- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-10-13
- Bylos Nr.
- 1A-232-843/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-6-00050-2019-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Evaldas Gražys, Jolanta Čepukėnienė, Aušra Bielskė
- Nuteistasis
- D. S.
- Civilinis atsakovas
- UAB „Pi. ir pa.“
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- "Pirkimai ir pardavimai"
- Kategorijos
- 1.1.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.18.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
- 2.4.6.4.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
- 2.4.6.4.4Jeigu netinkamai išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (BPK 328 str. 4 p.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Jolantos Čepukėnienės ir Evaldo Gražio,
nuteistojo D. S. (D. S.) gynėjui bei civilinio atsakovo UAB „Pi. ir pa.“ atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir pa.“) 250 MGL (12 500 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „Pe. ir pa.“) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pi. ir pa.“) 150 MGL (7 500 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta 600 MGL (30 000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytas laikas, D. S. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2021 m. kovo 23 d. 8 val. 31 min. iki 2021 m. kovo 24 d. 15 val. 20 min., t. y. dvi dienos, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai ir skirta galutinė bausmė – 588 MGL (29 400 Eur) dydžio bauda.
Nustatytas 24 mėnesių terminas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.
Civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys dėl nesumokėtų pridėtinės vertės mokesčio bei pelno mokesčio tenkintas iš dalies ir priteista:
– iš D. S. 132 240 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai;
– iš UAB „Pi. ir pa.“ bei subsidiariai iš D. S. 1 181,49 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai;
– 5 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas paskirtas šiam D. S. turtui:
– 1516/3030 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio D. S. ir M. S.;
– butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam D. S. ir M. S.,
kuriam nustatytas dalinis laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, leidžiant valdyti ir naudotis, paliktas galioti iki civilinio ieškinio patenkinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
D. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. būdamas UAB „Pe. ir s.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „Pe. ir s.“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „duomenys neskelbtini“ finansininkę V. Š., kuri pagal 2017 m. liepos 31 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20170731 turėjo teisę UAB „Pe. ir s.“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos Elektroninio deklaravimo sistemą (toliau – ir EDS);
vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą;
pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalies nurodymus, numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;
siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „Pe. ir s.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „Pe. ir s.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „Pe. ir s.“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „Pe. ir s.“ vardu, žinodamas, jog UAB „Pe. ir s.“ pirkimų už 491 816,94 Eur (406 460,28 Eur ir 85 356,66 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM)) iš MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo;
pateikė UAB „Pe. ir s.“ finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei V. Š. neteisingus duomenis apie faktiškai neįvykusius pirkimus iš MB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2019 m. vasario 13 d. Nr. RL108; 2019 m. vasario 15 d. Nr. RL108; 2019 m. vasario 25 d. Nr. RL00328), iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2019 m. liepos 29 d. Nr. EL190729; 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nr. EL190802), iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2018 m. spalio 10 d. Nr. ED00046; 2018 m. lapkričio 26 d. Nr. ED0102; 2018 lapkričio 29 d. Nr. ED0108; 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. ED0209; 2019 m. sausio 15 d. Nr. ED0307; 2019 m. sausio 23 d. Nr. ED0302; 2019 m. vasario 7 d. Nr. ED0321), iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2019 m. kovo 7 d. Nr. SPO0378; 2019 m. kovo 13 d. Nr. SPO0379; 2019 m. kovo 18 d. Nr. SPO0380; 2019 m. kovo 22 d. Nr. SPO0381; 2019 m. kovo 25 d. Nr. SPO0382; 2019 m. kovo 26 d. Nr. SPO0383; 2019 m. kovo 27 d. Nr. SPO0384; 2019 m. kovo 29 d. Nr. SPO0385; 2019 m. gegužės 31 d. Nr. ADM0185; 2019 m. birželio 28 d. Nr. ADM0182), dėl ko V. Š. pagal D. S. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose įrašė neteisingą atskaitomo pirkimo PVM sumą ir elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600):
V. Š. 2019 m. vasario 22 d. pateikė pirminę 2019 m. sausio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 1 463 Eur sumos įrašė neteisingą 12 614 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 1463 Eur sumos įrašė neteisingą 12 614 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 9 124 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 2 027 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 11 151 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
V. Š. 2019 m. kovo 22 d. pateikė pirminę 2019 m. vasario mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 1 069 Eur sumos įrašė neteisingą 17 941 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 1 069 Eur sumos įrašė neteisingą 17 941 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 20 712 Eur sumos įrašė neteisingą 3 840 Eur sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 16 872 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
V. Š. 2019 m. balandžio 24 d. pateikė pirminę 2019 m. kovo mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 1 594 Eur sumos įrašė neteisingą 20 772 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 1 594 Eur sumos įrašė neteisingą 20 772 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 15 111 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 4 067 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 19 178 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
V. Š. 2019 m. birželio 25 d. pateikė patikslintą 2019 m. gegužės mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 543 Eur sumos įrašė neteisingą 7 485 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 543 Eur sumos įrašė neteisingą 7 485 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 4 381 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 2 561 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 6 942 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
V. Š. 2019 m. liepos 18 d. pateikė pirminę 2019 m. birželio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 7 041 Eur sumos įrašė neteisingą 12 742 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 7 041 Eur sumos įrašė neteisingą 12 742 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 4 383 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 1 318 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 5 701 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
V. Š. 2019 m. rugpjūčio 14 d. pateikė pirminę 2019 m. liepos mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 1 852 Eur sumos įrašė neteisingą 6 191 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 1 852 Eur sumos įrašė neteisingą 6 191 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 12 006 Eur sumos įrašė neteisingą 7 667 Eur sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 4 339 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
V. Š. 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė patikslintą 2019 m. rugpjūčio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 1 568 Eur sumos įrašė neteisingą 10 246 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 1 568 Eur sumos įrašė neteisingą 10 246 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 8 437 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 241 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 8 678 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma.
Taip D. S., siekdamas išvengti UAB „Pe. ir s.“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas pagal realios ūkinės veiklos nevykdančių MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras atskaitomą 72 861 Eur pirkimo PVM (11 151 Eur 2019 m. 01 mėnesį; 16 872 Eur 2019 m. 02 mėnesį; 19 178 Eur 2019 m. 03 mėnesį; 6 942 Eur 2019 m. 05 mėnesį; 5 701 Eur 2019 m. 06 mėnesį; 4 339 Eur 2019 m. 07 mėnesį; 8 678 Eur 2019 m. 08 mėnesį), šia suma nepagrįstai padidino PVM atskaitą ir 72 861 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir, šias deklaracijas pateikus VMI, išvengė prievolės sumokėti 72 861 Eur pridėtinės vertės mokesčio, dėl to buvo padaryta 72 861 Eur žala valstybės biudžetui.
Be to, D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Pe. ir s.“ finansinę apskaitą, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. būdamas UAB „Pe. ir s.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „Pe. ir s.“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „duomenys neskelbtini“ finansininkę V. Š., kuri pagal 2017 m. liepos 31 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20170731 turėjo teisę UAB „Pe. ir s.“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per EDS;
vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą;
pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalies nurodymus numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;
siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „Pe. ir s.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „Pe. ir s.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „Pe. ir s.“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, UAB „Pe. ir s.“ vardu, žinodamas, jog UAB „Pe. ir s.“ pirkimų už 491 816,94 Eur (406 460,28 Eur ir 85 356,66 Eur PVM) iš MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo, pateikė UAB „Pe. ir s.“ finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei V. Š. neteisingus duomenis apie faktiškai neįvykusius pirkimus, dėl to V. Š. nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Pe. ir s.“ Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose (i.SAF) užregistravo MB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2019 m. vasario 13 d. Nr. RL108; 2019 m. vasario 15 d. Nr. RL108; 2019 m. vasario 25 d. Nr. RL00328), UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2019 m. liepos 29 d. Nr. ELI90729; 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nr. EL190802), UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2018 m. spalio 10 d. Nr. ED00046; 2018 m. lapkričio 26 d. Nr. ED0102; 2018 m. lapkričio 29 d. Nr. ED0108; 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. ED0209; 2019 m. sausio 15 d. Nr. ED0307; 2019 m. sausio 23 d. Nr. ED0302; 2019 m. vasario 7 d. Nr. ED0321), UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2019 m. kovo 7 d. Nr. SPO0378; 2019 m. kovo 13 d. Nr. SPO0379; 2019 m. kovo 18 d. Nr. SPO0380; 2019 m. kovo 22 d. Nr. SPO0381; 2019 m. kovo 25 d. Nr. SPO0382; 2019 m. kovo 26 d. Nr. SPO0383; 2019 m. kovo 27 d. Nr. SPO0384; 2019 m. kovo 29 d. Nr. SPO0385; 2019 m. gegužės 31 d. Nr. ADM0185; 2019 m. birželio 28 d. Nr. ADM0182) už 406 460,28 Eur ir 85 356,66 Eur PVM, iš viso už 491 816,94 Eur ir apskaitė duomenis apie realiai neįvykusias pirkimo operacijas, kurios nebuvo susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, VĮ „Registrų centrui“ pateiktose 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. laikotarpio finansinėse ataskaitose 2018 m. gruodžio 31 d. datai įrašė neteisingus duomenis apie ataskaitinio laikotarpio pirkimus bei į PVM deklaracijas nepagrįstai įtraukė 72 861 Eur pirkimo PVM, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir s.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.
Be to, D. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad įrašė į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ir juos pateikė valstybės įgaliotai institucijai, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. būdamas UAB „Pe. ir pa.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „duomenys neskelbtini“ finansininkę V. Š., kuri pagal 2019 m. spalio 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20191002 turėjo teisę UAB „Pe. ir pa.“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per EDS;
vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą;
pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalies nurodymus numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;
siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „Pe. ir pa.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „Pe. ir pa.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „Pe. ir pa.“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „Pe. ir pa.“ vardu, žinodamas, jog UAB „Pe. ir pa.“ pirkimų už 342 139,80 Eur (282 760,17 Eur ir 59 379,63 Eur PVM) iš UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo;
pateikė UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei V. Š. neteisingus duomenis apie faktiškai neįvykusius pirkimus iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2019 m. gruodžio 23 d. Nr. 118; 2019 m. gruodžio 23 d. Nr. 120), iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2019 m. gruodžio 20 d. Nr. WEB0118; 2019 m. gruodžio 23 d. Nr. WEB0120), iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2020 m. sausio 27 d. Nr. 6; 2020 m. sausio 28 d. Nr. 10; 2020 m. vasario 28 d. Nr. 36; 2020 m. kovo 3 d. Nr. LTP59), iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2020 m. balandžio 14 d. Nr. (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 15 d. Nr. TOP10; 2020 m. balandžio 17 d. Nr. TOP13; 2020 m. balandžio 17 d. Nr. TOP260; 2020 m. balandžio 27 d. Nr. TOP289; iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2020 m. kovo 17 d. Nr. BAR14; 2020 m. balandžio 1 d. Nr. BK19; 2020 m. balandžio 3 d. Nr. BK27; 2020 m. balandžio 22 d. Nr. BK88) dėl ko V. Š. pagal D. S. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose įrašė neteisingą atskaitomo pirkimo PVM sumą ir elektroniniu būdu per EDS sistemą Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600):
2020 m. vasario 21 d. pateikė pirminę 2020 m. sausio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 8 617 Eur sumos įrašė neteisingą 15 559 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 8 617 Eur sumos įrašė neteisingą 15 559 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 8 773 Eur sumos įrašė neteisingą 1 831 Eur sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 6 942 eurų atskaitomo pirkimo PVM suma;
2020 m. balandžio 3 d. pateikė pirminę 2020 m. vasario mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 10 441 Eur sumos įrašė neteisingą 15 648 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 10 441 Eur sumos įrašė neteisingą 15 648 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 10 507 Eur sumos įrašė neteisingą 5 300 Eur sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 5 207 eurų atskaitomo pirkimo PVM suma;
2020 m. balandžio 21 d. pateikė pirminę 2020 m. kovo mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 3 527 Eur sumos įrašė neteisingą 10 816 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 3 527 Eur sumos įrašė neteisingą 10 816 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 7 147 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 142 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 7 289 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma;
2020 m. gegužės 20 d. pateikė pirminę 2020 m. balandžio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 70 64 Eur sumos įrašė neteisingą 32 940 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 70 64 Eur sumos įrašė neteisingą 32 940 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 26 120 Eur sumos įrašė neteisingą 244 Eur sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 25 876 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma.
2020 m. gegužės 27 d. pateikė patikslintą 2019 m. gruodžio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ įrašyti žinomai neteisingi duomenys, t. y. vietoje teisingos 9 422 Eur sumos įrašė neteisingą 23 487 Eur sumą, 35 eilutėje „Atskaitomas PVM“ vietoje teisingos 9 422 Eur sumos įrašė neteisingą 23 487 Eur sumą, 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ vietoje teisingos 7 031 Eur mokėtinos sumos įrašė neteisingą 7 034 Eur grąžintiną sumą, taip buvo suformuota nepagrįstai mažesnė 14 065 Eur atskaitomo pirkimo PVM suma.
Taip D. S., siekdamas išvengti UAB „Pe. ir pa.“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, įrašė žinomai neteisingus duomenis į PVM deklaracijas pagal realios ūkinės veiklos nevykdančių UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras apie atskaitomą 59 379 Eur pirkimo PVM (14 065 Eur 2019 m. 12 mėnesį; 6 942 Eur 2020 m. 01 mėnesį; 5 207 Eur 2020 m. 02 mėnesį; 7 289 Eur 2020 m. 03 mėnesį; 25 876 Eur 2020 m. 04 mėnesį), šia suma nepagrįstai padidino PVM atskaitą ir 59 379 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM ir, šias deklaracijas pateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai, išvengė prievolės sumokėti 59 379 Eur pridėtinės vertės mokesčio, dėl to buvo padaryta 59 379 Eur žala valstybės biudžetui.
Taip pat D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. būdamas UAB „Pe. ir pa.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „duomenys neskelbtini“ finansininkę V. Š., kuri pagal 2019 m. spalio 2 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20191002 turėjo teisę UAB „Pe. ir pa.“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per EDS;
vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą;
pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ bei 13 straipsnio 3 dalies nurodymus numatančius, „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“;
Siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, kurių suma viršija 900 MGL, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „Pe. ir pa.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „Pe. ir pa.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „Pe. ir pa.“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „Pe. ir pa.“ vardu, žinodamas, jog UAB „Pe. ir pa.“ pirkimų už 342 139,80 Eur (282 760,17 Eur ir 59 379,63 Eur PVM) iš UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo, pateikė UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei V. Š. neteisingus duomenis apie faktiškai neįvykusius pirkimus, dėl to V. Š. nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. balandžio 27 d. UAB „Pe. ir pa.“ Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose (i.SAF) užregistravo UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2019 m. gruodžio 23 d. Nr. 118; 2019 m. gruodžio 23 d. Nr. 120), UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2019 m. gruodžio 20 d. Nr. WEB0118; 2019 m. gruodžio 23 d. Nr. WEB0120), UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2020 m. sausio 27 d. Nr. 6; 2020 m. sausio 28 d. Nr. 10; 2020 m. vasario 28 d. Nr. 36; 2020 m. kovo 3 d. Nr. LTP59), UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2020 m. balandžio 14 d. Nr. TOP215; 2020 m. balandžio 15 d. Nr. TOP10; 2020 m. balandžio 17 d. Nr. TOP13; 2020 m. balandžio 17 d. Nr. TOP260; 2020 m. balandžio 27 d. Nr. TOP289) UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2020 m. kovo 17 d. Nr. BAR14; 2020 m. balandžio 1 d. Nr. BK19; 2020 m. balandžio 3 d. Nr. BK27; 2020 m. balandžio 22 d. Nr. BK88) už 282 760,17 Eur ir 59 379,63 Eur PVM, iš viso už 342 139,80 Eur ir apskaitė duomenis apie realiai neįvykusias pirkimo operacijas, kurios nebuvo susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, bei į PVM deklaracijas nepagrįstai įtraukė 59 379 Eur pirkimo PVM.
Taip pat 2019 m. – 2020 m. fiziniams asmenims neoficialiai, be dokumentų atlikus statybinius darbus UAB „Pe. ir pa.“, už kuriuos jis (D. S.) sumokėjo ne mažiau 116 763 Eur atlygį, iš šio skaičiaus 620 Eur S. K., 15 210 Eur A. B. (B.), 13 590 Eur A. T. (T.), 20 153 Eur K. G., 17 800 Eur V. L., 24 080 Eur R. K., 25 310 Eur J. S. (S.), jis (D. S.) neorganizavo tinkamo apskaitos tvarkymo UAB „Pe. ir pa.“, finansinėje apskaitoje neatvaizdavo ir apskaitos dokumentais nepagrindė 31 390 Eur atlygio už apdailos darbus (13 590 Eur A. T. bei 17 800 Eur V. L.), dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir pa.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.
Be to, D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Pi. ir pa.“ finansinę apskaitą, o būtent:
jis, laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d. būdamas UAB „Pi. ir pa.“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), akcininku ir faktiniu UAB „Pi. ir pa.“ vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, organizuodamas jos veiklą ir jai vadovaudamas, veikdamas per nežinojusią apie jo daromą nusikalstamą veiką UAB „Pi. ir pa.“ finansinę apskaitą tvarkiusią UAB „duomenys neskelbtini“ finansininkę V. Š., kuri pagal 2020 m. birželio 5 d. Buhalterinių paslaugų teikimo sutartį Nr. 20200605 turėjo teisę UAB „Pi. ir pa.“ vardu teikti dokumentus elektroniniu būdu per EDS;
vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l dalies nuostata, kad „už apskaitos organizavimą, pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, to paties įstatymo 14 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui”, to paties įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostata, kad „už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas“, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, deklaracijų pateikimą ir įmonės veiklą;
pažeisdamas to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nurodančią, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 13 straipsnio 3 dalies nurodymus numatančius, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, taip pat Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 80 straipsnio 1 dalies nuostatą, nurodančią, kad „PVM sąskaita-faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus“;
Siekdamas išvengti mokėtinų valstybei mokesčių, iškreipti ir nuslėpti duomenis apie tikrąją UAB „Pi. ir pa.“ ūkinę-finansinę būklę, veiklą bei tikrąsias pastarosios pajamas, taip pat siekdamas sumažinti UAB „Pi. ir pa.“ į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių dydį, suvokdamas, kad dėl jo tolimesnių neteisėtų veiksmų, nukreiptų į minėto siekio įgyvendinimą, UAB „Pi. ir pa.“ nesumokės dalies privalomų mokesčių, ir toliau, įgyvendindamas šį savo nusikalstamą sumanymą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia UAB „Pi. ir pa.“ vardu, žinodamas, jog UAB „Pi. ir pa.“ pirkimų už 5 515,74 Eur neturėjo ir už juos nemokėjo, fiziniai asmenys T. O. ir E. N. prekių pirkimą įformino UAB „Pi. ir pa.“ vardu, o atsiskaitė savo lėšomis, jis (D. S.) šias PVM sąskaitas faktūras su apmokėjimo kvitais pateikė finansinę apskaitą tvarkiusiai ir nieko nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką finansininkei V. Š., po ko V. Š. finansinėje apskaitoje įformino UAB „Pi. ir pa.“ įsiskolinimus tiekėjams pagal jau apmokėtas 11 PVM sąskaitas faktūras 5 515,74 Eur, iš jų: 4 558,46 Eur sąnaudų apskaitė sąskaitoje „6001, Suteiktų paslaugų savikaina“ ir 957,28 Eur pirkimo PVM apskaitė sąskaitoje „2441“, bei V. Š. pagal D. S. jai pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijose įrašė neteisingą atskaitomo pirkimo PVM sumą ir elektroniniu būdu per EDS sistemą VMI pateikė PVM deklaracijas (forma FR0600):
2021 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą 2020 metų rugsėjo mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė neteisingą sumą, įtraukdama 137,98 Eur pirkimo PVM, 36 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė neteisingą sumą dėl ko sumažino mokėtiną į biudžetą 137,98 Eur PVM;
2021 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą 2020 metų lapkričio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė neteisingą sumą, įtraukdama 682,23 Eur pirkimo PVM, 36 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė neteisingą sumą dėl ko sumažino mokėtiną į biudžetą 682,23 Eur PVM;
2021 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą 2020 metų gruodžio mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutėje „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė neteisingą sumą, įtraukdama 121,49 Eur pirkimo PVM, 36 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė neteisingą sumą dėl ko sumažino mokėtiną į biudžetą 121,49 Eur PVM;
2020 m. gegužės 6 d. pateikė patikslintą 2021 metų kovo mėnesio deklaraciją, kurios 25 eilutė „įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ nurodė neteisingą sumą, įtraukdama 15,58 Eur pirkimo PVM, 36 eilutėje „mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nurodė neteisingą sumą dėl ko sumažino mokėtiną į biudžetą 15,58 Eur PVM;
2021 m. gegužės 6 d. pateikė metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204) už 2020 m. mokestinį laikotarpį, 18 eilutėje „į mokesčio bazę įtrauktų visų vieneto pajamų suma“ nurodė neteisingą 239 421 Eur sumą, 52 eilutėje „apskaičiuota apmokestinamojo pelno suma“ nurodė neteisingą 5 544 Eur sumą, 64 eilutėje „mokėtina pelno mokesčio suma“ nurodė neteisingą 277 Eur sumą, dėl ko UAB „Pi.pa.“ 2020 m. padidino 4 484,26 Eur sąnaudas ir 4 484,26 Eur sumažino apmokestinamą pelną bei nuo 4 484,26 Eur apmokestinamųjų pajamų neapskaičiavo, nedeklaravo bei į valstybės biudžetą nesumokėjo 224,21 Eur (4 484,26 Eur x 0,05 proc.) pelno mokesčio.
Taip D. S., siekdamas išvengti UAB „Pi. pa.“ naudai į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių, apgaulingai tvarkė UAB „Pi. pa.“ finansinę apskaitą, įrašė žinomai neteisingus duomenis apie 5 515,74 Eur sąnaudas į PVM deklaracijas, taip sumažino mokėtiną 957,28 Eur PVM, į 2020 metų pelno mokesčio deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie 4 484,26 Eur sąnaudas ir taip sumažino mokėtiną 224,21 Eur pelno mokestį, dėl to buvo padaryta 1 181,49 (957,28 + 224,21) Eur žala valstybės biudžetui, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Pi. pa.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d.
Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo D. S. gynėjas advokatas M. Paukštė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį ir D. S. išteisinti pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, nesant nusikaltimų sudėties (objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių), o civilinį ieškinį atmesti. Nenustačius pilno ar dalinio D. S. išteisinimo pagrindų, prašo švelninti bausmę ir paskirti subendrintą 10 000 Eur (200 MGL) dydžio baudą; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu. Skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas: 1) klaidingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ignoruodamas D. S. parodymus apie M. M. vaidmenį; 2) netinkamai taikė materialinę teisę, nes BK 220 straipsnio ir 222 straipsnio požymiai nebuvo įrodyti; 3) pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes įrodymų vertinimas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų; 4) klaidingai tenkino civilinį ieškinį, pažeisdamas dvigubo išieškojimo draudimą ir ieškinio senaties terminus.
Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas D. S. veiksmus kaip turinčius BK 220 straipsnio sudėties požymius, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nenustatė formaliosios sudėties, taip pat nenustatė ir būtino elemento, jog asmuo turi suvokti, kad duomenys yra neteisingi. Pasak gynėjo, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kad D. S. žinojo apie PVM sąskaitų faktūrų fiktyvumą. Priešingai, jis nuosekliai aiškino, kad visas sąskaitas faktūras gavo iš verslo partnerio M. M. už pastarojo atlygį už tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto sandoriuose. Šių paslaugų realumą patvirtina byloje esantys preliminarieji pirkimo–pardavimo susitarimai ir kitų liudytojų parodymai apie D. S. veiklą nekilnojamojo turto srityje. D. S. veikė sąžiningai (bona fide), pasitikėdamas verslo partneriu, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, organizavo fiktyvių dokumentų apyvartą, apie kurią D. S. negalėjo žinoti. Sąžiningai veikiantis asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už kito asmens nusikalstamus veiksmus, apie kuriuos nežinojo ir negalėjo žinoti. Teismas neįrodė, kad D. S. turėjo pagrindą abejoti gautų dokumentų tikrumu, kad jis sąmoningai dalyvavo mokesčių slėpimo schemoje.
Gynėjo teigimu, teismas iš esmės netyrė PVM sąskaitų faktūrų gavimo ir pateikimo aplinkybių, nevertino M. M. vaidmens bei nepateikė išvadų dėl D. S. tyčios suprantant ir žinant, kad PVM sąskaitos faktūros yra fiktyvios. Atkreipiamas dėmesys, kad M. M., kuris pripažino „organizavęs neteisingų duomenų įrašymą“, į šią bylą nebuvo įtrauktas, nors būtent jis teikė sąskaitas bei naudojosi D. S.. D. S. buvo tik už paslaugas atsiskaitęs asmuo, kadangi byloje nebuvo ginčijama, jog M. M. paslaugas teikė ir pasitikėjo verslo partneriu. Tai patvirtina 2024 m. liepos 8 d. liudytojo D. S. parodymai.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje byloje keliami klausimai, ar pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras tarp UAB „Pi. ir pa.“, UAB „Pe. ir pa.“, UAB „Pe. ir s.“ bei MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ vykę atsiskaitymai ir sandoriai įvyko. Nuosprendyje iš esmės visi epizodai buvo paremti tik prielaidomis, nebuvo analizuoti sandoriai, iš kurių kilo šios PVM sąskaitos faktūros, kurias pateikė M. M. už jo tarpininkavimo paslaugas. Pažymima, kad nesant objektyvių įrodymų, negalima abejotinais įrodymais grįsti kaltinimų dėl neva neteisingų duomenų apie UAB „Pi. ir pa.“, UAB „Pe. ir pa.“, UAB „Pe. ir st.“ išlaidas pateikimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.
Pasak gynėjo, inkriminuojami nusikaltimai finansų sistemai objektyviai negalėtų pasireikšti apskaitoje panaudojus suklastotas PVM sąskaitas faktūras apie neva pirktas prekes ar paslaugas, siekiant išvengti mokesčių. Tai, kad prekių tiekimas nėra pagrindžiamas prekių gabenimo važtaraščiais, prekių perdavimo–priėmimo ar sandėliavimo aktais, savaime nepaneigia prekių tiekimo tikrumo. Nagrinėjamu atveju PVM sąskaitos faktūros nebuvo suklastotos, sandoriai tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ buvo realūs, o M. M. pateikė sąskaitas už tarpininkavimą būtent dėl nurodytų sandorių.
Baudžiamojo proceso įstatymas draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veikas kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Gynėjas apeliuoja į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr.1A-93-478/2024, kurioje nurodyta, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tai reiškia tyčinius buhalterinės apskaitos pažeidimus, tačiau iš D. S. pusės jų nebuvo.
Teismas neteisingai pritaikė BK 222 straipsnį, nes D. S. faktiškai netvarkė ir negalėjo tvarkyti buhalterinės apskaitos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-788/2022 yra išaiškinęs atsakomybės paskirstymą tarp įmonės vadovo ir buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų. Nagrinėjamu atveju D. S. vaidmuo apsiribojo dokumentų, gautų iš M. M., perdavimu profesionaliai buhalterei V. Š. iš UAB „duomenys neskelbtini“. Jis pats niekada neįvedė duomenų į i.SAF sistemą, nerengė PVM deklaracijų ir neatliko jokių buhalterinės apskaitos veiksmų. Visus šiuos veiksmus atliko profesionali buhalterė, kuri turėjo pareigą patikrinti gautų dokumentų teisingumą prieš juos įtraukiant į apskaitą ir pateikiant VMI. Be to, kasacinis teismas minėtoje byloje Nr. 2K-59-788/2022 yra pažymėjęs, kad įmonės vadovas atsako už buhalterio surašytos deklaracijos pateikimą tik tuo atveju, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi. Byloje nėra įrodymų, kad D. S. žinojo apie dokumentų fiktyvumą, todėl jo atsakomybė pagal BK 222 straipsnį nėra pagrįsta. Nuosprendyje daromos išvados, kad buhalterė negalėjo žinoti apie sąskaitų faktūrų netikrumą. To negalėjo žinoti ir pats D. S., kadangi sąskaitas faktūras pateikė M. M. už jo atliktus darbus.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-149-719/2022 yra išaiškinęs, kas gali būti baudžiamosios atsakomybės subjektais pagal BK 220 ir 222 straipsnius. Ši kasacinė praktika ypač svarbi nagrinėjamoje byloje, nes M. M. 2024 m. rugsėjo 17 d. pripažino, kad jis organizavo neteisingų duomenų įvedimą, buvo faktinis UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius, o D. S. tik formaliai registruotas. Jis taip pat pripažino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ faktiškai nepardavė prekių ar paslaugų UAB „Pe. ir s.“ už 124 380,12 Eur. Būtent M. M. buvo tas asmuo, faktiškai valdęs bendroves ir organizavęs fiktyvių dokumentų apyvartą, todėl jis turėjo būti pripažintas atsakingu, o ne D. S., kuris sąskaitas gavo už M. M. suteiktas paslaugas.
Teismas pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus, pagal kuriuos visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Byloje egzistuoja esminės neįveikiamos abejonės. Pirma, nėra tiesioginių įrodymų, kad D. S. žinojo apie fiktyvias sąskaitas faktūras, jis jas gavo iš M. M. kaip atlygį už tarpininkavimo paslaugas; antra, chronologinis negalimumas dėl 2019 m. rugsėjo 25 d. deklaracijų sukelia pagrįstą abejonę, kuri teismo buvo įvertinta ir patvirtinta; trečia, M. M. ir D. S. parodymai patvirtina, kad būtent M. M. organizavo patikslintų deklaracijų pateikimą per D. S., o ne per D. S.. Šios abejonės turėjo būti išaiškintos D. S. naudai.
Teismas selektyviai rėmėsi kaltinimo įrodymais, ignoruodamas gynybos argumentus ir liudytojų parodymus. Nuosprendyje nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. būdamas UAB „Pe. ir pa.“ vadovu ir realiai valdydamas šią bendrovę, D. S. kaltinamas dėl 59 379 Eur žalos. Kaltinamajame akte nurodomos konkrečios sąskaitos iš UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau D. S. neturėjo jokių žinių apie šių bendrovių fiktyvų pobūdį. Jis tikėjo M. M. paaiškinimu apie teisėtą tarpininkavimo veiklą nekilnojamojo turto srityje, kas atrodė logiška, atsižvelgiant į M. M. vaidmenį ieškant pirkėjų UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini projektuose.
Akcentuojama, kad D. S. parodymuose nurodė: „Su M. M. atsiskaitymas buvo vykdomas tokia tvarka: jis pateikdavo skirtingų įmonių PVM sąskaitas faktūras. Su sąskaitomis faktūromis buvo pateikiami ir kasos pajamų orderiai, kuriuos jis apmokėdavo grynais. Visais atvejais pinigus paduodavo M. M.“. Bylos medžiagoje nebuvo duomenų, ar nurodytos įmonės pateikė PVM sąskaitas faktūras. Šių abejonių neišsklaidymas kelia pagrįstas abejones nuosprendžiui.
Kitą įrodymų grupę sudarė atsiskaitymas su darbuotojais. Kaltinamajame akte nurodyta, kad 2019–2020 m. fiziniams asmenims neoficialiai, be dokumentų atlikus statybinius darbus UAB „Pe. pa.“, už kuriuos D. S. sumokėjo ne mažiau 116 465763 Eur atlygį asmenims, neorganizavo tinkamo apskaitos tvarkymo UAB „Pe. ir pa.“ finansinėje apskaitoje, neatvaizdavo ir apskaitos dokumentais nepagrindė 66 753 Eur atlygio už apdailos darbus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir pa.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. Tokios išvados turi akivaizdžių įrodymų trūkumų, kadangi asmenys dirbo pagal verslo liudijimą bei pateikė sąskaitas.
Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojų parodymus. J. S. savo parodymuose aiškiai nurodė, kad dirbo pagal verslo liudijimą, visas gautas pajamas deklaravo. Tai reiškia, kad jis sąžiningai mokėjo visus mokesčius nuo D. S. mokėto atlyginimo, todėl valstybės biudžetas nepatyrė jokių realių nuostolių dėl šio asmens veiklos. Šie parodymai svarbūs, nes rodo, kad net jei formalūs darbo santykių įforminimo pažeidimai buvo, realūs finansiniai nuostoliai valstybės biudžetui nebuvo padaryti. J. S. mokėjo mokesčius kaip individualių veiklų vykdytojas nuo visų pajamų, gautų už darbą D. S. objektuose. R. K. taip pat parodė, kad dirbo pagal verslo liudijimą, ir patikino, jog visas gautas pajamas deklaravo. Vėlgi, jis pilnai mokėjo mokesčius nuo gauto atlyginimo, todėl valstybės biudžetui nebuvo padaryta jokia žala. K. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad pažįsta nuteistąjį, juos siejo darbo santykiai. Gali būti, kad duodamas parodymus buvo nurodęs, jog 2019–2020 m. iš D. S. gavo ne mažiau kaip 18 000 Eur grynais pinigais už atliktus vidaus apdailos darbus pagal išrašytas sąskaitas. Šie liudijimai atskleidžia, kad D. S. naudojo statybų sektoriui būdingą praktiką – darbuotojų samdymą pagal verslo liudijimus arba individualius darbus. Tai yra įprasta ir plačiai paplitusi praktika statybų sektoriuje, ypač projektinio pobūdžio veikloje. Darbuotojai sąžiningai deklaravo pajamas ir mokėjo mokesčius.
Nuosprendyje nurodoma, kad D. S. organizavo schemą su M. Š., kuri pirkdavo prekes savo lėšomis, pirkimo metu prašydavo išrašyti sąskaitas UAB „Pi. ir pa.“ vardu ir gaudavo pusę PVM sumos kaip nuolaidą, tačiau liudytoja M. Š. teisme nurodė, kad D. S. matė tik vieną kartą. Be to, liudytoja negalėjo paaiškinti, kaip atrodo D. S. bei kiek kartų jį matė. D. S. taip pat nurodė, kad kirpykloje (duomenys neskelbtini) nėra buvęs. Gynėjo teigimu, neįmanoma organizuoti schemos su asmeniu, kurio net nepažįsti.
Liudytoja E. N. savo parodymuose nurodė, kad UAB „Pi. ir pa.“ vadovas D. S. pasiūlė įrengiant butą ir perkant daiktus ar medžiagas, jų pirkimą įforminti UAB „Pi. ir pa.“ vardu. Tačiau jei D. S. nepažįsta M. Š., kaip jis galėjo jai ką nors pasiūlyti? Tai aiškiai rodo, kad šį pasiūlymą darė kitas asmuo, naudodamasis D. S. vardu.
Kaltinamasis aktas remiasi specialisto išvada Nr. IBPS-V-945887-22 (2022 m. balandžio 15 d.), kuria nustatyta, kad UAB „Pe. ir s.“ nesilaikė PVM įstatymo reikalavimų, tačiau joje analizuojami tik formalūs dokumentų aspektai ir nedaroma išvada apie tai, kas realiai pateikė šiuos dokumentus į sistemą. Ši išvada buvo kritikuota dėl jos turinio, dėl to buvo taisyta. Nors specialistas konstatavo, kad UAB „Pe. ir s.“ nesilaikė PVM įstatymo 58 straipsnio 1 dalies ir 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pateikdama PVM deklaracijas su neteisingais duomenimis apie 85 357 Eur pirkimo PVM, tačiau specialistas neatliko analizės apie tai, kas ir kada realiai pateikė šiuos duomenis. Specialistui nebuvo pateiktos PVM sąskaitos faktūros, todėl prielaidos apie sąskaitų faktūrų ir jų turinio tikrumą yra nebūtos bei neparemtos jokiais įrodymais.
Toliau akcentuojama, kad 2021 m. kovo 23 d. kratos metu D. S. automobilyje buvo rasta oranžinės spalvos užrašų knygutė su darbuotojų vardais ir išmokėtomis sumomis. Visi liudytojai patvirtino, kad šioje knygutėje esantys parašai ir sumos atitinka realiai gautą atlygį. Tačiau, gynėjo įsitikinimu, šios knygutės egzistavimas nepatvirtina nusikalstamos veikos, o rodo, kad D. S. vedė apskaitos dokumentus apie išmokėtus atlyginimus, kas atitinka jo sąžiningumą, o ne daromą nusikaltimą.
Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes ir liudytojų parodymus, daroma išvada, kad D. S. vaidmuo buvo minimalus ir neaktyvus. Jis buvo dokumentų gavėjas iš M. M. ir perdavė juos profesionaliai buhalterei. Jis nedalyvavo jokių schemų planavime, bendrovių kūrime, deklaracijų ruošime ar pateikime. Taigi, šios bylos faktų visuma atskleidžia ne D. S. organizuotą nusikaltimą, o M. M., kuris teikė už savo paslaugas sąskaitas su nuosekliu paaiškinimu apie tarpininkavimo paslaugų apmokėjimą bei pirko įmones. D. S. neturėjo jokių žinių apie šių dokumentų netikrą pobūdį ir veikė bona fide principu.
Nurodoma ir tai, kad nuteistasis neturėjo abejoti gautų dokumentų autentiškumu, nes M. M. buvo jo partneris, su kuriuo jis bendradarbiavo nekilnojamojo turto srityje. Be to, sąskaitos buvo išrašytos profesionaliai, su visais reikiamais rekvizitais ir PVM skaičiavimais. Jos neatrodė įtartinai ar fiktyviai. Taip pat jis buvo informuotas, kad įmonės, kurios išrašė sąskaitas, taip pat deklaravo mokesčius.
Teismas iš esmės nenagrinėjo ir nevertino D. S. argumentų, kuriais buvo prašoma palikti ieškinį nenagrinėtu. Nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad bendrovės, kurios pateikė registruoti PVM sąskaitas faktūras, neturi pakankamai lėšų atsiskaitymui, taip pat nėra duomenų, kaip sumažintas PVM buvo panaudotas ir ar apskritai ši žala kilo. Pateikus dokumentus mažinti mokėtiną PVM, civilinis ieškovas turėjo pareigą pateikti duomenis, kad buvo ką sumažinti, t. y. pajamų PVM viršijo išlaidų PVM ar apskritai pajamų PVM egzistavo ir buvo ką sumažinti. Šios abejonės patvirtina, kad civilinis ieškovas paprasčiausiai perrašė kaltinamąjį aktą, tačiau duomenys nebuvo renkami, nebuvo pateikti PVM registrai, kurie patvirtintų apskritai kilusią žalą. Kadangi kaltinamajame akte nurodoma, jog PVM sąskaitos faktūros neatitiko tikrovės, tų sąskaitų net neturint byloje, civilinis ieškovas ne tik turėjo tinkamai aprašyti, kokias sąskaitas faktūras laiko neatitinkančiomis tikrovės, bet ir nurodyti, kad minimais laikotarpiais egzistavo mokėtino PVM. Deklaratyviai nurodant, kad buvo sumažintas PVM, objektyviai nėra įmanoma nustatyti, jog reali žala kilo. Viena vertus, tik nustačius mokėtiną PVM galima būtų spręsti apie jo sumažinimą, kita vertus, nustačius, kad nebuvo mokėtino PVM, nebūtų ir žalos, išskyrus atvejus, kai PVM yra grąžinimas.
Civilinis ieškovas pateikė ieškinį praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi duomenis apie galimus pažeidimus rinko iki 2021 m. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 ir 107 straipsniuose nustatytos dviejų rūšių senatys – mokesčio apskaičiavimo bei perskaičiavimo senatis ir mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, civilinis ieškovas atliko UAB „Pe. ir s.“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. ir surašė 2021 m. balandžio 22 d. patikrinimo aktą Nr.(21.222Mr)FR0680-130. Taigi, šiuo atveju pateikus civilinį ieškinį 2024 m. lapkričio mėnesį, akivaizdu, jog ieškinio senaties terminas suėjo.
Be to, byloje nepateikus jokių duomenų apie tikrąją žalą, ieškovas neįrodė delikto sąlygų, t. y. jog žala realiai egzistavo (buvo grąžintas PVM arba sumažintas), kadangi tokioms išvados priimti buvo būtina nustatyti mokėtino PVM dydžius arba grąžinto PVM sumas. Šiuo atveju duomenų, kad civilinis ieškovas neturėtų galimybės atlikti mokestinio tyrimo ir priimti sprendimo, nėra. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad mokestinės prievolės kaip žala valstybei atsirado dėl neteisėtų veiksmų, susijusių su PVM sąskaitų faktūrų deklaravimu, tačiau nepaminėta, jog prievolės sukurtos juridiniams vienetams, kurių atžvilgiu turėjo būti pateikta pakankamai įrodymų dėl atsiradusios žalos pobūdžio ir nustatymo, apie ką civiliniame ieškinyje visiškai nekalbama, t. y. būtent PVM sumažinimo (PVM sumų nustatymo) arba PVM susigrąžinimo. Nuteistojo gynėjo manymu, civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu, o civilinis ieškovas turi teisę reikšti pretenzijas MAĮ nustatyta tvarka.
Apeliaciniame skunde nesutinkama su paskirta bausme, teigiama, kad ji yra neproporcinga faktinėms bylos aplinkybėms ir nuteistojo vaidmeniui. D. S. yra anksčiau neteistas, užsiima smulkia statybų veikla. Jo vaidmuo buvo pasyvus ir nesąmoningas – jis tik gavo dokumentus iš M. M. ir perdavė juos profesionaliai buhalterei. Nuo tyrimo pradžios jis teikė išsamius paaiškinimus, neslapstė faktų, atskleidė visą turimą informaciją apie įmonių veiklą. Jo parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu, kas rodo jų patikimumą. Be to, nuteistasis aktyviai bendradarbiavo su tyrėjais, padėjo suprasti dokumentų srautus ir atsiskaitymo su M. M. procesą. Atkreipiamas dėmesys, kad D. S. savo paaiškinimuose detaliai atskleidė, kaip gaudavo PVM sąskaitas faktūras iš M. M.. Jis nuosekliai paaiškino, kad šios sąskaitos buvo pateikiamos jam kaip apmokėjimas už tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje. M. M. pateikdavo įvairių bendrovių sąskaitas faktūras kartu su kasos pajamų orderiais, D. S. apmokėdavo jas grynaisiais pinigais ir pinigus perduodavo tiesiai M. M.. Šis kontekstas yra svarbus bausmės individualizavimo požiūriu.
Pasak gynėjo, teismo paskirta 30 000 Eur bauda nepadės pasiekti šių tikslų, o tik neproporcingai pažeis nuteistojo teises. Dar kartą pažymima, kad D. S. yra fizinis asmuo, užsiimantis smulkiu verslu statybų sektoriuje. Jo pajamos priklauso nuo projektų kiekio ir svyruoja priklausomai nuo rinkos situacijos. 30 000 Eur bauda sudaro didelę dalį jo metinių pajamų ir gali lemti finansinį žlugimą. Be to, dėl šios bylos jo verslo reputacija jau nukentėjo, klientų sumažėjo, o ateities projektų perspektyvos yra neaiškios. Tokiomis aplinkybėmis 600 MGL bauda būtų neproporcinga.
Akcentuojama ir tai, kad D. S. atveju visi epizodai yra susiję su nusikalstamomis veikos pagal tos pačios kategorijos nusikaltimus finansams, kas pasižymi aiškiais ir neginčijamais tęstinės nusikalstamos veikos požymiais, kurie draudžia juos vertinti kaip savarankiškus, atskirus nusikaltimus. Gynėjo vertinimu, nustatytos veikos turėtų būti vertinamos kaip padarytos idealiąja sutaptimi.
Teismo posėdyje nuteistojo D. S. gynėjas bei civilinio atsakovo UAB „Pi. ir pa.“ atstovas advokatas M. Paukštė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių, skirtų atitinkamai pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Pe. ir s.“ bei UAB „Pe. ir pa.“, subendrinimo tarpusavyje taikant bausmių apėmimą, likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo D. S. gynėjo advokato M. Paukštės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad apskųstu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu D. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ ir UAB „Pi. ir pa.“), bei dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šių nusikalstamų veikų požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtus BK straipsnius, nustatytos ir pagrįstos byloje esančių įrodymų visuma. Kitų esminių BPK pažeidimų nenustatyta, apelianto keliamos abejonės šiais klausimais vertinamos kaip nepagrįstos.
Kartu teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas D. S. skirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent BK 63 straipsnio 4 dalį, nes visas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą. Vadovaudamasi BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatomis, įvertinusi padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju bausmės, skirtos pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį atitinkamai dėl UAB „Pe. ir s.“ bei UAB „Pe. ir pa.“, turėjo būti subendrintos tarpusavyje vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu bei taikant bausmių apėmimo būdą, o po to subendrintos bausmės ir bausmė, skirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pi. ir pa.“, turėjo būti subendrintos tarpusavyje dalinio bausmių sudėjimo būdu. Apskųstas apygardos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, pakeičiant D. S. taikytą bausmių subendrinimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė ir kitą nuosprendžio klausimą, o būtent VMI ieškinio reikalavimą dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo. Dėl to apskųstas nuosprendis keistinas, minėtas reikalavimas atmestinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Dėl tinkamo nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 ir 220 straipsniuose, subjekto
Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) tais atvejais, kai ūkio subjektas turi atskirą buhalterinės apskaitos tarnybą; šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris), kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių; ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Įmonės vadovas pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t. y. už tai, kad įmonėje būtų vedama buhalterinė apskaita, taip pat už dokumentų ir apskaitos išsaugojimą. Taigi, nors pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Todėl teismų praktikoje pripažįstama, jei įmonės vadovas pateikia buhalteriui ar specializuotajai įmonei melagingus duomenis arba sąmoningai nepateikia duomenų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 68 punktas).
Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą. Baudžiamosios atsakomybės subjektai taip pat gali būti fiziniai asmenys, turintys prievolę deklaruoti pajamas ir turtą, bei juridinis asmuo. Įmonės vadovas atsako už buhalterio ar kito apskaitą vedančio darbuotojo surašytos deklaracijos pateikimą, jeigu žino, kad joje nurodyti duomenys yra neteisingi, bet vis tiek ją pasirašo ir pateikia. Vadovas atsako ir tada, jei pats asmeniškai nepasirašo ir nesiunčia dokumentų, bet pateikia minėtiems darbuotojams melagingus duomenis, t. y. veikia per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusius asmenis. Pagal teismų praktiką galimi atvejai, kai už įmonės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų netinkamą atlikimą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę, atsako asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka įmonės vadovu nepaskirtas, tačiau faktiškai organizuojantis įmonės veiklą ir ją valdantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-511/2019, 29–30 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202-303/2020, 70 punktas).
Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistojo D. S. pripažinimo tinkamu subjektu BK 222 ir 220 straipsnių prasme. Nenustatyta duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo taisyklių, reglamentuojamų BPK, pažeidimų, nustatant pirmiau nurodytą aplinkybę. Svarbu pabrėžti, kad negali būti tokios situacijos, jog įmonėje būtų daromi buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, t. y. buhalterinė apskaita iš viso netvarkoma ar tvarkoma apgaulingai arba aplaidžiai, ir nebūtų asmens, kuris įstatymu ar kitokiu teisės taikymo aktu būtų įpareigotas organizuoti ir tvarkyti buhalterinę apskaitą. Šioje byloje iš esmės tokie asmenys buvo įmonių vadovas D. S. ir buhalterė V. Š..
Nuteistasis D. S. patvirtino, kad UAB „Pe. ir s.“ vadovu jis buvo nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., o UAB „Pe. ir pa.“ vadovu – nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. Dėl UAB „Pi. ir pa.“ paaiškino, kad jis yra šios bendrovės vienintelis akcininkas, UAB „Pi. ir pa.“ direktoriumi yra A. V. (A. V.) (t. 49, b. l. 6–8; t. 50, b. l. 28–34). Rašytiniai bylos įrodymai taip pat patvirtina, kad UAB „Pe. ir s.“ vadovas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 30 d. (Juridinių asmenų registre (toliau – ir JAR) nuo 2017 m. liepos 28 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d.) buvo D. S., o nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. vasario 10 d. (JAR nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2020 m. vasario 11 d.) – D. S.. Apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2019 m. spalio 29 d. – UAB „duomenys neskelbtini“, apskaitą tvarkančio įgaliotas – V. Š.. UAB „Pe. ir pa.“ vadovas nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. iki 2020 m. birželio 25 d. (JAR nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. liepos 8 d.) – D. S., o apskaitą tvarkantis asmuo nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. – UAB „duomenys neskelbtini“, apskaitą tvarkančio įgaliotas V. Š. (t. 5, b. l. 16–24). UAB „Pi. ir pa.“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 13 d. direktoriumi buvo E. G., nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2021 m. kovo 23 d. direktoriaus pareigas ėjo A. V.. UAB „Pi. ir pa.“ apskaitą tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ (t. 5, b. l. 16–24; t. 16, b. l. 1–27).
Kaip matyti iš liudytojos V. Š. duotų parodymų, buhalterinius dokumentus jai teikė tik D. S.. Pasak liudytojos, vadovas pateikia visus dokumentus, o jie suveda juos į programą, apskaičiuoja mokesčius, siunčia vadovui ir pateikia viską registrui. Vadovas turėdavo pateikti pirminius dokumentus, tai būdavo užpirkimai, pardavimai, banko sąskaitos, čekiai, kuras, viskas, kas susiję su įmonės veikla. Pagal sudarytą buhalterinių paslaugų sutartį, užsakovas atsako už tų dokumentų tapatumą, teisingumą. Liudytoja patvirtino, kad be D. S., ji iš jokių kitų asmenų nėra gavusi ir apskaičiusi dokumentų, susijusių su UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ bei UAB „Pi. ir pa.“. Ji taip pat nurodė, kad jei įmonė yra PVM mokėtoja, jie sudaro registrus, išsiunčia į VMI portalą ir pagal registrą sudaro deklaraciją, pagal kurią apskaičiuoja mokėtiną PVM. Kol įmonės vadovas nepanaikino jos įgaliojimų, jam prašant ir gavus naujus dokumentus vėliau, ji teikė PVM deklaracijas ir po sutarties nutraukimo, tai yra 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. rugsėjo 30 d. (UAB „Pe. ir s.“). D. S. ji nepažįsta (t. 14, b. l. 86–90; t. 38, b. l. 132–135; t. 50, b. l. 143–148). Tai iš esmės atitinka ir nuteistojo D. S. parodymus. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme jis nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku buvo nurodytų įmonių vadovas ir įrenginėjo butus. Pasak nuteistojo, kai jis gaudavo sąskaitas faktūras, jas nuveždavo į buhalteriją V. Š., o ji įtraukdavo į buhalterinę apskaitą (t. 51, b. l. 28–34).
Byloje nustatyta, kad aktualiu bylai laikotarpiu UAB „Pi. ir pa.“ direktorius buvo A. V., tačiau iš šio liudytojo parodymų seka, jog jis, kaip įmonės direktorius, realaus vaidmens neatliko, su įmonės buhalterija reikalų neturėjo, įmonės deklaracijų neteikdavo, kadangi faktiškai įmonei vadovavo D. S.. Liudytojas patikino, kad visus įmonės reikalus tvarkė D. S., dokumentus buhalterijai teikė taip pat D. S. (t. 50, b. l. 135–138). Netikėti tokiais liudytojo A. V. parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, tuo labiau kad jie atitinka tiek nuteistojo D. S., tiek liudytojos V. Š. parodymus. Pirmiau aptartus parodymus iš esmės atitinka ir liudytojo E. G. parodymai. Jis teismui nurodė, kad su D. S. jie yra draugai, pažįstami, juos siejo darbiniai santykiai. UAB „Pi. ir pa.” buvo nupirkta iš įmonės, kuri užsiima įmonių steigimu. Iš pradžių norėjo dirbti su D. S. kitaip, bet nesigavo, todėl nusprendė parduoti įmonę. Ją pardavė D. S., bet liko joje dirbti vadybininku. Negali atsakyti, ar įsigijęs įmonę vykdė veiklą (t. 50, b. l. 188–192).
Minėta, kad už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą gali atsakyti asmuo, kuris pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą, paprastai – įmonės buhalteris. Bylos duomenys patvirtina, kad veikų padarymo laikotarpiu UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ bei UAB „Pi. ir pa.“ buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ finansininkė V. Š., kuri, pagal pirmiau aptartas nuostatas, formaliai turėtų atsakyti už buhalterinės apskaitos pažeidimus. Tačiau tais atvejais, kai įmonės vadovas pateikia buhalterei neteisingus duomenis ar iš viso nepateikia duomenų apie atliktas įmonėje operacijas, jis tampa nusikaltimo vykdytoju (tarpinis vykdymas), nes sąmoningai nusikalstamais tikslais panaudoja nekaltą asmenį. Kaip tik tokia situacija yra šioje byloje. Byloje nėra duomenų, kad buhalterinę apskaitą tvarkiusiai V. Š. buvo žinoma, kad jei pateiktuose pirminiuose dokumentuose nurodyti duomenys nėra teisingi, nėra nustatyta jokių jos tyčinių neteisėtų veiksmų, tad apeliacinio skundo argumentai, kad nuosprendyje nurodytus veiksmus atliko profesionali buhalterė, D. S. atsakomybės nešalina. Byloje surinktų duomenų visumą leidžia pripažinti, kad apgaulingą nuosprendyje nurodytų įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą bei specialisto išvadose nustatytų padarinių atsiradimą nulėmė ne padarytos buhalterės klaidos, bet paties nuteistojo D. S. tyčiniai veiksmai pateikiant įtraukti į apskaitą apskaitos dokumentus, kuriuose užfiksuoti duomenys neatitiko tikrovės (apie šias aplinkybes išsamiau dar bus pasisakyta). Taigi, D. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai buvo pripažintas atsakingu subjektu už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog D. S. yra tinkamas ir atsakomybės pagal BK 220 straipsnį subjektas, nes bylos įrodymų pagrindu spręstina, kad būtent jis teikė bendrovių buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei tikrovės neatitinkančius duomenis, kurių pagrindu ji parengė ir pateikė tikrovės neatitinkančias bendrovių mokesčių deklaracijas. Bylos duomenys neleidžia abejoti ir dėl to, kad tiek pagal savo patirtį (pasak nuteistojo, jis turi vadovavimo įmonėms patirtį nuo tada, kai prieš 13 metų tapo įmonės „duomenys neskelbtini“ direktoriumi, t. 49, b. l. 6–8), tiek pagal faktinę situaciją D. S. suvokė, jog dėl jo veiksmų kompetentingoms institucijoms bus deklaruoti neteisingi duomenys apie jo valdomų bendrovių pajamas, pelną ir turtą, ir savo veiksmais to siekė (apie šias aplinkybes plačiau dar bus pasisakyta).
Dėl UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo
Tiek apskųsto nuosprendžio motyvai, tiek dalis apeliacinio skundo argumentų, sietinų su UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“, sutampa, tad dėl jų pasisakytina bendrai. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius aptariamų nusikalstamų veikų požymius. Su nuosprendyje padarytomis išvadomis dėl bylos aplinkybių teisėjų kolegija sutinka, nes jas pagrindžia byloje esantys įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tinkamais BPK 20 straipsnio prasme.
Visų pirma, byloje įrodytomis pripažintas aplinkybes patvirtina 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-945887-22 (t. 13, b. l. 45–200; t. 14, b. l. 1–29), kurioje išsamiai išanalizuotas minėtų bendrovių tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos tvarkymas, įvardinti konkretūs teisės aktų pažeidimai, kokių reikalavimų nebuvo laikomasi ir kokias pasekmes tai sukėlė. Prieš išsamiau aptardama specialistės nustatytas aplinkybes, taip pat tai, kiek jas patvirtina kiti bylos įrodymai, teisėjų kolegija, atsižvelgusi ir į apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad byloje atliktam UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimui nebuvo pateikta jokių UAB „Pe. ir s.“ laikotarpio nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. ir jokių UAB „Pe. ir pa.“ laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 23 iki 2020 m. gegužės 27 d. buhalterinės apskaitos dokumentų, t. y. prekių ar paslaugų pirkimą ir pardavimą pagrindžiančių dokumentų (gautų/išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, darbų atlikimo aktų, medžiagų nurašymo aktų, sutarčių, užsakymų ir kt.), apmokėjimo dokumentų (banko sąskaitų išrašų, kasos pajamų, išlaidų orderių ir kt.), nepateikta jokių buhalterinių apskaitos registrų (banko, kasos, atsiskaitymų su atskaitingais asmenimis, debitorinių ir kreditorinių įsiskolinimų registrų, ilgalaikio turto, atsargų, prekių apskaitos registrų; pirkimų, pardavimų ir kt.), kuriuose registruojamos ūkinės operacijos pagal atskiras buhalterines sąskaitas, nepateikta didžioji knyga, pagal kurios buhalterinių sąskaitų duomenis sudaromos finansinės ataskaitos. Tyrimas buvo atliktas pagal iš kitų šaltinių surinktus duomenis. Tyrimui nebuvo pateiktos ir nuosprendyje minimos MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitos faktūros, todėl pagal jas nėra galimybės nustatyti, kokių prekių ar paslaugų pirkimus UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ užregistravo išmaniosios mokesčių administravimo sistemos (i.MAS) posistemyje i.SAF esančiuose Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose. Dėl šių aplinkybių spręsta taip pat remiantis kitais įrodymų šaliniais.
2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „Pe. ir s.“ PVM įstatymo pažeidimai nustatyti su įmonėmis MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, o UAB „Pe. ir pa.“ PVM įstatymo pažeidimai nustatyti su įmonėmis UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp pastarųjų bendrovių ir nuteistojo D. S. vadovautų bendrovių realūs pirkimo–pardavimo sandoriai neįvyko.
Remiantis byloje surinktais ir ištirtais duomenimis matyti, kad UAB „Pe. ir s.“ per i.SAF posistemį 2019 m. vasario mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė tris MB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras (2019 m. vasario 13 d., 2019 m. vasario 15 d., 2019 m. vasario 25 d.) už 69 600 Eur ir 14 616 Eur pirkimo PVM, iš viso 84 216 Eur, tačiau nustatyta, kad MB „duomenys neskelbtini“ nuo 2019 m. vasario 23 d. buvo išregistruota iš PVM registro, nes neteikė PVM deklaracijų, gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų duomenų, neatsiliepė į mokesčių administratoriaus raginimus pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą; deklaruota veikla – miškininkystės ir medienos ruoša (EVRK kodas – 020000). Tai vertinant visų pirma pažymėtina, kad nėra įmanoma PVM sąskaitos faktūros išrašymo data 2019 m. vasario 25 d., kai MB „duomenys neskelbtini“ jau buvo išregistruota iš PVM mokėtojų registro. Atlikus mokestinį patikrinimą nustatyta, kad MB „duomenys neskelbtini“ nedeklaravo apmokestinamų sandorių už 69 600 Eur ir 14 616 Eur pardavimo PVM. Pagal bankų pateiktus UAB „Pe. ir s.“ vardu atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nenustatyta mokėjimų tiekėjui MB „duomenys neskelbtini“. Pagal iš FNTT gautus MB „duomenys neskelbtini“ kasos dokumentus už laikotarpį nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. bei 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. kovo 31 d., 2019 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitą atsiskaitymų grynaisiais pinigais su Bendrove nenustatyta. Sodros duomenimis, MB „duomenys neskelbtini“ nuo 2018 m. rugpjūčio 22 d. įdarbintas tik vienas samdomas darbuotojas – I. Č. (I. Č.), kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra ir šios įmonės vadovas (t. 1, b. l. 67–76; t. 13, b. l. 45–68). Byloje apklaustas liudytojas I. Č. patvirtino, kad MB „duomenys neskelbtini“ yra jo įmonė, tačiau kai ją įsigijo, įmonė nevykdė jokios veiklos, o apie prieš tai buvusią veiklą jis nesidomėjo. Liudytojas patikino, kad 2019 m. pradžioje įmonė tikrai nevykdė veiklos, su UAB „Pe. ir s.“, kaip ir UAB „Pe. ir pa.“, nebuvo sudaręs jokių sandorių ir sąskaitų joms neišrašinėjo. D. S., M. M. bei D. S. jis nepažįsta (t. 41, b. l. 12–13; t. 50, b. l. 135–138).
UAB „Pe. ir s.“ 2019 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre (i.SAP) apskaitė 2 vnt. UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitų faktūrų (2019 m. liepos 29 d., 2019 m. rugpjūčio 2 d.) už 61 983,47 Eur ir 13 016,53 Eur pirkimo PVM, iš viso 75 000 Eur. FNTT CIS duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ pateiktuose 2019 m. liepos ir rugpjūčio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose užregistravo UAB „Pe. ir s.“ įformintų PVM sąskaitų faktūrų 2019 m. liepos 29 d. Nr. ELI90729, 2019 m. rugpjūčio 2 d. Nr. EL190802 duomenis, tačiau nepateikė 2019 m. liepos, rugpjūčio mėn. PVM deklaracijų, nedeklaravo pagal PVM sąskaitas faktūras 61 983,47 Eur apmokestinamų sandorių ir 13 016,53 Eur pardavimo PVM. 2019 m. rugpjūčio 13 d. ji išregistruota iš PVM mokėtojų registro mokesčių administratoriaus iniciatyva, nes nepateikė sandorius patvirtinančių dokumentų, neatsiliepė į raginimus pateikti paaiškinimus apie vykdomą ekonominę veiklą. Deklaruota veikla – drabužių mažmeninė prekyba specializuotose parduotuvėse (EVRK kodas – 477100). Pagal bankų pateiktus UAB „Pe. ir s.“ vardu atidarytų atsiskaitomųjų sąskaitų išrašus nenustatyta mokėjimų tiekėjui UAB „duomenys neskelbtini“. i.VAZ duomenų apie prekių gabenimą pagal UAB „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras nėra. 2019 m. liepos 29 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EL190729 išrašymo metu UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo samdomų darbuotojų, todėl parduoti prekių ar suteikti paslaugų negalėjo. 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. EL190802 išrašymo metu bendrovėje buvo įdarbinti 4 reklamos ir rinkodaros specialistai, iš kurių 3 užsieniečiai, dirbantys pagal terminuotą sutartį. Nuo 2019 m. spalio 1 d. bendrovėje samdomų darbuotojų nėra. Aptariamų PVM sąskaitų faktūrų išrašymo metu UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas buvo D. S. (nuo 2019 m. liepos 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 26 d.), kuris, kaip jau buvo minėta, nuo 2019 m. liepos 31 d. iki 2020 m. vasario 10 d. buvo ir UAB „Pe. ir s.“ vadovas (t. 1, b. l. 67–76; t. 13, b. l. 45–68). Byloje apklaustas liudytojas D. S. patvirtino, kad buvo ne vienos bendrovės, tarp jų ir UAB „Pe. ir s.“, fiktyvus vadovas, jam reikėdavo pasirašyti vienos ar kitos įmonės dokumentus, sąskaitas faktūras, dažniausiai juos atiduodavo M. M.. Nežino, kokias sąskaitas faktūras gaudavo UAB „Pe. ir s.“, nebent jos jam būdavo paduodamos pasirašyti (t. 50, b. l. 116–124).
UAB „Pe. ir s.“ 2018 m. spalio mėn. – 2019 m. vasario mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registruose (i.SAF) apskaitė 7 vnt. UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitų faktūrų už 123 347,93 Eur ir 25 903,07 Eur pirkimo PVM, iš viso 149 251 Eur. 2019 m. vasario 22 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva ši bendrovė išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nevykdė ekonominės veiklos, nepateikė PVM deklaracijų ir i.SAF posistemyje gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų, nereaguoja į priminimus. Deklaruota veikla – mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą. UAB „duomenys neskelbtini“ išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose 2018 m. spalio mėn. – 2019 m. vasario mėn. tiekimų UAB „Pe. ir s.“ pagal nurodytas sąskaitas faktūras neįregistravo. UAB „duomenys neskelbtini“ i.SAF gaunamų PVM sąskaitų faktūrų duomenų už laikotarpį nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. vasario nepateikė. Kad ši bendrovė negalėjo parduoti prekių ar suteikti paslaugų UAB „Pe. ir s.“ patvirtina ir tai, jog pagal operatyvinio patikrinimo metu surinktus duomenis matyti, kad ji nerandama, realiai veiklos nevykdė, buvo įregistruota bute, nuosavo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturėjo. Duomenų apie prekių gabenimą pagal UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras i.VAZ nėra. Pagal banko sąskaitos išrašus aktualiu laikotarpiu apmokėjimų už prekių gabenimą nėra, atsiskaitymai su UAB „Pe. ir s.“ nevyko. Sodros duomenimis, nuo 2018 m. lapkričio 5 d. sandorių su bendrove „Pe. ir s.“ įforminimo metu samdomų darbuotojų neturėjo. Nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. UAB „duomenys neskelbtini“ akcininku yra P. T. (P. T.), kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. yra ir šios bendrovės vadovas (t. 1, b. l. 67–76; t. 13, b. l. 45–68). Byloje apklaustas P. T. nurodė, kad įsigijo UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau ją turėjo labai trumpai – apie mėnesį. Ją įsigijus, iki pardavimo, jokios įmonės veiklos nevykdė, jokių sąskaitų nepasirašinėjo, įmonė neturėjo nei turto, nei darbuotojų. Pasak liudytojo, nebuvo planuota įmonėje vykdyti veiklą, kadangi tikslas buvo kuo brangiau ją parduoti. Prieš tai UAB „duomenys neskelbtini“ veiklos sritis buvo prekyba drabužiais, batais. UAB „Pe. ir s.“ jam negirdėta, jokių sąskaitų jis nepasirašinėjo (t. 41, b. l. 50–53; t. 50, b. l. 127–131).
UAB „Pe. ir s.“ 2019 m. kovo, gegužės, birželio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre (i.SAF) apskaitė 10 vnt. UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitų faktūrų už 151 528,88 Eur ir 31 821,06 Eur pirkimo PVM, iš viso 183 349,94 Eur. Bendrovė 2019 m. liepos 6 d. mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų registro, nes nevykdė PVM apmokestinamos veiklos, nepateikė 2019 m. gegužės mėn. PVM deklaracijos, i.SAF posistemyje gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrų ir mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos už 2019 m. balandžio ir gegužės mėn., nereaguoja į priminimus pateikti deklaracijas. Deklaruota pagrindinė veikla – mažmeninė prekyba nespecializuotose parduotuvėse, kuriose vyrauja maistas, gėrimai ir tabakas (EVRK kodas – 471100). FNTT CIS duomenimis UAB „duomenys neskelbtini“ UAB „Pe. ir s.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų duomenis įtraukė į VMI pateiktus Išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrus, išskyrus 2019 m. birželio 28 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. ADM0182 duomenis, kurių išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre už 2019 m. birželio mėn. nedeklaravo. UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. kovo mėn. PVM deklaracijoje deklaruoto mokėtino PVM į biudžetą nesumokėjo. Duomenų apie prekių gabenimą pagal UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras i.VAZ posistemyje nėra. Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ realiai veiklos nevykdė, neturėjo sandėlių ir transporto priemonių, o nuo 2019 m. gegužės 3 d. ir samdomų darbuotojų. Banko sąskaitų išrašų duomenimis tikrinamu laikotarpiu (nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d.) bankinių operacijų su gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registruose įformintais tiekėjais ir pirkėjais nevykdė. Sandorių su UAB „Pe. ir s.“ metu (2019 m. kovo – liepos mėn.) UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas buvo D. S. (nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. birželio 7 d.), kuris nuo 2019 m. liepos 31 d. buvo ir UAB „Pe. ir s.“ vadovas. Nuo 2019 m. birželio 7 d. UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas – I. Č. (I. Č.), kuris nuo 2018 m. rugpjūčio 28 d. yra ir pirmiau minėtos MB „duomenys neskelbtini“ vadovas; akcininkai: UAB „duomenys neskelbtini“ (nuo 2019 m. sausio 8 d. vadovas D. S.) – nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d.; nuo 2019 m. birželio 18 d. – I. Č. (t. 1, b. l. 67–76; t. 13, b. l. 45–68). Byloje apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad M. M. siūlymu buvo UAB „duomenys neskelbtini“, kaip ir kitų bendrovių, fiktyvus vadovas, tačiau jam nežinoma, kokią veiklą vykdė ši įmonė. Jis neprisidėjo prie PVM sąskaitų faktūrų išrašymo tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „Pe. ir s.“. Dėl to, ar buvo realiai atlikti darbai pagal šias sąskaitas faktūras, nurodė, kad jis nebuvo prisidėjęs prie šių darbų, jų nematė. Jis pasirašydavo dokumentus. Žino, kad M. M. atliko statybos darbus, įmonės išrašinėjo sąskaitas, bet nežino, ar tai teisybė, nes tame nedalyvavo (t. 42, b. l. 39–42, 57– 61, 71–74; t. 50, b. l. 116–124).
UAB „Pe.ir pa.“ 2019 m. gruodžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė dvi UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras už 33 489 Eur ir 7 032,69 Eur pirkimo PVM, iš viso 40 521,69 Eur. VMI duomenimis, pagal pateiktus mokestinės atskaitomybės dokumentus, UAB „duomenys neskelbtini“ skolinga 42 541,23 Eur PVM (už 2019 m. 28 229,40 Eur PVM ir 2 447,83 Eur delspinigių; už 2020 m. 11 006 Eur PVM ir 858 PVM delspinigių) (t. 13, b. l. 45–68). Byloje apklaustas V. R. patvirtino, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2020 m. sausio 8 d. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius. Kai įsigijo šią įmonę, ji neturėjo turto, darbuotojų, tiesiog nupirko tuščią įmonę, sąskaitoje jokių lėšų nebuvo. UAB „Pe. ir pa.“ jam negirdėta. UAB „duomenys neskelbtini“ vardu 2019 m. gruodžio 23 d. sąskaitos faktūros Nr. 120 sumai 20 193,69 Eur ir 2019 m. gruodžio 23 d. sąskaitos faktūros Nr. 118 sumai 20 328 Eur įmonei UAB „Pe. ir pa.“ jis neišrašinėjo (t. 39, b. l. 17–19; t. 50, b. l. 127–131).
UAB „Pe. ir pa.“ 2019 m. gruodžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė dvi UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras už 33 489 Eur ir 7 032,69 Eur pirkimo PVM, iš viso 40 521,69 Eur. UAB „duomenys neskelbtini“ pateikė 2019 m. gruodžio mėn. PVM deklaraciją, kurioje nedeklaravo jokių apmokestinamų tiekimų ir pardavimo PVM. Be to, VMI nustatė, kad 2021 m. gegužės 18 d. UAB „duomenys neskelbtini“ mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje apskaityta 33 378,17 Eur mokestinė nepriemoka pagal užsienio institucijų vykdomuosius dokumentus (t. 13, b. l. 45–68). Teisme apklaustas liudytojas M. A. parodė, kad nuo 2019 m. kovo 21 d. iki 2020 m. vasario 7 d. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas. D. S. jis nepažįsta, su juo niekada nėra bendravęs, jo įmonė su UAB „Pe. ir pa.“ jokių verslo santykių neturėjo. Apie UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitas faktūras, išrašytas už parduotas paslaugas UAB „Pe. ir pa.“ (20 328 Eur ir 20 193,69 Eur), jam nieko nėra žinoma, be to, tuo metu įmonė net neturėjo tokio dydžio apyvartų, kad galėtų įsigyti ir parduoti tokiomis sumomis (t. 52, b. l. 1–10).
UAB „Pe. ir pa.“ 2020 m. sausio – kovo mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė keturias UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras už 71 900,83 Eur ir 15 099,17 Eur pirkimo PVM, iš viso 87 000 Eur. VMI duomenimis, 2001 m. gegužės 18 d. UAB „duomenys neskelbtini“ mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje apskaityta 32 018 Eur PVM ir 1 794,20 Eur delspinigių mokestinė nepriemoka (t. 13, b. l. 45–68). Liudytojas T. B. parodė, kad žino UAB „duomenys neskelbtini“. Jo draugas turėjo verslą – sukurdavo įmones ir jas parduodavo. Jam reikėjo direktoriaus, tad paprašė jo (T. B.). Tuo laikotarpiu jokių sąskaitų neišrašinėjo, įmonė neturėjo nei turto, nei darbuotojų (t. 39, b. l. 135–137; t. 50, b. l. 135–138).
UAB „Pe. ir pa.“ 2020 m. balandžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė penkias UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras už 81 968,18 Eur ir 17 213,32 Eur pirkimo PVM, iš viso 99 181,50 Eur. FNTT CIS duomenimis, UAB „duomenys neskelbtini“ per i.SAF pateiktame 2020 m. balandžio mėn. išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registre užregistravo UAB „Pe. ir pa.“ nurodytas PVM sąskaitas faktūras, bet nepateikė 2020 m. balandžio mėn. PVM deklaracijos, nedeklaravo PVM sąskaitose faktūrose 81 968,18 Eur apmokestinamų į sandorių, 17 213,32 Eur pardavimo PVM. VMI pateiktais duomenimis, 2021 m. gegužės 18 d. UAB „duomenys neskelbtini“ mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje apskaityta 2 808,05 Eur PVM ir 174,60 Eur delspinigių mokestinė nepriemoka (t. 13, b. l. 45–68). Teisme apklaustas liudytojas E. B. parodė, kad nuo 2018 m. birželio 21 d. iki 2020 m. balandžio 6 d. buvo UAB „duomenys neskelbtini“ vadovas. Kadangi nepavyko plėsti veiklos, nutarta įmonę parduoti. D. S. asmeniškai nepažįsta. Apie UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytas sąskaitas dėl paslaugų pardavimo UAB „Pe. ir pa.“ nieko nežino, šiai bendrovei paslaugų nepardavė. Liudytojas M. M. teismui nurodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu buvo nuo 2020 m. balandžio 6 d. iki 2020 m. spalio 22 d. Tuo laikotarpiu įmonė veiklos nevykdė. Jis ją pirko perpardavimui. Apie 2020 m. balandžio mėnesį UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytas sąskaitas UAB „Pe. ir pa.“ jam nieko nežinoma, pastaroji bendrovė nėra girdėta (t. 52, b. l. 1–10).
UAB „Pe. ir pa.“ 2020 m. kovo – balandžio mėn. gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre apskaitė keturias UAB „duomenys neskelbtini“ PVM sąskaitas faktūras už 61 913,16 Eur ir 31 001,76 Eur pirkimo PVM, iš viso 74 914,92 Eur. VMI duomenimis, 2021 m. gegužės 18 d. UAB „duomenys neskelbtini“ mokesčio mokėtojo apskaitos kortelėje apskaityta 40 518 Eur PVM ir 2 211,60 Eur delspinigių mokestinė nepriemoka (t. 13, b. l. 45–68). Byloje apklaustas liudytojas B. K. D. nurodė, kad buvo UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriumi nuo 2020 m. vasario 21 d. iki maždaug 2020 m. balandžio 28 d. Pasak liudytojo, UAB „duomenys neskelbtini“ nevykdė jokios veiklos, turto neturėjo, jis buvo vienintelis jos darbuotojas. Jis jokių buhalterinių dokumentų neruošė, PVM sąskaitų faktūrų neišrašinėjo, deklaracijų, sąskaitų faktūrų VMI neteikė. Bendrovė pirkta perpardavimui. UAB „Pe. ir pa.“, UAB „Pe. ir s.“ jis nežino, jas girdi pirmą kartą. D. S., M. M. ir D. S. nepažįsta (t. 39, b. l. 71–72; t. 50, b. l. 135–138).
Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. G., pateikusi 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-945887-22 (t. 13, b. l. 45–68, 70–200; t. 14, b. l. 1–29), paaiškino, kad ji darė visų kaltinime aprašytų įmonių kryžminius patikrinimus, VMI i.SAF gaunamų PVM sąskaitų registrų duomenys buvo lyginti su pardavėjų i.SAF pardavimo registrų duomenimis. Pasak V. G., duomenys, kas pateikė PVM deklaracijas, nebuvo nagrinėjami. Šio tyrimo metu jai pakako duomenų surašyti specialisto išvadą. UAB „Pe. ir s.“ PVM įstatymo pažeidimai specialisto išvadoje nustatyti su įmonėmis MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, o įmonės UAB „Pe. ir pa.“ pažeidimai nustatyti su įmonėmis UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“. (t. 51, b. l. 55–65).
Aptartų įrodymų visuma neabejotinai leidžia daryti išvadą, kad sandoriai tarp UAB „Pe. ir s.e“, UAB „Pe. ir pa.“ ir pirmiau paminėtų MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“ realiai neįvyko ir negalėjo įvykti, nes pastarosios įmonės neturėjo tam materialinių ir žmogiškųjų išteklių. Minėtos bendrovės realiai nevykdė jokios veiklos, tad jų vardu atitinkamai UAB „Pe. ir s.“ bei UAB „Pe. ir pa.“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros neatspindėjo realių jų tarpusavio teisinių santykių.
Netiesiogiai pirmiau aptartus įrodymus bei padarytas išvadas papildo ir patvirtina byloje pateiktų rašytinių dokumentų, o būtent Kauno apskrities VMI rašto bei 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo duomenys. Iš jų matyti, kad atlikus kitos bendrovės, o būtent UAB „duomenys neskelbtini“, veiklos nuo 2018 m. gruodžio iki 2020 m. vasario mokestinį patikrinimą gauti duomenys, jog tų pačių bendrovių, kurios aptariamos ir šioje byloje, tai yra UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, vardu analogiškai buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros įmonei UAB „duomenys neskelbtini“, nors realiai jokių verslo santykių tarp šių įmonių nebuvo (t. 1, b. l. 81–123).
Gynėjo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl nuteistojo kaltės, siekiama pagrįsti nuteistojo D. S. poziciją, kad, viena vertus, pastarojo teigimu sandoriai buvo realūs, PVM sąskaitas faktūras jam pateikė M. M. už pastarojo suteiktas teisėtas tarpininkavimo nekilnojamojo turto srityje paslaugas. Kita vertus, siekiama įrodyti, kad D. S. nežinojo, jog jis buhalterei pateikia fiktyvias PVM sąskaitas faktūras. Prieš išsamiau aptardama, kiek minėtą nuteistojo versiją patvirtina ar paneigia kiti bylos įrodymai, teisėjų kolegija pasisakys kitu apelianto iškeltu klausimu.
Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad tai M. M. organizavo fiktyvių dokumentų apyvartą, apie kurių egzistavimą nuteistasis D. S. negalėjo žinoti, kartu akcentuojant, kad M. M. be pagrindo nebuvo įtrauktas į šią bylą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalį, BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šios įstatymo nuostatos suponuoja tai, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo eigos, kaltinimų pareiškimas galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, jų apimtis ir turinys yra išimtinė prokuroro, o ne bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Todėl ir klausimų, susijusių su kitų asmenų galimu dalyvavimu padarant nusikalstamas veikas bei jų patraukimu baudžiamojon atsakomybėn, sprendimas priklauso išimtinai ikiteisminio tyrimo subjekto kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-628/2019, 6 punktas). BPK 255 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje nagrinėjimo teisme ribas, nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Ši imperatyvi nuostata teismų praktikoje suprantama kaip draudimas teismui išnagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų asmenų, kurie nėra kaltinamieji, ar pripažinti juos kaltais dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių jie neperduoti teismui. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik dėl D. S. ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Taigi, teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pagal nuteistojo D. S. gynėjo apeliacinį skundą, negali peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų ir pasisakyti dėl kitų asmenų ar jų veikų, dėl kurių byla nebuvo perduota teismui. Visgi kartu pažymėtina, kad galimas kitų asmenų dalyvavimo darant nusikalstamas veikas šioje situacijoje niekaip nepaneigia ir nesumažina paties D. S. kaltės padarius šioje byloje jai inkriminuotas nusikalstamas veikas.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo nuteistojo D. S. versija apie M. M. tarpininkavimo paslaugas ir jos įforminimą minėtų įmonių sąskaitose faktūrose, kadangi ją paneigia byloje surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. Nuosprendyje pateiktoms išvadoms teisėjų kolegija pritaria ir jas papildo atsižvelgusi į apeliaciniuose skunduose išsakytus argumentus. Versiją apie M. M. teiktas paslaugas nuteistasis D. S. nurodė ne iš karto. Pirminės 2021 m. kovo 23 d. apklausos metu jis nurodė, kad UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ galėjo turėti ūkinių-komercinių santykių su pranešime apie įtarimą nurodytomis minėtomis įmonėmis. Aplinkybių apie M. M. tarpininkavimo paslaugas nenurodė (t. 49, b. l. 6–8). Apklaustas po kelerių metų, 2024 m. rugpjūčio 27 d., D. S. jau aiškino, kad inkriminuotos veikos yra susijusios su jo ilgamečio pažįstamo M. M. veiksmais. Pasak nuteistojo, UAB „duomenys neskelbtini“ arba UAB „duomenys neskelbtini“ parduodamų butų pirkėjų ieškodavo M. M.. Pagal susitarimą, pastarasis už parduotą butą komisinius įtraukdavo į pardavimo kainą ir uždėdavo antkainį. Atsiskaitymas su M. M. buvo vykdomas tokia tvarka: pastarasis pateikdavo skirtingų įmonių PVM sąskaitas faktūras, kuriose buvo nurodyta komercinio tarpininkavimo paslauga, kartu buvo pateikiami ir kasos pajamų orderiai, kuriuos jis apmokėdavo iš įmonės sąskaitos išgrynintais pinigais. Visais atvejais pinigus paduodavo M. M.. Tai, kad pastarasis pateikdavo skirtingų įmonių sąskaitas, jam įtarimų nesukėlė, manė, kad šis su įmonėmis yra kažkaip susijęs, kiekvienu atveju įmonių rekvizitų detaliai netikrino. MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ buvo tos įmonės, kurių sąskaitas apmokėjimui jam pateikė M. M.. Šiuos pirminius apskaitos dokumentus jis (D. S.) perdavė įtraukti į apskaitą buhalterei V. Š.. 2019 m. rugpjūtį M. M. pradėjo jį įkalbinėti parduoti UAB „Pe. ir s.“, sakė, jog jam reikalinga statybinė įmonė su gera istorija. Ar M. M. įmonę pirko D. S. vardu, jis nežino. Pasirašęs sutartį, jis D. S. perdavė visus UAB „Pe. ir s.“ apskaitos dokumentus. Jo vadovavimo UAB „Pe. ir s.“ laikotarpiu t. y. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d., visi pirkimai ir pardavimai i.SAF sistemoje buvo apskaityti tinkamai, visi M. M. paduoti dokumentai buvo įtraukti į i.SAF registrą ir deklaruoti PVM deklaracijose, visi mokesčiai sumokėti atsižvelgiant į deklaracijas. Po 2019 m. rugpjūčio 8 d. jis i.SAF duomenų netikslino ir prisijungimų neturėjo. Tokia pati situacija susiklostė ir su UAB „Pe. ir pa.“, kurią jis taip pat, M. M. prašymu, perdavė D. S.. UAB „Pe. ir pa.“ parduodant butus, M. M. pagalba, jis pateikė UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius dėl tarpininkavimo paslaugų, kurias apmokėjo grynaisiais pinigais (t. 49, b. l. 26–28).
Pirmosios instancijos teisme D. S. taip pat parodė, kad M. M. vedė pas juos klientus, už tuos savo veiksmus jis imdavo iš jų pinigus ir už savo paslaugas išrašydavo sąskaitas – tarpininkavimo mokestį. Butus gaudavo iš „duomenys neskelbtini“, juos duodavo įrengimui. Nuteistasis teismui paaiškino, kokia tvarka viskas vyko. M. M. atvesdavo klientą buto pirkimui, nuvykdavo pas notarą, sudarydavo sutartį, klientas sumokėdavo už butą, M. M. išrašydavo už savo paslaugas sąskaitą, pvz., apie 20 000 Eur, o jie atiduodavo pinigus. Visada atiduodavo tik grynais pinigais. Būtent tas atsiskaitymas M. M. ir atsispindėdavo jų įmonės buhalterijoje. M. M. išrašydavo jam (D. S.) sąskaitas faktūras, kurios atsirado jų buhalterijoje. Pasak nuteistojo, jam M. M. sakė, kad dirbo įmonėse MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“. Nuteistasis pažymėjo, kad visas sąskaitas faktūras jam asmeniškai pateikdavo M. M., o jas gavęs, jis (D. S.) nuveždavo į buhalteriją V. Š., kuri jas įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Tose išrašytuose sąskaitose M. M. pasirašydavo, sąskaitos visada buvo su jo parašu. Nuteistasis D. S. aiškino nežinojęs, kad sąskaitos buvo netikros. Ten buvo tik tarpininkavimo mokestis už konkretaus žmogaus paslaugas. Su UAB „Pe. ir pa.“ buvo tas pats veiklos modelis. M. M. buvo tarpininkas. UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ žinojo tik tiek, kad iš jų M. M. išrašydavo sąskaitas, sakė, kad ten dirba. Apie sąskaitų netikrumą sužinojo tik po to, kai pas jį atvažiavo policija (t. 51, b. l. 28–34). Proceso eigoje nuteistojo D. S. duoti parodymai, kaip ir visi kiti bylos duomenys, turi būti vertinami tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, lyginant juos tarpusavyje ir darant apibendrinančias išvadas.
Pirmosios instancijos teismas tyrė nuteistojo pateiktą versiją, tačiau iš esmės nė vienas byloje apklaustas liudytojas nepatvirtino D. S. nurodytų aplinkybių apie M. M. teiktas tarpininkavimo paslaugas ir jų įforminimą minėtų įmonių sąskaitose faktūrose. Byloje aktualūs liudytojo M. M. parodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamų faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų kontekste. Kaip matyti iš 2024 m. rugsėjo 17 d. M. M. apklausos, pastarasis nurodė, kad gerai pažįsta D. S., turėjo bendros veiklos, nes jis taip pat turi statybų verslą. Žinojo, kad D. S. buvo UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ ir UAB „Pi. ir pa.“ vadovu. Pripažįsta, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė pranešime apie įtarimą nurodytas sąskaitas faktūras dėl faktiškai nevykusių sandorių. Patikino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ faktiškai prekių ir paslaugų bendrovei UAB „Pe. ir s.“ už 124 380,12 Eur nesuteikė. Jis UAB „Pe. ir s.“ veikloje nedalyvavo, šiai bendrovei jokio turto nepardavinėjo ir niekaip nesusijęs su šia ar kitomis D. S. įmonėmis. Jis niekada nebuvo UAB „Pe. ir s.“ ar kitos D. S. įmonės vadovu, jokių deklaracijų netikslino, į UAB „Pe. ir s.“ į i.SAF registrą ar apskaitą nebuvo įtraukęs jokių dokumentų nei faktiniu laiku, nei atbulinėmis datomis. Taip pat nurodė, kad nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo faktiniu UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu, o D. S. buvo įregistruotas šios įmonės direktoriumi, tačiau visus sprendimus susijusius su įmonės veikla priimdavo jis (M. M.) (t. 48 t. 76–78).
Pirmosios instancijos teisme liudytojas M. M. patvirtino 2024 m. rugsėjo 17 d. duotus savo parodymus bei paaiškino, kad UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“, UAB „Pi. ir pa.“ pavadinimai jam žinomi, girdėti, tačiau jis su šiomis įmonėmis nėra susijęs. Apie D. S. tapimą UAB „Pe. ir s.“ direktoriumi jam nieko nežinoma. Patikino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ su UAB „Pe. ir s.“ veiklos nevykdė, apie sąskaitas faktūras (išrašyta 124 380,12 Eur) tarp šių įmonių jam taip nėra žinoma, jis neprašė D. S. tapti šios įmonės vadovu. Pasak liudytojo, jis visiškai neturi jokio ryšio su įmonėmis, kurios buvo D. S.. Įmonės MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ jam nėra žinomos, nėra su jomis susidūręs savo darbinėje veikloje. D. S. ir jo įmonėms nėra teikęs, perdavęs jokių sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių. Jis tik parekomenduodavo D. S. paslaugas pažįstamiems. Žinojo, kad šis įrenginėja butus, todėl jeigu kažkas ieškodavo pirkti namą, jis nukreipdavo pas D. S., tačiau už šią veiklą jam D. S. nemokėdavo (t. 50, b. l. 116–124).
Kadangi nuteistojo D. S. ir liudytojo M. M. parodymai dėl esminių aplinkybių skiriasi, teisėjų kolegija šiuos parodymus vertina kompleksiškai kitų bylos įrodymų kontekste ir remiasi jais tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys. Be to, papildomai atsižvelgiama ir į duomenis apie tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu M. M. buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „duomenys neskelbtini“ finansinę apskaitą, tai yra, sudarė finansinės apskaitos dokumentus dėl realiai nevykusių finansinių operacijų su bendrove UAB „Pe. ir s.“. Šis teismo sprendimas jokios prejudicinės galios nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neturi, tačiau yra vertinamas kaip rašytinis dokumentas kartu su kitais bylos įrodymais. Tiek atsižvelgiant į šias aplinkybes, tiek gretinant liudytojo M. M. parodymus su kitais bylos duomenimis, šio asmens parodymai iš esmės paneigia nuteistojo D. S. versiją apie M. M. vykdytą tarpininkavimą, už šias paslaugas pateikiant byloje aptariamas PVM sąskaitas faktūras. Visgi kartu pažymėtina ir tai, kad liudytojo M. M. parodymai apie tai, jog jis nėra niekaip susijęs su UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“, neatitinka dalies liudytojo D. S. parodymų, kurie akcentuojami ir apeliaciniame skunde. Atsižvelgiant į tai, pateikiama išsamesnė D. S. parodymų analizė.
D. S., apklaustas įtariamuoju 2024 m. liepos 8 d., paaiškino, kad tapti UAB „Pe. ir s.“ direktoriumi bei akcininku jam pasiūlė M. M.. Nors jis tikslios datos neatsimena, tačiau tai galėjo būti maždaug 2019 m. rugpjūčio mėnuo. M. M. jam padavė pasirašyti 5 vnt. pirkimo pardavimo sutarties, jis pasirašė. Neatsimena, vienas ar kartu su M. M. važiavo į VĮ Registrų centras, kur jo vardu buvo perrašyta UAB „Pe. ir s.“. Jam šios įmonės apskaitos dokumentai perduoti nebuvo ir jis jų neturi, šios įmonės vardu nebuvo sudaręs jokio sandorio. Galėjo būti, kad jo vardu buvo pateiktos patikslintos PVM deklaracijos už ankstesnį laikotarpį. Taip pat galėjo būti, kad jam atėjo sugeneruotas dokumentas pasirašyti elektroniniu parašu ir jis pasirašė nematydamas dokumento, kurį pasirašo. Tikino, kad UAB „Pe. ir s.“ veikloje nedalyvavo ir jokių sandorių nesudarė, apie tai, kad jo vardu buvo patikslintos deklaracijos ir įrašyti neteisingi duomenys, jis nieko nežino ir paaiškinti negali. Be to, D. S. parodė, kad UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu tapo taip pat M. M. prašymu, nors faktiniu jos vadovu buvo M. M., tai jis priimdavo visus su įmonės veikla ir valdymu susijusius sprendimus. Realiai UAB „duomenys neskelbtini“ veiklai vadovaudavo M. M., jis buvo tik formalus direktorius, tačiau epizodiškai pasirašydavo M. M. jam paduodamus apskaitos dokumentus ir kartais nuveždavo buhalterei, todėl savo kaltę dėl UAB „duomenys neskelbtini“ apgaulingos apskaitos tvarkymo pripažino pilnai (t. 42, b. l. 48–61).
Apklaustas pirmosios instancijos teisme liudytojas D. S. parodė, kad jam pasiūlė keletą įmonių, kurių tiesioginės veiklos tuo metu nežinojo, tiesiog reikėjo kažką pasirašyti. Tai sutarė su M. M.. Įmonės, dėl kurių tarėsi, buvo UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „Pe. ir s.“, UAB „duomenys neskelbtini“. Jam pasiūlė tapti vadovu, už tai gaudavo piniginį atlygį. Kas susiję su PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, jam tai buvo naujiena. Gali būti, kad buvęs UAB „Pe. ir s.“ vadovas D. S. jam perdavė įmonės buhalterinius dokumentus, bet gerai neatsimena. 2019 m. rugpjūčio 9 d. tapęs įmonės vadovu netikslino PVM deklaracijų už 2018 m. (t. 50, b. l. 116–124).
Teisėjų kolegija gretino nuteistojo D. S. bei liudytojų M. M. ir D. S. parodymus tarpusavyje. Kaip matyti, M. M. parodymai, kad jis UAB „Pe. ir s.“ veikloje nedalyvavo, šiai bendrovei jokio turto nepardavinėjo ir niekaip nėra susijęs su šia įmone ar kitomis D. S. įmonėmis, kad niekada nebuvo UAB „Pe. ir s.“ ar kitos D. S. įmonės vadovu, neprašė D. S. tapti šios įmonės vadovu, prieštarauja D. S. parodymams. Iš jų seka, kad tapti UAB „Pe. ir s.“ direktoriumi ir akcininku jam pasiūlė būtent M. M., o pastarasis buvo įmonės faktinis vadovas. Pastarieji parodymai iš esmės atitinka nuteistojo D. S. parodymus. Kita vertus, D. S. nieko nenurodė apie M. M. tarpininkavimo veiklą UAB „Pe. ir s.“ bei UAB „Pe. ir pa.“ surandant butų pirkėjus, nors būtent tokias aplinkybes įrodinėja nuteistasis. Detalių, iš kur atsirado įmonių MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros, D. S. nurodyti negalėjo. Iš liudytojų M. M. ir D. S. parodymų taip pat seka, kad UAB „duomenys neskelbtini“ jokių sandorių su UAB „Pe. ir s.“ neturėjo, o išrašytos PVM sąskaitos faktūros tarp šių įmonių buvo fiktyvios. M. M. pripažino, kad UAB „duomenys neskelbtini“ sudarė sąskaitas faktūras dėl faktiškai nevykusių sandorių, pastaroji bendrovė faktiškai prekių ir paslaugų UAB „Pe. ir s.“ už 124 380,12 Eur nesuteikė. Kaip minėta, M. M. dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo nuteistas. D. S. taip pat pripažino savo kaltę dėl UAB „duomenys neskelbtini“ apgaulingos apskaitos tvarkymo, už ką jis 2024 m. rugpjūčio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Aptartų aplinkybių kontekste paminėtais parodymais turi būti vadovaujamasi tiek, kiek juos patvirtina kitų byloje surinktų įrodymų visetas. Teisėjų kolegija pirmiau jau aptarė bylos įrodymus, kurių pagrindu sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ apskaitą buvo įtrauktos įmonių MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurios neatspindėjo realiai tarp įmonių įvykusių sandorių dėl prekių ir/ar paslaugų pirkimo–pardavimo. Byloje nenustatyta, kad šios bendrovės teikė tarpininkavimo paslaugas nekilnojamojo turto srityje ar kad jose, teikdamas minėtas paslaugas, dirbo M. M.. D. S. taip pat nenurodė jokių konkretizuotų aplinkybių apie M. M. neva suteiktas tarpininkavimo paslaugas, kurias galima būtų patikrinti BPK numatytais veiksmais. Jo parodymai nėra įtikinami įvertinus dar ir tai, kad minimose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodytos itin didelės sumos, dažniausiai viršijančios 10 000 Eur ir 20 000 Eur sumas, o atskirais atvejais siekiančios net 46 000 Eur (MB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. vasario 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. RL108) ar 41 322,32 Eur (UAB „duomenys neskelbtini“ 2019 m. rugpjūčio 2 d. PVM sąskaita faktūra Nr. EL190802), o tai akivaizdžiai neatitinka D. S. parodymuose apibendrintai nurodytos neva M. M. teiktos tarpininkavimo nekilnojamojo turto srityje paslaugos pobūdžio ir realios rinkos vertės. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė aptariamą nuteistojo versiją, nes jos nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai.
Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad nustatant, ar įmonės vadovas veikė tyčia, atsižvelgiama ir į tai, ar jo veiksmai nebuvo vienkartiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, 37.2 punktas). Nuteistojo D. S. tyčią papildomai patvirtina ir nustatytas jo veiksmų nevienkartinis pobūdis. Byloje nustatyta, kad fiktyvios PVM sąskaitos faktūros buvo pateiktos trijų D. S. vadovautų bendrovių buhalterinei apskaitai. Vien UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ buhalterinei apskaitai jis pateikė 39 vienetus fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų.
Jungiant pirmiau nurodytų įrodymų analizės pagrindu nustatytus faktus ir padarytas išvadas į vientisą grandinę, galima daryti apibendrinančias išvadas, kad D. S. kaip UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ vadovui turėjo būti ir buvo žinoma, kad jo faktiškai vadovaujamos įmonės jokių realių pirkimo–pardavimo sandorių su MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ neturėjo. Jam taip pat buvo žinoma, kad M. M. jokių tarpininkavimo paslaugų nekilnojamojo turto srityje UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ neteikė. Nepaisant to, D. S. pateikė nuosprendyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras finansinę apskaitą tvarkiusiai V. Š., tokiais veiksmais siekdamas dirbtinai padidinti pastarųjų bendrovių išlaidas ir sumažinti mokėtiną PVM. D. S. žinojo ir siekė, kad į UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą būtų įtrauktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros. Jis patvirtino teismui, kad buvo realus bendrovių vadovas, suprato savo pareigas ir atsakomybę, tam jam buvo žinoma, kokius padarinius sukels finansinei apskaitai jo pateiktos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros. Visa tai patvirtina esant tyčiai jo veiksmuose.
Kita įrodymų grupė sietina su D. S. inkriminuotais nelegaliais atsiskaitymais su UAB „Pe. ir pa.“ dirbusiais darbuotojais. Šie veiksmai sudaro dalį pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos jo nusikalstamos veikos. Vertindama su tuo sietinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad apeliantas skunde cituoja kaltinamąjį aktą ir nurodo nesutinkantis su jo išvadomis, jog 2019–2020 m. fiziniams asmenims neoficialiai, be dokumentų atlikus statybinius darbus UAB „Pe. ir pa.“, už kuriuos D. S. sumokėjo ne mažiau 116 763 Eur atlygį, iš šio skaičiaus 620 Eur S. K., 15 210 Eur A. B., 13 590 Eur A. T., 20 153 Eur K. G., 17 800 Eur V. L., 24 080 Eur R. K., 25 310 Eur J. S., D. S. neorganizavo tinkamo apskaitos tvarkymo UAB „Pe. ir pa.“, finansinėje apskaitoje neatvaizdavo ir apskaitos dokumentais nepagrindė 66 753 Eur atlygio už apdailos darbus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir pa.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. Pagrįsdamas skundo argumentus, kad asmenys dirbo pagal verslo liudijimą bei pateikė sąskaitas, apeliantas cituoja liudytojų J. S., R. K., K. G. parodymus.
Atsižvelgusi į nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad apskųstame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas ne visas D. S. pateiktame kaltinime nurodytas aplinkybes pripažino įrodytomis. Teismas nustatė, kad D. S. neorganizavo tinkamo apskaitos tvarkymo UAB „Pe. ir pa.“, finansinėje apskaitoje neatvaizdavo ir apskaitos dokumentais nepagrindė ne 66 753 Eur, o kur kas mažesnio, o būtent 31 390 Eur (13 590 Eur A. T. bei 17 800 Eur V. L.) atlygio už apdailos darbus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir pa.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Pe. ir pa.“ ūkinės-finansinės veiklos tyrimui jokių bendrovės laikotarpio nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. buhalterinių apskaitos registrų ir buhalterinės apskaitos dokumentų, susijusių su fizinių asmenų atliktais butų įrengimo darbais ir atsiskaitymu už juos, pateikta nebuvo. Visgi tyrimą atlikusi specialistė įvertino tai, kad liudytojai J. S., R. K., S. K. vykdė individualią veiklą, todėl jiems išmokėtas sumas atėmė iš visos 116 763 Eur darbuotojams išmokėtos sumos. Atėmusi šias sumas, ji padarė išvadą, kad UAB „Pe. ir pa.“ finansinėje apskaitoje neatvaizdavo ir apskaitos dokumentais nepagrindė 66 753 Eur sumos (t. 13, b. l. 45–68; t. 51, b. l. 55–65). Ši suma ir buvo inkriminuota D. S.. Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į teisminio nagrinėjimo metu surinktus duomenis, liudytojų A. B. bei K. G. parodymus, kad jie taip pat vykdė individualią veiklą, dirbo turėdami patentą, atėmė jiems išmokėtas sumas iš minėtos nuteistajam inkriminuotos 66 753 Eur sumos pripažindamas, kad UAB „Pe. ir pa.“ finansinėje apskaitoje nebuvo atvaizduota ir apskaitos dokumentais nepagrįsta 31 390 Eur suma. Pagrindo išvadai, kad ši suma nustatyta nepagrįstai, nėra.
Gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad liudytojų J. S., R. K., K. G. parodymai atskleidžia, jog D. S. naudojo statybų sektoriuje būdingą ir plačiai paplitusią praktiką – darbuotojų samdymą pagal verslo liudijimus arba individualius darbus, o kratos metu rasta užrašų knygutė rodo, kad D. S. vedė apskaitos dokumentus apie išmokėtus atlyginimus, kas atitinka jo sąžiningumą, o ne daromą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nuosprendžio išvadų nepaneigia, jais nepagrįstai bandoma sumenkinti nuteistojo nusikalstamus veiksmus. Visų pirma pažymėtina, kad nuteistasis savo parodymais teismui iš esmės pripažino, kad UAB „Pe. ir pa.“ atsiskaitymai už darbuotojų atliktus darbus nebuvo tinkamai įtraukiami į finansinę apskaitą, kad užrašų knygelėje buvo surašyti tikri jo atsiskaitymų duomenys. Jis taip pat patvirtino, kad neoficialiai dirbo A. T., S. K. ir V. L.. Kiti darbuotojai J. S., A. B., R. K., K. G. išrašydavo jam sąskaitas, nes vykdė individualią veiklą, dirbo pagal verslo liudijimą (t. 49, b. l. 26–28; t. 51, b. l. 28–34). Be paties nuteistojo parodymų, nuosprendžiu nustatytas aplinkybes o kaltę patvirtina ir kiti įrodymai.
Liudytojais apklausti vidaus apdailos darbus atlikę darbuotojai S. K., J. S., A. B., R. K., K. G. patvirtino, kad jiems buvo mokamas neoficialus darbo užmokestis, kad buvo dirbama be oficialių sutarčių, kad gavo atlygį iš nuteistojo D. S., už kurį oficialiuose dokumentuose nepasirašydavo, tik pasirašinėdavo D. S. užrašų knygutėje už atliktą darbą (t. 12, b. l. 88–91, 94–97, 133–135, 138–140, 143–147; t. 50, b. l. 143–148, 164–171; t. 51, b. l. 55–65, 70–72). Atskirai paminėtini liudytojų A. T. bei V. L. parodymai, nes pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis finansinėje apskaitoje neatvaizdavo ir apskaitos dokumentais nepagrindė būtent jiems sumokėto atlygio už atliktus darbus (13 590 Eur A. T. bei 17 800 Eur V. L.).
Apklaustas liudytojas A. T. parodė, kad D. S. pažįsta, nes pas jį dirbo plytelių klojėju. Darbiniai santykiai buvo 2020 m., kai neoficialiai dirbo UAB „Pe. ir pa.“, o nuo 2021 m. gegužės dirbo oficialiai UAB „Pi. ir pa.“. Neoficialiai dirbdamas, darbus atliko (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kur įrengė apie 10 gyvenamųjų butų. Už darbą apmokėdavo, kai jį padarydavo. Kai D. S. sumokėdavo pinigus už atliktus darbus, jis pasirašydavo D. S. knygelėje (t. 12, b. l. 99–101; t. 50, b. l. 152–154). Liudytojas V. L. parodė, kad buvo sutarę su D. S., jog šis mokės pagal padarytus darbus už kvadratūrą, jis padaro apdailą bute, D. S. paskaičiuoja, kiek kvadratų, ir tada jam sumoka. Sutarties nebuvo sudarę ir jis dirbo neoficialiai. Jis nevesdavo apskaitos, už kokią sumą atliko darbus, bet D. S. užsirašinėdavo, o jis pasirašydavo į D. S. sąsiuvinį, kiek šis jam sumokėdavo. (duomenys neskelbtini) yra padaręs apdailą gal 10 butų, už kiekvieną butą gaudavo apie 2 000 Eur (t. 12, b. l. 148–151; t. 50, b. l. 143–148). Šie liudytojai duomenų, kad savarankiškai mokėjo mokesčius valstybei, sietinus su jų vykdyta darbine veikla UAB „Pe. ir pa.“, nenurodė. Nėra ir jokių kitų tai patvirtinančių duomenų. Apelianto abstraktūs teiginiai, kad praktika samdyti darbuotojus, dirbančius pagal verslo liudijimus arba vykdančius individualią veiklą, yra įprasta statybų sektoriuje, šiuo atveju nepaneigia konkrečių liudytojų parodymų, patvirtinančių būtent A. T. ir V. L. darbinės veiklos aplinkybes.
Byloje vertinti ir duomenys, gauti atlikus kratą D. S. automobilyje „LEXUS LX 570“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jos metu, be kita ko, rasta ir paimta oranžinė užrašų knygutė (t. 48, b. l. 166–169), kuri kartu su kitais duomenimis buvo pateikta specialistei bendrovės ūkinės-finansinės veiklos tyrimui. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvadoje bei jos 16 priede (t. 13, b. l. 45–68; t. 14, b. l. 27–29) knygutės įrašai, kuriuose nurodyti asmenų vardai su pastabomis (kalba netaisyta) („J.“, „Dal J.“, „Dal za kuchniu“ (vertimas į lietuvių kalbą „daviau už virtuvę“), „K.“, „Dal K.“, „A.“, „Dal A.“, „R.“, „Dal R.“ „A.“, „A.“, „Dal (vertimas į lietuvių kalbą „daviau“) A.“, „V.“, „Dal V.“), nurodyti butai, sumokėtos pinigų sumos, yra tai patvirtinantys parašai, pagrįstai susieti atitinkamai su J. S., K. G., A. T., R. K., A. B. ir V. L.. Pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė V. G. patvirtino, kad ji specialisto išvadą surašė įvertinusi liudytojų parodymus, duomenis, surinktus pagal oranžinę D. S. užrašų knygutę, bei padarė išvadą, jog UAB „Pe. ir pa.“ išmokėjo darbuotojams 116 763 Eur atlygį, kuris buvo nepagrįstas apskaitos dokumentais ir neatvaizduotas UAB „Pe. ir pa.“ buhalterinėje apskaitoje (t. 51, b. l. 55–65).
Įvertinus aptartus įrodymus visumoje, tarp jų ir tai, kad pats nuteistasis pripažino neoficialaus darbuotojų samdymo bei atlygio jiems mokėjimo neapskaitant šių išlaidų įmonės finansinėje apskaitoje aplinkybes, darytina išvada, kad D. S. savo vadovavimo laikotarpiu UAB „Pe. ir pa.“ sąmoningai organizavo finansinės apskaitos tvarkymą taip, kad joje nebūtų atspindėtos tikrosios darbuotojams išmokėtų pinigų sumos, suvokdamas, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir pa.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 23 d. iki 2020 m. gegužės 27 d., ir to sekdamas.
Dėl UAB „Pi. ir pa.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo
D. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „Pi. ir pa.“ finansinę apskaitą. Analizuodama su šiuo nuteisimu sietinus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo gynėjas mini tik atskirus byloje surinktus įrodymus, tvirtina nesutinkantis su nuosprendžio teiginiu, jog D. S. organizavo schemą su M. Š., kuri pirkdavo prekes savo lėšomis ir sąskaitas išrašydavo UAB „Pi. ir pa.“ vardu. Atsakydama į šiuos argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojos M. Š. parodymai buvo tik vienas iš įrodymų, kuriuo remdamasis teismas pripažino esant įrodyta, jog D. S. apgaulingai tvarkė UAB „Pi. ir pa.“ finansinę apskaitą, nusikalstamoje schemoje dalyvaujant dviem fiziniams asmenims – T. O. ir E. N.. Nustatydamas bylos aplinkybes, teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus tiek atskirai, tiek ir visumoje, juos tarpusavyje palygindamas ir kartu patikrindamas jų patikimumą, taip nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis.
Nuteistasis, duodamas parodymus proceso eigoje dėl savo kaltės, nuoseklus nebuvo. Pirminės apklausos 2021 m. kovo 23 d. metu D. S. kaltės nepripažino, dėl UAB „Pi. ir pa.“ apgaulingos apskaitos tvarkymo reikšmingų parodymų nedavė, tik aiškino, kad visi užsakovų darbai buvo atlikti. Be to, nurodė, jog jam nėra žinomos aplinkybės, kad jam būnant akcininku UAB „Pi. ir pa.“, siekiant išvengti mokesčių, teikė mokestines deklaracijas su neteisingais duomenimis (t. 49, b. l. 6–8). Apklaustas 2024 m. rugpjūčio 27 d. D. S. dėl aplinkybių, sietinų su UAB „Pi. ir pa.“, kaltę pripažino visiškai, bet išsamiau su nagrinėjamu įvykiu susijusių aplinkybių nepaaiškino (t. 49, b. l. 16–18). Nuteistasis D. S., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, grįžo prie pirminės savo pozicijos ir kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad jo įmonė parduodavo įrengtus butus pagal sutartį, o žmonės galėdavo pirkti savo buitinę techniką, tada atnešdavo jiems sąskaitas, o UAB „Pi. ir pa.“ už tai sumokėdavo. Jiems nereikėdavo važiuoti ir pirkti prekių, nes buto pirkėjai pagal save išsirinkdavo. Buto pardavimo kaina nuo to nesikeisdavo. Nepripažinoa, kad grąžino šioms moterims dalį PVM, nesutinka su jų parodymais (t. 51, b. l. 28–34). Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tokius nuteistojo parodymus vertina kaip jo gynybinę versiją, kuri paneigta byloje apklaustų liudytojų parodymais, specialisto išvada bei kitais įrodymais, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė tinkamais BPK 20 straipsnio prasme.
Aplinkybes, sietinas su PVM susigrąžinimu, nurodė byloje apklausta liudytoja E. N.. Ji patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad 2020 m. spalio mėnesį ji nupirko butą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Butą pirko iš statytojo UAB ,,duomenys neskelbtini“ ir UAB „Pi. ir pa.“, jis buvo 85 proc. įrengimo. UAB ,,Pi. ir pa.“ vadovas D. S. pasiūlė įrengiant butą ir perkant daiktus ar medžiagas, jų pirkimą įforminti UAB ,,Pi. pa.“ vardu. Taip pat pasakė, kad nuo sumokėtos prekių sumos jis grąžins pusę PVM sumos. 2020 m. gruodžio mėn. įrengiant butą ji iš UAB ,,Gintaro baldai“ parduotuvės pirko sofą, yra pateikusi sąskaitą faktūrą. Sofa pirkta įmonės UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu, nes gavo pasiūlymą, jog gali atgauti 10 ar 21 procentą (dabar tų skaičių tiksliai neatsimena) PVM. Tiksliai neatsimena vardo ir pavardės žmogaus, kuris turėjo duoti tą PVM, bet tai tos įmonės atstovas. Kai nusipirko šį baldą, tą sąskaitą faktūrą turėjo su savimi. Paskambino, susitiko ir jai PVM grąžino (t. 14, b. l. 100–103; t. 51, b. l. 126–133).
Iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir byloje apklausta liudytoja T. O.. Ji tyrimui pateikė sąskaitas faktūras, kurios buvo išrašytos UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu. Pasak liudytojos, buto įrengimu rūpinosi UAB ,,Pi. ir pa.“. Su D. S. susidurti teko minimaliai, kiek pamena, jis buvo UAB ,,Pi. ir pa.“ direktorius. Ji bendravo ne su D. S., o su UAB ,,Pi. ir pa.“ atstovu – E. G.. Jai turėjo pilnai įrengti butą. Turėjo būti pilna apdaila ir bazinis tarpinis baldų paketas. Bute turėjo būti pilnai įrengta vonia, santechnika, virtuviniai baldai su buitine technika, šviestuvai, baldai. Įrengiant butą pamatė, kad siūlomi pigiausi baldai, technika, todėl derinant tolimesnius darbus su E. G., jis pasiūlė nupirkti daiktus patiems ir įforminti daikto pirkimą UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu. Nurodė, kad nuo sumokėtos PVM mokesčių sumos jis grąžins pusę PVM sumos. Liudytoja aiškino, kad kai pirkdavo daiktus, prašydavo, jog pardavėjas UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu išrašytu PVM sąskaitą faktūrą. Atsiskaitydavo savo lėšomis, po to PVM sąskaitą faktūrą ir pirkimo kvitą paduodavo E. G.. Jis nuo sumokėtos daikto PVM sumos paduodavo grynais pusę PVM sumos. Taip atiduodavo pinigų sumą, kuri skirta tam daiktui. Liudytoja patvirtino, kad dėl dalies prekių jai grąžindavo pusę PVM, o dėl dalies prekių paskaičiuodavo, kiek pagal juos numatyta, ir grąžindavo tik tą skirtumą. Liudytoja posėdžio metu pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu, detaliai paaiškino, kokios prekės buvo pirktos sau, o kokios buvo numatytos buto įrengimui pagal sutartį, bet jie pirko brangesnius (t. 14, b. l. 127–130; t. 50, b. l. 164–171; t. 51, b. l. 126–133). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo naudai įvertino liudytojos T. O. parodymus, kad dalis jos už savo lėšas UAB „Pi. ir pa.“ vardu pirktų daiktų buvo numatyta pagal buto įrengimo susitarimą, o E. G. paskaičiuodavo skirtumą tarp kainos, numatytos pagal buto įrengimo susitarimą, ir realios daikto kainos bei nuo to skirtumo grąžindavo dalį PVM. Nesant galimybės tiksliai nustatyti grąžintą sumą, teismas šių T. O. nurodytų prekių įsigijimą pašalino iš D. S. inkriminuotų aplinkybių.
Kaip matyti iš liudytojos M. Š. parodymų, ji D. S. yra mačiusi vieną kartą, kada jis pas ją atėjo apsikirpti. D. (S.) jai pasiūlė nusipirkti televizorių, paaiškino, kad PVM galima susigrąžinti per įmonę UAB ,,Pi. ir pa.“. Ji nupirko televizorių, parduotuvėje išrašė sąskaitą faktūrą UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu ir tą faktūrą atidavė D. S., o jis pusę PVM atidavė grynais pinigais (t. 14, b. l. 121–124; t. 50, b. l. 164–171).
Liudytojų E. N. ir T. O. parodymai sutampa tarpusavyje, netiesiogiai jų nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojos M. Š. parodymai, tad šių parodymų visuma, kartu vertinant ir paminėtą nenuoseklią paties nuteistojo D. S. poziciją dėl jo kaltės, teisėjų kolegijai nekelia abejonių. Visos šios liudytojos, kurių parodymais nėra pagrindo netikėti, nuosekliai patvirtino, kad prekes pirkdavo savo lėšomis, tačiau sąskaitas prašydavo išrašyti UAB ,,Pi. ir pa.“ vardu, gautas PVM sąskaitas faktūras pateikdavo UAB ,,Pi. ir pa.“ atstovams – D. S. arba E. G., o pastarieji joms grąžindavo dalį PVM sumos. Byloje nenustatyta jokio šių liudytojų suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį D. S., dėl esminių aplinkybių jų parodymai yra nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje, todėl pagrįstai teismo vertinti kaip teisingi.
Nors liudytoja E. N. pirmosios instancijos teisme atliktos apklausos metu nurodė, kad šiuo metu D. S. neatsimena, visgi ji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad nuo įvykių, apie kuriuos buvo apklausta, iki apklausos teisme buvo praėję kur kas daugiau laiko, nei iki jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu, tad natūralu, kad liudytoja kai kurių aplinkybių jau neatsiminė. Pažymėtina, kad apklausiama ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. N. patvirtino, jog asmuo, su kuriuo bendravo dėl pusės PVM susigrąžinimo už įgytą prekę, buvo D. S.. Pripažinti tokius parodymus nepatikimu įrodymų šaltiniu nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo. Liudytojos T. O. parodymais nustatyta, kad ji PVM sąskaitas faktūras perduodavo UAB ,,Pi. ir pa.“ atstovui E. G. ir jis grąžindavo dalį sumokėtos PVM sumos. Vis tik ši aplinkybė nuteistojo D. S. atsakomybės nešalina. Byloje nustatyta, kad D. S. buvo UAB ,,Pi. ir pa.“ akcininkas ir realus įmonės vadovas, to neneigia ir jis pats. Pasak liudytojo A. V., nors jis buvo įmonės direktorius, tačiau realaus vaidmens neatliko, su įmonės buhalterija reikalų neturėjo, kadangi faktiškai įmonei vadovavo D. S.. Paminėtini ir liudytojos V. Š. parodymai, kad sąskaitas faktūras finansinei apskaitai jai teikdavo tik D. S., tad pastarajam buvo žinomas visų jų turinys. Šiuos įrodymus vertinant visumoje, atsižvelgus ir į sutampantį liudytojų nurodytą UAB „Pi. ir pa.“ veikimo būdą, teisėjų kolegijai nekilo abejonių, kad visais atvejais buvo veikiama su nuteistojo D. S. žinia.
Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojos M. Š. parodymus kaip nepatikimus, teigiama, kad nuteistasis jos net nepažįsta, pas ją niekada nesikirpo, todėl negalima organizuoti schemos su asmeniu, kurio nepažįsti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti liudytojos M. Š. parodymų patikimumu ir manyti, kad ši liudytoja galėjo išsigalvoti tokias aplinkybes. Be to, pagrindo nesivadovauti liudytojos M. Š. parodymais teisėjų kolegija neįžvelgia ir todėl, kad būtent jos nurodytas aplinkybes patvirtina kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip ir pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija nesivadovauja liudytojo E. G. parodymais, kad jis nieko nežino apie siūlymą pirkėjams pirkti prekes UAB „Pi. ir pa.“ vardu, grąžinant dalį PVM (t. 52, b. l. 1–10). Jie prieštarauja pirmiau aptartiems tarpusavyje sutampantiems liudytojų E. N., T. O. ir M. Š. parodymams, kurių suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį D. S. nenustatyta. Tuo tarpu liudytojas E. G., pagal liudytojos T. O. parodymus, pats dalyvavo aptariamuose veiksmuose, kas kelia papildomas abejones dėl jo parodymų patikimumo.
Byloje esantys įrodymai taip pat leidžia daryti išvadą, kad į UAB „Pi. ir pa.“ apskaitą įtraukus tokias PVM sąskaitas faktūras, buvo didinamos UAB „Pi. ir pa.“ išlaidos, kurių įmonė realiai nepatyrė. 2024 m. vasario 7 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-369631-24 duomenimis, UAB „Pi. ir pa.“ laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. kovo 23 d. buhalterinėje apskaitoje apskaitydama prekių ir paslaugų pirkimus, kurių nepirko ir už juos nemokėjo, kurias fiziniai asmenys T. O. ir E. N. prekių pirkimo metų įformino UAB „Pi. ir pa.“ vardu, atsiskaitydavo savo lėšomis, po to PVM sąskaitas – faktūras su apmokėjimo kvitais paduodavo E. G., D. S., o pastarieji pirkėjams grąžindavo dalį PVM sumos (t. 16, b. l. 1–27, 28/1). Liudytojos E. N. ir T. O. ikiteisminio tyrimo metu pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad PVM sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Pi. ir pa.“ vardu, tačiau už prekes buvo atsiskaityta savo lėšomis, ir kurie buvo įvertinti teikiant 2024 m. vasario 7 d. specialisto išvadą (t. 14, b. l. 131–152; t. 16, b. l. 1–27, 28/1). Byloje apklausta specialistė K. L. paaiškino, kad vertino atsiskaitymo už prekes dokumentus, buvo 18 sąskaitų T. O., iš jų viena sąskaita E. N., kuri atsiskaitė grynais (t. 51, b. l. 55–65, 126–133).
Taigi, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad ir šiuo atveju, apgaulingai tvarkydamas UAB „Pi. ir pa.“ finansinę apskaitą, D. S. turėjo tikslą nesumokėti mokesčių valstybei. Nuteistasis neabejotinai suprato, kad į buhalterinę apskaitą įtraukiant PVM sąskaitas faktūras, kuriose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, ir kurių pagrindu bus pildomos bei teikiamos PVM deklaracijos, bus sudarytos sąlygos sumažinti valstybei mokėtinus PVM ir pelno mokesčius, to siekė, todėl D. S. veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia.
Dėl nuteistojo veiksmų vertinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas tyčia pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, faktiškai neįvykusių operacijų fiksavimas ir pan.). Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Išvadai dėl apgaulingos apskaitos padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, įskaitant ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-788/2025, 15 punktas).
Nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai nepagrindžia išvados, kad pirmosios instancijos teismas D. S. veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kvalifikavo neteisingai, nes jo veiksmuose buvo nustatyti visi šios nusikalstamos veikos požymiai, įskaitant ir įstatymo reikalaujamus padarinius. Teismas teisingai nustatė D. S. padarytos nusikalstamos veikos subjektyvųjį požymį – tiesioginė tyčią, tai patvirtinančios aplinkybės šiame procesiniame sprendime buvo aptartos. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad D. S. per finansininkę V. Š. organizavo bendrovių buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad į UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ buhalterinę apskaitą būtų įtraukti realiai neįvykę sandoriai; UAB „Pe. ir pa.“ finansinėje apskaitoje neatvaizduoti ir apskaitos dokumentais nepagrįsti atlygio už atliktus apdailos darbus mokėjimai; į UAB „Pi. ir pa.“ finansinę apskaitą įtraukti realiai įvykę, tačiau ne UAB „Pi. ir pa.“, o kitų fizinių asmenų sandoriai. Apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą buvo siekiama išvengti valstybei mokėtinų mokesčių. D. S. neabejotinai suprato tiek pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, tiek tai, kad dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos kils ir pavojingi padariniai – nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti jo vadovautų bendrovių veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė. D. S. veiksmai nebuvo vienkartiniai, priešingai, jie buvo sistemingi ir truko gana ilgą laikotarpį trijose jo valdomose bendrovėse. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė objektyviuosius ir subjektyviuosius visų trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius ir pagrįstai D. S. pripažino kaltu. Teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes ir, priešingai nei negu teigiama apeliaciniame skunde, jos yra motyvuotos ir paremtos ne prielaidomis, o ištirtų įrodymų visetu.
Dėl nuteistojo veiksmų vertinimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“ bei UAB „Pe. ir pa.“)
Nuteistasis D. S. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“ bei dėl UAB „Pe. ir pa.“). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 400 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Atsakomybė pagal šios straipsnio 2 dalį atsiranda tam, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, kai mokesčių suma viršija 900 MGL arba dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Spręsdama nuteistojo D. S. kaltės klausimą pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad mokestis savo teisine prigimtimi yra piniginė prievolė valstybei, t. y. mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu (MAĮ 2 straipsnio 20, 25 punktai).
Pirmiau šiame nuosprendyje jau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad į UAB „Pe. ir s.“ apskaitą buvo įtrauktos įmonių MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, kuriose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Remiantis 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada (t. 13, b. l. 45–68), dėl tyrimo metu nustatytų buhalterinės apskaitos pažeidimų, negalima iš dalies nustatyti UAB „Pe. ir s.“ turto, įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 10 d. iki 2019 m. rugpjūčio 8 d. Be to, į UAB „Pe. ir pa.“ apskaitą buvo įtrauktos įmonių UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ fiktyvios PVM sąskaitos faktūros, kuriuose buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Galiausiai UAB „Pe. ir pa.“ finansinėje apskaitoje neatvaizduotas ir apskaitos dokumentais nepagrįstas 31 390 Eur atlygis už atliktus apdailos darbus. Pirmiau išdėstytais argumentais buvo konstatuoti dėl to kilę padariniai, leidžiantys taikyti nuteistajam D. S. baudžiamąją atsakomybę pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.
Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių dėl byloje pateiktos specialisto išvados atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams ar dėl tyrimą atlikusios specialistės kompetencijos. Abejoti specialisto išvados patikimumu neturi jokio pagrindo ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Atliekant tyrimą specialisto išvadoje pateikti apskaičiavimai taikant dokumentų tikrinimo ir kryžminio dokumentų tikrinimo metodus. Specialisto išvada yra nuosekli, išsami ir iš esmės atitinka kitus bylos įrodymus, todėl abejonių teisėjų kolegijai nesukėlė. Apeliaciniame skunde jokių argumentų ar alternatyvių paskaičiavimų, kurie leistų abejoti specialisto išvadoje nustatytais išvengtų mokesčių dydžiais ar jų pagrįstumu, nenurodoma. Nuteistojo gynybos pozicija iš esmės grindžiama tik teiginiu, kad 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada, kuria nustatyta, kad UAB „Pe. ir s. “ nesilaikė PVM įstatymo reikalavimų, buvo kritikuota dėl jos turinio, ko pasėkoje buvo taisyta. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad dalis bendrovėje dirbusių darbuotojų vykdė darbinę veiklą savarankiškai, išrašydami bendrovei sąskaitas, šiems darbuotojams išmokėtas sumas atėmė. Pažymėtina, kad tokias išvadas teismas padarė įvertinęs teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus. Savo ruožtu specialistė vertino tik ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, be kita ko analogiškai atimdama savarankiškai veiklą vykdžiusiems darbuotojams išmokėtas sumas pagal tuo metu disponuotą informaciją.
Analizuojant byloje nustatytas faktines aplinkybes matyti, kad dėl deklaracijų, kurios buvo pateiktos iki įmonės UAB „Pe. ir s.“ pardavimo, ginčo nėra. Nuteistasis D. S. ir V. Š. patvirtino, kad pagal D. S. pateiktas PVM sąskaitas faktūras V. Š. suvedė šių dokumentų duomenis į UAB „Pe. ir s.“ Gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrus (i.SAF) bei PVM deklaracijas ir jas pateikė VMI. Šių aplinkybių nuteistasis neneigia, jas patvirtina ir bylos įrodymai. Tuo tarpu dėl vėliau pateiktų deklaracijų, kurios buvo pateiktos D. S. vardu, nuteistasis tvirtino, kad su tuo tikrai neturi nieko bendro (t. 51, b. l. 28–34). Byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų, kuris iš asmenų, M. M. ar D. S., pasinaudodamas D. S., patikslino PVM deklaracijas, kuriose buvo įrašyti duomenys apie faktiškai neįvykusius pirkimus iš UAB „duomenys neskelbtini“ pagal PVM sąskaitas faktūras (2018 m. spalio 10 d. Nr. ED00046; 2018 m. lapkričio 26 d. Nr. ED0102; 2018 m. lapkričio 29 d. Nr. ED0108; 2018 m. gruodžio 12 d. Nr. ED0209), kilusios abejonės buvo įvertintos nuteistojo naudai. Minėtų D. S. inkriminuotų aplinkybių apygardos teismas nepripažino įrodytomis.
Pažymėtina, kad BK 220 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji – nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad BK 220 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, šios tyčios turinį sudaro tai, jog mokesčių mokėtojas suvokia, kad pateikia neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotai institucijai ir kad dėl to bus išvengta privalomų mokėti mokesčių ar jų dalies, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020, 30 punktas). Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal BK 220 straipsnį kyla tik tada, kai neteisingi duomenys apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą pateikiami siekiant išvengti mokesčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-813/2025, 12 punktas).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje situacijoje pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos aplinkybių vertinimas ir jų pagrindu suformuluotos išvados atitinka įrodymų visumos vertinimo taisykles. D. S. kaltę padarius BK 220 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtinta byloje esančių įrodymų visuma. Svarbu paminėti, kad buhalterinė apskaita neretai apgaulingai tvarkoma, be kita ko, siekiant nuslėpti mokesčius valstybei. Tokios aplinkybės konstatuotos ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Šio nuosprendžio ankstesnėse pastraipose jau buvo konstatuota, kad su nuteistojo D. S. žinia ir valia į UAB „Pe. ir s.“ bei UAB „Pe. ir pa.“ finansinę apskaitą buvo įtrauktos skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytos fiktyvios PVM sąskaitos faktūros. D. S. veikė suvokdamas, kad savo vadovaujamų UAB „Pe. ir s.“ bei dėl UAB „Pe. ir pa.“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai finansininkei teikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie bus įrašyti į PVM deklaracijas bei pateikti VMI. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad į apskaitą įtraukus realiai neįvykusius sandorius yra iškraipoma tikroji ūkio subjekto finansinė padėtis, sudaromos prielaidos padidino PVM atskaitą ir sumažinti mokėtiną į biudžetą PVM, taip išvengiant mokėtino mokesčio bei padarant žalą valstybės biudžetui.
Bylos duomenys neleidžia abejoti, kad pagal savo vadovavimo patirtį, pagal jau pirmiau aptartas faktines situacijas, nuteistasis D. S. suvokė tiek savo kaip bendrovių vadovo pareigas ir funkcijas, susijusias su duomenų apie jo vadovaujamų bendrovių pajamas ir pelną teikimu deklaravimui, tiek tai, kad dėl jo veiksmų kompetentingoms institucijoms bus deklaruoti žinomai neteisingi duomenys, leidžiantys išvengti šiuo atveju PVM mokesčio mokėjimo, ko jis ir siekė. Apibendrinant tai, kas pasakyta, atsižvelgus ir į byloje nustatytų išvengtų mokesčių dydį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas D. S. pagrįstai pripažino kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“).
Dėl bausmės
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nustatyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalyje teismui nustatyta pareiga skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
D. S. padarė penkis tyčinius nusikaltimus, iš kurių trys priskiriami apysunkių (BK 222 straipsnio 1 dalis), o du priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 220 straipsnio 2 dalis). Visi nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia ir yra baigti. Jie pasižymėjo sistemingumu, leidžiančiu sukurti pakankamai ilgą laiko tarpą trukusį ir organizuotą žinomai neteisingų duomenų įtraukimo į finansinę apskaitą mechanizmą. Tokiais nusikalstamais nuteistojo veiksmais buvo ne tik iškraipyta UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ ir UAB „Pi. ir pa.“ finansinė apskaita, bet ir sudarytos prielaidos išvengti mokestinių prievolių, taip valstybės biudžetui padarant nuosprendyje nurodytą turtinę žalą. Toks nusikalstamų veikų sistemiškumas, organizuotumas ir trukmė, taip pat gana didelis jų finansinis mastas patvirtina, kad nuteistojo neteisėti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, buvo vykdomi kryptingai ir nuosekliai, sąmoningai siekiant išvengti mokestinių prievolių. Šios aplinkybės rodo ir didesnį paties nuteistojo pavojingumą.
D. S. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Vertinant nuteistojo asmenybę pažymėtina, kad jis yra neteistas (t. 51, b. l. 138–139), tačiau baustas administracine tvarka, taip pat ir už MAĮ pažeidimus, padarytus veikiant kaip UAB „Pi. ir pa.“ bei kitų įmonių vadovas (t. 51, b. l. 140–156), dirba (t. 51, b. l. 157–188).
Tokių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistajam D. S. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir jų dydžių teisingumu. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam parinko sankcijose numatytas švelniausios rūšies bausmes – baudas, nustatydamas labai artimą minimaliam jų dydį. Tokios bausmės nėra aiškiai per griežtos, jos atitinka proporcingumo reikalavimus, todėl nekeistinos. Pagrindo taikyti BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aptartų aplinkybių kontekste taip pat nenustatyta.
Dėl bausmių subendrinimo
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, visas D. S. skirtas bausmes subendrino taikydamas dalinį bausmių sudėjimą. Šį bausmių bendrinimo būdą teismas pasirinko nustatęs, kad visos veikos buvo padarytos esant realiai nusikaltimų sutapčiai, nes įmonių buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai į ją įtraukiant pirkimus, kurie nesusiję su įmonių veikla, bei vėliau šios apgaulingos apskaitos pagrindu buvo teikiamos deklaracijos, siekiant nemokėti mokesčių. Įvertinusi byloje nustatytų padarytų nusikaltimų faktines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dalies D. S. padarytų nusikalstamų veikų realiąją sutaptį nustatė nepagrįstai, todėl parinko netinkamą už šias veikas paskirtų bausmių subendrinimo būdą. Skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 punkto pagrindu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
Pagal nustatytas bylos aplinkybes, žinomai neteisingų duomenų apie UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ ūkines operacijas įrašymas į deklaracijas ir jų pateikimas VMI (BK 220 straipsnio 2 dalis) iš esmės buvo apgaulingo šių bendrovių finansinės apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) tąsa. Abiem atvejais nuteistojo nusikalstamas sumanymas pirmiausia buvo nukreiptas į siekį išvengti valstybei mokėtinų mokesčių, tuo tikslu sąmoningai abiejų bendrovių finansinėje apskaitoje nefiksuojant dalies ūkinių operacijų, kartu nurodant neteisingus duomenis jų vardu VMI teikiamose deklaracijose. Ir nors šie veiksmai nesutapo laike, visgi jie buvo neatsiejamai susiję tarpusavyje, nes juos vienijo tas pats siekiamas galutinis tikslas (išvengti atitinkamai UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ į valstybės biudžetą mokėtinų mokesčių). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pripažino jį įrodytu apskųstame nuosprendyje aprašydamas visas nustatytas nusikalstamas veikas. Taigi, padarytas nusikalstamas veikas tiek dėl UAB „Pe. ir s.“, tiek ir dėl UAB „Pe. ir pa.“ atitinkamai siejo bendra tyčia. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. S. padarytos nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“, kaip ir nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir pa.“), vertinant veikas atskirai dėl kiekvienos bendrovės, buvo padarytos veikiant idealia nusikalstamų veikų sutaptimi. Tokiu atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 straipsnio 1 dalimi, D. S. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, o ne dalinio bausmių sudėjimo būdu, kurį nepagrįstai taikė pirmosios instancijos teismas.
Tokia teisėjų kolegijos išvada, be kita ko, atitinka ir teismų praktiką, kurioje dėl analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų konstatuota, kad nusikalstamos veikos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir pagal BK 220 straipsnio 1 dalį dėl neteisingų duomenų apie PVM ir pelną pateikimo gali būti vertinamos kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-309-579/2021).
Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad D. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nusikalstamas veikas padarė esant idealiai veikų sutapčiai, todėl už šias nusikalstamas veikas (UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“) D. S. teismo paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Ir tik po to, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, D. S. paskirtos subendrintos bausmės bendrintinos tarpusavyje bei su bausme, paskirta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pi. ir pa.“), dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių. Pridedamų bausmių dalį teisėjų kolegija nustatė įvertinusi visas jau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes.
Kadangi taikant bausmių apėmimą galutinė D. S. paskirta bausmė yra mažesnė, teisėjų kolegija patikslina ir pirmosios instancijos teismas nurodytą likusią nesumokėtą galutinės bausmės dalį, nustatytą į bausmę įskaičius nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką. Pirmosios instancijos teismas nustatė 24 mėnesių paskirtos galutinės baudos savanoriško sumokėjimo terminą. Pagrindo keisti šią nuosprendžio dalį nenustatyta.
Dėl civilinio ieškinio
Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad, vadovaujantis MAĮ nuostatomis, byloje yra suėjęs civilinio ieškinio pareiškimo senaties terminas, kadangi civilinis ieškovas atliko UAB „Pe. ir s.“ mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., patikrinimo aktą Nr. (21.222Mr)FR0680-130 surašė 2021 m. balandžio 22 d., o civilinį ieškinį pateikė tik 2024 m. lapkričio mėn. Atsakydama į šiuos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad VMI turi teisę išieškoti nesumokėtus mokesčius vadovaudamasi MAĮ nuostatomis arba, esant tam tikroms sąlygoms, pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamajame procese dėl nusikalstama veika padarytos žalos valstybei atlyginimo, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normomis. Mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka tada, kai nėra suėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas teisus teigdamas, kad nagrinėjamu atveju yra suėjęs MAĮ įtvirtintas senaties terminas, kuris eliminuoja galimybę nesumokėtus mokesčius išieškoti MAĮ tvarka. Būtent tai akcentavo ir civilinis ieškovas pateiktame civiliniame ieškinyje. Taigi, nagrinėjamu atveju civilinis ieškovas (VMI) pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje remdamasis CK normomis, todėl, sprendžiant klausimą dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio, apelianto skunde nurodomi MAĮ nustatyti senaties terminai yra neaktualūs.
Kaip matyti iš VMI civilinio ieškinio turinio (t. 50, b. l. 87–92) ir civilinio ieškovo atstovo J. Ž. paaiškinimų teisme (t. 50, b. l. 116–117), VMI 2024 m. rugpjūčio 23 d. iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus gavo raštą Nr. IBPS-S-472869-24 (toliau – raštas), kuriuo VMI buvo informuota apie atliekamą ikiteisminį tyrimą UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“, UAB „Pi. ir pa.” vadovo D. S. atžvilgiu pagal nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 ir 222 straipsniuose, požymius. Raštu buvo prašoma informuoti, ar VMI šio tyrimo byloje reikš civilinį ieškinį dėl valstybės biudžetui galimai padarytos turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, kad VMI apie teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje buvo informuota 2024 m. rugpjūčio 23 d., būtent ši data laikytina momentu, nuo kurio turi būti skaičiuojamas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje buvo pareikštas (gautas Vilniaus apygardos teisme) 2024 m. lapkričio 22 d. (t. 50, b. l. 87–92), todėl konstatuotina, kad ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Toks VMI pasirinktas būdas išsiieškoti nesumokėtus mokesčius yra galimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje pareikštą civilinį ieškinį nagrinėjo ir iš dalies tenkino.
Taip pat atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl dvigubo išieškojimo draudimo pažeidimo. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese gali būti pareikštas tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Civilinis ieškovas pats pasirenka, ką jis laiko atsakingu už jam padarytą žalą ir ką procesiniame dokumente nurodyti kaip atsakovą, o teismas, neperžengdamas nei kaltinamojo akto, nei pareikšto civilinio ieškinio ribų, privalo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą dėl šio asmens. Teismas neturi pagrindo nustatinėti kitų baudžiamojoje byloje nedalyvavusių ir civiliniame ieškinyje nenurodytų asmenų civilinės atsakomybės sąlygų bei pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą tokių asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-648/2023, 23 punktas).
Šioje baudžiamojoje byloje D. S. yra pripažintas kaltu ir nuteistas dėl UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“, UAB „Pi. ir pa.“ apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą valstybės įgaliotai institucijai. Byloje VMI civiliniu ieškiniu dėl nusikalstama veika valstybei padarytos žalos atlyginimo prašė priteisti valstybės naudai: iš UAB „Pi. ir pa.“ bei subsidiariai iš D. S. 1 479,62 Eur turtinės žalos, kurią sudaro 1 192,08 Eur nesumokėto PVM bei 281,54 Eur nesumokėto pelno mokesčio; iš D. S. 144 736 Eur turtinės žalos, kurią sudaro nesumokėtas PVM, bei priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško jo įvykdymo (t. 50, b. l. 87–92). Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu VMI civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš nuteistojo D. S. 132 240 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai; iš UAB „Pi.ir pa.“ bei subsidiariai iš D. S. 1 181,49 Eur turtinės žalos atlyginimo valstybės naudai ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad dėl UAB „Pe. ir s.“ ir UAB „Pe. ir pa.“ (juridinių asmenų, kurie visų pirma turi atlyginti valstybei nesumokėtus mokesčius) yra priimti teismų sprendimai dėl juridinio asmens pabaigos, pagrįstai sprendė, kad D. S. yra tinkamas civilinis atsakovas byloje, nes žala valstybei padaryta dėl jo neteisėtų veiksmų. Taip pat įvertinęs tai, kad UAB „Pi. ir pa.“ yra veikianti įmonė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl šios įmonės nesumokėtų mokesčių valstybei padarytą žalą priteisė iš UAB „Pi. ir pa.“ ir subsidiariai iš D. S..
Teisėjų kolegija nesutinka ir su apeliacinio skundo argumentu, kad byloje pareikštas civilinis ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-788/2024, 53 punktas, ir kt.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BPK tiesiogiai nurodo tik vieną atvejį, kada civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas: BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, palikdamas civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Teismų praktikoje, konstatavus tokio civilinio ieškinio išsprendimo teisinio reguliavimo spragą, taip pat pripažįstama, kad, pavyzdžiui, nutraukiant baudžiamąją bylą dėl senaties ir kitais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliktas nenagrinėtas, taip neužkertant kelio asmeniui, patyrusiam žalos, reikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-56-594/2025, 17 punktas, ir kt.).
Teismų praktikoje išaiškinta, kad tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-89-689/2021, 10 punktas).
Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta bendra taisyklė, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys turi būti išnagrinėtas (tenkintas visiškai ar iš dalies arba atmestas) ir tik išimtiniais atvejais civilinis ieškinys gali būti paliekamas nenagrinėtas arba perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka pripažinus civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-191-489/2025, 17–20 punktai).
Tokių sąlygų nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta. Teisėjų kolegija neturi nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir atlygintinos turtinės žalos dydžio. Civiliniu ieškiniu prašytos ir iš nuteistojo, taip pat iš UAB „Pi. ir pa.“ ir subsidiariai iš nuteistojo priteistos sumos buvo tiksliai apskaičiuotos, dėl jų dydžio nekyla abejonių. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra jokio pagrindo VMI civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 2 dalimi.
Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad civilinis ieškovas neįrodė, jog žala egzistavo. Teisėjų kolegija nustatė, kad civilinio ieškovo pareikšti reikalavimai yra pagrįsti civiliniame ieškinyje pateiktais paskaičiavimais ir byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada, kurioje tirta UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ ūkinė-finansinė veikla, 2024 m. balandžio 7 d. specialisto išvada, kurioje tirta UAB „Pi. ir pa.“ ūkinė-finansinė veikla. Visi įrodymai, kuriais rėmėsi civilinis ieškovas, surinkti ikiteisminio tyrimo metu, jie patikrinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose metu, todėl nėra pagrindo išvadai, kad valstybei nesumokėtų mokesčių pavidalu pasireiškusi žala nebuvo padaryta ir nėra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.
Šiuo civiliniu ieškiniu prašoma priteisti turtinė žala yra tiesiogiai susijusi su baudžiamojon atsakomybėn traukiamo D. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimu. Byloje įrodyta, kad UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ ir UAB „Pi. ir pa.“ vadovas D. S. padarė nusikalstamas veikas, dėl kurių valstybė patyrė turtinę žalą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos deliktinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys, kaltė), kadangi žala valstybės biudžetui atsirado dėl D. S. nusikalstamų veiksmų.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo metu patikslintas aplinkybes (įvertinus liudytojų parodymus, specialistės paaiškinimus), civilinio ieškovo reikalavimus pagrįstai sumažino. Nuosprendžiu teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad dėl D. S. kaltų veiksmų buvo apgaulingai tvarkoma UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ bei UAB „Pi. ir pa.“ buhalterinė apskaita, įtraukiant neįvykusius sandorius į įmonių UAB „Pe. ir s.“, UAB „Pe. ir pa.“ buhalteriją bei realiai įvykusius, tačiau ne įmonės UAB „Pi. ir pa.“, o kitų fizinių asmenų sandorius, taip sąmoningai didinant šių įmonių sąnaudas.
Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Pe. ir s.“ į PVM deklaracijas įtraukė duomenis iš MB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijose į atskaitomo pirkimo PVM įtraukė 72 861 Eur daugiau atskaitomo pirkimo PVM nei galėjo, o šios deklaracijos su neteisingais duomenimis buvo pateiktos VMI. Taip D. S. veiksmais buvo išvengta didelės vertės UAB „Pe. ir s.“ turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 72 861 Eur PVM, o valstybė patyrė 72 861 Eur turtinę žalą, kuri padaryta negautų pajamų forma. Šių aplinkybių kontekste svarbu paminėti, kad civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl įmonės UAB „Pe. ir s.“ yra padaryta 85 357 Eur žala, tačiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pagal byloje surinktus duomenis negalima konstatuoti, kad D. S. pateikė D. S. vardu 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM deklaracijas, todėl teisingai nustatė, jog D. S. padarė ne 85 357 Eur, bet 72 861 Eur žalą.
Byloje esančiais duomenimis taip pat nustatyta, kad UAB „Pe. ir pa.“ į PVM deklaracijas įtraukė duomenis iš UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“, UAB „duomenys neskelbtini“ fiktyvių PVM sąskaitų faktūrų ir PVM deklaracijose į atkaitomo pirkimo PVM įtraukė 59 379 Eur daugiau atskaitomo pirkimo PVM nei galėjo, o šios deklaracijos su neteisingais duomenimis buvo pateiktos VMI. Taip D. S. išvengė didelės vertės UAB „Pe. ir pa.“ turtinės prievolės sumokėti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą 59 379 Eur PVM, o valstybė patyrė 59 379 Eur turtinę žalą, kuri padaryta negautų pajamų forma.
Taip pat nustatyta, kad UAB „Pi. ir pa.“ į apskaitą įtraukė 18 pirkimo PVM sąskaitų faktūrų, pagal kurias realiai bendrovė prekių nepirko ir už jas neatsiskaitė, o atsiskaitė fiziniai asmenys savo lėšomis. Įtraukus tokias PVM sąskaitas faktūras į apskaitą, buvo didinamos įmonės UAB „Pi. ir pa.“ išlaidos, kurių įmonė realiai nepatyrė. Šiame kontekste paminėtina, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje patikslintas liudytojos T. O. aplinkybes dėl daiktų įsigijimo bei PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo, įvertino specialistės K. L. papildomus paaiškinimus, todėl VMI iš UAB „Pi. ir pa.“ bei subsidiariai iš D. S. priteisė 1 181,49 Eur turtinės žalos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje pareikšto VMI civilinio ieškinio dalį dėl žalos priteisimo pirmosios instancijos teismas išsprendė teisingai, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimu tenkinti VMI reikalavimą ir priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos šiuo klausimu. Pažymėtina, kad delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo pagrindai baudžiamojoje byloje, kurioje sprendžiami konkrečiai mokestiniai klausimai, aptarti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016. Nors šioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje analizuotas klausimas dėl procesinių palūkanų, taip pat ir delspinigių priteisimo baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nemokant mokesčių, tačiau joje pateiktas kasacinio teismo išaiškinimas yra aktualus ir nagrinėjamoje situacijoje, sprendžiant nors ir dėl kitos rūšies, bet vis tiek dėl į valstybės biudžetą nesumokėtų mokesčių.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog mokesčių santykiai yra viešosios teisės reguliavimo dalykas; tai – valdingo pobūdžio teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojų ir valstybės institucijų, šių priimti sprendimai (nurodymai) yra privalomi mokesčio mokėtojams (2003 m. lapkričio 17 d., 2010 m. vasario 12 d., 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimai). Mokestinės prievolės užtikrinimo būdus nustato MAĮ 95 straipsnio 1 dalis. Vienas iš tokių būdų yra delspinigiai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad mokesčių teisėje delspinigiai traktuojami kaip sankcija, kuri gali būti taikoma asmeniui, laiku ar tinkamai neįvykdžiusiam pareigos mokėti mokesčius (2006 m. sausio 24 d. nutarimas). Atvejai, kai yra skaičiuojami delspinigiai už mokesčių nemokėjimą ar pavėluotą mokėjimą, delspinigių skaičiavimo pradžia, trukmė, dydis yra Mokesčių administravimo įstatymo reguliavimo dalykas. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, todėl procesinės palūkanos, kaip ir delspinigiai, nėra BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padariniai. Be to, Mokesčių administravimo bei Akcizų įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese. Aptariamoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nemokant mokesčių, nepriteisiamos.
Esant aptartai teismų praktikai, teisėjų kolegija neįžvelgia pagrindo daryti priešingą išvadą dėl procesinių palūkanų nepriteisimo baudžiamosiose bylose, kuriose yra padaromos kitos nei neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikalstamos veikos, kuriomis išvengiama mokesčių mokėjimo, ir tenkinami VMI civiliniai ieškiniai dėl nesumokėtų mokesčių priteisimo. Nagrinėjamoje byloje pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes dėl nuteistojo D. S. neteisėtų veiksmų, kuriais išvengta mokesčių mokėjimo, buvo padaryta žala valstybei, todėl civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių iš dalies tenkintas pagrįstai. Visgi atsižvelgiant į tai, kad mokesčiai savo esme nėra tapatūs atsiradusiai kitokio pobūdžio turtinei žalai, taip pat į tai, kad mokesčių administravimo įstatymai nenumato procesinių palūkanų mokestinių ginčų procese bei vadovaujantis pirmiau išdėstyta kasacinio teismo praktika, konstatuojama, kad procesinės palūkanos baudžiamosiose bylose, kai žala valstybės biudžetui padaroma nemokant mokesčių, nepriteistinos. Tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-199-843/2026. Remiantis tuo, kas pasakyta, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo naikintina (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį dėl D. S. paskirtų bausmių subendrinimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“) paskirtą 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pe. ir s.“) paskirtą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį (dėl UAB „Pe. ir pa.“) paskirtą 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pe. ir pa.“) paskirtą 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą subendrinti tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – 250 MGL (12 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, skirtas subendrintas bausmes subendrinti tarpusavyje bei su Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „Pi. ir pa.“) paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 450 MGL (22 500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaityti D. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2021 m. kovo 23 d., 8.31 val., iki 2021 m. kovo 24 d., 15.20 val., t. y. dvi dienas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL (300 Eur) dydžio baudai, ir pripažinti, kad likusi nesumokėta skirtos baudos dalis yra 438 MGL (21 900 Eur) dydžio.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria tenkintas civilinio ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinio ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško ieškinio reikalavimo įvykdymo.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.