Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PAR1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-15015-909/2026, pagal pareiškėjo PAR1 skundą suinteresuotiems asmenims – antstolei ANT1 ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui, dėl ko pastarasis teismas byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).

Vykdymo procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos numato, jog vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymo nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas (CPK 586 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančių, taip pat vykdomųjų bylų duomenų nustatyta, kad antstolė skolininko atžvilgiu vykdo priverstinio vykdymo veiksmus dviejose vykdomosiose bylose, t. y. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdomojoje byloje Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skolininkui nustatytas 8 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo 2017 m. kovo 22 d. (t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), įsiteisėjimo dienos) teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiančius dokumentus neteisėtiems statiniams įteisinti, to nepadarius – įpareigojimas savo lėšomis per du mėnesius nuo nurodyto termino pabaigos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. nugriauti šalia žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą-garažą (7,10 m ilgio, 7,10 pločio ir 3,4 m aukščio; plotas – 50,41 kv. m), ūkinį pastatą (43 m ilgio, 7 m pločio ir 2,40 m aukščio; plotas – 31,5 kv. m), tvorą (90,74 m ilgio ir 1,5 m aukščio) ir sutvarkyti statybvietę, to nepadarius – Inspekcijai leista pašalinti savavališkos statybos padarinius, patirtas išlaidas išieškant iš skolininko. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)2019 m. gruodžio 5 d. išduotą vykdomąjį raštą, kuriuo skolininkui paskirta 1,5 Eur bauda už kiekvieną Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 18 d. teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nevykdymo dieną, baudą pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. sausio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, t. y. savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Antstolė 2026 m. vasario 26 d. priėmė Nurodymą, t. y. nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nurašyti pinigines lėšas, kuriuo nurodė priverstinai nuo visų skolininko sąskaitų nurašyti pinigines lėšas – 4 205,92 Eur sumą. Skolininkas, nesutikdamas su Nurodymu, antstolei 2026 m. kovo 18 d. pateikė skundą, prašydamas Nurodymą panaikinti dalyje dėl 4 163,31 Eur sumos, nes antstolė, nepatikrinusi išieškotojos prašymo išieškoti 2 794 Eur griovimo darbų sumą iš skolininko ir su juo pateiktų dokumentų pagrįstumo ir atitikimo faktiškai atliktų darbų apimčiai, nepagrįstai surašė Nurodymą. Bendrą atliktų griovimo darbų sumą sudaro 277,61 Eur, o ne 2 794 Eur. Dėl tokios didelės sumos įžvelgė galimus neteisėtus susitarimus tarp išieškotojos atstovo ir rangovo. Be to, Nurodyme yra nurodyta, kad vykdomas piniginis išieškojimas: 1 156,50 Eur bauda ir 2 559 Eur skola už griovimo darbus, kas sudaro 3 715,50 Eur sumą, nors nurašymui skirtą sumą Nurodyme sudaro 4 205,92 Eur suma, t. y. 490,42 Eur daugiau nei faktiškai yra vykdomas išieškojimas. Nurodė ir tai, kad 1 156,50 Eur baudos išieškojimas vykdomas neteisėtai, nes teismo sprendimas buvo įvykdytas 2019 m. Anot skolininko, kadangi skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo dienai už griovimo darbus iš skolininko buvo išieškota 235 Eur, todėl, atsižvelgiant į tai, kad faktiškai atliktų griovimo darbų sumą sudaro 277,61 Eur, todėl yra likę išieškoti 42,61 Eur, o likusi Nurodyme nurodyta suma 4 163,31 Eur laikytina nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi skolininko skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti atsisakė, remdamasis tuo, jog nenustatė antstolę padarius procedūrinius pažeidimus ar neteisingai apskaičiavus nurašomą sumą priimant Nurodymą, o skolininkas nepateikė pagrįstų įrodymų, įrodančių priešingai.

Pažymėtina, kad teismo sprendimo vykdymas – baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės. Taigi, vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139-706/2016). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi įvertinti, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms, antstolis nepažeidė jo veiklos principų bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju skolininkas neginčija to, jog už atliktus griovimo darbus turi sumokėti būtent jis, tačiau prieštarauja nustatytai atliktų darbų kainai, teigdamas, jog į iš jo išieškomą griovimo darbų sumą yra įtraukti darbai, kurie nebuvo faktiškai atlikti.

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su vykdomosios bylos medžiaga, nustatė, kad tarp išieškotojos ir rangovo, t. y. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo sudaryta griovimo darbų rangos sutartis Nr. SU-229 (toliau – Sutartis), pagal kurią Sutarties šalys susitarė, jog rangovas įsipareigoja atlikti savavališkai pastatytų statinių (ūkinio pastato-garažo, ūkinio pastato, tvoros) griovimo bei statybvietės sutvarkymo darbus (Sutarties 2.1 punktas), kurių aprašymas, apimtys, savybės, techniniai reikalavimai ir preliminarūs kiekiai nustatyti Darbų techninėje specifikacijoje ir Darbų kiekių žiniaraštyje (Sutarties 2.2 punktas).

2025 m. spalio 13 d. Inspekcija surašė savavališkai pastatyto statinio nugriovimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nugriovimo aktas), kuriame nurodyta, jog 2025 m. rugsėjo 17 d. rangovas nugriovė iki 0,40 m aukščio, 13,66 m (11,54 m + 2,12 m) bendro ilgio likusias anksčiau nugriautos tvoros konstrukcijas – pastatytus betoninius pamatus bei žemės sklypo pietinėje pusėje už žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje ties ūkiniu pastatu nugriovė 1,50 m aukščio, 1,74 m ilgio dalį tvoros (plieninių stulpų ir medinių lentų) konstrukcijų. Minėtus griovimo darbus Inspekcijai rangovas perdavė 2025 m. spalio 9 d. dalinių statybos darbų perdavimo aktu, prie kurio buvo pridėtas 2025 m. spalio 9 d. atliktų darbų aktas Nr. 1 už laikotarpį nuo 2025 m. rugpjūčio 8 d. iki 2025 m. rugsėjo 17 d. 2025 m. spalio 9 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodomi šie rangovo atlikti darbai ir jų vertė: krūmų iškritimas žemės sankasos šlaituose rankiniu būdu – 384 Eur be PVM; medinių tvorų iš paruoštų elementų įrengimas / pritaikytas: medinės tvoros demontavimas – 270 Eur be PVM; gelžbetonių pamatų išardymas – 168,75 Eur be PVM; sampylų išlyginimas iki 45 kW (62AJ) galios buldozeriu, perstumiant gruntą 10 m atstumu, kai grunto grupė III – 1 265, 62 Eur be PVM; statybinių šiukšlių išvežimas 10 km atstumu automobiliais-savivarčiais, pakraunant ekskavatoriais 0,25 kv. m talpos kaušais – 220,72 Eur be PVM. Bendra atliktų darbų suma be PVM – 2 309,09 Eur. Nuo šios sumos paskaičiuotas PVM, kuris sudarė 484,91 Eur (2 309,09 Eur x 21 proc.). Bendrą atliktų darbų kainą su PVM sudarė 2 794 Eur.

Apeliacinės instancijos teismui patikrinus 2025 m. spalio 9 d. atliktų darbų akte Nr. 1 nurodytus atliktus darbus su prie Sutarties pridėtu Darbų kiekių žiniaraščiu matyti, jog visi atlikti darbai ir jų kainos sutampa, o patys darbai atitinka tai, kas turėjo būti padaryta. Ir, priešingai nei mano apeliantas, šiuo atveju į griovimo darbų apimtį patenka ne tik patys griovimo, bet ir su tuo susiję papildomi darbai, pvz., byloje yra pakankamai įrodymų (tarp jų ir žemės sklypo nuotraukų), patvirtinančių, kad siekiant atlikti griovimo darbus, buvo poreikis panaikinti šiems darbams trukdančius krūmus, kaip ir logiška, jog iškasus betoninį tvoros pamatą, reikalinga žemę išlyginti. Paties apelianto skunde dėl antstolio veiksmų pateikti skaičiavimai, neįvertinant papildomų, bet reikalingų su griovimo darbais susijusių atlikti, darbų, yra niekuo nepagrįsti. Subjektyvi skolininko nuomonė, šiuo atveju nepateikiant jokių kitų įrodymų ar argumentų, nėra pagrindas sutikti su jo pateiktais skaičiavimais.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors atskirajame skunde apeliantas ir nenurodo kitų su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumu susijusių argumentų, tačiau susipažinus su skundo dėl antstolio veiksmų turiniu, matyti, jog apeliantas yra linkęs teikti teismui duomenis ir argumentus pagal savo suvokimą, kurie realiai neatitinka faktinės situacijos, pvz., nors skunde dėl antstolio veiksmų teigia, jog jau 2019 m. savavalinė statyba buvo pašalinta, todėl jam bauda skaičiuojama nepagrįstai, tačiau pats vėlesniuose nei 2019 m. antstolei siųstuose elektroniniuose laiškuose (2021 m. liepos 1 d., 2022 m. balandžio 1 d., 2022 m. gegužės 27 d. elektroniniai laiškai) aiškiai pripažįsta, kad 2019 m. buvo pašalinta tik dalis savavalinės statybos padarinių ir pats derina su antstole baudos už savavalinės statybos padarinių nepašalinimą dengimą, savanoriškai ją moka.

Iš esmės tiek skolininko skunde dėl antstolio veiksmų, tiek atskirajame skunde pateikti samprotavimai yra nepagrįsti nei tiksliomis faktinėmis aplinkybėmis, nei kitais įrodymais, ką skundžiamoje nutartyje vertindamas skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumą nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Vien tai, kad skundžiamoje nutartyje nėra išsamiai aptarti aktuose nurodyti darbai, kaip tą padarė apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 23 punkte, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino. Nagrinėjamu atveju remiantis turimais vykdomųjų bylų duomenimis ir vertinant apelianto pateiktus išimtinai deklaratyvius samprotavimus nėra pagrindo pripažinti, kad antstolė pažeidė jos veiklos principus ar vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas antstolės veiksmų teisėtumo klausimus, tinkamai vertino sprendžiamo klausimo aplinkybes bei teisingai taikė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nuostatas, atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės bei argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.