Kauno apygardos teismo nutartis, eAN2-243-926/2026

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-06-18
Bylos Nr.: eAN2-243-926/2026
Teisminio proceso Nr.: 4-13-3-00039-2026-3
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Aušra Vingilė
Pareiškėjas: NKA1
Institucija: Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-243-926/2026 Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00039-2026-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 19.22; 21.1.4; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)

Kauno apygardos teismasN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. birželio 18 d. Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo NKA1 (toliau – pareiškėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2026 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) teiseną atmestas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2025 m. rugpjūčio 17 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kad SUA1 2025 m. rugpjūčio 8 d. demonstratyviai rąstais ir šakomis užkrovė vienintelį keliuką, kuriuo pareiškėjas gali patekti į savo bityną, dėl ko prašė įpareigoti SUA1 pašalinti kliūtis nuo keliuko į bityną ir įvertinti jo veiksmus teisiškai.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) 2026 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas konstatavo, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 518 straipsnio 1 dalyje, kadangi žemės plane nėra pažymėto jokio kelio ar kelio, kuriam būtų suteiktas tarnaujantis servitutas, taip pat nėra objekto, kurį būtų galima užtverti ar kitaip riboti.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas, nesutikdamas su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu, pateikė dėl jo skundą, kuris Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo atmestas. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje apklaustų asmenų parodymų bei surinktų duomenų visumą, sprendė, kad byloje dalyvaujančius asmenis sieja išskirtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurių galimas pažeidimas ar nesilaikymas gali ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Taip pat apylinkės teismas nurodė, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnė atliko visus būtinus administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, skirtus patikrinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl galimai jo atžvilgiu padarytų neteisėtų veiksmų, todėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, yra tinkamai motyvuotas, teisėtas ir pagrįstas.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį bei Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną bei grąžinti bylą iš naujo tirti ir nagrinėti, įpareigojant atlikti išsamų ir objektyvų aplinkybių tyrimą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai, jog tarp šalių egzistuoja civiliniai santykiai ar ginčas dėl naudojimosi žeme, savaime nepaneigia galimybės konstatuoti savavaldžiavimą. Teigiama, kad byloje nebuvo sprendžiamas servituto nustatymo klausimas, kad buvo vertinami konkretūs SUA1 veiksmai – sąmoningas kliūčių sudarymas faktiniam pravažiavimui, kuriuo ilgą laiką buvo naudojamasi patekimui į registruotą bityną. Taip pat nurodoma, kad pats apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog keliukas faktiškai egzistuoja, juo buvo važinėjama, SUA1 ant jo dėjo šakas, o tarp šalių vyksta konfliktas dėl naudojimosi tuo pravažiavimu, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, kad nesant registruoto kelio, negali būti ir savavaldžiavimo objekto.

Skunde teigiama, kad ANK 518 straipsnis nereikalauja, jog objektas būtų įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes pakanka nustatyti, jog asmuo savavališkai, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytos tvarkos, ėmėsi veiksmų riboti kito asmens faktinį naudojimąsi turtu ar tariama teise. Pareiškėjo vertinimu, jeigu asmuo mano, kad kitas neteisėtai naudojasi keliu ar žeme, jis turi teisę kreiptis į teismą, inicijuoti servituto, naudojimosi tvarkos ar nuosavybės gynimo procesus, tačiau negali pats imtis faktinių kliūčių sudarymo. Būtent tai ir sudaro savavaldžiavimo esmę.

Taip pat teigiama, jog nustatyta, kad SUA1 sąmoningai nešiojo ir dėjo šakas ant pravažiavimo, tai buvo daroma demonstratyviai, pats SUA1 neneigė atliktų veiksmų, o konfliktas dėl pravažiavimo egzistuoja jau ilgą laiką, tačiau apylinkės teismas nevertino šių veiksmų konteksto ir jų tikslo. Pareiškėjas nesutinka ir skundžiamos nutarties argumentu, jog vėliau pareiškėjas galėjo pravažiuoti „per žolę“ ar „apvažiuoti šonu“, nes galimybė fiziškai apvažiuoti kliūtį nepaneigia paties kliūties sudarymo fakto. Be to, byloje nebuvo tinkamai įvertinta, kad servitutiniu keliu iki bityno nuvažiuoti faktiškai neįmanoma, ginčas kilo būtent dėl vienintelio realiai naudojamo privažiavimo, o bitynas nėra teorinis objektas – tai registruota žemės ūkio veikla. Skunde taip pat pažymima, kad pareiškėjas kitoje administracinėje byloje buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn būtent dėl važiavimo pro sodybos teritoriją po to, kai faktiškai naudojamas privažiavimas prie bityno buvo užkrautas šakomis ir tapo apsunkintas naudoti. Pareiškėjo vertinimu, šios dvi institucijų pozicijos objektyviai negali būti teisingos vienu metu.

Šalies argumentai

Pareiškėjo teigimu, skundžiamoje nutartyje nekritiškai perkelti kai kurie SUA1 teiginiai, pvz. „važiuodamas taku jis liečia ir jo vienintelio žemę“, tačiau teismo posėdyje ši aplinkybė buvo aiškiai aptarta ir pareiškėjas paaiškino, jog šis teiginys neatitinka tikrovės, tačiau nutartyje neatsispindi pareiškėjo paaiškinimai, nevertinamas šio teiginio tikrumas bei neanalizuojamas žemės planų santykis su šiuo teiginiu. Tokiu būdu, pareiškėjo nuomone, buvo pažeistas objektyvaus įrodymų vertinimo principas. Taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nekritiškai perėmė ir formuluotes apie tariamą „savavališkai pasidarytą keliuką“, nors faktinis naudojimasis šiuo pravažiavimu vyko ilgą laiką, ankstesni bendrasavininkai pretenzijų dėl naudojimosi nereiškė, o konfliktas kilo tik SUA1 tapus sodybos savininku, dar net nebūnant gretimo žemės ūkio paskirties sklypo bendrasavininku. Be to, nutartyje netiksliai nurodoma, kad pareiškėjui buvo suteiktas leidimas vykdyti veiklą „sodybos žemėje“, nes panaudos pagrindu buvo naudojamasi žemės ūkio paskirties žeme, o ne sodybos sklypu. Pareiškėjo vertinimu, tai yra reikšminga aplinkybė, nes apylinkės teismas savo argumentaciją iš dalies grindžia būtent neteisingu sodybos ir žemės ūkio paskirties sklypo sutapatinimu.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartyje deklaratyviai cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl savavaldžiavimo, tačiau realiai ji netaikoma, nes byloje konstatuojama, kad SUA1 veiksmai nėra reikšmingi vien todėl, kad nėra registruoto kelio. Taip pat nurodoma, kad jeigu asmuo mano, kad kitas neturi teisės važiuoti tam tikra teritorija, jis negali pats imtis faktinio blokavimo veiksmų, tokiais atvejais turi būti sprendžiama civiline tvarka: per servituto nustatymą, per naudojimosi tvarkos nustatymą, per negatorinį ieškinį ar kitomis teisėtomis priemonėmis.

Žemesnės instancijos teismas

Taip pat nurodoma, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) atstovė teismo posėdyje pripažino, jog tyrimas faktiškai buvo orientuotas tik į šakas, nebuvo analizuojamos kitos kliūtys, nevertintas tvoros statymas, kamerų nukreipimas bei armatūros strypai, tačiau skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad buvo atlikti visi būtini tyrimo veiksmai. Taip pat apylinkės teismas visiškai neįvertino bylos medžiagoje esančio 2025 m. rugpjūčio 18 d. tarnybinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) patikimumo, kuriame tyrėja nurodė, kad pareiškėjas buvau informuotas telefonu, nors faktinio skambučio nebuvo, o pirmoji pareiškėjo apklausa atlikta tik po trijų mėnesių, tačiau teismas atsisakė išreikalauti pokalbių išklotines, neanalizavo šio tyrimo vilkinimo ir taip pažeidė objektyvumo bei gero administravimo principus administracinio nusižengimo teisenoje.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad vaizdo medžiagoje užfiksuota, jog šakos buvo dedamos būtent ant pravažiavimo trajektorijos, be to, pats faktas, kad vėliau teko važiuoti per žolę, aplinkui, papildomai prasibraunant, rodo, kad kliūtys buvo realios. Be to, apylinkės teismas taip pat ignoravo aplinkybę, kad konfliktas nėra vienkartinis, nes buvo nurodyta, kad analogiški trukdymai vyko ir anksčiau, kas yra itin svarbu, vertinant tyčią bei veiksmų kryptingumą.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartyje sistemiškai akcentuojami tik pareiškėjui nepalankūs aspektai, nekritiškai perimami SUA1 teiginiai, ignoruojami pareiškėjo paaiškinimai, nevertinami prieštaravimai byloje ir neanalizuojamos faktinės naudojimosi aplinkybės. Teismas faktiškai iš anksto pasirinko poziciją, kad bet koks konfliktas tarp bendrasavininkių ar giminaičių automatiškai laikytinas tik civiliniu ginču, nevertinant konkrečių savavališkų veiksmų ir toks formalus požiūris neatitinka teisingo proceso principo.

Atsiliepimas

Institucija Kauno apygardos teismui pateiktu atsiliepimu prašo Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad byloje dalyvaujančius asmenis sieja civiliniai teisiniai santykiai, kurių tariamas pažeidimas ar nesilaikymas gali būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Teismų praktikoje nurodoma, kad tai, kas gali būti išspręsta civilinių ginčų tvarka, nebūtų sprendžiama taikant baudžiamosios ar administracinės teisės normas ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, nebūtų vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Šalies argumentai

Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo imtasi jokių kitų priemonių ginčui tarp asmenų pašalinti ir rasti kompromisą. Pareiškėjas tiek pareiškime, tiek apklausoje nurodo, jog pastebėjo, kad į šalia bityno esančią sodybą atvažiavęs SUA1 su sūnumi demonstratyviai krauna įvairius pagalius ant vienintelio keliuko, kuriuo jis gali patekti į bityną, į jokį konfliktą nesivėlė, o ramiai filmavo, taigi tarp asmenų jokio dialogo dėl vienos ar kitos pusės veiksmų nebuvo, pareiškėjas iš karto kvietė policijos pareigūnus, tačiau tik po to, kai jau SUA1 buvo iš sodybos išvykęs. Nei apklausose, nei filmuotoje vaizdo medžiagoje neatsispindi jokie pareiškėjo prašymai patraukti šakas, nesigirdi teiginių, kad jis negali pravažiuoti į bityną ir pan. Teigiama, jog vaizdo įraše „(duomenys neskelbtini)“ matoma, kaip transporto priemonė važiuoja per žemės valdą – žolę, netoliese esančių pastatų ir išvažiuoja į servitutinį kelią. Pagal pateiktus dokumentus nustatyta, kad servitutinis kelias nustatytas tik vienas ir nėra jokio kito šalutinio kelio, besiribojančio su servitutiniu keliu ir einančio per žemės valdos sklypą. Institucija taip pat nurodo, kad pagal pateiktus vaizdo įrašus matomos SUA1 kraunamos šakos yra šalia servitutinio kelio, kaip SUA1 nurodo, metamos į bendrą žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo NKA1 apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-60-387/2022, 2AT-4-511/2023).

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad SUA1 veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėties požymių, bei nesutinka su teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu, taip pat prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir SUA1 atžvilgiu tęsti administracinio nusižengimo teiseną. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus sprendžia, kad apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas galioti Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad priimant procesinį sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn. Esant situacijai, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą turi būti pagrįsta pakankama įrodymų visuma. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 569 straipsnis). ANK 569 straipsnio 4 dalyje taip pat įtvirtinta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

ANK 518 straipsnyje administracinė atsakomybė numatyta tam, kas savavališkai, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadarius esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, vykdė tikrą ar tariamą savo teisę, kurią ginčija kitas asmuo. Ši ANK teisės norma yra blanketinė, taigi esminiai jos turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Šioje dalyje atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Taigi, kuomet asmuo tikrą ar tariamą savo teisę įgyvendina sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, tuomet galima daryti išvadą, jog jis veikia savavališkai. Įvertinus tai, siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį, svarbu nustatyti asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-23-303/2021).

Kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, pareiškėjas neginčija daikto (kelio) statuso, pareiškėjas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateiktu apeliaciniu skundu ginčija savo ribojamą teisę realiai naudotis turtu, teigdamas, kad kelias iki jo bityno, kuris jam yra būtinas patekti į žemės valdą, faktiškai egzistuoja, jis teisėtai juo naudojasi, tačiau SUA1 sąmoningai sudaro pareiškėjui kliūtis naudotis keliu bei patekti į panaudos teise valdomą žemę, dėl ko yra pagrindas SUA1 patraukti administracinėn atsakomybėn dėl savavaldžiavimo.

Byloje nėra ginčo dėl to, koks sklypas priklauso SUA1 ir kuriuo sklypu panaudos teise naudojasi pareiškėjas bei kad SUA1 asmeninės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos kitos daiktinės teisės – kelio servitutas (viešpataujantis), kuris driekiasi nuo nuvažiavimo nuo pagrindinio (duomenys neskelbtini) kelio per SUA1 priklausančio žemės sklypo kraštą ir baigiasi žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini). Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esantys dokumentai patvirtina, kad servitutinis kelias nustatytas tik vienas ir nėra jokio kito kelio, kuris ribotųsi su servitutiniu keliu ar eitų per pareiškėjo panaudos teise valdomą žemės valdos sklypą. Todėl tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo išvada, jog remiantis pareiškėjo pateiktu vaizdo įrašu nustatyta, kad SUA1 šakas krovė ne ant servitutinio kelio, o šalia jo, t. y. ant žemės sklypo, yra pagrįsta ir teisėta. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas į policiją su pareiškimu kreipėsi būtent dėl to, kad SUA1 jam trukdė naudotis panaudos teise valdomu sklypu, sukraudamas ant kelio šakas, todėl argumentai apie galimus kitus SUA1 veiksmus pareiškėjo atžvilgiu plačiau nepasisakytina, kadangi tai nėra šios bylos dalykas.

Be to, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, byloje nenustatyta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų bandęs spręsti aptariamą ginčą tiesiogiai su SUA1, paties pareiškėjo pateikti vaizdo įrašai patvirtina, kad jis įvykio metu tik filmavo, SUA1, kraunančiam ant žemės valdos šakas, nenurodė, jog šakos jam trukdo, neprašė šakų toje vietoje nekrauti ir pan. Juo labiau, kad ir pirmosios instancijos teisme pareiškėjas pats patvirtino, kad ginčo dėl kelio nesprendė jokiomis kitomis priemonėmis. Apylinkės tesimo išsamiai aptarti įrodymai suponuoja išvadą, kad SUA1 veiksmuose nebuvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji ANK 518 straipsnio požymiai, todėl administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta pagrįstai.

Pabrėžtina, kad bendrieji teisės principai suponuoja tai, jog negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012). Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejais. Tai reiškia, kad, esant galimybei kilusį ginčą, atsakomybės klausimą išspręsti kitomis teisinėmis priemonėmis (civilinės, drausminės atsakomybės ir kt.), baudžiamosios ir administracinės atsakomybės klausimas yra nesvarstomas. Atkreiptinas dėmesys, jog tiek pareiškėjas, tiek SUA1 neneigia tos aplinkybės, kad tarp jų yra susiklostę ilgu metus trunkantys konfliktiniai santykiai, susiję būtent su aptartais žemės sklypais, todėl aukštesnysis teismas iš esmės sutinka su apylinkės teismo išvada, jog tarp pareiškėjo ir SUA1 yra susiklostę išimtinai civiliniai teisiniai santykiai ir nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negali pažeistos teisės ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas atliko išsamų įrodymų tyrimą, išsamiai įvertino visus tiek byloje surinktus rašytinius įrodymus, tiek Institucijos atstovės, tiek SUA1, tiek paties pareiškėjo parodymus ir paaiškinimus, derino juos tarpusavyje bei pagrįstai nustatė, kad byloje dalyvaujančius asmenis sieja išskirtinai civiliniai teisiniai santykiai, kurių galimas pažeidimas ar nesilaikymas gali ir turi būti sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo išsamiai įvertinti ir pirmosios instancijos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas netenkina pareiškėjo lūkesčių, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo skundas ir paliktas nepakeistas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos 2026 m. sausio 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra teisėta ir pagrįsta, tuo tarpu ją keisti ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir pareiškėjo NKA1 apeliacinio skundo netenkinti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė