Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Nuteistojo J. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

5. Tačiau įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir tokio vertinimo pasėkoje padarytomis išvadomis dėl J. S. kaltės apgaulingai tvarkius UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą bei pateikus neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, pirmosios instancijos teismo išvados yra pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų vertinimu, J. S. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 220 straipsnio 1 dalį. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka jam baudžiamojo proceso įstatymo keliamus reikalavimus. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

6. Nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas yra iš esmės teisingos ir pagrįstos byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visumos vertinimu, galima sutikti su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, kad ne visi nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai laikytini nusikalstamais BK 222 straipsnio 1 dalies prasme, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, pašalinant iš nuteistojo J. S. nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aprašymo atskiras aplinkybes. Be to, pirmosios instancijos teismas nuteistajam J. S. paskyrė neteisingą bausmę pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl 37 375 Eur nesumokėtų mokesčių) ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą skirdamas subendrintą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punkto pagrindais. Taip pat nuteistajam J. S. nustatytinas paskirtos baudos sumokėjimo terminas, ko skundžiamame nuosprendyje nepadarė pirmosios instancijos teismas.

7. Skundžiamu nuosprendžiu J. S. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, paslėpė dalį šios bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl ko negalima iš dalies nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpio UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

8. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją, priimti ekonominius sprendimus ir (arba) sudaryti finansinę atsakomybę. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas aptariamo straipsnio prasme – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nuostatas, pvz., dvigubos buhalterijos vedimas, ūkinių ir finansinių operacijų nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan. Apgaulingai įmonės buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Apskaitos dokumentų paslėpimas – tai veiksmai, kai dokumentas slepiamas turint tikslą, kad juo nebūtų pasinaudota tikrinant asmens veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Aptariamo nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje numatytus padarinius – kai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Suformuotoje nuoseklioje teismų praktikoje išaiškinta, realią asmens veiklą, jo ūkinę, komercinę, finansinę būklę, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, tai reiškia – BK 222 straipsnio prasme – nusikalstamų padarinių buvimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-11/2008, 2K-426/2013, 2K-7-234-942/2015). Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015).

9. Pažymėtina, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas yra specialusis. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius: 1) vyriausiasis buhalteris (buhalteris) – tais atvejais, kai ūkio subjektas turi savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą. Šiuo atveju ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkas; 2) konkretaus struktūrinio padalinio apskaitos tarnybos vadovas (buhalteris) – kai ūkio subjektas susideda iš kelių struktūrinių padalinių. Ūkio subjekto vyriausiasis buhalteris ir ūkio subjekto vadovas gali būti nusikaltimo bendrininkai; 3) apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai – tais atvejais, kai įmonės buhalterinė apskaita tvarkoma pagal sutartis su tokiomis įmonėmis; 4) už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą atsako veiką padaręs asmuo. Taigi, už buhalterinės apskaitos pažeidimus paprastai atsako įmonės buhalteris, o įmonės vadovas gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas). Tačiau esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) turinį ar už tokių dokumentų (duomenų) nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų (duomenų) ar pateikia dokumentus, kuriuose įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju.

10. Nuteistajam UAB „J“ (duomenys pakeisti) direktoriui J. S. apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas inkriminuotas už buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, nustatytus ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „J“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje 2020 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-4339 (t. 2, b. l. 58-90):

- paslėpus ir tyrimui nepateikus J. S. kaip atskaitingo asmens avansinių apyskaitų už 2017 m. spalio mėnesį, 2018 m. gegužės mėnesį bei dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal UAB „V“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. lapkričio 30 d. ABC Nr. 0403983, 2017 m. gruodžio 29 d. ABC Nr. 0403991, 2018 m. kovo 30 d. ABC Nr. 0404013, 2018 m. balandžio 9 d. ABC Nr. 0404018 ir 2018 m. balandžio 30 d. ABC Nr. 0404026, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 19 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios buhalterinės apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarką, įpareigojančios išsaugoti savo veiklos dokumentus, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai;

- 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavimo aktu įforminus interjero atnaujinimo darbų atlikimą „B“ UAB (duomenys pakeisti), už kuriuos dalimis pagal išankstines sąskaitas buvo sumokėta iki 2016 m. gruodžio 20 d., bet 2016 m. UAB „J“ (duomenys pakeisti) apskaitoje nefiksavus pardavimo pajamų už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatos, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 79 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, jog įvykęs prekių tiekimas arba paslaugų teikimas įforminamas PVM sąskaita faktūra, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 7 dalies nuostatos, jog iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, Audito ir apskaitos tarnybos direktoriaus 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. VAS-62 patvirtintų 10-ojo verslo apskaitos standarto „Pajamos“ metodinių rekomendacijų 34 punkto nuostatos, jog paslaugos baigiamos teikti tą patį ataskaitinį laikotarpį, kurį buvo pradėtos, pajamos pripažįstamos tą patį laikotarpį ir įvertinamos sutartyje nurodyta suma;

- neįtraukus į buhalterinę apskaitą bei paslėpus ir tyrimui nepateikus 2016 m. rugsėjo 30 d. pardavimo PVM sąskaitos faktūros KURT0351, dėl to negalint nustatyti, kokios ūkinės operacijos joje buvo įformintos, buhalterinėje apskaitoje nefiksavus autobokštelio nuomos ir ,, (duomenys neskelbtini)“ darbų lapkričio mėnesio 22 d. pardavimo pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą KURT Nr. 0791, įvairių prekių ir paslaugų pardavimo UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagal 2018 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JNR 0000018 ir 2018 m. balandžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. JNR 0000026, taip pat paslaugų įsigijimo iš UAB „V“ (duomenys pakeisti) pagal PVM sąskaitas faktūras: 2017 m. lapkričio 30 d. ABC Nr. 0403983, 2017 m. gruodžio 29 d. ABC Nr. 0403991, 2018 m. kovo 30 d. ABC Nr. 0404013, 2018 m. balandžio 9 d. ABC Nr. 0404018 ir 2018 m. balandžio 30 d. ABC Nr. 0404026, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 16 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios pareigą į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenis registruoti apskaitos registruose;

- UAB „J“ (duomenys pakeisti) po du kartus įforminus PVM sąskaitas faktūras numeriais KURT 0791 ir JNR 0000026 (tuo pačiu numeriu išrašius PVM sąskaitą faktūrą ir 2018 m. vasario 28 d. „B“ UAB (duomenys pakeisti), ir 2018 m. balandžio 9 d. UAB „V“ (duomenys pakeisti)), buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių 12 punkto nuostatos, įpareigojančios PVM mokėtojus užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis), unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija);

- J. S. avansinėse apyskaitose ir atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atskirais atvejais užfiksavus atsiskaitymus grynaisiais pinigais – 2017 m. gruodžio mėnesį 23 įrašai apie iš klientų gautą bendrą 4 400,52 Eur sumą ir 10 įrašų apie atsiskaitymą su tiekėjais už bendrą 4 238,61 Eur sumą, 2018 m. sausio mėnesį 3 įrašai apie atsiskaitymą su tiekėjais už bendrą 1 323,74 Eur sumą, 2018 m. kovo mėnesį 3 įrašai apie atsiskaitymą su tiekėjais už bendrą 407,65 Eur sumą, 2018 m. balandžio mėnesį 4 įrašai apie iš klientų gautą bendrą 6 897,84 Eur sumą ir 9 įrašai apie atsiskaitymą su tiekėjais už bendrą 790,82 Eur sumą, bet nenurodžius pirkėjų / tiekėjų pavadinimų ir neišsaugojus pajamas / išlaidas pagrindžiančių bei atliktus mokėjimus patvirtinančių dokumentų, dėl to negalint nustatyti, iš kokių klientų ir kokiu pagrindu gauti bei į J. S. avansinių apyskaitų pajamas įrašyti iš viso 11 298,36 Eur, kokiems tiekėjams ir kokiu pagrindu sumokėti bei į J. S. avansinių apyskaitų išlaidas nurašyti iš viso 6 823,85 Eur, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimai, kad išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis, atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktai paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita);

- tyrimui pateiktuose dviejuose UAB „J“ (duomenys pakeisti) Kasos knygos (272-1) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. egzemplioriuose užfiksavus skirtingą avanso išdavimą J. S. pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį Nr. 04/2: vienu atveju – 1 901,91 Eur, kitu atveju – 7 401,91 Eur, taip pat užfiksavus skirtingą J. S. nepanaudoto avanso likutį 2018 m. gegužės 31 d. UAB „J“ (duomenys pakeisti) suvestiniame buhalterinių sąskaitų registre – 221 208,19 Eur, o avansinėje apyskaitoje ir atskaitingo asmens J. S. apyvartos žiniaraštyje – 227 952,23 Eur, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams;

- nepateikus VĮ „Registrų centras“ UAB „J“ (duomenys pakeisti) finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinio už 2017 metus, buvo pažeistos Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 3 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punkto nuostatos, numatančios pareigą įmonėms sudaryti metines finansines ataskaitas pasibaigus finansiniams metams, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui.

11. Specialisto išvadoje konstatuota, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinė apskaita negali būti laikoma tinkama, objektyvia ir palyginama, išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, bendrovės finansinės ataskaitos nėra sudarytos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2016 m. sausio 1 d. – 2018 m. birželio 1 d. laikotarpio UAB „J“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

12. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti specialisto išvadų objektyvumu, išsamumu ir teisingumu. Nuteistasis J. S. ir jo gynėjas taip pat neginčija specialisto išvadoje konstatuotų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų.

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė, kad 2018 metais jo vadovaujama UAB „J“ (duomenys pakeisti) susidūrė su finansiniais sunkumais, iš darbo išėjo buhalterė, pinigų pasamdyti naują buhalterį bendrovė neturėjo, todėl buhalterinę apskaitą tvarkė pats nuteistasis. J. S. teigimu, jis neturėjo kompetencijos tvarkyti buhalterinę apskaitą, galėjo suklysti išrašydamas PVM sąskaitas faktūras, be to, neturėjo prisijungimo prie buhalterinės apskaitos programos ir sąskaitas išrašydavo iš atminties, todėl kai kurios PVM sąskaitos faktūros dubliuojasi, kitų dokumentų per neapsižiūrėjimą galėjo neįtraukti į apskaitą. Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) PVM sąskaitų faktūrų J. S. nurodė, kad tuo metu dar dirbo buhalterė, kuri dirbo ir UAB „V“ (duomenys pakeisti), todėl PVM sąskaitos faktūros turėjo būti išrašytos ir iš karto įtrauktos į UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą, J. S. tvirtino, jog nežino kokiomis aplinkybėmis PVM sąskaitos faktūros galėjo dingti. Taip pat J. S. nurodė, kad PVM sąskaitos faktūros už darbus, atliktus „B“ UAB (duomenys pakeisti) 2016 m. rugsėjo mėnesį, kai buvo pasirašytas darbų priėmimo – perdavimo aktas, neišrašė per klaidą, tai pastebėjęs 2018 metais PVM sąskaitą faktūrą išrašė, bet neturėjo prieigos prie buhalterinės programos, todėl susidubliavo PVM sąskaitos faktūros numeris. Dėl trūkstamų avansinių apyskaitų J. S. paaiškino, jog visos avansinės apyskaitos buvo sudarytos, bet galimai jos buvo neišsaugotos, taip pat galėjo pasimesti ir kiti dokumentai, patvirtinantys atsiskaitymą su tiekėjais ar pinigų gavimą iš klientų, kadangi dokumentai buvo laikomi kabinete, į kurį galėjo patekti ir kiti darbuotojai. Dėl skirtingų J. S. kaip atskaitingo asmens įsipareigojimų nurodymo skirtinguose buhalterinės apskaitos dokumentuose (apeliantas) nieko paaiškinti negalėjo, nes buhalterė išrašydavo kasos išlaidų orderį. Kaip nurodė J. S., jis 2017 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridiniam asmenų registrui neparengė ir nepateikė, nes šis rinkinys turėjo būti teikiamas tuo metu, kai įmonei buvo keliama bankroto byla.

14. Kaip matyti iš J. S. parodymų, nors nuteistasis ir neneigė, kad specialisto išvadoje nustatyti buhalterinės apskaitos pažeidimai galėjo būti padaryti, bet buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus (duomenų nesutapimą, PVM sąskaitų faktūrų neišrašymą ar dubliavimąsi), atskirų dokumentų neišsaugojimą aiškina savo aplaidumu, neapsižiūrėjimu, kompetencijos stoka, taip pat buhalterės, kol ši dar dirbo, klaidomis. Nuteistasis kategoriškai tvirtino, jog neturėjo tikslo apgaulingai tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, taip pat neturėjo tikslo paslėpti buhalterinės apskaitos dokumentus, tiesiog jie galėjo pasimesti.

15. Tačiau tokius nuteistojo paaiškinimus paneigia kitų byloje apklaustų asmenų parodymai. UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi ir įmonės buhalterinę apskaitą tvarkiusi I. Č. parodė, kad UAB „J“ (duomenys pakeisti) dirbo iki 2017 m. lapkričio 30 d., paaiškino jog darbo santykius nutraukė, nes buvo didelė dokumentų netvarka. Liudytoja nurodė, kad PVM sąskaitas faktūras, kasos pajamų ir išlaidų orderius, kitus buhalterinės apskaitos dokumentus išrašydavo ir UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą vesdavo pagal tuos duomenis, kuriuos gaudavo iš įmonės direktoriaus, tačiau J. S. labai daug dokumentų nepristatydavo į buhalteriją arba pristatydavo pavėluotai, todėl tekdavo ne kartą tikslinti buhalterinės apskaitos dokumentus. Šios liudytojos teigimu, ji ne kartą įspėjo nuteistąjį dėl netinkamai apskaitytų pinigų, gautų už darbus „B“ UAB (duomenys pakeisti), kadangi kaip avansai apskaitytos pinigų sumos turėjo būti perkeltos į pardavimo pajamas išrašius PVM sąskaitą faktūrą už atliktus darbus, bet J. S. į tai nekreipdavo dėmesio, vis žadėdavo dokumentus sutvarkyti. Dėl UAB „V“ (duomenys pakeisti) išrašytų PVM sąskaitų faktūrų I. Č. paaiškino, jog kaltinime nurodytos PVM sąskaitos faktūros buvo išrašytos jai jau išėjus iš darbo UAB „J“ (duomenys pakeisti), todėl išrašytas PVM sąskaitas faktūras ji elektroniniu paštu persiuntė J. S., kad šios būtų įtrauktos į apskaitą. Taip pat liudytoja nurodė, kad išeidama iš darbo visus dokumentus perdavė J. S., kuris buvo suradęs kitą UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkysiančią įmonę. Liudytojas M. L., prižiūrėjęs UAB „J“ (duomenys pakeisti) atliekamus darbus „B“ UAB (duomenys pakeisti), parodė, kad visi darbai buvo pradėti ir užbaigti 2016 metais, taip paneigdamas J. S. paaiškinimus, jog galimai PVM sąskaita faktūra 2016 metais nebuvo išrašyta, nes darbų pridavimas užsitęsė iki 2016 m. pabaigos. Liudytojas E. B. parodė, kad 2017 m. rudenį tarėsi su J. S. dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymo, bet kaip suprato, ši bendrovė turėjo finansinių sunkumų, todėl sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo taip ir nebuvo pasirašyta. Visgi liudytojas nurodė, kad vėliau padėjo J. S. teikti deklaracijas Valstybinei mokesčių inspekcijai, kurias pildydavo pagal skundo autoriaus pateiktus duomenis. Liudytojas A. V. nurodė, kad vadovavo UAB „V“ (duomenys pakeisti), iš kurios patalpas nuomojosi UAB „J“ (duomenys pakeisti). Kaip paaiškino šis liudytojas, UAB „V“ (duomenys pakeisti) bendradarbiavo su UAB „J“ (duomenys pakeisti), UAB „V“ (duomenys pakeisti) užsiėmė užsakymų paieška, o UAB „J“ (duomenys pakeisti) gamino reklamą, bendrovės viena kitai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras, kurios paprastai susidengdavo.

16. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, dalį tiriamojo laikotarpio, t. y. iki 2017 m. lapkričio 30 d., UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkė I. Č., kuri išeidama iš darbo visus buhalterinės apskaitos dokumentus perdavė įmonės vadovui J. S., po to su jokiu juridiniu ar fiziniu asmeniu sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo sudaryta, toliau UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinę apskaitą tvarkė pats įmonės vadovas J. S., todėl skundo autorius laikytinas atsakingu už tuo laikotarpiu padarytus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus. Iš nuteistajam inkriminuoto BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo aplinkybių matyti, kad su laikotarpiu, kai buhalterinę apskaitą tvarkė I. Č., yra siejamas iš esmės tik vienas pažeidimas – PVM sąskaitos faktūros neišrašymas ir pardavimo pajamų neapskaitymas už 2016 metais „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus. Šioje dalyje nenustatyta jokių buhalterinę apskaitą tvarkiusios I. Č. tyčinių neteisėtų veiksmų. Priešingai, dėl PVM sąskaitos faktūros už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus neišrašymo I. Č. paaiškino, kad ne kartą įspėjo J. S., jog atlikus darbus būtina išrašyti PVM sąskaitą faktūrą ir avansu gautas pinigines lėšas apskaityti kaip pardavimo pajamas, bet J. S. to nepadarė. Iš to galima spręsti apie sąmoningą nuteistojo J. S. neveikimą, buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ignoravimą. Visi kiti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai padaryti po buhalterės I. Č. išėjimo iš darbo, kai buhalterinės apskaitos tvarkymą perėmė įmonės vadovas J. S.. Nors skundo autorius teigė dėjęs visas pastangas, kad įmonės buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, tačiau jo veiksmai liudija priešingai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog J. S. būtų ėmęsis veiksmų užtikrinti tinkamam UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinės apskaitos tvarkymui. Atliekant šios bendrovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą nustatyta, kad dar nuo 2016 m. gegužės mėnesio pas J. S. kaip atskaitingą asmenį kaupėsi nepanaudotų piniginių lėšų likutis, kuris vis didėjo toliau išsimokant dideles pinigų sumas kaip avansą, o pagrindžiant tik dalies išsimokėtų pinigų panaudojimą, pavyzdžiui, 2018 m. kovo 1 d. esant apskaitytam nepanaudotam avanso likučiui 173 000,19 Eur, 2018 m. kovo 31 d. kasos išlaidų orderiais Nr. 03/1 ir Nr. 03/2 įformintas iš viso 44 811,29 Eur išmokėjimas. Šios aplinkybės rodo, kad net nepaisant sunkios finansinės padėties J. S. disponavo pakankamai didelėmis pinigų sumomis, kartu ir paneigia nuteistojo paaiškinimus, jog įmonėje nebuvo pakankamai piniginių lėšų buhalterei pasamdyti ar buhalterinės apskaitos programai įsigyti. Kita vertus, tinkamas PVM sąskaitos faktūros išrašymas, įtraukiant į jas visus parduotus darbus ir paslaugas, išrašytų PVM sąskaitų faktūrų įtraukimas į apskaitą, nereikalauja jokios išskirtinės kompetencijos. Įvertinus J. S. patirtį vadovaujant bendrovei, didžiąją dalį įmonės veiklos buhalterinės apskaitos tvarkymą kartu su buhaltere, nekyla abejonių dėl to, kad skundo autorius J. S. žinojo elementariausius buhalterinės apskaitos tvarkymo principus, bet, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų sistemingumą, sąmoningai jų nesilaikė, taip pat neperdavęs bankroto administratoriui ir tyrimui nuslėpė dalį buhalterinės apskaitos dokumentų, kurių dauguma susiję su pajamų neįtraukimu į apskaitą ir kaip atskaitingam asmeniui išmokėtų pinigų panaudojimu. Akivaizdu ir tai, kad J. S. suprato, jog dėl netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos nebus galima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad J. S. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Atmetami kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, neva J. S. veika šiuo atveju galėtų būti vertinama ne kaip apgaulingas, o kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo sistemingumas rodo kryptingą siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą, o ne atsitiktines apskaitos tvarkymo klaidas, todėl J. S. veika teisingai buvo kvalifikuota kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas.

18. Nors J. S. veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai, bet ne visos J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės pasitvirtino, dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms BPK 328 straipsnio 3 punkto pagrindu.

18.1. Be kitų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų J. S. inkriminuota ir tai, kad 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 04/1 įformintas 2 890,36 Lt (837,11 Eur) išmokėjimas J. S., bet atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje fiksuotas 2 890,36 Eur išmokėjimas. Taigi, kasos išlaidų orderyje ir atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje J. S. išmokėto avanso suma skaitmenimis nurodyta ta pati – 2 890,36, bet kasos išlaidų orderyje nurodyta, jog pinigų suma buvo išmokėta litais, o atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje – eurais. Akivaizdu, jog 2018 metais avansas J. S. negalėjo būti išmokėtas litais, kadangi Lietuvos Respublikoje euras buvo įvestas dar 2015 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, nesutampančių duomenų įrašymas į buhalterinės apskaitos dokumentus vertintinas kaip rašymo apsirikimo klaida, todėl šalintinas iš J. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo.

18.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. balandžio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-38-4339 dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos konstatuota, jog dėl padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau skundžiamame nuosprendyje BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašyme nurodyti ne tik šie specialisto išvadoje nurodyti padariniai, bet ir tai, jog negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos, nors šis nusikaltimo sudėties požymis yra neįrodytas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Atsižvelgiant į tai, iš J. S. BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo šalintina aplinkybė, jog dėl padarytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „J“ (duomenys pakeisti) veiklos.

20. BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia žinomai neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą įrašymu į deklaraciją, nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą bei pateikimu valstybės įgaliotai institucijai. Būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas, t. y. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 220 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas tik nustačius siekį išvengti mokesčių. Aptariamas nusikaltimas yra tyčinis ir padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-308-697/2016, 2K-236-648/2020). Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį baudžiamosios atsakomybės subjektai gali būti tiek juridinio asmens vadovai, kurie yra atsakingi už tinkamą finansinės apskaitos organizavimą, teisingos finansinės atskaitomybės pateikimą, tiek už finansinę apskaitą atsakingi darbuotojai, tiesiogiai tvarkantys įmonės buhalterinę apskaitą ir atsakingi už buhalterinių įrašų teisingumą.

21. Atlikus UAB „J“ (duomenys pakeisti) ūkinės finansinės veiklos tyrimą surašytoje specialisto išvadoje nustatyta, kad:

- 2016 metais buvo neįtrauktos pardavimo pajamos (115 944,67 Eur) už „B“ (duomenys pakeisti) UAB atliktus darbus, taip sumažinant 2016 m. rugsėjo mėnesio PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 24 348 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM, be to, į UAB „J“ (duomenys pakeisti) pelno mokesčio bazę įtraukus 115 945 Eur pajamų, vietoje deklaruoto 29 113 Eur nuostolio apskaičiuotinas 86 832 Eur pelnas, todėl į valstybės biudžetą nebuvo sumokėtas 13 025 Eur dydžio pelno mokestis;

- 2017 m. lapkričio mėnesį buvo 244 Eur sumažinta PVM apmokestinamų sandorių vertė, 51 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM bei 192 Eur pirkimo PVM, 2017 m. gruodžio mėnesį buvo 159 Eur sumažintas pirkimo PVM, 2018 m. sausio mėnesį buvo 138 Eur sumažinta PVM apmokestinamų sandorių vertė ir 29 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM, 2018 m. kovo mėnesį buvo 295 Eur sumažintas pirkimo PVM, 2018 m. balandžio mėnesį buvo 54 935 Eur sumažinta PVM apmokestinamų sandorių vertė, 11 536 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM bei 178 Eur pirkimo PVM, t. y. pateikus neteisingas PVM deklaracijas buvo nesumokėta 10 792 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM.

23. Kaip jau buvo aptarta ankstesnėje nuosprendžio dalyje (13-17 nuosprendžio punktai), 2016 m. rugsėjo mėnesį pasirašius atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą, kilo pareiga išrašyti PVM sąskaitą faktūrą už „B“ UAB (duomenys pakeisti) atliktus darbus ir gautas pinigų sumas UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje apskaityti kaip pardavimo pajamas. Tačiau J. S. sąmoningai ignoravo daugkartinius buhalterės I. Č. nurodymus, ko pasėkoje Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktose PVM ir pelno mokesčio deklaracijose, tikslu išvengti mokesčių (skunde šios nuosprendžio dalies apeliantas neginčija) buvo nurodyti neteisingi duomenys. Buhalterei I. Č. 2017 m. lapkričio 30 d. nutraukus darbo sutartį, UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhalterinėje apskaitoje 2017 m. lapkričio – 2018 m. balandžio mėnesiais į šios bendrovės buhalterinę apskaitą nebuvo įtraukta daugiau pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų, kartu tai nulėmė neteisingų duomenų į PVM deklaracijas įrašymą. Kaip jau minėta, UAB „J“ (duomenys pakeisti) buhaltere dirbusi I. Č. nurodė, kad bendrovės vadovas J. S., net ir raginamas, dažnai nepateikdavo visų reikalingų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Taigi, dar buhalterinę apskaitą tvarkant liudytojai I. Č. nuteistasis sistemingai neteikdavo visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų įtraukti į apskaitą, tai tęsėsi ir buhalterei I. Č. nebedirbant, tai yra buhalterinės apskaitos tvarkymą perėmus skundo autoriui J. S.. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl didžiosios dalies į apskaitą neįtrauktų PVM sąskaitų faktūrų UAB „J“ (duomenys pakeisti) būtų atsiradusi prievolė mokėti didesnius mokesčius.

24. Nagrinėjamu atveju negalima atsietai vertinti skundo autoriaus atliktų veiksmų, jau nebedirbant buhalterei, nuo ankstesnio, jau aptarto šiame nuosprendyje, J. S. elgesio ir tuo pačiu daryti išvadą, kad apelianto tikslai pasikeitė. O įvertinus nuteistojo veiksmus visą vadovavimo UAB „J“ (duomenys pakeisti) laikotarpį, J. S. padarytų pažeidimų pobūdį, kryptingumą, sistemingumą, galima neabejotinai spręsti, jog tokie veiksmai buvo atlikti turint aiškų tikslą – išvengti mokesčių. Tokią išvadą sustiprina ir 2020 m. rugsėjo 30 d. Kauno apygardos teismo nutartyje dėl UAB „J“ (duomenys pakeisti) bankroto pripažinimo tyčiniu aptartas ir įvertintas J. S. elgesys.