Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J.-B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. J.-B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo, atsiliepimų į jį ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Dėl vykdomosios bylos išreikalavimo

Pažymėtina, kad CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis (CPK 301, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-469/2020). Naujų įrodymų rinkimas ir priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). Rašytiniai įrodymai gali būti pateikiami dalyvaujančių byloje asmenų arba CPK nustatyta tvarka išreikalaujami teismo (CPK 198 straipsnio 1 dalis). Bylos šalis, pati negalinti gauti reikšmingo bylai rašytinio įrodymo iš dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų asmenų, gali teikti teismui prašymą įrodymus išreikalauti (CPK 160 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 199 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 199 straipsnį teismas išreikalauja rašytinius įrodymus asmens prašymu, kuriame turi būti nurodyta: koks rašytinis įrodymas turi būti išreikalautas; pagrindas, kuriuo remiantis manoma, kad rašytinį įrodymą turi tas asmuo; aplinkybės, kurias gali pagrįsti minėtas rašytinis įrodymas (CPK 199 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja E. J.-B. atskiruoju skundu prašo išreikalauti visą vykdomąją bylą. Nagrinėjamos bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėja antstolei I. K. yra pateikusi du skundus dėl jos veiksmų teisėtumo, kurių nepatenkinus, jie buvo persiųsti teismui kartu su vykdomąją byla ir kurių pagrindu buvo užvestos dvi civilinės bylos, t. y. nagrinėjama civilinė byla bei civilinė byla Nr. e2YT-22312-1028/2025. Iš pastarosios civilinės bylos duomenų matyti, kad joje yra pateikta vykdomosios bylos medžiaga, prie kurios prieigą turi ir pats teismas. Tai gi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo papildomai išreikalauti iš antstolės visą vykdomąją bylą nėra, todėl pareiškėjos prašymas yra netenkinamas.

Dėl ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos (skolininkės) skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės I. K. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės (pareiškėjos) E. J.-B. Transporto priemonių draudikų biuro naudai. Antstolė 2025 m. spalio 22 d. priėmė patvarkymą Nr. S-25-189-28344 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, raginimą Nr. S-25-189-28388 įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-189-28389. Antstolės siųsti dokumentai registruotu paštu skolininkei įteikti 2025 m. spalio 24 d.. Per nustatytą terminą skolininkei nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, 2025 m. lapkričio 7 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-189-30390, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-189-30392, Turto arešto aktą Nr. S-25-189-30391. Skolininkė 2025 m. lapkričio 11 d. pateikė antstolei duomenis apie tai, kad skolą sumokėjo bendraskolis V. B. ir prašė jos atžvilgiu pradėtą vykdomąją bylą nutraukti. Kaip patvirtina bylos duomenys, skola buvo sumokėta 2025 m. lapkričio 5 d. antstolės G. V. žinioje esančioje vykdomojoje byloje. Antstolė I. K., gavusi duomenis apie skolos sumokėjimą kitoje vykdomojoje byloje, 2025 m. lapkričio 14 d. patvarkymu dėl skolininko prašymo nurodė, kad įstatyme nėra įtvirtinto vykdomosios bylos nutraukimo pagrindo, kai skolą sumoka solidarus skolininkas, todėl skolininkei apmokėjus vykdomojoje byloje susidariusias 73,07 Eur vykdymo išlaidas, visi apribojimai jos atžvilgiu bus panaikinti. Antstolė 2025 m. lapkričio 14 d. taip pat priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-189-31115, kuriuo patikslino iš skolininkės banko sąskaitos priverstinai nurašomų lėšų sumą, ir 2025 m. lapkričio 14 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, kuriuo patikslino vykdymo išlaidų sumą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja E. J.-B. 2025 m. lapkričio 13 d. kreipėsi su skundu dėl antstolio veiksmų, prašydama panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 7 d. nurodymą Nr. S-25-189-30390 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, panaikinti 2025 m. lapkričio 7 d. turto arešto aktą Nr. S-25-159- 30391, panaikinti 2025 m. lapkričio 7 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-189-30392, nutraukti jos atžvilgiu vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti į pareiškėjos sąskaitą 56,97 Eur. Antstolė 2025 m. lapkričio 14 d. patvarkymu dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąją byla persiuntė teismui. Pareiškėjos skundo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2YT-22312-1028/2025, kuri šiuo metu jau yra išnagrinėta ir joje yra priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas – Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-791-638/2026 panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-22312-1028/2025 ir klausimas išspręstas iš esmės: panaikintas antstolės I. K. 2025 m. lapkričio 7 d. nurodymas Nr. S-25-189-30390 priverstinai nurašyti pinigines lėšas, 2025 m. lapkričio 7 d. turto arešto aktas Nr. S-25-159- 30391, 2025 m. lapkričio 7 d. vykdymo išlaidų paskaičiavimas Nr. S-25-189-30392 ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukta, į pareiškėjos E. J.-B. sąskaitą grąžinta 56,97 Eur suma. Taigi ginčo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo pagrindu.

Nagrinėjamos bylos duomenys taip pat patvirtina, kad antstolės I. K. kontoroje 2025 m. gruodžio 2 d. buvo gautas antras pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo ji prašė panaikinti antstolės 2025 m. lapkričio 14 d. priimtus dokumentus: patvarkymą Nr. S-25-189-3111, vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-189-31114, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-189-31115, paliekant galioti šio nurodymo Nr. S-25-189-31115 priverstinai nurašyti pinigines lėšas dalį, kuria atšauktas nurodymas nurašyti 1 467,91 Eur, ir grąžinti į jos sąskaitą 56,97 Eur. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs antstolės veiksmų neteisėtumo, skundžiama nutartimi pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų netenkino. Pareiškėja E. J.-B., nesutikdama su šia nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, iš esmės jį argumentuodama tuo, kad šiuo atveju teisme jau yra išnagrinėtas analogiškas ginčas dėl antstolės 2025 m. lapkričio 7 d. priimtų dokumentų teisėtumo ir buvo priimta nutartis, kurią ji taip pat yra apskundusi, tuo tarpu dėl ginčijamų antstolės 2025 m. lapkričio 14 d. priimtų dokumentų bylos esmė liko neatskleista. Pareiškėja taip pat laikosi pozicijos, kad vykdomasis dokumentas jau yra įvykdytas solidaraus skolininko, todėl jos atžvilgiu išieškojimas toliau tęsiamas be jokio teisėto pagrindo.

Tam, kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis). Antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas atlikti procesinius veiksmus skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019, 22 punktas). CPK 510 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtintas ribojimas antstolio procesinius veiksmus (neveikimą) skųsti pasibaigus vykdymo procesui, tačiau sisteminis teisės normų, nustatančių vykdomosios bylos eigą, taip pat ir vykdymo proceso šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisę skųsti antstolio procesinius veiksmus (neveikimą), aiškinimas patvirtina, jog tokia teise šie asmenys gali naudotis ribotą laiką.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, pagal CPK 510 straipsnį, gali būti skundžiami tokie antstolio procesiniai veiksmai (ar atsisakymas juos atlikti), kurie sukelia tam tikras teisines pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016, 27 punktas). Paduodant skundą dėl antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) siekiama sukelti teisines pasekmes – panaikinti antstolio atliktą procesinį veiksmą, įpareigoti antstolį tokį veiksmą atlikti pakartotinai arba įpareigoti antstolį atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, kurį jis nepagrįstai atsisakė atlikti. CPK 513 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą dėl antstolio veiksmų teismas išsprendžia nutartimi, o patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti. Tai reiškia, kad atitinkamų antstolio veiksmų pripažinimas neteisėtais (patvarkymų panaikinimas) iš esmės reiškia vykdymo proceso sugrąžinimą į iki pažeidimo buvusią situaciją. Teismas tik konstatuoja atlikto veiksmo teisėtumą arba neteisėtumą ir jį panaikina arba įpareigoja atlikti veiksmą. Tokiu būdu skundu dėl antstolio procesinių veiksmų siekiama apginti vykdymo proceso dalyvių procesines teises.

Esant teisėtai užbaigtai vykdomajai bylai CPK 632 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais, jokie vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje nebeatliekami, todėl užbaigtoje vykdomojoje byloje atliktų antstolio procesinių veiksmų (neveikimo) teisminė kontrolė negalima. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pasibaigus vykdymo procesui, baigiasi ir visų proceso dalyvių – antstolio ir vykdymo proceso šalių – teisinis statusas, susijęs su vykdymo procesu. Pasibaigus vykdymo procesui antstolis, kurio veiksmų apskundimo tvarka nustatyta CPK 510 straipsnyje, realiai nebegali ištaisyti trūkumų, todėl šia tvarka paduotą skundą išnagrinėjus nebūtų pasiektas tikslas – apginti pažeistą teisę, todėl vykdymo procesui pasibaigus, asmens pažeistos teisės turi būti ginamos ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, bet pareiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, pareiškėja antstolei buvo pateikusi du skundus dėl antstolio veiksmų, vienu iš jų ginčydama antstolės 2025 m. lapkričio 7 d. priimtus dokumentus, kitu – 2025 m. lapkričio 14 d. priimtus dokumentus, kuriais iš esmės buvo atlikti patikslinimai, anksčiau priimtų dokumentų pagrindu. Pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, t. y. antstolės 2025 m. lapkričio 7 d. priimtų dokumentų, vykdomosios bylos nutraukimo ir lėšų grąžinimo jau yra išnagrinėtas civilinėje byloje Nr. e2YT-22312-1028/2025. Tuo tarpu pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, t. y. antstolės 2025 m. lapkričio 14 d. priimtų dokumentų ir lėšų grąžinimo buvo perduotas į nagrinėjamą bylą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas skundo dėl antstolio veiksmų apskundimo objekto iš esmės tinkamai neidentifikavo ir aprašomojoje skundžiamos nutarties dalyje nurodė, kad yra skundžiami antstolės 2025 m. lapkričio 7 d. priimti dokumentai, o ne 2025 m. lapkričio 14 d.. Byloje taip pat nebuvo sprendžiamas ir klausimas dėl pareiškėjos skundų sąsajumo, jų sujungimo į vieną civilinę bylą bei nagrinėjimo kartu. Taigi šiuo atveju byloje susiklostė tokia situacija, kad teismine tvarka išnagrinėjus pirmąjį pareiškėjos skundą civilinėje byloje Nr. e2YT-22312-1028/2025, pradiniai antstolės dokumentai, kurių pagrindu buvo priimti vėlesni, t. y. 2025 m. lapkričio 14 d. dokumentai, jau yra panaikinti įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, ginčo vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) yra nutraukta, o neteisėtai nurašytos 56,97 Eur lėšos grąžintos pareiškėjai.

CPK 632 straipsnio, reglamentuojančio vykdomosios bylos užbaigimo atvejus, 1 dalies 3 punkte numatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta, ją nutraukus. Taigi, nagrinėjamu atveju pripažinimas, kad ginčijami antstolės veiksmai užbaigtoje vykdomojoje byloje buvo neteisėti, iš esmės reikštų antstolio neteisėtų veiksmų konstatavimą, tačiau tuo pagrindu nekeliamas joks materialinio pobūdžio reikalavimas – dėl teisės gynimo, žalos atlyginimo ir pan.. Vadinasi, šiuo atveju pats savaime pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl antstolės 2025 m. lapkričio 14 d. priimto patvarkymo Nr. S-25-189-3111, tos pačios dienos vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S-25-189-31114 bei tos pačios dienos nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-25-189-31115 panaikinimo bei neteisėtai nurašytų 56,97 Eur lėšų grąžinimo, patenkinimas jai nesukeltų jokių materialinių teisinių padarinių.

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu iš esmės yra patenkinti pareiškėjos reikalavimai dėl antstolės veiksmų, vykdomosios bylos nutraukimo ir lėšų grąžinimo, t. y. nutraukus vykdomąją bylą pareiškėjos atžvilgiu ir grąžinus jai neteisėtai nurašytas pinigines lėšas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju teismo procesinio sprendimo byloje priėmimas pareiškėjai nesukels jokių materialinių teisinių padarinių, todėl yra pagrindas civilinę bylą nutraukti.

CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies), o bylą nutraukti arba pareiškimą palikti nenagrinėtą, jeigu nustatomos šio kodekso 293 ir 296 straipsniuose nurodytos aplinkybės, išskyrus CPK 296 straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktuose nurodytus atvejus. Šios proceso normos taikomos ir atskiriesiems skundams (CPK 338 straipsnis). Remiantis nutartyje išdėstytais motyvais, Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartis yra panaikinama ir civilinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų yra nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338-339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartį panaikinti ir civilinę bylą pagal pareiškėjos E. J.-B. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė I. K. ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, nutraukti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.