Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei IES1 ir jos atstovei advokatei Vilijai Kavaliauskienei

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 , institucijai teikiančiai išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje vaiko išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kito vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir išlaikymo įsiskolinimo abiem vaikams priteisimo bei atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalyje bendravimo tvarko pakeitimo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su abiem vaikais nustatymo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė IES1 (toliau ieškovė) patikslintu ieškiniu (toliau ir ieškiniu) prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo sprendimo 2025-04-28 civilinėje byloje Nr. e2YT-2574-1236/2025 (toliau ir Sprendimą) 4 ir 5 punktus ir padidinti Sprendimu priteistą išlaikymą dukrai BBA1 (toliau dukrai ir vaikui) ir nustatyti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330 EUR kas mėnuo nuo ieškinio pateikimo dienos iki dukros pilnametystės. Kitoje dalyje Sprendimą dėl išlaikymo palikti nepakeistą.

Taip pat prašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, o būtent nustatyti, kad atsakovas su dukra ir sūnum EAS2 (toliau sūnum ir vaiku) bendrauja nuotoliniu būdu (garso ir/ar vaizdo skambučiais) bet kokiomis technologinėmis priemonėmis kiekvieną šeštadienį 15-17 valandomis; nurodytu laiku ieškovė įsipareigoja užtikrinti technines galimybes , informacinių technologijų būdu tėvui bendrauti su vaikais, pasirūpina, kad vaikai būtų prie ekrano ir atsako atsakovui paskambinus, dalyvauja kad bendravimas tarp tėvo ir mažamečių vaikų vyktų sklandžiai , vaikams aiškina ir juos motyvuoja bendrauti; vaikų ar ieškovės ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties nesusiklosčius tėvo bendravimui su vaikais, šalys susitaria elektroniniu paštu ar SMS žinutėmis, kad bendravimas persikelia į kitą sutartą dieną, tomis pačiomis valandomis, tai yra persikelia į sekančios savaitės sekmadienio 15-17 val.; apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalys viena kirą informuoja nedelsiant elektroniniu paštu.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui periodinėmis išmokomis po 330 EUR kas mėnuo mokamomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę.

Be to prašo sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

Taip pat prašo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą vaikams, tai yra prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą dukrai laikotarpiu nuo 2023-12-15 iki 2024-12-15 3960 EUR bei priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui 50 EUR.

Ieškiniu ieškovė nurodo šias aplinkybes: 2025-04-28 Utenos apylinkės teisino sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2574-1236/2025, nutraukta santuoka (panaikintas santuokos įrašas), tarp IES1 ir ATS1 . Teismo sprendimas įsiteisėjęs. Teismo sprendimu BBA1 gimusiai (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas iš tėvo periodinėmis išmokomis mokamomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį (4 punktas sprendime), konkreti bendravimo tvarka su dukra nebuvo nustatyta, atsakovas su dukra bendrauja jam patogiu laiku iš anksto suderinus bendravimo laiką su motina (5 punktas sprendime). Nurodyti punktai keistini.

Priteistina išlaikymo skola IES1 laikotarpiu 2023-12-15-2024-12-15, nuo dukros BBA1 gimimo iki vienerių metų amžiaus, nes tuo laiku atsakovas nedirbo, neturėjo lėšų ir dukros neišlaikė. Ieškovė sutinka kad skola būtų mokama dalimis, sumokėta turi būti per 24 (dvidešimt keturis) mėnesius.

Po santuokos nutraukimo 2025-09-04 gimė šalių sūnus EAS2, civilinėje byloje nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, priteistinas išlaikymas, išlaikymo įsiskolinimas, nustatytina bendravimo tvarka. Nepilnamečio EAS2 mama, kreipiasi į teismą, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, nes, tai šiuo metu atitinka geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Sūnus nuo gimimo gyvena mamos auklėjamas, prižiūrimas ir ugdomas. EAS2 dėl amžiaus nėra išsakęs savo pasirinkimo, bet su tėvu gyventi jis negalėtų nes tai prieštarautų geriausiems nepilnamečio vaiko interesams: tėvas yra agresyvaus neprognozuojamos elgesio, linkęs smurtauti; tėvo ir sūnaus emocinis ryšys nesusiformavęs; tėvas nesidomi vaiko lavinimu, priežiūra, sveikatos priežiūra ir kt. Nepilnamečiui vaikui gyvenant su mama sudarytos tinkamos buities ir gyvenimo sąlygos. Nustačius nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su mama, bus geriausiai užtikrinti vaiko interesai. Vaiko mama tinkamai rūpinasi vaiku, užtikrina visus nepilnamečio vaiko poreikius, kuria šiltą ir artimą ryšį.

Tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvas, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Dėl to tėvams gyvenant skyrium, tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant lygiai taip pat, kaip ir tas tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas; vaikas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str. 1-3 d.).

Bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja. Tai yra būtina normaliam vaiko vystymuisi. Konkrečiu atveju, nei vienam iš vaikų nėra nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka. Šiuo metu yra kilęs ginčas, susiklostę konfliktiniai santykiai tarp skyrium gyvenančių nepilnamečių vaikų tėvų ir jis spręstinas CK 3. 175 straipsnio tvarka.

Konkrečiu atveju maksimalios tėvo bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatyti negalima, dėl tėvo agresyvaus ir neprognozuojamos elgesio tiek ieškovės, tiek nepilnamečių vaikų, kuriuos augina ieškovė atžvilgiu. Atsakovo vaikai yra mažamečiai, patys apsiginti ar kreiptis pagalbos negeba, emocinio ryšio su tėvu nėra, todėl galimas tik bendravimas nuotoliniu būdu.

Mažamečiai vaikai be kito suaugusiojo pagalbos bendrauti negebės, todėl ieškovė įsipareigoja tėvo su vaikais nuotolinį bendravimą užtikrinti, vaikus mokyti ir motyvuoti bendrauti su tėvu, tuo kuriant emocinį ryšį tarp tėvo ir vaikų. Mažametis EAS2 yra maitinamas krūtimi, todėl bendrauti kitokiu būdu negu nuotolinis bendravimas nėra galimybės. BBA1 neturi emocinio ryšio su tėvu, yra išgąsdinta tėvo netinkamo elgesio, todėl bendrauti kitokiu būdu negu nuotolinis bendravimas nėra galimybės. Ieškovė įsipareigoja prižiūrėti dukrą nuotolinio bendravimo metu kad tėvo ir dukros bendravimas vyktų abipusiai ir tuo pačiu, įsipareigoja pratinti sūnų prie nuotolinių bendravimų, rodyti sūnų laikant ant rankų ar kelių atsakovui, tikslu formuoti tėvo ir sūnaus tarpusavio ryšį. Atsižvelgiant į visa, kas aukščiau išdėstyta, siekiant apsaugoti mažamečių vaikų interesus ir atsakovo teises, ieškovė teismo prašo nustatyti tokią BBA1 ir EAS2 bendravimo tvarką su tėvu: atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nuotoliniu būdu (garso ir/ar vaizdo skambučiu), bet kokiomis technologinėmis priemonėmis, kiekvieną šeštadienį 15-17 valandomis;

nurodytu laiku ieškovė įsipareigoja užtikrinti technines galimybes, informacinių technologijų būdu, tėvui bendrauti su vaikais, pasirūpina kad dukra ir sūnus būtų prie ekrano ir atsako atsakovui paskambinus, dalyvauja kad bendravimas tarp tėvo ir mažamečių vaikų vyktų sklandžiai, vaikams aiškina ir juos motyvuoja bendrauti;

vaikų ar ieškovės ligos atveju, dėl kitos svarbios priežasties nesusiklosčius tėvo bendravimui su vaikais šalys susitaria elektroniniu paštu arba SMS žinutėmis, kad bendravimas persikelia į kitą sutartą dieną, tomis pačiomis valandomis, t. y. persikelia į sekančios savaitės sekmadienio 15-17 vai.; apie kontaktinių duomenų pasikeitimą šalys viena kitą informuoja nedelsiant elektroniniu paštu.

Nustačius šalių nepilnamečio vaiko EAS2 gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas (CK 3.200 str.). Dukrai BBA1 gimusiai (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymo dydis keistinas, didintinas, nes priteistos sumos nepakanka tenkinant kasdienius dūkios poreikius ir to ieškovė neįvertino 2025 metais nutraukiant santuoką. Santuokos nutraukimo momentu tikėjo, kad gali dukrą išlaikyti gaudama 200 Eur dydžio išlaikymą, tačiau pagyvenusi ištuokoje įsitikino kad tai neįmanoma, tuo labiau kad šeima po ištuokos nuomojasi gyvenamąjį būstą, kas ženkliai didina išlaikymo kaštus. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Ieškovė šiuo metu nedirba, oficialus statusas VSDFV(SODRA duomenų bazėje) - motina auginanti vaiką iki vienerių metų amžiaus. Šiai dienai ieškovės šeima pragyvena gaudama valstybės išmokas (apie tai duomenys pateikiami) ir išlaikymą nepilnamečiams vaikams.

Atsakovo pajamos ieškovei nėra žinomos. Atsakovas ieškovės žiniomis yra sveikas ir pilnai darbingas.

Vieno vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius ir tėvų turtines galimybes. Tačiau vaiko poreikių ir išlaidų, reikalingų jiems patenkinti, dydžio pagrįstumas gali būti nustatomas atsižvelgiant ne tik į pateiktus įrodymus, bet ir į visuotinai žinomas atitinkamų prekių ir paslaugų kainas, teismų praktiką. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientacinis kriterijus priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti yra minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydis atskaičius mokesčius (neto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje šiuo aspektu taip pat išaiškinta, kad bylose dėl vaiko išlaikymo, nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes, nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

levas (motina), įrodinėjantis didesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis).

Ieškovė reikalauja vienam vaikui išlaikyti 330 Eur sumos, atsižvelgusi į vieno vaiko poreikius, atsakovo sveikatos būklę ir galimybę dirbti užsitikrinant nuolatines pajamas pragyventi bei vaikams išlaikyti, iš prašomos priteisti piniginės sumos atimdama gaunamus vaiko pinigus, kurie valstybės skirti palengvinti motinos ir tėvo finansinę naštą išlaikant nepilnamečius vaikus.

Žemiau ieškovė pateikia apytikrę išlaidų sąmatą šalių vieno nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti:

5 | Privačios gydymo paslaugos (dantų taisymas, skiepai) | 30

6 | Mokymo priemonės, kanceliarinės priemonės, darželio mokestis | 90

11 | Laisvalaikis, pramogos savaitgaliais (filmai, atrakcionai ir k.t), gimtadieniai, atostogos | 100

| Taupymas (vasaros atostogoms, kitoms nenumatytoms išlaidoms) | 50

15 | Komunalinės paslaugos (gyvenamosios patalpos nuoma) | 106.66

17 | Transporto išlaidos (kuro išlaidos transportui iki ugdymo įstaigos) | 60

Pagal kasacinio teismo praktiką, turtinei padėčiai įvertinti svarbu irtai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Ieškovei, gyvenančiai su vaikais, tenka visa rūpinimosi jais našta, todėl atsakovas prie vaikų išlaikymo privalo prisidėti bent jau materialiai tinkamai.

Kasacinio teismo ne kartą yra pažymėta, kad išlaikymo teikimas periodinėmis išmokomis, lyginant su kitomis išlaikymo formomis (CK 3.196 str. 1 d.), geriausiai atitinka nepilnamečių vaikų interesus, todėl ir šioje byloje, ieškovės manymu, išlaikymas nepilnamečiams vaikams turėtų būti priteistinas periodinėmis išmokomis. Vadovaujantis įstatymu (CK 3. 208 str.), priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, o nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paprastai paskiriamas tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai. Ieškovė prašo ją skirti piniginių lėšų uzufruktore (valdytoja).

Šalių nepilnametis sūnus EAS2 kaip minėta gimė išsituokusiems tėvams. Tėvas gera valia sūnų išlaikė, mokėjo sūnui kiekvieną mėnesį gera valia 320 Eur. Kadangi prašome išlaikymo 330 Eur nuo sūnaus gimimo, tai skola yra 50 Eur (vaikui šiuo metu yra (duomenys neskelbtini)) ir ji priteistina iš atsakovo.

Priteistina išlaikymo skola IES1 laikotarpiu 2023-12-15-2024-12-15, nuo dukros BBA1 gimimo iki dukros vienerių metų amžiaus, nes tuo laiku atsakovas nedirbo, neturėjo lėšų ir dukros neišlaikė. Priteistina 3960 Eur suma (12 mėn. x 330 Eur). Nurodytu laikotarpiu dukrą BBA1 išlaikė viena mama, iš asmeninių lėšų gautų nėščiajai ir pagimdžiusiai motinai, skirtų motinai pragyventi.

Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė iš dalies, tai yra palaikė savo pateiktą pareiškimą raštu dėl ieškinio dalies atsisakymo ir paaiškino, kad jai žinomos dalies reikalavimų atsisakymo pasekmės, tai yra jog ji negalės prašyti priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimo už tą laikotarpį dėl kurio buvo pareiškusi reikalavimus ieškiniu nagrinėjamoje byloje ir atsisako reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tiek sūnui, tiek dukrai, kitus reikalavimus palaiko visiškai ir prašo juos tenkinti.

Ieškovė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama Marijampolės apylinkės teisme, paaiškino, kad nuomoja namą (duomenys neskelbtini), moka nuomos mokestį 500 eurų kas mėnuo, nuomos sutartis sudaryta metams su galimybe terminą pratęsti. Iš (duomenys neskelbtini) persikėlė į (duomenys neskelbtini), nes yra geresnės gyvenimo sąlygos.

Nesutinka, kad atsakovas iš esmės pakeitė gyvenimo būdą, nes jis kelis kartus jau buvo užsikodavęs ir „nulauždavo kodą“, atsakovas turi psichikos sveikatos sutrikimų, pripažintas recidyvistu, naudojo fizinį smurtą prieš ją ir jos nepilnamečius vaikus, kurių tėvu atsakovas nėra, todėl nesutinka jog būtų nustatytas atsakovo prašomas bendravimas su vaikais o juolab jos namuose, kuriuose gyvena ir kiti nepilnamečiai vaikai, kurie bijo atsakovo ir vengia su juo susitikti.

Dėl atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos ieškovė pasisakė jog jos galutinė pozicija yra tokia, ji sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais kol sūnui sueis dveji metai ryšio priemonėmis nuotoliniu būdu kiekvieną šeštadienį nuo 16 val. iki 17 val. (tame tarpe), o ji užtikrina jog tai galėtų vykti ir motyvuoja vaikus bendrauti su tėvu, jeigu bendravimas dėl svarbių priežasčių (ligos) neįvyksta jis persikelia į sekančios savaitės sekmadienį to nori, nes būna ir su kitais vaikais suplanavę savaitgalio užimtumą. Taip pat sutinka jog kontaktiniu būdu atsakovas su vaikais bendrauja vieną kartą per mėnesį, tai yra kiekvieno mėnesio 25 d. Kauno socialinių paslaugų centre, dalyvaujant socialiniam darbuotojui ir pagal galimybes psichologui, maždaug po valandą kiekvieną kartą. Kai sūnui sueis dveji metai sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais kas antrą šeštadienį nuo 15 val. iki 17 val. pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindamas į kiemą, neišvežant vaikų iš (duomenys neskelbtini), kad kilus poreikiui vaikai greitai galėtų grįžti į savo namus. Kai sūnui sukaks treji metai sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus penktadieniais 17 val. iš ugdymo įstaigos ar namų ir grąžindamas vaikus į namus (kiemą) sekmadieniais 15 valandą, sudarant jai galimybę 1 valandą bendrauti su vaikais ryšio priemonėmis. Sutinka, kad nuo tada kai sūnui sukaks treji metai atsakovas bendrautų su vaikais vasarą jo atostogų metu du kartus po dvi savaites nepertraukiamai, tai yra liepos ir rugpjūčio mėn., paliekant pirmą rugpjūčio savaitę jai, nes (duomenys neskelbtini) yra jos gimtadienis ir ji nori būti su vaikais. Sutinka, kad nuo tada kai sūnui sueis treji metai atsakovas bendrautų su vaikais vaikų gimtadienio dienomis, tėvo (atsakovo) gimtadienio dieną ir Tėvo dieną nuo 15 val. iki 18 val., neišsivežant vaikų iš (duomenys neskelbtini). Taip pat sutinka, kad atsakovas bendrautų su vaikais per Kalėdas, Velykas pasiimdamas vaikus kas antri metai pirmą švenčių dieną 18 val. ir grąžindamas vaikus antrą švenčių dieną 18 val. bei tokia pat tvarka bendraudamas su vaikais per Naujus metais tam panaudodamas vieną iš „tėvadienių“.

Tokia tvarka ir pereinamasis laikotarpis reikalingi, nes praėjo nedaug laiko nuo tada kai atsakovas nevartoja alkoholio, jis turi ir elgesio sutrikimų, todėl reikia laiko pažiūrėti kaip atsakovas elgiasi su vaikais, tai yra ar jis sugeba užtikrinti ir atliepti vaikų poreikius.

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad prašo pilnai patenkinti vienintelį ieškovės reikalavimą - reikalavimą nustatyti nepilnamečio EAS2, gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su vaiko mama IES1 . Dėl ieškovės reikalavimo nustatyti tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsakovas nurodo, kad ieškovės prašoma bendravimo tvarka kenkia vaikų ir atsakovo interesams. Visus kitus patikslinto ieškinio reikalavimus atsakovas prašo teismo atmesti.

Atsakovas mano, kad visi klausimai, susiję su dukros BBA1 išlaikymu, tėvo bendravimo su dukra tvarkos nustatymu, sutuoktinių skolos vienas kitam buvimu ar nebuvimu jau buvo išspręsti Utenos apylinkės teismo 2025-0428 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2574-1236/2025, teismui patvirtinus šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių. Šalys, tuo metu kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad neveda bendro ūkio nuo 2024 m. liepos mėnesio, teismui pateiktoje sutartyje aptarė nepilnametės dukters BBA1 išlaikymo bei kitus klausimus, susijusius su santuokos nutraukimu, nebuvo nurodyta, kad sutuoktiniai vienas kitam yra skolingi, nereiškė vienas kitam reikalavimų dėl sutuoktinio išlaikymo, sutarė, kad bendravimo tvarka su dukra nenustatoma, atsakovas su dukra bendrauja jam patogiu laiku iš anksto suderinus laiką su motina IES1, atsižvelgiant ir nepažeidžiant vaiko interesų.

Atsakovo nuomone, patikslintame ieškinyje ieškovė nenurodė kažkokių ypatingai padidėjusių, lyginant juos su 202504-28 (teismo sprendimo priėmimo data) buvusiais dukters poreikiais, kuriems naujai atsiradus šiuo metu būtų pagrindas pakeisti atsakovo dabar skiriamą 207 Eur išlaikymą dukrai, jį padidinant iki ieškovės reikalaujamų 330 Eur. Dukros poreikiai iš esmės nepadidėjo, teismo sprendimo priėmimo dieną dukrai buvo (duomenys neskelbtini), o šiuo metu dukrai yra (duomenys neskelbtini). Taip pat ieškovė nenurodė ir aplinkybės, susijusios su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu. Ta aplinkybė, kad ieškovė 2025-09-04 pagimdė šalių sūnų EAS2, kuriam išlaikyti atsakovas skiria kas mėnesį ne mažiau kaip po 330 Eur, ar tai, kad ieškovė išvykusi gyventi į (duomenys neskelbtini) nuomojasi būstą, neturėtų būti vertinama, kaip esmingai pabloginusi ieškovės turtinę padėtį, atsakovo pajamos taip pat nėra esmingai padidėjusios, jo vidutinis darbo užmokestis „į rankas“ sudaro apie 1018 Eur (5091,85/5mėn.=1018,37), papildomas uždarbis (duomenys neskelbtini) sudaro apie 230 Eur per mėnesį.

Faktiškai nuo tada, kai ieškovė su mažamečiais vaikais išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), jis su vaikais bendraudavo kas antrą sekmadienį nuvykdamas į (duomenys neskelbtini) ir būdamas ieškovės namuose po 2-3 val., dažnai jų bendravimą stebėdavo ieškovė. Toks bendravimo būdas jokios žalos mažamečiams vaikams nedarė, priešingai, vaikai jo laukdavo ir jo atvykimu džiaugdavosi. Galimai atsakovo bendravimas su vaikais kėlė tam tikrų nepatogumų ir pasipiktinimą atsakovu pačiai ieškovei, kuri privalėjo kas antrą sekmadienį su vaikais būti savo nuomojamame būste, leisti atsakovui jos bute išbūti po kelias valandas, tačiau svarbesni nei ieškovės yra vaikų interesai ir tėvo teisė ir pareiga bendrauti su vaikais.

Ieškovė melagingai teigia, kad atsakovas nesaikingai vartoja alkoholinius gėrimus ir būna agresyvus, kad nenustačius konkrečios bendravimo tvarkos tik nuotoliu su ieškovės priežiūra, ieškovė neturėtų galimybės užtikrinti vaikams saugios, nesmurtinės aplinkos tėvo su vaikais bendravimo laiku. Ieškovė teigia, kad negeba nurodyti visų smurto prieš ją ir vaikus atvejų, dėl incidentų gausos, teikia teismui rašytinius įrodymus (nuosprendį, teismo įsakymą), kad atsakovas smurtinio elgesio nekontroliuoja ir pagalbos nepriima. Tokie ieškovės teiginiai neturi pagrindo, kadangi atsakovas po to, kai buvo nutraukta šalių santuoka, yra pakeitęs savo elgesį ir gyvenimo būdą iš esmės. Atsakovas teismui jau yra pateikęs duomenis (kartu su atskiruoju skundu dėl teismo 2026-02-23 nutarties taikyti LAP) apie tai, kad šiuo metu jis visiškai nebevartoja alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų, nuo 2025-09-17 yra užsikodavęs 12-kai mėnesių (MB „Rytų klinika“ medicinos dokumentų išrašas), nuo 2025 m. spalio mėnesio dirba (duomenys neskelbtini), veda tvarkingą gyvenimo būdą, laikosi visų teismo pagal 2025-09-23 nuosprendį ir Probacijos tarnybos jam paskirtų reikalavimų, jo atžvilgiu nėra fiksuota intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimų, todėl atsakovas įsitikinęs, kad ieškovės nenoras, kad jis kas antrą savaitgalį bendrautų su mažamete dukra ir sūnumi kūdikiu „gyvai„ atvykdamas iš (duomenys neskelbtini) ir susitikdamas su vaikais jos namuose (duomenys neskelbtini), yra visiškai nepateisinamas ir negali būti teisinėmis priemonėmis ginamas. Nurodė, kad jis savanoriškai kas mėnesį moka sūnui EAS2, išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330 Eur, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Jo skaičiavimu, jis neturi įsiskolinimo ieškovei nei dėl dukters, nei dėl sūnaus išlaikymo.

Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą ir pasisakė, kad bendravimo tvarką su vaikais prašo nustatyti ne pagal jo atsiliepime nurodytą tvarką, o taip kaip nurodyta jo priešieškiniu. Sutiko, kad byla būtų nagrinėjama Marijampolės apylinkės teisme nors ieškovė šiuo metu ir gyvena (duomenys neskelbtini), nes mano jog ieškovė ir (duomenys neskelbtini) negyvens ilgai, todėl netikslinga bylos siųsti iš vieno teismo į kitą. Jis iš esmės neprieštarauja dėl trumpo pereinamojo laikotarpio nustatymo, tai yra kol sūnui sukaks vieneri metai bendraujant Kauno socialinių paslaugų centre, tačiau vėliau bendrauti su vaikais nori tiesiogiai tokiomis sąlygomis kokios nurodyto priešieškiniu, kurį palaiko pilnai. Atsakovas taip pat nurodė jog jam (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta dėl nemigos, nes jis negalėjo užmigti tuo laikotarpiu kai vyko skyrybų procesas, o dėl alkoholio vartojimo, tai ne tik jis jį vartodavo, bet ir ieškovė kai gyveno kartu, nesaikingai. Atsakovas pasisakė jog šiuo metu jam nereikalinga jokia terapija dėl psichikos sveikatos sutrikimų. Pasisakė, kad jis nežada vykti į komandiruotes užsienyje, todėl šiuo metu yra nemokamose atostogose, nes darbo Lietuvoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu neturi. Su vaikais kelis kartus ryšio priemonėmis pagal grafiką nebendravo gal keturis kartus dėl asmeninių priežasčių. Nesutinka, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka kaip išsakė ieškovė teismo posėdžio (2026-06-03) metu ir prašo nustatyti tokią tvarką kaip nurodyta priešieškiniu. Patvirtino, kad turi dar vieną nepilnametį vaiką, kuris gybena su savo mitina, sutiko, kad būtų tenkintas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina ir sutiko teikti išlaikymą vaikams periodinėmis išmokomis po 330 eurų.

Priešieškiniu atsakovas nurodo, kad po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus EAS2, kuris nuo gimimo gyvena kartu su ieškove.

Šiuo metu šalys gyvena skirtinguose miestuose - atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė savo gyvenamąją vietą kelis kartus pakeitė ir šiuo metu, nuo 2026-03-17, iš (duomenys neskelbtini) persikėlė gyventi į(duomenys neskelbtini).

Atsakovui (ieškovui pagal priešieškinį) nėra įmanoma realiai ir „gyvai“ bendrauti su abiem vaikais, juos aplankyti ieškovės namuose ar vaikus išsivežti pas save, kadangi ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį) neleidžia atsakovui tiesiogiai „gyvai“ susitikti su vaikais jos namuose (nei viešoje vietoje), o atsakovui leidžia pamatyti vaikus ir su jais pabendrauti tik nuotoliniu būdu, atsakovui prisijungiant per elektroninių ryšių priemones, neleidžia parsivežti dukros į jo gyvenamąją vietą su nakvynėmis pas atsakovą (sūnus yra kūdikystės amžiaus, šiuo metu maitinamas motinos pienu, todėl atsakovas jo parsivežti namo negali dėl objektyvių priežasčių). Toks ieškovės elgesys, visiškai draudžiant atsakovui „gyvai“ pasimatyti su vaikais, neatitinka geriausių vaiko interesų bei aktualios teismų praktikos. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad jam nepavyksta taikiai susitarti su ieškove dėl bendravimo su vaikais tvarkos, prašo teismo nustatyti šią tvarką. Atsakovas, prašydamas teismo nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, orientuojasi į maksimalų laiko, kurį vaikai praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą.

Pakeisti 2025-04-28 Utenos apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-2574-1236/2025 patvirtintos Sutarties 5 punktą bei nustatyti tokią atsakovo ATS1 bendravimo su nepilnamete dukra BBA1, gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su dukra nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai arba iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 2) nelyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per šv. Kalėdas, pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną 19.00 val. Lyginiais metais šv. Kalėdų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 3) lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra Naujųjų Metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d., pasiimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos laikotarpiu 16.30 - 17.00 val. ir grąžindamas dukrą į jos buvimo/gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19.00 val. Nelyginiais metais Naujuosius metus dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 4) lyginiais metais tėvas bendrauja su dukra per šv. Velykas, pasiimdama dukrą iš jos gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžindamas į jos gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 19.00 val. Nelyginiais metais šv. Velykų visas šventines dienas dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 5) motina bendrauja su dukra pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, motina su dukra bendrauja pasiimdama dukrą iš jos buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindama ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos

val.; 6) tėvas bendrauja su dukra pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, tėvas su dukra bendrauja pasiimdamas dukrą iš jos buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas ją į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; 7) tėvas 2 (du) kartus per metus po 14 dienų atostogauja su dukra jos atostogų metu, apie bendravimo datą pranešdamas dukros motinai ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites; 8) lyginiais metais per dukros gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), su dukra bendrauja tėvas, o nelyginiais metais per dukros gimimo dieną su dukra bendrauja motina; 9) motina bendrauja su dukra savo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, o tėvas bendrauja su dukra savo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, jeigu tėvui paskirtas „tėvadienis“, jis bendrauja su dukra, paimdamas ją „tėvadienio“ išvakarėse iš vaiko buvimo/gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą „tėvadienio“ dieną 19,00 val., „mamadienius“ dukra praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 10) vieno iš tėvų bendravimo metu šis iš tėvų privalo užtikrinti galimybę susisiekti su vaiku telefonu ar kitomis visiems prieinamomis ryšio priemonėmis tiek kartų, kiek vaikas pageidauja, atsižvelgiant į vaiko interesus, mokymosi ir poilsio režimą, tačiau ne vėliau kaip iki 20 EAS2, gim. (duomenys neskelbtini) , sueis vieneri metai, tai yra, iki (duomenys neskelbtini), nustatyti, kad tėvas bendrauja su sūnumi vaiko gyvenamojoje vietoje nelyginių savaičių savaitgaliais - penktadienį nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir sekmadienį nuo 18.00 val. iki 19.00 val., per šv. Velykas - pirmąją šv. Velykų dieną nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir antrąją šv. Velykų dieną nuo 18.00 val. iki 19.00 val., pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10.00 val. iki 11.00 val. ir tos pačios dienos vakare nuo 18.00 val. iki 19.00 val. Kai sūnui EAS2 sukaks vieneri metai, nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu sūnumi EAS2, gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią: 1) tėvas bendrauja su sūnumi nelyginių savaičių savaitgaliais nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 19.00 val., paimant vaiką iš ugdymo įstaigos pasibaigus ugdymo veiklai arba iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant vaiką į vaiko gyvenamąją vietą; 2) nelyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per šv. Kalėdas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. šv. Kūčių dieną ir grąžindamas į jo gyvenamąją vietą antrąją šv. Kalėdų dieną 19.00 val. Lyginiais metais šv. Kalėdų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 3) lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi Naujųjų Metų išvakarėse, t. y. gruodžio 31 d., pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos laikotarpiu 16.30 - 17.00 val. ir grąžindamas sūnų į jo buvimo/gyvenamąją vietą sausio 1 d. 19val. Nelyginiais metais Naujuosius metus sūnus praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 4) lyginiais metais tėvas bendrauja su sūnumi per šv. Velykas, pasiimdamas sūnų iš jo gyvenamosios vietos 10.00 val. pirmąją šv. Velykų dieną ir grąžindama į jo gyvenamąją vietą antrąją šv. Velykų dieną 19.00 val. Nelyginiais metais šv. Velykų visas šventines dienas sūnus praleidžia su motina tokiomis pat sąlygomis; 5) motina bendrauja su sūnumi pirmąjį gegužės mėnesio sekmadienį (Motinos dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, motina su sūnumi bendrauja pasiimdama sūnų iš jo buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10val. ir grąžindama jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; 6) tėvas bendrauja su sūnumi pirmąjį birželio sekmadienį (Tėvo dieną), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo. Jei ta diena nepatenka į bendravimo savaitę, tėvas su sūnumi bendrauj a pasiimdamas sūnų iš j o buvimo/gyvenamosios vietos sekmadienį 10.00 val. ir grąžindamas jį į gyvenamąją vietą tos pačios dienos 19.00 val.; 7) tėvas 2 (du) kartus per metus po 14 dienų atostogauja su sūnumi jo atostogų metu, apie bendravimo datą pranešdamas sūnaus motinai ne vėliau kaip prieš 2 (dvi) savaites; 8) lyginiais metais per sūnaus gimimo dieną, (duomenys neskelbtini), su sūnumi bendrauja tėvas, o nelyginiais metais per sūnaus gimimo dieną su sūnumi bendrauja motina; 9) motina bendrauja su sūnumi savo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, o tėvas bendrauja su sūnumi savo gimimo dieną -(duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo bendravimo tvarkos eiliškumo, jeigu tėvui paskirtas „tėvadienis“, jis bendrauja su sūnumi, paimdamas jį „tėvadienio“ išvakarėse iš vaiko buvimo/gyvenamosios vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžindamas į vaiko gyvenamąją vietą „tėvadienio“ dieną 19.00 val., „mamadienius

(duomenys neskelbtini) Institucija pateikė išvadą byloje, kad atsakovo priešieškinio reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintini atsižvelgiant į geriausius vaikų interesus, pasisakė, kad yra duomenų jog anksčiau tiek ieškovė, tiek atsakovas vartojo alkoholį. Bendravimas su vaikais ieškovės namuose turi būti koreguojamas, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra vartojęs smurtą ir ieškovės vaikai (bet ne atsakovo) jo bijo. Teikiant išvadą dėl ieškovės reikalavimų institucija nurodė, kad SPIS duomenimis buvo registruoti 9 galimi vaiko teisių pažeidimai (2024-08-31, 2024-11-07 tėvui esant neblaiviam ). Teikti duomenys, kad atsakovas gyvena su savo motina jos dviejų kambarių bute, kuriame yra visi patogumai, atskiro kambario vaikams nėra, lovelė yra svetainėje, yra žaislų, vaikiškų knygučių. Planuojama pirkti lovą dukrai jei bus nustatytas bendravimas tėvo su nakvyne. Nurodoma jog gyventojų registro duomenimis atsakovas turi dar vieną išlaikytinį. Teikta išvada, kad sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka jo interesus. Pasisakoma jog prašomo priteisti išlaikymo dydis atitinka vaikų interesus.

2026 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu institucijos atstovė teikė galutinę išvadą ir palaikė raštu pateiktą išvadą dalyje gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo bei pasisakė, kad dalyje bendravimo tvarkos nustatymo mano jog ieškovės siūloma teismo posėdžio metu nustatyti vaikų bendravimo tvarka su tėvu atitinka geriausius vaikų interesus ir ji turėtų būti tokia nustatyta, kadangi atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra palanki vaikams, o galimai pačiam atsakovui palanki, atkreipė dėmesį jog atsakovo elgesys nėra nuoseklus ir aiškus, nes vienu metu jis teigia jog galimai vyks į užsienį dirbti, kitu metu teigia jog nevyks. Ieškovės prašomas pereinamasis laikotarpis taip pat atitinka vaikų interesus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo emocinis ryšys su sūnum nesusiformavęs, o su dukra nusilpęs ir jam atkurti reikia laiko.

Motyvuojamoji dalis

K o n s t a t u o j a:

Ieškinys tenkinamas dalinai.

Priešieškinis tenkinamas dalinai.

Byloje sprendžiami ieškiniu ir priešieškiniu pareikšti reikalavimai dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje dukros išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo, ieškiniu) ir bendravimo tvarkos nustatymo (ieškiniu ir priešieškiniu) bei dėl sūnaus, gimusio jau po santuokos nutraukimo gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo (ieškiniu) ir bendravimo tvarkos nustatymo (ieškiniu ir priešieškiniu).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK ) 3.53 str. 3 d. nuostata leidžia, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų dalyje vaikų išlaikymo, bendravimo tvarkos pakeitimo ir šie klausimai sprendžiami teismo sprendimu.

Šiuo metu abu vaikai nepilnamečiai, sūnus gimė jau po santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi jokie klausimai, susiję su juo, nebuvo sprendžiami.

Dėl faktinių aplinkybių, susijusių su šalių reikalavimais ir dėl teisinių argumentų dėl kiekvieno reikalavimo, teismas dėl abiejų vaikų pasisakys bendrai.

Ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečių vaikų BBA1, gimusios (duomenys neskelbtini) ir EAS2, gimusio (duomenys neskelbtini) , tėvai, jų santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Utenos apylinkės teismo sprendimu 2025-04-28 (byla Nr. e2YT-2574-1236/2025) ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau Sutartis). Teismo sprendimas įsiteisėjęs ir įgijęs privalomą galią (CPK 18 str.). Ieškovė turi dar keturis nepilnamečius vaikus, kurių tėvu atsakovas nėra. Vienas jų gyvena su savo tėvu. EAS2 gimė po santuokos nutraukimo todėl Sutartyje klausimas susiję su juo nebuvo sprendžiami.

Teismas pasisako tik dėl šiai bylai aktualių Sutarties sąlygų, o būtent dėl išlaikymo (nustatytas, kad atsakovas teikia išlaikymą BBA1 periodinėmis išmokomis po 200 EUR nuo pareiškimo teismui padavimo dienos iki pilnametystės, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšas uzufrukto teise valdo motina – 4 sąlyga) gyvenamosios vietos nustatymo (nustatyta su motina – 3 sąlyga), bendravimo tvarkos (konkreti tvarka nenustatyta, pasisakyta, kad atsakovas su dukra bendrauja jam patogiu laiku iš anksto suderinus laiką su motina ir nepažeidžiant vaiko interesų – 5 sąlyga).

Turto priklausančio bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe nesidalino, nurodė jog kilnojamąjį turtą pasidalino gera valia (10 sąlyga).

Reikalavimai pareikšti dėl Sutarties 4 ir 5 sąlygos pakeitimo, tai yra išlaikymo padidinimo ir konkrečios bendravimo tvarkos nustatymo.

Nagrinėjamos civilinės bylos iškėlimo metu ieškovė nuomojosi butą (duomenys neskelbtini), dukra lankė darželį (duomenys neskelbtini), mokėjo vidutiniškai 38 EUR mėnesiui, teismo sprendimo priėmimo metu nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus duomenis buitis tvarkinga ir tinkamos sąlygos vaikams, nuo 2026-03-31 deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Sutinkant tiek ieškovei, tiek atsakovui byla nebuvo perduota kitam teismui, nes jos iškėlimo metu byla buvo teisminga Marijampolės apylinkės teismui (CPK 29 str. 4 d.).

Ieškovė nedirba, yra vaiko auginimo atostogose, atsakovas dirba. Ginčo dėl išlaikymo dydžio nėra, todėl teismas detaliai dėl pateiktų įrodymų, susijusių su turtine padėtimi neišvardina.

Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo ir teismas šį atsisakymą priima.

Byloje pateikti įrodymai, kad atsakovas yra teistas Utenos apylinkės teismo nuosprendžiu 2025-09-23 (byla Nr. 1-355-1234/25) pagal BK 140 str. 3 d. bei pripažintas kaltu ir pripažintas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), nuosprendyje pasisakyta, kad atsakovas panaudojo fizinį smurtą prieš šeimos narį (nepilnametį ieškovės sūnų, kuris nėra atsakovo sūnus) bei, kad atsakovas nuo 2025-01-29 iki 2025-02-14 gydytas (duomenys neskelbtini).

Taip pat yra to paties teismo baudžiamasis įsakymas 2024-11-25 (byla e1-664-1050/24), kuriuo atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 2 d. dėl fizinio smurto naudojimo prieš sutuoktinę (ieškovę).

Taip pat atsakovui tris kartus taikyti apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderiai (2025-06-27, 2024-12-29, 2023-08-11).

Byloje yra duomenys (šeimos pagalbos centro), kad atsakovas bendradarbiauja su socialine darbuotoja ir psichiatru, nuo 2025 m. rugsėjo mėn. gydytojo sprendimu medikamentinis gydymas nutrauktas, nuosekliai ir reguliariai lankosi priklausomybės specialistės konsultacijose, atsakovo gyvenamojoje vietoje yra švaru, tvarkinga, yra reikalingi baldai ir daiktai vaikams.

Dėl gyvenamosios vietos

Nepilnametės bylos šalių dukros gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove (motina) įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis (toliau sutartis)ir šios sąlygos nei ieškovė, nei atsakovas neprašo keisti, todėl teismas konstatuoja jog dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu yra nustatyta su motina ir faktiškai dukra gyvena su motina.

Ieškovė ginčo šalių nepilnamečio sūnaus, gimusio jau po santuokos nutraukimo, gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja (ieškove), atsakovas su tuo sutinka, institucija taip pat teikia išvadą jog gyvenimo sąlygos yra tinkamos ir pasisako jog gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko interesus. Vaikas nebuvo išklausytas, nes dėl amžiaus (neturi vienerių metų) negeba suformuluoti nuomonės.

Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.155 str. Tėvai turi vienodas teises ir pareigas vaikų atžvilgiu, nežiūrint to su kuriuo iš tėvų gyvena vaikas, tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.). Vaikas turi teisę gyventi su tėvais, būti jų auklėjamas ir išlaikomas, bendrauti su tėvais ir giminaičiais jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.161 str. 3 d.). Tėvai gyvenantys skyrium turi visus klausimus spręsti susijusius su vaikais tarpusavio susitarimu, o nesusitarus jų ginčą sprendžia teismas (CK 3.165 str. 3 d.).

CK 3.169 str. 1 d. nustato kad tėvams gyvenant skyrium, vaikų gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antra dalis reglamentuoja, kad kilus ginčui, gyvenamąją vietą nustato teismas.

EAS2 yra mažametis, maitinamas motinos pienu, sąlygos jam gyventi su motina yra tinkamos, nesant ginčo ir nustačius, kad tai geriausia atitinka vaiko interesus, jo gyvenamoji vieta nustatoma su motina (ieškove).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams

Išlaikymą vaikams turi teikti abu tėvai proporcingai vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, išlaikymas turi būti tokio dydžio jog užtikrintų būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.192 str. 2d., 3 d. ).

Tėvams nesusitariant dėl išlaikymo dydžio ir formos ar vienam jų nevykdant pareigos išlaikyti vaikus, išlaikymas nustatomas teismo sprendimu (CK 3.194 str.).

Nutraukdamos santuoką ginčo šalys buvo susitarė Sutartimi, kad tėvas teikia dukrai išlaikymą po 200 EUR kas mėnuo iki pilnametystės.

Ieškovė 2026-02-17pateikį ieškinį dėl išlaikymo dydžio dukrai pakeitimo (padidinimo) ir išlaikymo sūnui, gimusiam po santuokos nutraukimo, priteisimo periodinėmis išmokomis kiekvienam po 330 EUR kas mėnuo. Poreikį keisti išlaikymą dukrai grindžia tuo jog po santuokos nutraukimo padidėjo jos poreikiai, pasisako jog tuo metu kai buvo nutraukiama santuoka, situacija buvo sunki, nes dėl atsakovo smurto vartojimo, ji kurį laiką gyveno krizių centre ir siekė kuo greičiau nutraukti santuoką, todėl detaliai neskaičiavo dukros poreikių ir sutiko su 200 EUR suma.

Atsakovas atsiliepimu iš esmės sutiko tik su ieškovės reikalavimu sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, teigė jog dukros poreikiai nepasikeitė. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko teikti abiem vaikams išlaikymą periodinėmis išmokomis po 330 EUR kas mėnuo , nurodydamas jog tokio dydžio išlaikymą jau ir teikia.

CK 3.201 str. 1 d reglamentuoja, kad teismas gali <..> padidinti arba sumažinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Kasacinio teismo yra suformuota teismų praktika jog išlaikymo dydis gali būti keičiamas ne tik iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai, bet ir iš esmės pasikeitus vaiko poreikiams.

Ieškovė įrodinėja dukros poreikių pasikeitimą – padidėjimą.

Teismas visus ginčus, susijusius su nepilnamečiais vaikais sprendžia prioritetiniais laikydamas vaiko interesus ir visos abejonės jeigu tokios kyla vertinamos vaikų naudai (CK 3.3 str., CPK 376 str.).

Atsakovas dirba ir jo pajamos bendros yra didesnės nei minimali mėnesio alga (MMA), ieškovė nedirba yra vaiko auginimo atostogose, jos pajamos susideda iš pinigų gaunamų už vaikus. Pagal suformuotą Kasacinio teismo praktiką orientacinis dydis yra MMA vienam asmeniui, kuri nuo 2026-01-01 yra 1153 EUR. Nors po sprendimo kuriuo buvo nutraukta santuoka ir patvirtinta Sutartis praėjo nedaug laiko, teismas sutinka, kad vaiko poreikiai, jam augant, padidėjo ir didėja, taip pat didėja maisto produktų ir paslaugų kainos, atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovės reikalavimus šioje dalyje pripažino (CPK 140 str. 2 d.) ir teismas vertina, kad dėl dukros išlaikymo aplinkybės pasikeitė iš esmės ir keičia santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygą dalyje dėl išlaikymo dukrai padidinimo nuo 200 EUR iki 330 EUR nuo teismo sprendimo priėmimo dienos kas mėnuo iki dukros pilnametystės (CK 3.53 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo EAS2 priteisimo periodinėmis išmokomis po 330 EUR kas mėnuo bylos nagrinėjimo pabaigoje ginčo neliko, atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu sutinka, faktiškai teikia tokio dydžio išlaikymą ir teismas vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, atsakovui pripažinus ieškinį šioje dalyje (CPK 140 str. 2 d.,376 str., CK 3.3 str., 194 str., 3.196 str.), priteisia išlaikymą sūnui EAS2 periodinėmis išmokomis po 330 EUR kas mėnuo, nustato jog jis indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.) bei nustato, kad išlaikymą vaiko interesais valdo (naudoja) uzufrukto teise ieškovė .

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Ieškovė raštu atsisakė reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą sūnui 50 EUR dukrai 3960 EUR, dukrai už laikotarpį nuo 2023-12-15 iki 2024-12-15. Šį savo atsisakymą patvirtino žodžiu teismo posėdžio metu, teismui išaiškinus ieškinio atsisakymo pasekmes.

Atsakovas ir institucija neprieštaravo, kad būtų priimtas ieškinio šioje dalyje atsisakymas ir byla nutraukta.

Teismas priima ieškovės atsisakymą ieškinio dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams iš atsakovo priteisimo, nes tokią teisę ieškovė turi (CPK 140 str. 1 d.), teismas nenustatė jog toks atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešam interesui bei to, kad toks atsisakymas pažeidžia vaikų interesus ir priėmus atsisakymą dalies ieškinio (dėl įsiskolinimo), byla šioje dalyje nutraukiama (CPK 42 str., 2 d., 293str. 4 p.).

Teismas ieškovei ieškinio dalies atsisakymo pasekmes numatytas CPK 294 str. 2 d., kad dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už laikotarpį dėl kurio buvo pareiškusi ieškinį nagrinėjamoje byloje, iš naujo negalės kreiptis, išaiškino teismo posėdžio metu.

Dėl bendravimo tvarkos

Abi šalys prašo nustatyti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaikais, tai yra prašo pakeisti Sutarties sąlygą dėl bendravimo su dukra, kuria konkreti bendravimo tvarka nebuvo nustatyta ir nustatyti atsakovo bendravimo ir dalyvavimo auklėjant (toliau bendravimo) tvarką tiek su dukra, tiek su sūnum.

Bylos nagrinėjimo metu šalys bandė ieškoti kompromiso ir darė tam tikras nuolaidas, o būtent ieškovė iš esmės sutiko, kad atsakovas bendrautų su vaikais ne tik technologijų pagalba, bet ir fiziškai (‚gyvai“) pereinamuoju laikotarpiu dalyvaujant Kauno socialinių paslaugų centro socialiniam darbuotojui ir pagal galimybes psichologui, po pereinamojo laikotarpio - ir be jų, tačiau nesutiko jog atsakovas bendrautų su vaikais jos namuose, tačiau sutiko, kad atsakovas pasiimtų vaikus iš jos kiemo. Ieškovė laikėsi pozicijos jog atsakovas neįrodė savo elgesio pasikeitimo, nes po jo smurto naudojimo, girtavimo ir psichikos sveikatos sutrikimo praėjo dar nedaug laiko ir vertina jog atsakovas gali pradėti netinkamai elgtis. Todėl prašė nenustatyti tokio maksimalaus bendravimo kaip atsakovas nurodo priešieškiniu. Nurodė jog ketina sūnų motinos pienu maitinti iki jam sukaks dveji metai ir tokios trukmės prašė nustatyti pereinamąjį laikotarpį. Galutinai palaikį savo poziciją išdėstytą teismo posėdžio metu (2026-06-03) dėl bendravimo tvarkos vaikų su atsakovu ir tokią tvarką prašė nustatyti.

Atsakovas nesutiko su tokios trukmės pereinamuoju laikotarpiu ir prašė jį nustatyti kol sūnui sukaks vieneri metai amžiaus, neprieštaravo pereinamuoju laikotarpiu jo prašomos trukmės bendrauti su vaikais dalyvaujant Kauno socialinių paslaugų centro specialistams bei prašė, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, nustatyti tokią bendravimo tvarką kaip jis suformulavęs priešieškiniu. Nurodė, kad jis padėjo auginti ieškovei jos vaikus ir įgūdžius kaip elgtis su vaikais taip pat ir mažamečiais turi. Pasisakė jog savo elgesį pakeitė visiškai, yra atlikęs bausmę, įpareigojimus taip pat baigė vykdyti, psichikos sveikata pasitaisė, yra „užsikodavęs“ dėl alkoholio vartojimo ir jo nevartoja, neketina išvykti dirbti į užsienį, nesutinka, kad būtų nustatyta tokia bendravimo tvarka kaip prašo ieškovė žodžiu teismo posėdžio metu (2026-06-03).

CK 3.155 str. 2 d. nustatytas tėvų valdžios turinys ir tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas vaikams visapusiškai ir harmoningai vystytis. Tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios nesvarbu su kuriuo iš tėvų nustatyta vaikų gyvenamoji vietą, abiejų tėvų pareigos ir teisės išlieka vienodos (CK 3.156 str. ) Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 str. 1 d.), Tėvai negali savo valdžios naudoti priešingai vaikų interesams, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą atsako tiek tėvas, tiek motina (CK 3.159 str. 2 d., 3 d.). Vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulė, CK 3.161 str.).

Vaiko šeima, visų pirma, yra jo tėvai, nepriklausomai nuo jų tarpusavio santykio kvalifikavimo (sutuoktiniai, buvę sutuoktiniai, partneriai, atskirai gyvenantys asmenys ir pan.). Tėvai turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis atlikti savo pareigas – dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.165 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus pirmiausia tarpusavio sutarimu. Jeigu tėvai nesusitaria dėl klausimų, susijusių su vaiko auklėjimu, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kasacinis teismas taip yra išaiškinęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan., todėl teismas, vertindamas vaiko norus, turi siekti atskleisti vieną ar kitą norą lemiančius veiksnius, kurie gali turėti esminę reikšmę ir nustatant bendravimo su vaiku tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. (duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 23 punktas).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams (tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam) randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

CK 3.170 str. 1 d. nustatyta, kad tėvas ar motina negyvenantys kartu su vaiku turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio antroje dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvams dėl to nesusitariant bendravimo tvarką nustato teismas CK 3.170 str. 3 d.). Tas iš tėvų su kuriuo gyvena vaikai turi nekliudyti kita iš tėvų bendrauti su vaiku (CK 3.170 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra suformavęs Teismų praktiką, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais ir, kad tėvų negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku yra asmeninio pobūdžio, kurią įgyvendinti galima kai kitas iš tėvų nekliudo tokiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus, kad tėvai turi bendradarbiauti siekiant jog vaikas galėtų tinkamai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriais nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-969/2020).

CK 3.175 str. 1 d. nustato, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo gali kreiptis vaiko tėvas ar motina, vaikų globėjai ar rūpintojai. To paties straipsnio 2 (antra) dalis reglamentuoja, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet jeigu nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Taigi bendravimo tvarką teismas nustatinėja derindamas vaikų tėvų (motinos ir tėvo) interesus, laikydamas vaikų interesus prioritetiniais, vadovaudamasis, minėtomis anksčiau civilinio kodekso trečios knygos nuostatomis, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu (CK 1.5 str., 3.3 str., CPK 376 str., 3.175 str. 2 d.).

Nustatant bendravimo tvarką teismas atsižvelgia į tai, kad abu ginčo šalių vaikai yra mažamečiai, sūnus yra kūdikis neturintis net metų amžiaus, dukra yra (duomenys neskelbtini) (gimusi (duomenys neskelbtini) ). Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebuvo nustatyta konkreti bendravimo tvarka ir tai reiškia jog ginčas tarp šalių dėl bendravimo su vaikais atsirado jau po santuokos nutraukimo. Ieškovė ir atsakovas neneigė jog kurį laiką atsakovas su vaikais bendravo, atvykdamas į ieškovės namus bendru sutarimu, tačiau vėliau jiems nepavykdavo susitarti ir teismas vertina, kad bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarkos (toliau bendravimo tvarkos) nustatymas atitinka tiek ginčo šalių, tiek vaikų interesus.

Kaip minėta minimali bendravimo tvarka nustatoma jeigu bylos duomenys patvirtina jog maksimalus bendravimas kelia grėsmę vaiko interesams, jo saugumui sveikatai,

Šioje byloje yra duomenys jog atsakovas yra teistas ir pripažintas recidyvistu dėl smurto artimoje aplinkoje vartojimo prieš ieškovę ir jos vaikus, tačiau ne tuos dėl kurių pareikšti reikalavimai, tai yra ne prieš atsakovo vaikus. Atsakovui nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra valdoma, atsakovas deda pastangas pakeisti gyvenimo būdą, lanko psichologo konsultacijas, yra užsikodavęs, dirba dvejuose darbovietėse ir byloje nėra duomenų, kad šiuo metu atsakovas daro teisės pažeidimus ar netinkamai elgiasi. Institucija taip pat išvadoje nenurodo jog reikalinga nustatyti minimalų atsakovo bendravimą su vaikais.

Atsakovas prašo nustatyti labai platų jo bendravimą su vaikais, ieškovė ieškiniu prašė nustatyti labai siaurą tėvo bendravimo su vaikais tvarką ir vien tik nuotoliniu būdu. Teismo posėdžio metu ieškovė savo poziciją iš dalies pakeitė ir išvardino bendravimo tvarką kokią prašo nustatyti tiek pereinamuoju laikotarpiu tiek po jo atsakovui su vaikais bendraujant kontaktiniu būdu (juos pasiimant). Abi šalys sutinka, kad reikia pereinamojo laikotarpio, tačiau nesutinka dėl jo trukmės.

Teismas tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus tenkina dalinai, atsižvelgdamas pirmiausia į mažamečių vaikų interesus (CPK 376 str., CK 3.3 str.).

Vaikai faktiškai gyvena su motina ir dukros gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatyta su motina (Utenos teismo), o sūnaus – nustatoma su motina šiuo teismo sprendimu. Kartu su ieškove gyvena ir kiti jos nepilnamečiai vaikai, tame tarpe ir tie kurių atžvilgiu atsakovas vartojo fizinį smurtą, ieškovė nurodė jog vaikai (ieškovės) atsakovo bijo ir teismas šią aplinkybę laiko nustatyta, nes atsakovas neįrodinėjo priešingai ir nenustato atsakovo bendravimo su vaikais ieškovės namuose net ir kieme kaip teismo posėdžio metu prašė atsakovas, tai yra atsakovas galės vaikus pasiimti iš jų kiemo, tačiau tokios tvarkos, kad jis su vaikais galės bendrauti kieme valandą ar dvi teismas nenustato.

Ieškovė ieškiniu prašo nustatyti atsakovo bendravimo tvarką su vaikais tik technologinių ryšių pagalba. Paskutinio teismo posėdžio metu ieškovė keitė savo poziciją ir sutiko, kad atsakovas bendrautų su vaikais ir tiesiogiai pradžioje dalyvaujant specialistams iki sūnui sukaks dveji metai, po to iki sūnui sukaks treji metai tiesiogiai be nakvynės ir be specialistų dalyvavimo ir dar vėliau su nakvyne ir ilgesniais laikotarpiais.

Atsakovo galutinė pozicija buvo ta jog jis bendravimo tvarką prašė nustatyti tokią kokia suformuluota priešieškiniu.

Institucija teikė išvadą, kad vaikų geriausius interesus atitinka bendravimo tvarka ta kokią prašė nustatyti ieškovė paskutinio teismo posėdžio metu.

Bylos nagrinėjimo pabaigoje abi šalys sutiko dėl pereinamojo laikotarpio reikalingumo, tik nesutiko dėl jo trukmės. Teismo vertinimu prašomas nustatyti pereinamasis laikotarpis atsakovo – iki sūnui sukaks vieneri metai neatitinka vaikų interesų ir protingumo bei teisingumo principo (CK 1.5 str.), kadangi vaikui 1 metai sukaks (duomenys neskelbtini) ir pereinamasis laikotarpis gali pasibaigti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškovės prašomas nustatyti laikotarpis – iki sūnui sukaks dveji metai, atitinka vaikų ir pačių tėvų interesus, nes per šį laikotarpį susinormalizuos tėvų santykiai, kurie šiuo metu yra gana konfliktiški atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo pripažintas kaltu dėl fizinio smurto kitų ieškovės nepilnamečių vaikų atžvilgiu, bus aišku ar atsakovo apsisprendimas nevartoti alkoholio yra ilgalaikis taip pat bus atkurti tėvo santykiai su dukra ir susiformuos emociniai ryšiai tarp tėvo ir sūnaus, kadangi pereinamuoju laikotarpiu atsakovas bendraus su vaikais tiesiogiai dalyvaujant specialistams vieną kartą per mėnesį ir bendraus ryšio priemonėmis specialistams nedalyvaujant. Teismas nesieja tiesiogiai pereinamojo laikotarpio nustatymo su tuo ar bus maitinamas sūnus motinos pienu iki dvejų metų, tačiau ši aplinkybė taip pat turi reikšmę nustatant bendravimo pereinamąjį laikotarpį.

Atsakovas deklaruodamas jog jis sugeba užtikrinti ir atliepti mažamečių vaikų poreikius tuo pačiu pripažino jog jeigu nesugebės nuraminti vaiko, tai jį parveš motinai nežiūrint to bus baigęsis ar ne jo bendravimo su vaikais laikotarpis. Vaikai yra mažamečiai, todėl jiems yra aktuali ir svarbi dienos rutina, tai yra kėlimasis, valgymas, miegas įprastu laiku, svarbi ir aplinka, kuri yra jiems pažįstama ir nekelianti nerimo bei nesaugumo jausmo.

Teismas sutinka, kad jeigu atsakovas negalės bendrauti su vaikais, tai vaikams neatsiras įprastas ir saugus bei stiprus emocinis ryšys su tėvu, tačiau tam jog taip atsitiktų pastangas turi dėti abu tėvai, o ne elgtis taip kaip yra patogiau pačiam.

Teismas dėl to pasisako, atsižvelgdamas į tai, kad vertina jog atsakovas nors ir prašo nustatyti labai plačią bendravimo tvarką su vaikais, tačiau jau prašo nustatyti tokią tvarką kokia patogi jam pačiam, pavyzdžiui bendravimas su sūnum ieškovės kieme.

Kasacinis teismas yra suformavęs teismų praktiką jog tėvai turi būti lankstūs ir vaikams prieinami tuomet kai vaikams to labiausia reikia ir vaikams neturi atsirasti jokių pareigų (prievolių) pagal nustatytą bendravimo tvarką.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo ankstesnį elgesį, tai yra fizinio smurto naudojimą prieš kitus ieškovės vaikus, nesaikingą alkoholio vartojimą tuo laikotarpiu, teismas tenkina ieškovės prašymą ir nustato pereinamąjį laikotarpį kol sūnui sukaks dveji metai, nustatant jog atsakovas šiuo laikotarpiu bendrauja su abiem vaikais neutralioje aplinkoje, vieną kartą per mėnesį, dalyvaujant specialistui, tai yra bendrauja Kauno miesto socialinių paslaugų centre.

Pereinamasis laikotarpis ir vaikų bendravimas iki sūnui sukaks treji metai susiejami su konkrečiais įvykiais, tai yra iki sūnui sukaks dveji metai ir treji metai, nes tai aiškus laikotarpis (jo trukmė) tiek ginčo šalims, tiek kitiems asmenims ir sprendimą bus galima realiai vykdyti.

Priešieškiniu atsakovas prašo nustatyti pradžioje skirtingą bendravimo tvarką su kiekvienu iš vaikų, teismas šio reikalavimo netenkina ir nustato vienodą bendravimo tvarką atsakovo su vaikais, kurie abu yra mažamečiai, nes tai atitinka vaikų interesus, yra ekonomiškiau ir paprasčiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini), o ieškovė su vaikais šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini) be to ir Kasacinis teismas formuoja teismų praktiką, kad bendravimo tvarka turi būti nustatoma tokia jog ji būtų konkreti, aiški ir lengvai įgyvendinama.

Sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo gali būti keičiamas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms (CK 3.175 str. 3 d.) ir vaikams esant tokio amžiaus, kad vienas (sūnus) neturi vienerių metų, kitas (dukra) yra (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo metu (gimusi (duomenys neskelbtini) ) nustatyti bendravimo tvarką tokią jog ji galiotų visu laikotarpiu iki vaikai taps pilnamečiai (18 metų) yra sunku ir teismas nustatydamas bendravimo tvarką prioritetiniais laiko šiuo metu esančius vaikų interesus.

Ieškovė prašo nustatyti jog nuo tada kai sūnui sukaks dveji metai iki jam sukaks treji atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį šeštadieniais nuo 15 iki 17 val.

Teismas pasisako jog sūnui sulaukus dvejų metų lieka bendravimas ryšio priemonėmis, bendravimas kiekvieno mėnesio 25 d. tik jau nedalyvaujant specialistams ir ne Kauno m. socialinių paslaugų centre, o atsakovo pasirinktoje vietoje ir taip pat nustatomas bendravimas kas antrą savaitgalį šeštadieniais, tačiau ne iki 17, o iki 18 valandos.

Ieškovė prašo nustatyti ,kad per tėčio ir vaikų gimtadienius, atsakovas bendrauja su vaikais dvi ar tris valandas, tai yra nuo 15 iki 18 val. neišveždamas vaikų iš (duomenys neskelbtini), teismas tokį reikalavimą tenkina dalinai, tai yra nenustatant ribojimo išsivežti vaikus iš (duomenys neskelbtini), kadangi nustatinėjamas bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu, o ne tai kurioje vietoje atsakovas su vaikais bendraus.

Teismas pasisako, kad vertina jog pereinamuoju laikotarpiu jau bus sukurtas tvirtas emocinis ryšys vaikų ir tėvo, kurio valdžia vienoda kaip ir motinos, gyvenančios su vaikais, todėl ribojimo išsivežti vaikus nustatymas, neatitinka nei šalių nei vaikų interesų, nes tokiu atveju atsakovas su vaikais negalėtų net ir kilometro nuvažiuoti su vaikais už (duomenys neskelbtini) ribų ir toks suvaržymas būtų nepagrįstas ir neatitiktų vaikų teisių nei protingumo principo ir būtų perteklinis.

Dėl vaikų bendravimo su tėvu nuo tada kai sūnui sukaks treji metai, teismas nustato ieškovės prašomą bendravimo tvarką, kaip geriau atitinkančią vaikų geriausius interesus, kuri iš dalies sutampa ir su atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti bendravimo tvarka (dalyje atostogų, gimtadienių švenčių dienų.

Teismas vertina, kad atsakovo priešieškiniu prašoma nustatyti tvarka, kad atsakovas per Kalėdas ir Velykas visas šventines dienas kas antri metai praleidžia su vaikais neatitinka vaikų interesų, nes tai yra didžiosios metų šventės, vaikai yra maži ir jie tikrai norės šių švenčių dienomis būti ir su tėvu ir su motina, todėl nustatoma ieškovės nurodyta tvarka šių švenčių dienomis kaip atsakovas bendraus su vaikais.

Teismas pasisako jog teismo sprendimu nustato atsakovo bendravimo tvarką su vaikais, o ne abiejų tėvų, todėl teismo sprendime nepasisakys dėl tų priešieškinio punktų kuriuose pasisakoma dėl motinos bendravimo su vaikais, pavyzdžiui: nelyginiais metais Naujuosius metus motina praleidžia su vaikais tokiomis pat sąlygomis. Ieškovė sutiko, kad atsakovas bendrautų su vaikais ir Motinos dieną jeigu tai patenka į jo bendravimo dienas pagal nustatytą sprendimu tvarką ir nenustato jog ieškovė (motina) su vaikais bendrauja kiekvienų metų gegužės pirmąjį sekmadienį net jei tai būtų ir atsakovo bendravimo diena (priešieškinio 5 p. dalyje bendravimo tvarkos nustatymo netenkinamas). Teismas iš dalies tenkina priešieškinio reikalavimą jog atsakovas su vaikais kiekvienais metais bendrauja Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis nuo 15 val. iki 18 val.) nuo tada kai sūnui sukaks treji metai .

Dėl bendravimo motinos su vaikais jos gimimo dieną teismas sprendžia analogiškai kaip ir dėl bendravimo Motinos dieną, tai yra šio punkto netenkina. Tenkinamas iš dalies priešieškinio reikalavimas, kad tėvas bendrauja su vaikais savo gimimo dieną – (duomenys neskelbtini) kiekvienais metais nuo 15 val. iki 18 val. nuo tada kai sūnui sukaks treji metai.

Atsakovas prašo nustatyti jo bendravimo tvarką „tėvadieniais“ (priešieškinio 9 p.). Šis reikalavimas tenkinamas dalinai. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 138 str. 3 d. reglamentuoja, kad darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį ir atsakovo reikalavimas tenkinamas dalinai, tai yra nustatant jog papildomą poilsio dieną jis bendrauja su vaikais nuo 10 val. iki 18 val. nuo tų metų kai sūnui sukaks treji metai Apie vaikų pasiėmimą informuodamas ieškovę prieš 7 dienas telefonu.

Dėl atostogų. Atsakovas prašo nustatyti, kad jis bendrauja su vaikais savo atostogų metu du kartus per metus po 14 dienų nepertraukiamai <..> ( priešieškinio 7 p.). Šį reikalavimą teismas tenkina iš dalies, atsižvelgdamas jog tokį bendravimą nurodė ir ieškovė paskutinio teismo posėdžio metu, nustatant jog toks bendravimas vyksta nuo tų metų kai sūnui sukaks treji metai dėl pranešimo (informavimo ieškovės) ne vėliau kaip prieš dvi savaites reikalavimas tenkinamas.

Dėl 11 p. priešieškinio punkto teismas pasisako, kad konkreti bendravimo tvarka nustatoma teismo sprendimu ir informuoti juolab abiem tėvams nors bendravimo tvarka nustatoma tik su tėvu, vienas kitą prieš parą laiko apie norą (ketinimą) bendrauti su vaikais yra perteklinis ir jo netenkina. 13 p. priešieškinio tenkina dalinai, tai yra nustato, kad tėvas dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas bendrauti su vaikais apie tai informuoja motiną (ieškovę) ryšio priemonėmis prieš 1 parą laiko iki numatyto bendravimo. 14- 16 priešieškinio punktai tenkinami.

Dėl 10p. priešieškinio (bendravimo ryšio priemonėmis ) tiek kartų kiek vaikas pageidauja, teismas pasisako, kad ieškovė patikslintu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (garso ar vaizdo skambučiu bet kokiomis technologinėmis priemonėmis kiekvieną šeštadienį 15-17 valandomis. Abu vaikai mažamečiai ir be tėvų pagalbos negalėtų bendrauti ir ryšio priemonėmis, todėl 10 p. priešieškinio netenkinamas, tai yra bendravimas ryšio priemonėmis nesusiejamas su vaikų norais bei pageidavimais.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovės ieškinys tenkinamas dalinai, tenkinami du reikalavimai pilnai ir vienas (dėl bendravimo tvarkos) dalinai, vieno reikalavimo (dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atsisakė), todėl teismas vertina, kad tenkinama 75 procentai ieškovės reikalavimų ir iš atsakovo priteisiama dalis, proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, bylinėjimosi išlaidų valstybei, tai yra žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovė yra atleista ir antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nes ieškovė bylą vedė per Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu skirtą atstovą ir yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų Valstybei ( CPK 88 str., 96 str., 99 str. ).

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir VGTPT) pažymos 2026-04-20 matyti, kad Valstybė patyrė 741,67 EUR išlaidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei. Ieškinys tenkinamas dalinai (75 procentai) ir iš atsakovo valstybei priteisiama 556,26 EUR bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (741,67 X75 ).

Atsakovas priešieškiniu formulavo vieną reikalavimą, tai yra dėl bendravimo tvarkos nustatymo, kuris tenkinamas dalinai, tai yra tenkinama 25 procentai reikalavimų. Atsakovas prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ir šis reikalavimas tenkinamas iš dalies, kadangi ieškovė atleista tik nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 98 str.).

Atsakovas byloje patyrė 1725 Eur (1610 Eur už teisines paslaugas + 115 Eur žyminis mokestis). Kadangi ieškovei buvo teikiama nemokama antrinė teisinė pagalba, ji nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei atleista, todėl atsakovo patirtos 115 Eur išlaidos (žyminis mokestis) iš ieškovės atsakovui nepriteistinos. Kadangi teismas priešieškinį tenkino dalinai (25 proc.), iš ieškovės atsakovui turėtų būti priteista 402,50 Eur (1610 Eur * 25 proc.) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

CPK 93 str. 4 d. leidžia teismui nukrypti nuo CPK 93 str. 1-3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į tai ar proceso šalių elgesys buvo tinkamas ir priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas vertina, kad iškėlus bylą, abiejų šalių procesinis elgesys byloje buvo tinkamas, tačiau atsižvelgia į tai, kad atsakovas išlaikymo sūnui geruoju neteikė, susitarti dėl bendravimo su vaikais tvarkos nepavyko susitarti, atsakovas šioje dalyje jokių nuolaidų nedarė taip pat atsižvelgiama jog ieškovė turi išlaikyti penkis nepilnamečius vaikus ir priteistinos išlaidos iš ieškovės atsakovui dėl teisinės pagalbos išlaidų mažinamos ir iš ieškovės atsakovui priteisiama 201,25 EUR bylinėjimosi išlaidų (402,50:2).

Ieškovė atleista nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas priimdamas galutinį teismo sprendimą bylinėjimosi išlaidas turi paskirstyti, todėl iš atsakovo priteisiama 176,05 EUR žyminio mokesčio išlaidų dėl ieškinio.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 376 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

N u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priešieškinį tenkinti dalinai.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo sprendimu 2025 m. balandžio 28 d. (civilinė byla Nr. e2-2574-1236/2025) patvirtintos santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygas dalyje dėl išlaikymo ir bendravimo tvarkos, susijusias su nepilnamete BBA1, gimusia (duomenys neskelbtini).

Priimti teismo sprendimą dėl nepilnamečio vaiko EAS2, gimusio (duomenys neskelbtini), tai yra po santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, gyvenamosios vietos, išlaikymo ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos.

Pakeisti priteisto išlaikymo Utenos apylinkės teismo sprendimu 2025 m. balandžio 28 d. nepilnamečiui vaikui BBA1, gimusiai (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis dydį (padidinti) bei priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui EAS2, gimusiam (duomenys neskelbtini) ir nustatyti, kad atsakovas ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikam BBA1, gimusiai (duomenys neskelbtini), ir EAS2, gimusiam (duomenys neskelbtini) teikia periodinėmis išmokomis po 330 eurų kiekvienam kas mėnuo, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio padavimo teismui dienos, tai yra 2026m. vasario 17 d. iki vaikų pilnametystės. Išlaikymo lėšas uzufrukto teise valdo (naudoja) IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), išimtinai šių vaikų poreikiams tenkinti.

Priimti ieškovės IES1 , atsisakymą ieškinio dalyje išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo: EAS2 -50 EUR, BBA1 – 3960 EUR už laikotarpį nuo 2023-12-15 iki 2024-12-15 ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nustatyti nepilnamečio vaiko EAS2, gimusio (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su motina IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) .

Nustatyti skyrium gyvenančio tėvo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , (toliau tėvo) bendravimo ir dalyvavimo auklėjant tvarką su nepilnamečiais vaikais BBA1, gimusia (duomenys neskelbtini), ir EAS2, gimusiu (duomenys neskelbtini) (toliau vaikais)

Nustatyti, kad tėvas bendrauja su vaikais nuotoliniu būdu (vaizdo ir garso skambučiais) bet kokiomis technologinėmis priemonėmis kiekvieną šeštadienį tarp 16-17 valandos. Nurodytu laiku ieškovė užtikrina technines galimybes, informacinių technologijų būdu tėvui bendrauti su vaikais, pasirūpina, kad vaikai būtų prie ekrano ir atsako atsakovui paskambinus, dalyvauja, kad atsakovo ir vaikų bendravimas vyktų sklandžiai, vaikams aiškina ir juos motyvuoja bendrauti, vaikų ar ieškovės ligos atveju ar dėl kitos svarbios priežasties neįvykus tėvo bendravimui su vaikais, bendravimas persikelia į sekančios savaitės sekmadienį tarp 16-17 valandos.

Nustatyti pereinamąjį laikotarpį kol sūnui sukaks dveji metai ir nustatyti, kad šiuo laikotarpiu tėvas bendrauja su vaikais kontaktiniu būdu vieną kartą per mėnesį , kiekvieno mėnesio 25 dieną Kauno miesto socialinių paslaugų centre (toliau ir Centre) , dalyvaujant socialinių paslaugų centro specialistui ir pagal galimybes psichologui 1-2 valandas. Ieškovė užtikrina vaikų atvykimą tuo laiku į Centrą. Jeigu mėnesio 25-oji diena yra nedarbo diena, atsakovo bendravimas su vaikais persikelia į artimiausią darbo dieną einančią po to mėnesio 25-tos dienos.

Sūnui (EAS2) sukakus dvejų metų amžiui, atsakovas (tėvas) bendrauja su vaikais toliau nuotoliniu būdu kaip nustatyta pirmame punkte, bendrauja su vaikais kiekvieno mėnesio 25 dieną nuo 15 iki 18 valandos, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos (kiemo) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (kiemą) perduodamas juos tiesiogiai motinai. Jeigu mėnesio 25-tpki diena yra nedarbo diena, bendravimas persikelia į artimiausią to mėnesio darbo dieną ir bendrauja su vaikais kas antro savaitgalio šeštadieniais nuo 15 valandos iki 18 valandos, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos (kiemo) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (kiemą) perduodamas vaikus tiesiogiai jų motinai.

Sūnui (EAS2) sukakus trejų metų amžiui tėvas bendrauja su vaikais toliau nuotoliniu būdu kaip nustatyta pirmame punkte.

Tėvas, kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus iš ugdymo įstaigų ar jų namų (kiemo) ir grąžindamas vaikus į jų namus (kiemą) sekmadienį 15 valandą, perduodamas vaikus tiesiogiai jų motinai bei sudarydamas sąlygas ieškovei ryšio priemonėmis pabendrauti su vaikais bent valandą laiko kiekvieno tokio atsakovo bendravimo su vaikais metu.

Tėvas, kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais jų gimimo dienomis (dukros (duomenys neskelbtini), sūnaus – (duomenys neskelbtini)), tėvo gimimo dieną - (duomenys neskelbtini), Tėvo dieną (pirmasis birželio mėn. sekmadienis) kiekvieną kartą nuo 15 val. iki 18 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos kiemo ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamosios vietos kiemą ir perduodamas tiesiogiai ieškovei.

Tėvas, kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais lyginių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmomis dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų namų (kiemo) 18 val. ir grąžindamas vaikus sekančią dieną į jų namus (kiemą) bei perduodamas tiesiogiai vaikų motinai.

Tėvas, kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais nelyginių metų Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų antromis dienomis, pasiimdamas vaikus iš jų namų (kiemo ) 18 valandą ir grąžindamas vaikus į jų namus (kiemą) sekančią dieną 18 valandą bei perduodamas tiesiogiai vaikų motinai.

Tėvas. kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais nelyginių metų Naujųjų metų švenčių laikotarpiu, pasiimdamas vaikus tų metų gruodžio 31 d. 18 val. Iš jų namų (kiemo) ir grąžindamas vaikus į jų namų kiemą sekančių metų sausio 1 d. 18 val. ir perduodamas vaikus tiesiogiai jų motinai.

Tėvas. kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais savo atostogų metu du kartus po dvi savaites nepertraukiamai liepos ir rugpjūčio mėnesiais pasiimdamas vaikus pirmą tokio laikotarpio (savaitės) dieną 10 val. iš jų namų (kiemo) ir grąžindamas vaikus paskutinę tokio laikotarpio (savaitės) dieną 18 val. į jų namus (kiemą) ir perduodamas tiesiogiai vaikų motinai. Atsakovas prieš dvi savaites iki bendravimo savo atostogų metu informuoja ieškovę ryšio priemonėmis (telefonu) apie bendravimo pradžią. Bendravimas atsakovo atostogų laikotarpiu nevyksta pirmąją rugpjūčio mėn. savaitę dėl ieškovės gimtadienio ((duomenys neskelbtini)).

Tėvas, kai sūnui sukaks treji metai, bendrauja su vaikais savo „tėvadienio“, tai yra papildomą jam priklausančią, darbdavio suteiktą, poilsio dieną nuo 10 val. iki 18 val., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos (kiemo) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą (kiemą) bei perduodamas tiesiogiai vaikų motinai. Kiekvieną kartą apie tokį bendravimą pranešdamas ryšio priemonėmis (telefonu) ieškovei prieš septynias dienas iki tokio bendravimo pradžios.

Iki 30 minučių vėlavimas dėl objektyvių priežasčių paimti vaikus ar juos grąžinti ieškovei nelaikomas bendravimo tvarkos pažeidimu.

Negalėdamas bendrauti su vaikais dėl savo ligos ar kitų objektyvių priežasčių atsakovas privalo apie tai informuoti ieškovę ryšio priemonėmis prieš vieną parą iki artimiausio teismo sprendimu nustatyto bendravimo pradžios.

Pasikeitus ieškovės ar atsakovo gyvenamajai vietai, šalys privalo nedelsdamos, tai yra ne vėliau kaip per vieną parą informuoti vienas kitą apie gyvenamosios vietos pasikeitimą ryšio priemonėmis (telefonu).

Esant bendram tėvų susitarimui išreikštam (užfiksuotam) raštu: SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu aiškiai apibrėžtu būdu, kuriame būtų išreikšta tiek ieškovės, tiek atsakovo valia, ginčo šalys gali nukrypti nuo teismo sprendimu nustatytos atsakovo bendravimo tvarkos su vaikais.

Laikinąsias apsaugos priemones panaikinti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini), 556,26 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš ieškovės IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 201,25 EUR atsakovui ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 176,05 EUR žyminio mokesčio Valstybei (mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.