Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo NUT1 (toliau – nuteistasis) gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus (toliau – nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 24 d. nuosprendžio, kuriuo NUT1 pripažintas kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, ir jam paskirtos bausmės:

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams;

– pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams;

– pagal BK 243 straipsnį – 30 (trisdešimties) parų areštas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, BK 65 straipsniu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, sudarančias idealiąją sutaptį, subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši subendrinta bausmė subendrinta su kitomis bausmėmis, paskirtomis už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 1 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) padarymą, ir skirta subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo NUT1 faktinio sulaikymo dienos pagal šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, NUT1 pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, NUT1 paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 6 (šešeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, nuspręsta iš NUT1 valstybės naudai konfiskuoti jo vairuoto automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, tai yra 2390,00 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniasdešimt eurų).

Nuspręsta palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtus baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus.

NUT1 paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. kovo 13 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, padarytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nurodant, kad: „Palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu NUT1 paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus.“

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai, apeliacinės instancijos teisme ištirti įrodymai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinis skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtina, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei NUT1 nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai, taip pat už nusikalstamas veikas paskyrė pagrįstas bausmes, tinkamai jas subendrino bei paskyrė pagrįstą ir teisėtą galutinę subendrintą bausmę. Tam neprieštaraujama ir apeliaciniu skundu, nesutinkant tik su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teisme, atnaujinus įrodymų tyrimą, nuteistojo duotus parodymus bei baigiamųjų kalbų metu proceso dalyvių nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paliko galioti nuteistajam ankstesniu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas, vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1, 2 punktais bei skundžiamo nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Pirmosios instancijos teismas, paskyręs NUT1 galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, sprendė, kad daugiau nebėra įstatyminio pagrindo nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Šį savo sprendimą motyvavo tuo, kad paskutiniu nuosprendžiu nuteistajam dėl visiškai analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymo jau buvo taikytas BK 75 straipsnis, tačiau jis ir vėl įvykdė tokias pat nusikalstamas veikas, taip pat įvertino nuteistojo ankstesnius teistumus ir kitą jį charakterizuojančią medžiagą. Nuteistasis ir jo gynėjas nesutinka su tokiu teismo sprendimu, teigdami, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir nepateikė išsamių motyvų, kodėl šiuo konkrečiu atveju BK 75 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 5 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, todėl, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Taigi, šio teismo diskrecijai priskirto klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, kurios apibūdina tiek nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, tiek kaltininko vaidmenį darant nusikalstamą veiką, jo asmenybę. Atitinkamai, svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamas nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-283-697/2024, 2K-193-891/2025, 2K-94-628/2026 ir kt.).

Sutiktina su skundo argumentu, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas ne vieną kartą, tačiau pažymėtina, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo nuteistojo atžvilgiu, nepagrįstai nurodė, kad NUT1 paskutiniu nuosprendžiu dėl visiškai analogiškų nusikalstamų veikų įvykdymo jau buvo taikytas BK 75 straipsnis, tačiau jis ir vėl įvykdė tokias pat nusikalstamas veikas. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo buvo priimtas 2025 m. balandžio 9 d., t. y. po šioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad ankstesni nuteistojo teistumai ir jį charakterizuojanti medžiaga nesudaro pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad NUT1 padarė tris baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), taip pat nustatytos viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei nustatytos net dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Svarbu įvertinti ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistasis viso buvo teistas net 25 kartus, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas laisvės apribojimo, arešto, laisvės atėmimo bausmėmis, be kita ko, praeityje eilę kartų teistas už BK 178 straipsnyje, taip pat už BK 281¹ straipsnyje, BK 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (3 t., b. l. 80–101). Įvertintina ir tai, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju nusikalstamas veikas įvykdė turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nes 2024 m. balandžio 15 d. jis buvo paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atlikęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. sausio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą 60 parų arešto bausmę už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (3 t., b. l. 97–99). Toks nuteistojo elgesys rodo, kad jis nusikalto neatsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų nuostatų nustatytai tvarkai. Juo labiau, kad nuteistasis, būdamas eilę kartų teistas bei ne vieną kartą atlikęs tiek arešto, tiek terminuoto laisvės atėmimo bausmes, vis tiek pasirinko teisei priešingą veikimą. Taip pat nuteistasis trijų metų laikotarpyje net trylika kartų baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 422 straipsnio 5 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 5 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 1 dalyje, 428 straipsnio 8 dalyje, 446 straipsnio 4 dalyje, 484 straipsnio 1 dalyje, 488 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirtų nuobaudų nemoka (3 t., b. l. 170–184). Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę ir rodo, kad ankstesni teistumai, teisių suvaržymas ankstesnių apkaltinamųjų procesinių sprendimų vykdymo metu bei administracinės nuobaudos nuteistajam teigiamos įtakos neturėjo, jis ir toliau nesilaikė įstatymų bei ignoravo tinkamo elgesio normas.

Apeliacinės instancijos teisme, tenkinus nuteistojo gynėjo prašymą, buvo atnaujintas įrodymų tyrimas bei papildomai apklaustas nuteistasis, kuris nurodė, kad pripažįsta kaltę dėl visų nusikalstamų veikų, t. y. ne tik dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir BK 243 straipsnyje, bet ir dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018, 2K-121-719/2025).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nuteistasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl automobilių vagysčių nepripažino, savo kaltę dėl šių nusikalstamų veikų pripažino tik apeliacinės instancijos teisme. Be to, nuteistasis nurodė, kad gruodžio 23 dienos veikos aplinkybių nelabai pamena, kad pirmosios instancijos teisme duodamas parodymus buvo blaivus, protavo, kad pirminių parodymų metu neprisipažino, nes ruošėsi vestuvėms, nenorėjo, kad būtų kažkas tokio, o dabar kaltę pripažįsta, nes tai padaryti paskatino sąžinė, nes neišvengs bausmės, kad pirmosios instancijos teisme sąžinė buvo prabudusi gal iš dalies. Šioje dalyje pažymėtina, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025, 2K-P-42-976/2025 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad nuteistasis savo kaltę pripažino tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, kad pats nuteistasis nurodė, jog pirmosios instancijos teisme duodamus parodymus protavo, o dabar kaltę pripažįsta, nes neišvengs bausmės, sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistasis visišką kaltę pripažino ne savanoriškai, o dėl byloje surinktų įrodymų bei siekdamas bet kokiomis priemonėmis sušvelninti savo teisinę padėtį. Todėl visiškas kaltės pripažinimas šiuo atveju nesudaro pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

Be to, nors skunde teigiama, kad nuteistasis pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl automobilių vagystės nepripažino bei kad toks jo procesinis elgesys buvo nulemtas baimės ir nežinomybės dėl galimų teisinių pasekmių, tačiau tokie argumentai vertintini kaip deklaratyvūs. Kaip jau minėta, nuteistasis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teistas net 25 kartus, be kita ko, ir už analogiškų nusikalstamų veikų darymą, kas paneigia skundo teiginį, jog nuteistajam nebuvo žinomos galimos teisinės pasekmės. Juo labiau, kad ir pats nuteistasis apeliacinės instancijos teisme savo kaltės nepripažinimą grindė visai kita aplinkybe, t. y. kad ruošėsi vestuvėms ir nenorėjo, kad būtų kažkas tokio.

Skunde taip pat akcentuojama, kad nuteistasis yra vedęs bei yra dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Kartu su apeliaciniu skundu pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2026 m. kovo 3 d. išduota nuteistojo charakteristika, iš kurios matyti, kad minėtoje įmonėje nuteistasis dirba nuo 2026 m. sausio 2 d. (duomenys neskelbtini) pareigose, yra charakterizuojamas kaip patikimas darbuotojas ir atsakingas asmuo. Pažymėtina, kad iš byloje esančio „Sodros“ išrašo matyti, kad nuteistasis ir nusikalstamų veikų padarymo metu buvo saistomas darbiniais santykiais, tačiau tai nesulaikė jo nuo priešingo teisei veikimo. Todėl ta aplinkybė, kad nuteistasis šiuo metu yra dirbantis, nelaikytina pakankama užtikrinti, jog nuteistasis ateityje nenusikals, kaip ir tai, jog nuteistasis yra vedęs.

Apeliacinės instancijos teismui taip pat buvo pateikti medicininių dokumentų išrašai bei probacijos tarnybos raštas, patvirtinantys, kad nuteistasis deda pastangas spręsti alkoholio vartojimo problemą bei kad priežiūros laikotarpiu nuteistajam administracinių nusižengimų nėra užfiksuota, ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra pradėta, kas sutinkant su apeliacinio skundo argumentu, rodo nuteistojo pastangas keisti gyvenimo būdą. Vis dėlto, atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, aukščiau aptartus nuteistojo ankstesnius teistumus ir baustumus bei jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą, spręstina, kad visos apeliaciniame skunde nurodomos nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės šiuo metu dar nėra pakankamos bei pagrindžiančios išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmė atlikimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės vykdymo atidėjimas nagrinėjamu atveju nuteistajam, kuris be kita ko skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo teisiamas dvidešimt šeštą kartą, gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą bei neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistojo veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje jis gali toliau vykdyti analogiško bei kito pobūdžio nusikalstamas veikas, jų nevertindamas kritiškai. Aptartų aplinkybių visumoje nenustatyta esminių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo NUT1 asmenybę, pasikeitimo, kas sudarytų pagrindą manyti, jog nuteistasis daugiau nenusikals, dėl ko spręstina, jog nagrinėjamu atveju siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistojo elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, tik realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam NUT1 pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 75 straipsnio nuostatų ir šioje dalyje keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl ankstesniu nuosprendžiu paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir įpareigojimų palikimo galioti

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paliko galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistajam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus. Pažymėtina, kad asmeniui apkaltinamuoju nuosprendžiu paskyrus bausmę, įpareigojimai gali būti skiriami tik kartu su laisvės apribojimo bausme (BK 48 straipsnis) arba atidėjus paskirtos arešto ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Taip pat pažymėtina, kad remiantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonės nesubendrinamos su bausmėmis ir vykdomos atskirai.

NUT1 skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kuriuo nuteistajam skirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metų laikotarpiui, NUT1 paskiriant atitinkamus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemones. Skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę subendrinus su minėtu ankstesniu nuteistojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam NUT1 skirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Taip pat pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, jog nėra pagrindo NUT1 taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo palikti galioti ankstesniu nuteistojo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtus baudžiamojo poveikio priemones bei įpareigojimus, todėl ši nuosprendžio dalis naikintina BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktų pagrindu.

Dėl rašymo apsirikimo

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam galutinę subendrintą bausmę, neteisingai rezoliucinėje dalyje nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta subendrinta bausmė yra bendrinama su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Iš skundžiamo nuosprendžio įžanginės dalies bei Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad nuteistojo NUT1 atžvilgiu buvo priimtas ne Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendis, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendis. Šis netikslumas laikytinas rašymo apsirikimu.

BPK 308¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės.

Atsižvelgiant į išdėstytą, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl nuteistajam skirtinos galutinės subendrintos bausmės skyrimo padarytas rašymo apsirikimas ištaisytinas, nurodant, kad skundžiamu nusprendžiu paskirta subendrinta bausmė bendrinama ne su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, o su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 308¹ straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

atmesti nuteistojo NUT1 gynėjo advokato Tomo Januškevičiaus apeliacinį skundą. Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 24 d. nuosprendį, panaikinant dalį, kuria palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu NUT1 paskirti baudžiamojo poveikio priemonės bei įpareigojimai. Ištaisyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 24 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl galutinės subendrintos bausmės skyrimo padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad NUT1 paskirta bausmė bendrinama ne su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, o su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. vasario 24 d. nuosprendžio nekeisti. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.