Kauno apygardos teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-09-09 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-220909-01042. Leido atsakovei statytojai UAB ,,Redama“ per 12 (dvylikos) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, pagal reikiamai parengtą projektinę dokumentaciją, gavus naują statybą leidžiantį dokumentą, esant reikalui pertvarkyti pagal 2022-09-09 išduotą statybos leidimą Nr. LSNS-01-220909-01042 žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statomus statinius - gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai) gyvenamąjį namą ,,B“, gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai) gyvenamąjį namą ,,C“, gyvenamosios paskirties (dviejų butų pastatai) gyvenamąjį namą ,,A“ taip, kad jie atitiktų teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius. Per nustatytą terminą neįteisinus pirmiau nurodytų statinių, esančių žemės sklype, (duomenys neskelbtini), statybų, įpareigojo atsakovę UAB „Redama“ per 3 (tris) mėnesius Vilniaus miesto savivaldybės administracijos lėšomis (70 proc.) ir projektuotojos UAB „Ekonas“ lėšomis (30 proc.) pašalinti statybos, kuriai buvo išduotas 2022-09-09 statybos leidimas Nr. LSNS-01-220909-01042, padarinius – nugriauti statinius ir sutvarkyti statybvietę žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė atsakovei UAB ,,Redama“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 8 448,84 Eur ir iš atsakovės UAB ,,Ekonas“ 3 620,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl 2022-09-09 statybos leidimo (ne)teisėtumo.

Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo, jog statytojos UAB ,,Redama“ statiniai suprojektuoti žemės sklype, kuriame nėra parengtas detalusis planas, kad Specialiesiems architektūros reikalavimams, skirtingai nei Specialiesiems reikalavimams, galiojimo termino nėra. Šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį statytojos, kuriai nebuvo išduoti specialieji reikalavimai, statinio projektas turėjo atitikti Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną – 2022-07-01. Tuo metu jau galiojo naujasis Vilniaus miesto teritorijos Bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu, pagal kurį ginčo teritorijoje turėjo būti parengtas detalusis planas. Tačiau statytojai 2016-10-10 buvo išduoti neterminuoti Specialieji architektūriniai reikalavimai, pagal kuriuos galima vadovautis senuoju ankstesniu Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendruoju planu (patvirtintu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007-02-14 sprendimu), pagal kurį detalusis planas ginčo teritorijoje neturėjo būti rengiamas.

Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, sutiko su ieškovės pozicija, jog Statybos leidimas negalėjo būti išduotas nesant parengto detaliojo plano, ką pripažino ir savivaldybės administracija 2023-03-06 rašte, adresuotame Inspekcijai (nors byloje laikėsi priešingos pozicijos). Kadangi specialieji reikalavimai statytojai nebuvo išduoti, nuo 2017-01-01 įsigaliojusi Statybos įstatymo redakcija sieja projekto atitikimą tiems teisės aktų reikalavimams, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną. Pirmasis projektuotojos UAB ,,Ekonas“ prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas 2022-07-07, pateiktas 2022-07-01, kai jau galiojo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendimu patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos Bendrasis planas, pagal kurį ginčo kvartale turėjo būti parengtas detalusis planas. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatoje įtvirtinta, kad pradėtos procedūros baigiamos vykdyti pagal šių procedūrų vykdymo pradžios metu galiojusius teisės aktus. Šiuo atveju projektavimo sutartis tarp statytojos UAB ,,Redama“ ir projektuotojos UAB ,,Ekonas“ sudaryta 2021-05-10, statinio techninė užduotis parengta taip pat 2021-05-10. Taigi, projektavimo darbai buvo pradėti ne iki 2017-01-01, o 2021 m. gegužės mėn. jau galiojo Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalis, numatanti, kad projektas rengiamas pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, jei nebuvo išduoti specialieji reikalavimai.

Teismas nurodė, kad nepaisant to, jog Specialieji architektūros reikalavimai galiojo neterminuotai, priimto prašymo išduoti statybos leidimą pateikimo dieną galiojo naujas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, pagal kurį ginčo teritorijoje buvo privalomas detalusis planas, o įstatymas įpareigojo vadovautis projekto rengimo (duomenys neskelbtini). Statybos leidimas, išduotas pagal projektą, kai neparengti teritorijų planavimo dokumentai, kurie buvo būtini, laikomas išduotu pažeidžiant esmines procedūras ir Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas. Todėl ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-09-09 išduotą statybos leidimą teismas laikė pagrįstu ir tenkino.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, ieškovės nurodytas 6 mėn. terminas nėra pakankamas atlikti eilę veiksmų: parengti detalųjį planą, projektinę dokumentaciją, gauti naują statybą leidžiantį dokumentą ir pagal tai pertvarkyti savavališkai pastatytas statinio dalis, todėl statytojai nustatė 12 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atlikti pirmiau nurodytus veiksmus.

Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju netaikytina solidari atsakomybė, nes toks ieškovės reikalavimas prieštarauja tiek teisės aktams (CK 6.6 straipsnis), tiek kasacinio teismo praktikai.

Nurodė, kad atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsakomybė už neteisėto statybos leidimo išdavimą yra akivaizdi, kadangi teisines pasekmes sukėlusį statybos leidimą, kuris prieštaravo tuo metu galiojusiems teritorijų planavimo dokumentams, priėmė būtent Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nors ji turėjo užtikrinti jos išduodamų aktų teisėtumą ir pagrįstumą (turėjo pareigą išsamiai patikrinti projektuotojos parengtą projektą ir nustatyti, ar pateikti visi privalomi dokumentai, ar projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams). Teismo vertinimu, už neteisėto statybos leidimo išdavimą atsakinga yra ir projektuotoja UAB ,,Ekonas“, nes projektuotojos parengtas projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų. Taip pat nurodė, kad jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad statytoja UAB ,,Redama“ kaip nors prisidėjo prie neteisėto statybos leidimo išdavimo ir neteisėtų statybų vykdymo, byloje nėra.

Nustatant atsakomybės laipsnį, teismas nurodė, kad esminę reikšmę neteisėto statybos leidimo išdavimui lėmė būtent atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmai. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir projektuotoja UAB ,,Ekonas“ už savavališkų padarinių pašalinimą atsako santykiu – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – 70 proc., o projektuotoja UAB ,,Ekonas“ – 30 proc.

Ieškovės ieškinį iš esmės tenkinus, o kaltomis už neteisėto statybos leidimą išdavimą pripažinus atsakoves Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir UAB ,,Ekonas“, teismas atsakovės UAB ,,Redama“ patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš šių atsakovių proporcingai pagal jų atsakomybės laipsnį: iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – 8 448,84 Eur, o iš atsakovės UAB ,,Ekonas“ – 3 620,93 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio pagrindu, kai teritorijai neparengtas detalusis planas, 2016-10-10 išduotuose Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose Nr. AR 1528 nurodyti išsamūs ginčo sklypo naudojimo rodikliai, kurie būtų nurodomi ir detaliajame plane. Byloje nėra ginčo dėl jų neterminuoto galiojimo. Todėl nesuprantama, kodėl teismas nesivadovavo jais. Įstatymų leidėjas Teritorijų planavimo įstatyme numatė, kaip spręsti tuos atvejus, kai teritorijai nėra parengtas detalusis planas, t. y. teritorijos naudojimo reglamentą nustatyti specialiuosiuose architektūros reikalavimuose – tai buvo padaryta, Specialieji architektūros reikalavimai yra išduoti teisėtai, galiojantys, dėl to ginčijamo Statybos leidimo išdavimui nebuvo pareigos rengti detaliojo plano. Šiuo atveju Projektas atitinka Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti statybą leidžiantį dokumentą, kuris buvo priimtas, pateikimo dieną, kaip tai numatyta nuo 2017-01-01 įsigaliojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 24 dalyje, t. y. nebuvo parengto detaliojo plano, bet yra galiojantys, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio pagrindu, kai teritorijai neparengtas detalusis planas, išduoti specialieji architektūros reikalavimai. Todėl teismas išvada, kad statiniai negalėjo būti suprojektuoti nesant parengto detaliojo plano, kuris šiuo atveju yra privalomas, yra nepagrįsta.

Laikantis Inspekcijos ir teismo logikos, kad nagrinėjamu atveju, nepaisant to, kad yra galiojančiais Specialiaisiais architektūros reikalavimais nustatytas ginčo sklypo naudojimo reglamentas, vis tiek turi būti rengiamas kvartalo detalusis planas, tokiu atveju turėtų būtų nustatinėjami jau užstatytų sklypų ir išplėtotos teritorijos naudojimo reglamentai – kas visiškai nėra reikalinga, nes sklypai jau yra užstatyti. Akivaizdu, kad tai nėra racionalu, ekonomiška, galėtų sukelti ginčus tarp į kvartalą patenkančių sklypų savininkų. Tuo labiau, jog ginčo sklypo naudojimo reglamentas yra nustatytas galiojančiuose Specialiuosiuose architektūros reikalavimuose. Taigi, net jei apeliacinės instancijos teismas laikytų, jog detaliojo plano nebuvimas nagrinėjamu atveju yra pažeidimas (su kuo Administracija kategoriškai nesutinka ir mano, jog aukščiau nurodyti argumentai įrodo, kad jokio pažeidimo nebuvo padaryta), šis pažeidimas galėtų būti laikomas visiškai formaliu, o formalūs pažeidimai, nepažeidžiantys jokių interesų (tą bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir Inspekcijos atstovė, o pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė jokių interesų pažeidimo), nesudaro pagrindo statybą leidžiančių dokumentų panaikinimui.

Teismas netinkamai vertino ir kaltės klausimą. Net teismui nusprendus panaikinti ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, tai per se nereiškia nei Administracijos veiksmų neteisėtumo, nei kaltės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas. Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, esant neterminuoto galiojimo Specialiesiems architektūros reikalavimams, nustačiusiems ginčo sklypo naudojimo reglamentus, suteikė galimybę išduoti ginčijamą Statybos leidimą ir nesant parengto detaliojo plano. Išduodama ginčijamą Statybos leidimą Administracija patikrino pateiktą statinio projektus savo kompetencijos ribose tiek, kiek buvo reikalinga priimti sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad Administracija netinkamai vykdė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai. Painiava susidarė dėl įstatymų leidėjo nustatyto neaiškaus teisinio reguliavimo dėl specialiųjų architektūros reikalavimų ir specialiųjų reikalavimų.

Teismas visiškai nepagrindė, kodėl kaltės proporcijas nustatė būtent 70 ir 30 procentų dalimis. Jei jau visgi pirmosios instancijos teismo nurodytą situacijos traktavimą apeliacinės instancijos teismas pripažintų pagrįstu, tuomet įvertinant aplinkybę, jog būtent įstatymų leidėjas yra tas subjektas, dėl kurio veiksmų – neaiškaus teisinio reguliavimo susiklostė galimas skirtingas situacijos interpretavimas, vadovaujantis protingumo principu, kaltės proporcijos turėtų būti paskirstomos lygiomis dalimis tarp visų atsakovų, dalyvavusių Statybos leidimo išdavimo procese.

Taip pat teismas netinkamai išsprendė ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismo priteista net 12 069,77 Eur siekianti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma nėra protinga, pagrįsta ir reali šioje byloje, nes byla nėra laikytina itin sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių. Teismas visiškai nepasisakė dėl tokios sumos pagrįstumo ir realumo. Be to, esant ieškovės ir atsakovės priešingam bylos interesui atsakovė gali reikalauti priteisti tik iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Tarp atsakovų išlaidos negali būti paskirstomos, nes tai prieštarautų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklėms.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ignoravo ir konstitucinius principus, o ypatingai dėl to, kad teisės aktų galia turi būti nukreipta tik ateitį (lex retro non agit), taip pat teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo ir kitus teisinės valstybės principus.

Nors ieškovė ieškinyje ir teismas sprendime nieko nepasisakė apie viešąjį interesą, atsakovė mato poreikį apie tai pasisakyti. Byloje nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad iš esmės visa teritorija aplink žemės sklypą, statybai kuriame buvo išduotas Statybos leidimas, jau yra faktiškai užstatyta, o statiniai pagal ginčijamą Statybos leidimą yra pradėti statyti. Šios aplinkybės teismo sprendimu reikalaujamą detaliojo plano rengimą (duomenys neskelbtini). Yra nebegalima detaliai suplanuoti pagal praeityje galiojusias tvarkas ir sprendinius faktiškai užstatyto kvartalo, kai detalusis planas pagal dabartines tvarkas ir sprendinius būtų rengiamas tik dėl tariamo poreikio projektuoti vieną sklypą visame tame faktiškai užstatytame kvartale. Be to, svarbu, kad Projektas, Statybos leidimas ir faktiškai vykdoma statyba visiškai atitinka neterminuoto galiojimo Specialiuosius reikalavimus. Valdžios institucijos, siekdamos įgyvendinti gero viešojo administravimo principą, užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių bei privataus asmens, kaip silpnesnės santykio su viešąja administracija šalies, apsaugą, privalo bet kurioje situacijoje vadovautis fundamentaliais protingumo, teisingumo, sąžiningumo principais, sprendimų priėmimo metu atsižvelgti į susiklosčiusių faktinių aplinkybių visumą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nepagrįstai sprendė, kad sąvoka „specialieji reikalavimai“ 2017-01-01 Statybos įstatymo pakeitimais buvo nustatyta naujai ir „specialieji architektūros reikalavimai“ savo turiniu ir sukeliamomis pasekmėmis nėra susiję su „specialiaisiais reikalavimais“. Statybos įstatymo 2 straipsnio 47 dalimi buvo apibrėžta tai, kas galiojo ir buvo nustatyta iki 2017-01-01 galiojusioje Statybos įstatymo 20 straipsnio redakcijoje, kad specialieji reikalavimai yra bendrinis terminas skirtas įvardinti specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų rinkinį. Ginčo teritorijai tiek iki 2017-01-01 tiek ir vėliau galėjo būti išduoti tik specialieji architektūros reikalavimai, kurie ir buvo išduoti 2016-10-10. Atitinkamai ginčo sklypui išduoti specialieji architektūros reikalavimai ir yra vienintelė specialiųjų reikalavimų rinkinio šiam objektui sudedamoji dalis. Todėl teismo išvada, kad ginčo pastatams nebuvo išduoti specialieji reikalavimai yra klaidinga ir neatitinka susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes statinių projektavimui yra išduoti ir galioja 2016-10-10 specialieji reikalavimai, kurie išdavimo metu buvo privalomas projekto rengimo (duomenys neskelbtini) .

Teismas neįvertino aplinkybės, kad statinių projektavimas yra tęstinis procesas, kurio metu keičiasi tiek galiojančių teisės aktų redakcijos tiek teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai. Statybos įstatymo pakeitimo įstatymu pasisakoma tik dėl procedūrų užbaigimo, tačiau patys priimti administraciniai sprendimai sukuriantys teisėtus ir pagrįstus lūkesčius ir toliau lieka galioti. Teismas sprendimu iš esmės formuoja ydingą ir teisiniam reguliavimui prieštaraujantį vertinimą, kad specialieji architektūros reikalavimai po 2017-01-01 neteko galios.

Specialiaisiais architektūros reikalavimais yra nustatomi projektuojamam statiniui (-iams) taikomi reikalavimai bei teritorijos naudojimo reglamentai. Priešingai nei nurodė teismas ginčo pastatai buvo pastatyti nustačius teritorijos naudojimo reglamento parametrus būtent 2016-10-10 specialiuosiuose architektūros reikalavimuose, kurie vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir yra skirti šiems parametrams nustatyti, kuomet nėra parengtas detalusis planas. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo numatytą taisyklę 2016-10-10 specialieji architektūros reikalavimai išpildė vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento funkciją.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021-06-02 sprendime ,,Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ aiškiai įtvirtinta išimtis, kuomet galima vadovautis senuoju bendruoju planu ir nustatyta, kad bendrojo plano keitimas nepanaikina, kitų teisės aktų nustatytų teritorijų naudojimo reikalavimų (2.2 punktas). Šiuo atveju 2016-10-10 specialieji architektūros reikalavimai būtent ir nustatė nagrinėjamos teritorijos naudojimo reikalavimus, kuriais vadovaujantis ir buvo atliktos ginčo pastatų projektavimo ir statybos procedūros ir pagrįstai bei teisėtai vadovautasi 2016-10-10 specialiųjų reikalavimų sprendiniais ir jų išdavimo metu aktualiais teritorijų planavimo dokumentais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas tinkamai įvertinęs faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikydamas statybą reglamentuojančius teisės aktus ir jų galiojimą laike (statybos leidimo išdavimo procedūros metu) bei teismų praktiką, nustatęs, kad nesant apeliantės statytojui išduotų specialiųjų reikalavimų, pagrįstai konstatavo, kad Projektas (kuris rengtas nuo 2021 m.) turėjo atitikti teritorijų planavimo dokumentų, teisės aktų reikalavimus, kurie galiojo prašymo gauti Statybos leidimą, kuris buvo priimtas (2022-07-07), pateikimo dieną, t. y. 2022-07-01. Todėl skundžiamu sprendimu pagrįstai nustatyta apeliantės kaltė dėl neteisėto Statybos leidimo išdavimo ir statybos padarinių šalinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui kaltomis už Statybos leidimo išdavimą pripažinus atsakoves Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir UAB „Ekonas”, atsižvelgiant į teismo nustatytą jų atsakomybės laipsnį / proporciją, sprendimu buvo teisingai paskirstytos ir UAB „Redama” priteistos bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos metu visi byloje dalyvaujantys asmenys vieningai sutarė, kad byloje nagrinėjama su teisės aktų pasikeitimais ir jų galiojimu laike susijusi situacija yra sudėtinga ne tik projektine, tačiau ir teisine prasme. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepateikė visiškai jokių argumentų ar įrodymų, kad UAB „Redama” prašytos ir teismo jai priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų nesusijusios su byla ar būtų neprotingai didelės.

Žemesnės instancijos teismas

Nustatyta, kad 2023 m. ieškovė vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies punktu, atliko patikrinimą dėl statytojai išduoto statybos leidimo teisėtumo ir 2023 m. kovo 27 d. patikrinimo aktu konstatavo, kad ginčo statybos leidimas išduotas neteisėtai. Ieškovė konstatavo pažeidimo esmę, kad statinio projektas parengtas nesivadovaujant privalomaisiais statinio projekto rengimo (duomenys neskelbtini). planą žemės sklypas patenka į funkcinę zoną NEM-2-1, kurioje vienas iš galiojančių tekstinių reglamentų Nr. 8 – Statybos leidimai naujų gyvenamųjų pastatų statybai teritorijoje gali būti išduodami tik visam kvartalui parengus vietovės lygmens kompleksinį teritorijų planavimo dokumentą. Statinys suprojektuotas žemės sklype, kuriame nėra parengtas detalusis planas, kuris privalomas pagal Bendrojo plano reglamentą.