimis negali būti įgyjama nuosavybės teisė į daiktus, kurie valstybei ar savivaldybei priklauso ne tik nuosavybės teise, bet ir kitu teisiniu pagrindu, kuris yra pakankamas pripažinti, kad valstybė ar savivaldybė turi daugiau teisių į daiktą <..> jeigu turtas sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, tai yra bendromis lėšomis ar darbu , jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021).

Pareiškėjai įrodinėja, kad pastatas pastatytas 1983 metais, tuo metu dar buvo kolūkiai, kurie nustojo egzistuoti 1989-1991 metais pradėjus žemės ūkio reformą po Nepriklausomybės atkūrimo. Be to SUA3 nuosavybės teisė į pastatą – fermą pripažinta Marijampolės rajono mero potvarkiu potvarkiu 2000-01-18 Nr. 28 ir tai taip pat leidžia vertinti jog ir pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , nes byloje yra duomenys jog pastatų kompleksas – fermos priklausė Antanavo Žemės ūkio bendrovei (ŽŪB), o pagal Žemės ūkio bendrovių įstatymą ŽŪB yra sudarius steigimo sandorį, fizinių ir juridinių asmenų įsteigta įmonė. ŽŪB buvo steigiamos įnešus pajinius įnašus. Pastatas – sandėlis yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, tai yra valstybei nuosavybės teise priklausančioje žemėje, todėl apie pastato – sandėlio nuosavybę, nesant kitų patikimų įrodymų teismas sprendžia vadovaudamasis CK 4.40 str. 1 d. nuostata, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso <..> ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai ir kiti nekilnojamieji daiktai (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1813-432/2020). Ta aplinkybė, kad valstybė ilgą laiką nesirūpina turtu nereiškia jog pasikeitė nuosavybės forma iš viešosios į privačią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

VĮ Registrų centras duomenimis iš viso nėra jokių duomenų (įrašų) apie nekilnojamąjį daiktą (duomenys neskelbtini) , daiktui tik suteiktas unikalus numeris, bet pats daiktas neidentifikuotas kaip sandėlis ar kitu pavadinimu, neįregistruotos daiktinės teisės į jį bei nėra jokių duomenų nei kada jis sukurtas, nei kitų (CPK 179 str. 3 d.). Kadastrinių matavimų byla parengta 2025 metais, tačiau, teismo vertinimu, jos nepakanka konstatuoti jog pareiškėjai pateikė įrodymus, atitinkančius CPK 531 str. 1 p. reikalavimus (išsamus daikto aprašymas, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą), nes vienais atvejais pareiškėjai aiškino pastatas į kurį jie pretenduoja yra priestatas, kitais atvejais aiškino kitas aplinkybes. Pagal byloje esančius duomenis labiau tikėtina jog esant tuometiniams kolūkiams buvo pastatytas ūkinių pastatų - dviejų tvartų kompleksas, bei buvo kitas statinys – „pašarinė“, tai yra statinys, kurio dvi sienos buvo sujungtos su tvartais, kitos dvi sienos atskiros, tokia išvada daroma atsižvelgiant į planą, kurį pateikė VĮ Registrų centras kartu su atsiliepimu bei SUA3 ir BAA1 aiškinimą. Pareiškėjų prašymu parengtoje kadastrinių matavimų byloje yra pastatas užfiksuotas nuotraukose, tačiau jose fiksuotas pastatas neatitinka pastatų situacijos kokia buvo 1995 m. ar 2004 m. ir yra neinformatyvios. Teismas sutinka, kad vienas pastatas – tvartas yra galimai nugriautas, tačiau nuotraukose fiksuotas pastatas yra vientisas ir atsižvelgiant į tai, kad pastatą kurį pareiškėjai nusipirko iš SUA3 ir SUA8, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , jie perstatė (deklaracija apie statybos užbaigimą 2023-10-30, duomenys iš VĮ registrų centras išrašo), pakito pastato dėl kurio pareikšti reikalavimai konfigūracija. Ši aplinkybė svarbi vertinant ar pastatas – sandėlis, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo pastatytas laikantis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statybos tvarkos galiojusios statinio pastatymo metu.

Pareiškėjai jokių duomenų jog statinys dėl kurio jie pareiškė reikalavimus pastatytas teisėtai, tai yra laikantis nustatytų reikalavimų nepateikė. Teismas vertina jog jeigu daikto statytojas būtų pastatą pastatęs laikantis nustatytos tvarkos į jį būtų įregistruota nuosavybės teisė statytojui pagal CK 4.47 str. 4 p. Pareiškėjai įrodinėja jog pastatas – sandėlis, pastatytas 1983 metais, tačiau įrodymų šiai aplinkybei nustatyti nepateikė. Kaip ir nepateikė įrodymų jog pastatas pastatytas laikantis statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nurodyti byloje dalyvaujančius asmenis ir jų procesinę padėtį yra pareiškėjų pareiga, teismas buvo nutartimi nustatęs terminą pareiškimo trūkumams šalinti, tačiau pareiškėjai byloje dalyvaujančiu asmeniu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos byloje dalyvaujančiu asmeniu nenurodė ir įrodymų jog pastatas pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus nepateikė ir aplinkybės, kad pastatas pastatytas pagal teisės aktų reikalavimus neįrodė (CPK 178 str., 185 str.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu statinys pastatytas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu bei, kad neteisėtas daikto sukūrimas negali suteikti nuosavybės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 33 p.).

Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisių pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 str. 1 d. reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287-706/2016).

Pareiškėjai neįrodinėjo jokių pastato – sandėlio statybos (pastatymo, sukūrimo) aplinkybių, neįrodinėjo dėl kokių aplinkybių kadastriniai matavimai atlikti, tai yra suformuota kadastrinių matavimų byla tik 2025 m. jeigu valdė nuo 2004 m. Nesant įrodymų jog sandėlio statybos procesas buvo teisėtas, atitiko teisės aktų reikalavimus, konstatuojama jog nėra nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto daikto valdymo, tai yra nėra visų būtinų sąlygų nustatytų CK 4.68-4.71 str. konstatuoti jog nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ėjai įgijo įgyjamosios senaties būdu ir pareiškėjų patikslintas pareiškimas atmetamas.

Teismas pasisako ir dėl pareiškėjų sąžiningumo, o būtent pareiškėjas PRS1 ne kartą keitė savo poziciją byloje ir faktines aplinkybes kiekvieną kartą aiškino skirtingai, neatskleidė visų bylos aplinkybių, o būtent dėl to, kad jis davė pinigus BAA1 pastatui pirkti nors jos jam buvo žinomos jau pradinio pareiškimo teikimo teismui metu, pripažinus BAA1 dalyvavimą privalomu buvo imtasi priemonių : pareiškėjų atstovas parašė prašymą 2026-05-22, DOK 18212 BAA1 vardu, buvo siunčiamas kitas asmuo, PRS1 teigimu, NBS2, kuriam šiuo metu yra parduotos UAB „Metalynas“ akcijos, nuvežti BAA1 minėtą prašymą ir tai leidžia vertinti jog nėra pagrindo konstatuoti pareiškįjų, ypač PRS1 sąžiningumo tiek dėl daikto valdymo, tiek dėl procesinio elgesio byloje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjų PRS1 ir PRS2 patikslinto pareiškimo dėl pripažinimo įgyjamosios senaties būdu nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – sandėlį, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 479.02 kv. m, adresas (duomenys neskelbtini), netenkinti (atmesti).

Priteisti iš pareiškėjų PRS1 , asmens kodas ,(duomenys neskelbtini) PRS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) 38,75 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, Valstybei, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 2222.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus