Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.11; 1.2.18.8; 1.2.18.10; 2.1.15.3.1.

2021 m. gegužės 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamą bylą, kurioje J. S., (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis J. S. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), faktiškai veiklą vykdžiusios (duomenys neskelbtini), direktoriumi, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, – paslėpė avansines apyskaitas už 2017 m. spalio mėnesį, 2018 m. gegužės mėnesį bei dokumentus, patvirtinančius mokėjimus pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įformintas PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini); taip pat 2016 m. rugsėjo 30 d. perdavimo aktu įformino interjero atnaujinimo darbų atlikimą „(duomenys neskelbtini)“ UAB, už kuriuos dalimis pagal išankstines sąskaitas buvo sumokėta iki 2016 m. gruodžio 20 d., tačiau 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nefiksavo pardavimo pajamų už „(duomenys neskelbtini)“ UAB atliktus darbus; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ po du kartus įformino PVM sąskaitas faktūras numeriais (duomenys neskelbtini), kurios tuo pačiu numeriu buvo išrašytos ir 2018 m. vasario 28 d. „(duomenys neskelbtini)“ UAB, ir 2018 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“; taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nefiksavo autobokštelio nuomos ir ,,(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini)) darbų lapkričio mėn. 22 d. pardavimo pagal 2017 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), įvairių prekių ir paslaugų pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2018 m. sausio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini), taip pat paslaugų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas faktūras: (duomenys neskelbtini); taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįtraukė į apskaitą ir paslėpė 2016 m. rugsėjo 30 d. pardavimo PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), todėl tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kokios ūkinės operacijos joje buvo įformintos; taip pat J. S. avansinėse apyskaitose ir atskaitingo apyvartos žiniaraštyje nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d. atskirais atvejais fiksuoti atsiskaitymai grynaisiais pinigais, tačiau nenurodyti pirkėjų / tiekėjų pavadinimai ir neišsaugoti pajamas / išlaidas pagrindžiantys bei atliktus mokėjimus patvirtinantys dokumentai, tyrimo metu negalima nustatyti iš kokių klientų ir kokiu pagrindu gauti, bei į J. S. avansinių apyskaitų pajamas įrašyti, iš viso 11 298,36 Eur, kokiems tiekėjams ir kokiu pagrindu sumokėti, bei į J. S. avansinių apyskaitų išlaidas nurašyti, iš viso 6 823,85 Eur; taip pat 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) įformintas 2 890,36 Lt (837,11 Eur) išmokėjimas J. S., tačiau atskaitingo asmens apyvartos žiniaraštyje fiksuotas 2 890,36 Eur išmokėjimas; taip pat skirtinguose to paties laikotarpio apskaitos dokumentuose (avansinėse apyskaitose, atskaitingo asmens apyvartos žiniaraščiuose, suvestiniuose buhalterinių sąskaitų registruose, Kasos knygoje ((duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) fiksuoti skirtingi atskaitingo asmens J. S. finansiniai įsipareigojimai bendrovei (2018 m. gegužės 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvestiniame buhalterinių sąskaitų registre fiksuotas 221 208,19 Eur nepanaudoto avanso likutis pas J. S., o avansinėje apyskaitoje ir atskaitingo asmens J. S. apyvartos žiniaraštyje – 227 952,23 Eur; vienu atveju Kasos knygoje fiksuotas 1 901,91 Eur avanso išdavimas J. S. pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini), kitu atveju Kasos knygoje fiksuotas 7 401,91 Eur avanso išdavimas J. S. pagal 2018 m. balandžio 30 d. kasos išlaidų orderį (duomenys neskelbtini); taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ VĮ „Registrų centras“ nepateikė finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinio už 2017 m. Dėl šių pažeidimų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl J. S. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to kaltinamasis J. S. pateikė neteisingus duomenis apie pajamas, pelną ar turtą o būtent laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2017 m. birželio 6 d. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir objektyvią tikrovę atitinkančios informacijos įrašymą į deklaracijas bei jų pateikimą mokesčių administratoriui, turėdamas tikslą išvengti mokesčių, – PVM deklaracijose įrašė neteisingus duomenis: 2016 m. spalio 25 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) pateiktoje PVM deklaracijoje už 2016 m. rugsėjo mėn. mokestinį laikotarpį, 115 945 Eur sumažino PVM apmokestinamų sandorių vertę ir 24 348 Eur sumažino standartinio tarifo pardavimo PVM; 2016 m. buhalterinėje apskaitoje neapskaitė 115 945 Eur pardavimo pajamų už ,,(duomenys neskelbtini)“ UAB atliktus ir 2016 m birželio 30 d. perdavimo aktu įformintus interjero atnaujinimo darbus, šių pajamų neįtraukė į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus, kuri VMI buvo pateikta 2017 m. birželio 6 d., todėl nedeklaravo ir į Valstybės biudžetą nesumokėjo 13 025 Eur (86 832 x 0,15) pelno mokesčio.

Tokiu būdu laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetą iš viso nesumokėjo 37 373 Eur (24 348 Eur PVM + 13 025 Eur pelno mokesčio) mokesčių, todėl J. S. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojusi iki 2017 m. lapkričio 29 d.).

Be to kaltinamasis J. S. laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. gegužės 25 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetą iš viso nesumokėjo 10 792 Eur mokesčių, todėl J. S. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje (redakcija galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 29 d.).

Kaltinamasis J. S. dėl jam inkriminuotų nusikaltimų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, o jo pagrindinės pareigos – vykdyti pelningą UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklą (tūrinės reklamos gamyba). Vėliau jisai tapo bendrasavininku, turinčiu 51 akciją. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turint sunkius laikus, jis pats tvarkė visą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, nes buhalterė išėjo iš dirbo. Jis planavo samdyti įmonę, kuri tvarkytų buhalterinę apskaitą, bet nebuvo tam pinigų. Jis pats atliko ir kasininko, ir atskaitingo asmens pareigas. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai jam buvo preciziškai perduoti, buhalterei išeinant iš darbo, tačiau po perdavimo daug kas pasimetė. Buhalteriją jis tvarkė taip kaip mokėjo ir suprato.

Be paties kaltinamojo J. S. prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltė padarius jam inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais bei kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu išnagrinėtais įrodymais.

Liudytoja L. V. parodė, kad kaltinamąjį J. S. pažįsta, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ vedė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, kuri yra pasibaigusi. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ – išregistruota, priteista skola UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai iš J. S. yra parduota trečiam fiziniam asmeniui, bet žala neatlyginta.

Liudytojas A. V. parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apie 500 kv. m. ploto patalpas nuomojo reklamos gamyba užsiimančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai J. S.. Situacija buvo tokia, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ieškodavo užsakovų, nes užsiėmė užsakymų paieška, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ gamino reklamą, todėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tarpininkai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdavo sąskaitą už darbus, o UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ už nuomą. Šių sąskaitų didelė dalis susidengdavo tarpusavyje, kitą dalį sąskaitų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ apmokėdavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikdavo daugiau darbų, negu reikėdavo sumokėti už nuomą. I. Č. yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterė, taip pat ji buvo ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterė.

Liudytojas E. B. parodė, kad su kaltinamuoju J. S. pažįstami nuo mokyklos. Jo įmonė tvarko buhalterinę apskaitą, tačiau su J. S. sutartis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo pasirašyta. Dokumentai buvo pateikiami tik el. paštu. Iš buvusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės dokumentų negavo. Buhalterinės apskaitos nevedė, tik pildė ir siuntė deklaracijas, tai ką J. S. pateikdavo.

Liudytoja I. Č. parodė, jog kaltinamąjį J. S. pažįsta, nes ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhaltere. J. S. daug pirkimo dokumentų nepateikdavo į buhalteriją. 2017 m. lapkričio 30 d. ji išėjo iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ji gaudavo buhalterinius dokumentus ir juos įtraukdavo į registrus, kartais išrašydavo kasos pajamų ar išlaidų orderius. Pats J. S. buvo ir kasininku, ir direktoriumi. Ji dirbdama jokių reikalų su grynaisiais pinigais neturėjo. Išeidama iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji viską perdavė perdavimo aktu direktoriui ir buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei.

Liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamąjį J. S. pažįsta, kad dirbo pagal sutartį projektų vadovu UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir atstovavo Estijos kompaniją ,, (duomenys neskelbtini)“. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti 200 kv. m. ploto patalpų griovimo darbus, elektros darbus, šildymą, šaldymą, vėdinimą, kabeliavimą, pilną apdailą, įskaitant ir baldus, jų surinkimą, televizorių montavimą. Jokie tarpusavio atsiskaitymai ir apmokėjimai grynais pinigais nevyko.

2019 m. kovo 15 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens pranešimas patvirtina, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdyba (toliau – FNTT Kauno apygardos valdyba) buvo informuota apie galimas nusikalstamas veikas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdytas nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2018 m. birželio 1 d.(t. 1., b. l. 6).

2020 m. balandžio 22 d. Specialisto išvada dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimais, kad laikotarpiu nuo 2016-01-01 iki 2018-06-01 iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 2., b. l. 58-90).

2017 m. gegužės 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ metinė pelno mokesčio deklaracija už mokestinį laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.(t. 3., b. l. 61-63).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM deklaracijos už mokestinius laikotarpius nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d., nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d., nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d., nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.(t. 3., b. l. 64-69).

2020 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimas patvirtina, kad paskolos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. S., sudaryta 2017 m. lapkričio 6 d., pripažinta niekine ir negaliojančia (t. 3., b. l. 75-80).

Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Dėl veikos, numatytos 220 straipsnyje

BK 220 straipsnio 1 dalis numato, kad siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 100 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai.

Šioje byloje, J. S. kaltinamas pagal BK 220 straipsnį tuo, kad jis nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. birželio 6 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetą iš viso nesumokėjo 37 373 eurus (24 348 eurus PVM ir 13 025 eurus PM) mokesčių, o nuo 2017 m. lapkričio iki 2018 m. gegužės 25 d. nedeklaravo ir į Valstybės biudžetą iš viso nesumokėjo 10 792 eurus PVM.

2020 m. balandžio 22 d. Specialisto išvada dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad PVM deklaracijose už 2016 m. rugsėjo mėnesį, 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2018 m. sausio, kovo bei balandžio mėnesius įrašius neteisingus duomenis, PVM mokėjimas sumažintas iš viso 35 140 Eur. Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2016 m. įrašytus neteisingus duomenis apie į mokestinę bazę įtraukiamas pajamas, mokėtinas pelno mokestis sumažintas 13 025 Eur. Taigi, neapskaičiuota, nedeklaruota ir į valstybės biudžetą iš viso nesumokėta 48 165 Eur, tuo padarant valstybės biudžetui nuostolį (35 140 Eur PVM + 13 025 Eur pelno mokesčio).

Visuma specialistei pateiktų duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nekelia jokių abejonių tiek dėl neteisėtų J. S. veiksmų, tiek dėl tokių veiksmų sistemiškumo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje ir ilgalaikiškumo.

Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vedama neteisingai, pažeidžiant teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės įgaliotoms institucijoms pateiktos deklaracijos neatitinka tikrovės, akivaizdžios ir be specialiųjų žinių panaudojimo, nes ir pats J. S. parodė, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ turint sunkius laikus, jis tvarkė neteisingą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų daroma išvada, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo vykdoma visuotinė gaunamų pajamų (ir mokamų mokesčių) slėpimo praktika, kad visuma gaunamų pajamų buvo apskaitomos neteisingai, tai yra, kad kaltinamasis J. S. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje.

BK 222 straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę už keletą alternatyvių veikų: 1) apgaulingą teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymą; 2) buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą; 3) buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimą; 4) buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimą. Be to, padarius šias veikas, būtini padariniai – dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šioje baudžiamojoje byloje, J. S. kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant įstatymų ir norminių aktų reikalavimų. Laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 218 m. birželio 1 d. iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Minėti padariniai (dėl J. S. veiksmų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) paprastai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita, specialisto išvada ar ekspertizės aktu.

2020 m. balandžio 22 d. Specialisto išvada dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita negali būti pripažįstama tinkama, objektyvia, pateikiama laiku, išsamia ir naudinga pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – BAĮ). Kadangi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės atskaitomybės nėra sudarytos taip, jog tikrai bei teisingai parodytų UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, kaip to reikalauja BAĮ. J. S. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantis asmuo laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo I. Č.. Nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 1 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkantis asmuo mokesčių mokėtojų registre nenurodytas.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje, pilnai prisipažino ir paaiškino, kad UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo sunkūs laikai, todėl jis pats tvarkė UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, darė tai neteisingai, taip kaip sugebėjo, nes buhalterė išėjo iš dirbo. Planavo samdyti įmonę, bet nebuvo pinigų. Jis atliko ir kasininko, ir atskaitingo asmens pareigas, buhalterinės apskaitos dokumentai pasimetė.

Nėra ginčo ir niekam nekyla abejonių, kad kaltinamasis J. S. nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Tai patvirtino ir pats kaltinamasis, ir rašytinė bylos medžiaga. Taigi, atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ vedamą buhalterinę apskaitą minėtu laikotarpiu buvo ne kas nors kitas, o būtent J. S..

Remiantis BAĮ, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013, 2K-269-648/2017).

Nuo 2015 m. lapkričio 17 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. kaltinamasis J. S. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pats buhalterinės apskaitos netvarkė, tačiau jis pagal BAĮ 11 ir 21 straipsnius buvo atsakingas už buhalterinių įrašų teisingumą, buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, o tuo pačiu ir už visą UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos vedimas buvo patikėtas buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui, tačiau J. S. buvo atsakingas už pirminių apskaitos dokumentų, juose esančių įrašų teisingumą, pateikimą buhalterinę apskaitą tvarkančiam subjektui.

Remiantis ištirtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad kaltinamais J. S. nuo 2015 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. birželio 1 d., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi pagal BAĮ 21 straipsnio 1 dalį, būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 218 m. birželio 1 d. apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas BAĮ reikalavimus, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, todėl tokie jo veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir atitinka nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnį civilinis ieškinys baudžiamajame procese – dėl nusikalstamos veikos turtinės ar neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam (ar už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims) atlyginti patirtą žalą. Ieškinio pareiškimas paduodamas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys turi būti pagrįstas šio tyrimo metu surinktais duomenimis, patvirtinančiais ieškinio pagrindą bei dydį. Teismas šį ieškinį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla ir išsprendžia priimdamas nuosprendį (BPK 109, 113, 115 straipsniai, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Kauno apskrities VMI pareiškė ieškinį dėl J. S. veiksmais įvykdytų nusikalstamų veikų padarytos 48 165 Eur turtinės žalos valstybės biudžetui.

Šie reikalavimai grindžiami iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir kaltinimas, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimų. Reiškiamą 48 165 Eur civilinį ieškinį sudaro 35 140 Eur PVM ir 13 025 Eur pelno mokestis.

PVM ir pelno mokesčio išieškojimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka yra negalimas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugpjūčio 21 d. iškelta bankroto byla ir turto į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi. Mokesčiai nėra sumokėti, žala valstybei nėra atlyginta.

Teismui konstatavus, kad kaltinimai UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. S. atžvilgiu pasitvirtino, tai yra nustačius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesumokėjus PVM bei pelno mokesčio ir, kad valstybė dėl to patyrė 48 165 Eur žalą – neteisėtai negavo pajamų, šis ieškininis reikalavimas laikomas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis J. S. padarė apysunkius nusikaltimus, veikos – baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teismas, taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, jo amžių, išsilavinimą, šeiminę jo padėtį (vedęs ir turintis du nepilnamečius vaikus), šiuo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, į tai, kad administracine tvarka buvo baustas ne vieną kartą, tačiau nusikalto ir teisiamas pirmą kartą. Teismas, įvertinęs visas šias nurodytas aplinkybes bei kaltinimą teisme šioje byloje palaikiusio prokuroro išsakytą prašymą, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus straipsnių sankcijoje nurodytą bausmės rūšį - baudą.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, – grąžintini bankroto administratoriui.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 299 straipsniais, 301 – 303 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 310 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 222 straipsnio 1 dalyje ir nubausti:

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl 37 375 eurų nesumokėtų mokesčių, straipsnio redakcija galiojusi iki 2017-11-29) - 300 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (dėl 10792 eurų nesumokėtų mokesčių, straipsnio redakcija galiojusi po 2017-11-29) – 100 MGL dydžio bauda,

– pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skirti - 300 MGL dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę - 400 MGL dydžio baudą.

Priteisti iš J. S. 48 165 eurus Kauno apskrities VMI.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Kauno apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriuje, – grąžinti bankroto administratoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.