Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovėms V. M. ir L. V., atsakovo atstovei advokatei E. N.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Janiras“ ieškinį atsakovui J. S. dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia ir piniginių lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškinio esmė

1) pripažinti negaliojančia tarp UAB „Janiras“ ir J. S. 2017-11-06 sudarytą paskolos sutartį ir priteisti iš atsakovo J. S. 223 924,29 Eur ieškovei UAB „Janiras“;

2) priteisti iš atsakovo J. S. 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodo, jog Kauno apygardos teismo 2018-05-21 nutartimi UAB „Janiras“ (toliau – bendrovė) iškelta bankroto byla (civilinės bylos Nr. eB2-292-259/2020). Bankroto administratoriumi paskirta UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“ (sąrašo eilės Nr. B-JA227). Nutartis įsiteisėjo 2018 m. birželio 1 d. Patikrinus bendrovės sudarytus sandorius, nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 6 d. sudaryta paskolos sutartis tarp UAB „Janiras“ ir jos direktoriaus atsakovo J. S. yra tariamas sandoris (CK 1.86 str. 1 d.) bei prieštaraujantis gerai moralei ir viešajai tvarkai (CK 1.81 str.), nesuderinamas su bendrovės veiklos tikslais.

3. Iš bendrovėje esančių dokumentų matyti, kad bendrovė direktoriui (atsakovui) per avansines apyskaitas išlaidoms išduodavo grynuosius pinigus iš kasos. Per visą įmonės gyvavimo laikotarpį (nuo 2015-09-17), bendrovė grynaisiais pinigais išmokėjo atsakovui 536 054,77 Eur. Peržiūrėjus bendrovės didžiąsias knygas bei atsakovo avansines apyskaitas matyti, kad nors išduodamos sumos būdavo sąlyginai didelės (pvz. 2017-09-15 grynaisiais pinigais išduota 120 000 Eur) gautus pinigus atsakovas naudojo smulkioms išlaidoms, t. y. kelių tūkstančių eurų nesiekiančioms išlaidoms. Pastebėtina, kad kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (9 bei 10 punktai) reikalauja, jog atskaitingas asmuo už išmokėtus jam pinigus atsiskaitytų ūkio subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Atsižvelgiant į šias nuostatas, pinigų likutis, esantis pas atskaitingą asmenį, turėtų būti grąžintas ne rečiau kaip kartą per mėnesį, tačiau atsakovas pinigų likučio negrąžindavo. Tai reiškia, kad bendrovei priklausantys pinigai būdavo išimtinai atskaitingo asmens žinioje. Kadangi visų bendrovės išduotų pinigų panaudojimo faktą pagrindžiančių dokumentų (sąskaitos faktūros, čekiai ir kt.) nebuvo, o ir pinigų likutis, esantis pas atskaitingą asmenį, nebūdavo grąžinamas įmonei į kasą, atsirado atskaitingo asmens skola (faktiškai bendrovė tiesiog atidavė savo lėšas atsakovui ir šis atitinkamai tapo bendrovės skolininku). Nepaisant to, kad bendrovė faktiškai jau 2017 m. lapkričio 30 d. duomenimis buvo nemoki (sustabdžiusi veiklą) ir jai buvo keltina bankroto byla, 2018 m. kovo 31 d. atsakovui avansu buvo išduotos lėšos: 29 203,26 Eur bei 15 608,03 Eur; 2018 m. balandžio 30 d. - 2 890,36 Eur bei 7 401,91 Eur. Pažymėtina, kad tuo metu atsakovas buvo neatsiskaitęs ir skolingas bendrovei jau apie 170 000 Eur. Po mėnesio, t. y. 2018 m. gegužės 21 d. Kauno apygardos teismas priėmė nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo, kadangi bendrovė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais ir buvo nemoki. Atsakovas liko skolingas bendrovei 223 924,29 Eur. Siekdamas pateisinti pinigų negrąžinimą (pasisavinimą), 2017 m. lapkričio 6 d. (kuomet bendrovė jau faktiškai stabdė savo veiklą), sudarė paskolos sutartį, pagal kurią, bendrovė neva atsakovui įsipareigojo paskolinti 250 000 Eur. Paskolos grąžinimo terminas - 2022 m. lapkričio 5 d. Akivaizdu, kad toks sandoris yra visiškai nenaudingas bendrovei, prieštarauja jos veiklos tikslams, prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai bei sudarytas siekiant pateisinti atsakovui išduotą ir negrąžintą bendrovei didelę pinigų sumą. Tikėtina, kad šis sandoris sudarytas atbuline data. Pagal paskolos sutartį pinigai nebuvo išduoti, t. y. sandoris nebuvo vykdomas, jis sudarytas tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių).

II. Atsikirtimų esmė

III. Teismo nustatytos aplinkybės ir išvados

Motyvuojamoji dalis

5. Ieškinys tenkintinas.

7.2. „Bendrovei esant faktiškai nemokiai, apeliantui iš bendrovės kasos išmokėti iš viso 55 103,56 Eur dydžio avansas: 2018 m. kovo 31 d. (29 203,26 Eur + 15 608,03 Eur) ir 2018 m. balandžio 30 d. (2 890,36 Eur + 7 401,91 Eur). Pažymėtina, jog 2018 m. balandžio 30 d. pinigų išsimokėjimas atliktas apeliantui žinant aplinkybę, kad kreditorė UAB „Stiklita“ 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Janiras“ (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. eB2-729-259/2019 atsakovės vadovas J. S. 2018 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą pratęsti teismo nurodytų dokumentų pateikimo terminą)“ (nutarties 24 punktas).;

7.3. „Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, po 223 924,29 Eur paėmimo sumažėjo bendrovės turto masė, t. y. sudarė 221 193,71 Eur (2017 m. lapkričio 30 d. 445 118 Eur turto vertė - 223 924,29 Eur apelianto gauti bendrovės pinigai). Atitinkamai bendrovės pradelsti įsipareigojimai (260 131,36 Eur) viršijo visą likusią bendrovės turto vertę (221 193,71 Eur)“ (nutarties 25 punktas).

Dėl paskolos sutarties, kaip tariamojo sandorio (CK 1.86 str.)

8. CK 1.86 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais, įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Bylose dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais būtina išsiaiškinti, ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas bei kokia buvo tikroji sandorio šalių valia. Taigi, esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas. Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2014).

13. Ieškovė nurodo, kad sudaryta paskolos sutartis (sandoris) prieštarauja privataus juridinio asmens tikslams. Teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės argumentais. Pažymėtina, kad kiekvieno privataus juridinio asmens veiklos tikslas yra racionaliai naudoti išteklius ir siekti pelno, todėl jų sudaromi sandoriai turi atitikti jų veiklos tikslus, poreikius, sandoriai neturi būti žalingi įmonei. Byloje nustatyta, kad atsakovas iš esmės pats su savimi sudarė ginčijamą paskolos sutartį, tuo metu kai bendrovė dirbo nuostolingai ir buvo nemoki, o paskutiniai mokėjimai (2018 m. balandžio 30 d.) padaryti atsakovui jau žinant, kad pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, būdamas bendrovės direktoriumi, gerai žinojo bendrovės turtinę padėtį, todėl sudarydamas paskolos sutartį, jis akivaizdžiai buvo nesąžiningas, t. y. žinojo (ir to siekė), jog paskolos sutartis, kuria ne grąžinami iš bendrovės gauti pinigai, o atvirkščiai, nukeliamas šių pinigų grąžinimo terminas ilgam laikui (5 metams) bei suteikiama galimybė dar pasiimti (pasiskolinti) iš bendrovės daugiau pinigų, negu jau paimta, prieštarauja bendrovės ir kreditorių interesams, neatitinka bendrovės veiklos tikslų (būti verslo rinkoje, siekti pelno ir pan.). Toks sandoris akivaizdžiai nenaudingas bendrovei, bei įtakojo bendrovės privedimą prie bankroto. Kad paskolos sutartis prieštarauja bendrovės tikslams patvirtina ir tai, kad bendrovės bankrotas buvo pripažintas tyčiniu.

14. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Nagrinėjamu atveju, sudarant paskolos sutartį, atsakovas ieškovės atžvilgiu veikė nesąžiningai ir neprotingai, nes sudarytas sandoris yra išimtinai naudingas tik atsakovui.

15. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp UAB „Janiras“ ir atsakovo, prieštarauja juridinio asmens (ieškovės) tikslams, o atsakovas sudarydamas šį sandorį, veikė nesąžiningai.

16. Taip pat teismas sutinka su ieškovės argumentais, kad sudaryta paskolos sutartis (sandoris) prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei (CK 1.81 str.).

17. CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal CK 1.81 straipsnį pažymėta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006). Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumą nusako asmens psichikos būklė konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumo turinio reikalavimai gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

18. Nagrinėjamu atveju atsakovo elgesys 2017 m. lapkričio 6 d. sutarties pasirašymo metu neatitiko sąžiningo, teisingo, protingo, apdairaus ir rūpestingo asmens standartų, nes, kaip jau nustatyta, atsakovas, būdamas ieškovės vadovas, sudarė su savimi paskolos sutartį, taip išvengdamas paimtų bendrovės pinigų laiku grąžinimo į įmonę (jų grąžinimą nukeldamas nepagrįstai ilgam laikui – 5 metams) ir tuo sukeldamas bendrovės bankrotą. Pažymėtina, kad bendrovės patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (apie 180 000 Eur) yra mažesni negu atsakovo paimti ir negrąžinti iš bendrovės pinigai (223 924,29 Eur), kas tik patvirtina, kad ginčijama sutartis neabejotinai įtakojo bendrovės privedimą prie bankroto, kuris pripažintas tyčiniu. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas nebuvo sąžiningas bendrovės ir jos kreditorių atžvilgiu ir sudarydamas paskolos sutartį, veikė išimtinai savanaudiškais tikslais (siekė pateisinti pinigų negrąžinimą į bendrovę), todėl ginčijama paskolos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei.

19. Taigi, nustačius, jog 2017 m. lapkričio 6 d. paskolos sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei bei prieštarauja juridinio asmens teisnumui, ši sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, o atsakovo gauti iš bendrovės pinigai (223 924,29 Eur), kurių negrąžinimą atsakovas siekė pagrįsti gauta paskola, priteistini ieškovei.

20. Ieškinį patenkinus, už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

21. Ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistina 3 539,24 Eur žyminio mokesčio (nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista) ir 5,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso – 3 544,82 Eur (CPK 88 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančia tarp UAB „Janiras“, j. a. k. 304096289, ir J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 6 d. sudarytą paskolos sutartį.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB „Janiras“, j. a. k. 304096289, 223 924,29 Eur (du šimtus dvidešimt tris tūkstančius devynis šimtus dvidešimt keturis eurus 29 ct) ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 3 544,82 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus keturiasdešimt keturis eurus 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį apygardos teismą.