- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-615-589/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00484-2023-2
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Rita Dambrauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
- Atsakovas
- Uždaroji akcinė bendrovė "PALANGOS KOMUNALINIS ŪKIS"
- Trečiasis asmuo
- „If P&C Insurance AS”, UAB Palangos vandenys
- Kategorijos
- 2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.39.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.19Kiti žalos atlyginimo atvejai
- 3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.19.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-24-1086/2026 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Palangos vandenys“, N. T., A. T. ir If P&C Insurance AS filialas Lietuvoje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Klaipėdos apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Klaipėdos apygardos teismo vardu.
I. Ginčo esmė
Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Palangos komunalinis ūkis“ (toliau – ir atsakovė) 17 136,27 Eur žalą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise tretiesiems asmenims N. T. ir A. T.. Gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), administruoja atsakovė. Už apdrausto turto sugadinimą ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiems asmenims (N. T. ir A. T.) ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į namo administratorę, t. y. atsakovę, kuri, ieškovės nuomone, yra atsakinga už nuotekų sistemų, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, netinkamą priežiūrą, dėl ko atsirado žala. Vėliau pakeitus poziciją vėlesniuose posėdžiuose, ieškovės atstovas nurodė, jog žala ieškovės apdraustam objektui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovė, privalėdama užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijos likvidavimo pobūdžio darbus, netinkamai vykdė daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą. Be to, netinkamai atsakovė prižiūrėjo namui priskirtą žemės sklypą. Apdraustasis turtas, priklausantis tretiesiems asmenims, buvo užpiltas per išorines namo konstrukcijas, iš jų – per lauko duris, kai vanduo iš žemės sklypo, besiribojančio su namu, pateko į patalpų vidų ir apgadino lauko duris, sienas, grindis, todėl dėl šių aplinkybių dėl netinkamos atsakovės namo priežiūros atsakovė turi atlyginti ieškovei tretiesiems asmenims išmokėtą draudimo išmoką. Atsakovė nesugebėjo laiku nustatyti namui priskirto žemės sklypo trūkumų, t. y. neužtikrino, kad tvarkingai veiktų drenažo ir vandens pašalinimo sistemos, ir tai buvo pagrindine priežastimi, dėl ko susikaupė vanduo šalia statinio ir per išorines namo konstrukcijas pateko į apdraustojo butą. Ieškovė taip pat tvirtino, kad atsakovė nuo 2014 m. visiškai neprižiūrėjo namui priskirto žemės sklypo, niekada nevykdė nei nuolatinių, nei periodinių stebėjimų, niekada nesikreipė į daugiabučio namo gyventojus su pasiūlymais dėl būtinų remonto darbų siekiant išvengti vandens patekimo į namą, darant drenažus, įlajas ir t. t. Atsakovė nepadarė nieko, kad nesusidarytų patvankos, kad būtų išvengta žalos, todėl prisiėmė ir riziką dėl vandens patekimo iš statinio sklypo į statinį per išorines konstrukcijas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmai 2026 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atsakovei UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 7 797,24 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 31,72 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovė draudikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir trečiasis asmuo draudėja N. T. sudarė gyventojų turto draudimo sutartį Nr. GT876267, pagal kurią laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 2 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. buvo apdrausta draudėjai priklausanti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su trečiuoju asmeniu A. T. negyvenamoji – administracinė patalpa, unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2022 m. sausio 3 d. įvykį dėl minėtos patalpos užliejimo vandeniu pripažino draudžiamuoju ir dėl patalpos užliejimo atsiradusios žalos išmokėjo viso 17 136,27 Eur dydžio draudimo išmoką, taip pat subrogacijos tvarka pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei, kuri Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. A1-1003 buvo paskirta namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratore.
Teismas vertino, kad nors ieškovė nurodė, jog žala ieškovės apdraustam objektui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovė, privalėdama užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijos likvidavimo pobūdžio darbus, netinkamai vykdė daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą, tačiau byloje esančių įrodymų visuma šių aplinkybių nepatvirtina. Priešingai nei nurodė ieškovė, atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, operatyviai reagavo į pranešimą apie vandens patekimą į rūsio patalpas, nustatė jo priežastį ir apie ją 2022 m. vasario 3 d. raštu Nr. R 177 informavo ieškovę. Informuota buvo ir UAB „Palangos vandenys“, nes paviršiniai vandenys skverbėsi į patalpas dėl patvinkusių lietaus nuotekų tinklų, todėl atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, esamoje situacijoje ėmėsi visų būtinų veiksmų – nedelsiant reagavo į iškvietimą, nustatė nuotėkio priežastį ir informavo ieškovę, kad įvykusi avarija nėra susijusi su bendro naudojimo objektais name. Bylos duomenys (atsakovės pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo išrašai apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus) taip pat patvirtina, kad atsakovė tinkamai vykdė savo, kaip administratorės, funkcijas. Byloje pateiktas statinio techninės priežiūros žurnalo išrašas apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus, šio žurnalo 72 eilutėje nurodyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui (2022 m. sausio 3 d.), skverbiasi paviršinis vanduo į patalpas, pilni magistraliniai lietaus tinklai gatvėje, nuspręsta informuoti UAB „Palangos vandenys“ dėl patvankos tinkluose. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad toks įvykis įvyko pirmą kartą per atsakovės namo administravimo laikotarpį. Teismas sutiko, kad atsakovė tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, kadangi šiame žurnale fiksuojami ir kiti atliekami statinio būklės priežiūros veiksmai, fiksuojami defektai ir jie šalinami.
Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimus, taip pat pagal kitus namo administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priešingai, nustatyta, kad atsakovė šias pavestas funkcijas vykdė tinkamai, ėmėsi visų būtinų veiksmų – nedelsiant reagavo į iškvietimą, nustatė nuotėkio priežastį, informavo apie iškilusią problemą tiek ieškovę, tiek trečiąjį asmenį UAB „Palangos vandenys“ dėl patvankos tinkluose, atlieka bendrojo namo objektų apžiūrą, fiksuoja jų defektus ir esant poreikiui imasi atitinkamų darbų. Be to, atsakovė po šio įvykio informavo namo gyventojus apie administracinėse patalpose, esančių pusrūsyje namo pusėje lietvamzdžio būklę, t. y., kad jis yra paslėptas po žeme, pagal valstybės įstaigos (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ duomenis tose patalpose yra nebaigta rekonstrukcija ir dokumentacija atsakovei nėra perduota ir kt. ir paragino užbaigus rekonstrukcijos darbus, visą dokumentaciją, susijusią su statybos darbais, pateikti.
Šalies argumentai
Teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė, kad 2022 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini), apdraustasis turtas buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name. Iš įvykio aprašymo, esančio draudžiamojo įvykio tyrimo akte, matyti, kad dėl užsikimšusio vandentiekio buvo užpiltas 1 aukštas, apgadinti pirmame aukšte grindys, baldai. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė neatliko detalaus ir išsamaus įvykio tyrimo, ieškovė ieškinyje deklaratyviai nurodo, kad įvykis buvo nulemtas atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūros, tačiau nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, taip pat nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties ir kaip ši priežastis susijusi su atsakovės (ne)veikimu, nurodydama tik abstrakčią žalos kilimo priežastį – dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog UAB „Palangos vandenys“ 2022 m. kovo 15 d. raštu pateikė informaciją Palangos miesto savivaldybės administracijai, kuriame nurodė, kad nuvykus apžiūrėti įvykio vietą nustatė, kad paviršinių nuotekų tinklai ties gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) yra patvenkti, tačiau tinklų užsikimšimo požymių nebuvo, vanduo į magistralinius paviršinių nuotekų tinklus (duomenys neskelbtini) ištekėjo laisvai. Nurodė ir tai, kad apžiūrėjus aplinkines teritorijas nustatė, jog per žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prakastu grioviu drenuojamos į rytus nuo šių sklypų esančios apsemtos teritorijos. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų, esant smarkiam lietui bei tirpstant sniegui lietaus nuotekų sistemos nebepajėgė apdoroti išaugusio paviršinio vandens nuotekų kiekio, užsipildė lietaus nuotekų šuliniai, todėl užlietos namo rūsyje esančios administracinės patalpos. Trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ atstovai tiek procesiniuose dokumentuose, tiek posėdžio metu paaiškino, kad vandens patvankos atsiradimą lėmė visas kompleksas priežasčių, t. y. ir prie gyvenamojo namo padarytas įgilinimas, nekorektiškai įrengtas lietvamzdis, kuris nuvestas į įžemintą dalį, tinklai nuvesti ir pajungti į drenažo tinklus, kritulių kiekis, gretimų teritorijų apsėmimas ir užpylimas.
Teismas taip pat pažymėjo, jog pati ieškovė, reikšdama reikalavimą, buvo nenuosekli, iš pradžių teigdama, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas iš bendro naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, tačiau vėliau posėdžių metu jau teigė, kad priežastis – žemės sklypo nepriežiūra aplink namą. Todėl įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes bei esančius byloje rašytinius įrodymus bei šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju vienos vandens išsiliejimo priežasties nėra galimybės įvardyti, nes vandens išsiliejimą sąlygojo keletas veiksnių. Nei byloje esančiais defektų aktais, nei kitais duomenimis nėra nustatyta, jog vandens patvanka atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinio vandens nuotekų sistemos nepralaidumo, nesandarumo, užsikimšimo ar kitu būdu lietaus nuotekų sistema būtų buvusi pažeista. Ieškovės argumentai dėl žemės sklypo nepriežiūros iš esmės yra deklaratyvūs, kadangi įvykis sąlygotas ne dėl žemės sklypo nepriežiūros, o dėl keleto aplinkybių, su kuriomis atsakovė iš esmės nėra susijusi.
Teismas akcentavo, jog ieškovė, siekdama įrodyti ieškinyje ir jos atstovo posėdžio metu išsakytus argumentus, kad būtų tiksliai nustatytos įvykio priežastys, prašė byloje skirti teismo ekspertizę. Iš 2025 m. liepos 1 d. teismui pateikto teismo ekspertizės akto išvados matyti, jog eksperto nurodytos užliejimo priežastys yra susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais – konkrečiai su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, tai yra lietaus nuotekų tinklais, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą apima nuotekų surinkimo sistemą nuo įlajų ant stogo iki pirmo šulinio už pastato ribų, taip pat šlaitinių stogų lietvamzdžius ir latakus. Užliejimo metu lietaus vanduo kaupėsi įgilintoje sklypo dalyje, kurioje kaupiasi vanduo nuo aplinkinės teritorijos, tačiau vanduo nebuvo tinkamai nuvestas, kas rodo, kad sistema veikė neefektyviai. Tačiau ta pačia išvada ekspertas nurodo, jog vis dėlto nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar tinkamai eksploatuojant šiuos tinklus žalos būtų buvę galima išvengti, kadangi nėra pateikta jokios projektinės dokumentacijos. Teismas darė išvadą, jog ekspertas ekspertizės akto išvadose nors ir nurodo, jog užliejimo priežastys yra susijusios konkrečiai su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, tai yra lietaus nuotekų tinklais, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą apima nuotekų surinkimo sistemą nuo įlajų ant stogo iki pirmo šulinio už pastato ribų, taip pat šlaitinių stogų lietvamzdžius ir latakus, tačiau ekspertizės akte nėra nurodyta ir posėdžio metu ekspertas negalėjo nurodyti aplinkybių, kaip konkrečiai buvo pažeisti ar netinkamai prižiūrimi lietaus nuotekų tinklai ir kokie konkrečiai nuotekų tinklai yra sugadinti.
Teismas pažymėjo, jog kaip ir nurodė atsakovės atstovė posėdžio metu, atsakovė yra atsakinga už įlajas, lietvamzdžius ir latakus, o dėl jų netinkamumo naudoti ar esant kažkokių jų pažeidimų, ekspertas tokių nenurodė, todėl teismas, tokiomis teismo eksperto išvadomis, jog užliejimo priežastys yra susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais negali remtis, nes jos prieštarauja tiek kitiems ekspertizės akte nurodytiems argumentams bei aplinkybėmis, tiek byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei šalių paaiškinimams. Teismas nurodė, kad aplietose ginčo patalpose pagal VĮ Registrų centro duomenis yra nebaigta rekonstrukcija ir atsakovė 2023 m. rugsėjo 20 d. UAB „Palangos komunalinis ūkis“ pranešime Nr. R-1085, reaguodama į gyventojų (duomenys neskelbtini), žodinius pranešimus, kad nuo pastato blogai nubėga vanduo, nes netvarkingi lietvamzdžiai prie antros ir penktos laiptinių balkonų, informavo, kad administracinių patalpų, esančių pusrūsyje namo pusėje esantis lietvamzdis yra paslėptas po žeme ir dokumentacija UAB „Palangos komunalinis ūkis“ nėra perduota, todėl darė išvadą, jog ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, užsikimšimo ar kitų defektų, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o dėl kitų galimų priežasčių, t. y. dėl meteorologinių sąlygų – vandens patekimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), taip pat dėl įrengto įgilinimo ties patalpomis, dėl nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimo į drenažą, dėl statytojo ir (ar) pačių savininkų atliekant rekonstrukciją įrengtos lietaus nuotekų sistemos, kurios statybos darbų atlikimo dokumentacija nėra perduota daugiabučio gyvenamojo namo administratorei. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš esmės ir ekspertizės akte yra nurodyta, jog ant pastato stogo sumontuoti lietvamzdžiai yra nuvesti į grindines įlajas įgilintoje sklypo dalyje, tačiau ties viena iš jų matomas įkritęs trinkelių paviršius, kas rodo, kad po danga esantys pagrindai yra išplauti vandens. Ties kitomis įlajomis fiksuota, kad trinkelių paviršius yra žemiau už pačią įlają, todėl lietaus vanduo nuo grindinio dangos nepatenka į surinkimo taškus, o teka tik per linijinį lataką, įrengtą trinkelių dangoje. Tokia sistemų būklė yra nepakankama efektyviam vandens surinkimui nuo visos įgilintos sklypo dalies ir pastato dalies. Tačiau pagrindinė problema, tikėtina, kilo dėl to, kad patvankos metu lietaus nuotekų tinklai buvo pernelyg apkrauti ir iškritęs kritulių kiekis neturėjo kur tinkamai nutekėti. Šios nurodytos eksperto išvados tik patvirtina, jog dėl pačių namo gyventojų veiksmų vykdant patalpų rekonstrukcijas ir patiems montuojant nuotekų lietaus nuotekų surinkimo sistemas, grindinio trinkeles, vieno metro pažeminimus ties patalpų įėjimais, tokiu būdu padarant įdubą ties patalpomis, patys namo patalpų savininkai neperduodami rekonstrukcijos dokumentų atsakovei, o atsakovei informavus namo gyventojus apie vykdomų rekonstrukcijų galimus pažeidimus dėl lietvamzdžių paslėpimo po žeme, teismo vertinimu, atsakovė negali prisiimti atsakomybės dėl pačių namo gyventojų galbūt netinkamai sumontuotų lietaus surinkimo inžinerinių sistemų ir jų efektyvumo prie neįprastų aplinkybių, kaip pvz. per didelio iškritusio staigaus kritulių kiekio ar panašiai.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodo, jog apdraustasis turtas, priklausantis tretiesiems asmenims, buvo užpiltas per išorines namo konstrukcijas, iš jų ir per lauko duris, kai vanduo iš žemės sklypo besiribojančio su namu pateko į patalpų vidų ir apgadino lauko duris, sienas, grindis. Su šiomis aplinkybėmis teismas sutiko, nes byloje esančiame ekspertizės akte taip pat nurodyta, jog vanduo į nukentėjusiojo patalpas pateko per išorines namo konstrukcijas. Ties nagrinėjamomis negyvenamosiomis patalpomis yra įgilinta žemės dalis, išklota betoninių trinkelių danga. Šalia yra betoninė atraminė sienutė, virš kurios yra apželdintas šlaitas. Užliejimo metu įgilinta zona buvo visiškai apsemta, vandens lygis siekė durų apačią (vizualiai apie 10 cm virš trinkelių paviršiaus). Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad vandens kiekis uždengė durų apačią ir kitas konstrukcijų siūles, galima teigti, jog vanduo į patalpas pateko per pastato išorines konstrukcijas – durų ir sienų sandūras, konstrukcijas, skiriančias patalpų vidų nuo išorės. Tačiau įvertinus tai, jog patalpų durys ir jų įstatymo būdas bei tinkamas esančio tarpo tarp durų ir namo sienų (namo konstrukcijų) yra patalpų savininko žinioje ir patalų savininkas yra atsakingas už tinkamas duris ar tinkamai izoliuotą tarpą tarp durų ir namo sienų, todėl šiuo atvejų atsakovė nėra atsakinga dėl tinkamų ar netinkamų patalpų durų ar tarpo tarp durų ir namo sienos sandarumo, dėl ko prabėgo susikaupęs vanduo į trečiųjų asmenų patalpas.
Teismas nustatė, kad ieškovė įrodinėjo, jog žala įvyko dėl administratorės neveikimo, todėl atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, kadangi netinkamai vykdė teisės aktų nustatytus įpareigojimus, todėl būtent atsakovei atsiranda pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus paaiškinimus, nepritarė tokiems ieškovės argumentams. Teismas pažymėjo, jog statinių techninė priežiūra atliekama laikantis teisės aktų reikalavimų, o atsakovės pateikti statinio techninės priežiūros žurnalo išrašai apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus patvirtina, kad atsakovė vykdo nuolatinius namo būklės stebėjimus, fiksuoja defektus ir juos pašalina, kaip to reikalauja Statybos techninio reglamento (STR 1.03.07:2017) 87.1.1, 87.2 punktai. Šie duomenys patvirtina, jog atsakovė atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir organizuoja nustatytų defektų šalinimo darbus. Atsakovės bylai pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020 ir 2021 m.), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo priežiūros darbai, todėl ieškovės teiginys, jog atsakovė nuo 2014 m. visiškai neprižiūrėjo namui priskirto žemės sklypo, niekada nevykdė nei nuolatinių, nei periodinių stebėjimų, atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas nesutiko ir su ieškovės nurodoma aplinkybe, jog atsakovė yra atsakinga už remonto darbų organizavimą ar tinkamų inžinerinių lietaus surinkimo įrenginių žemės sklype šalia namo įrengimą. Teismas pažymėjo, jog administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės objektuose, kurie nėra įtraukti į bendrojo naudojimo objektų sąrašą, vykdyti atnaujinimo, remonto ir (ar) pakeitimo darbus, kaip ir neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taigi visais atvejais teisė nuspręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina.
Teismas nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad užlietos patalpos yra administracinės paskirties ir jose vykdoma rekonstrukcija. Savininkų, atlikusių patalpų rekonstrukciją, pareiga deklaruoti statybos užbaigimą, įregistruoti statybos objektą Nekilnojamojo turto registre ir perduoti su statyba susijusius dokumentus, įtvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. d1-878, patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, kurio 107 punkte numatyta, kad statytojas, užbaigęs daugiabučio namo statybą, saugo su namo statyba susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas. Statytojas, įregistravęs statinį ir daiktines teises į jį Nekilnojamojo turto registre per vieną mėnesį aktu perduoda su namo statyba, susijusius dokumentus ir bendrojo naudojimo patalpas, inžinerines sistemas, pastato laikančiąsias konstrukcijas daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratoriui. Taigi sisteminis Statybos įstatymo ir Statybos techninių reglamentų STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ nuostatų aiškinimas, suponuoja išvadą, kad tie statybos (rekonstrukcijos) darbai, kuriais naikinami, keičiami, naujai sukuriami bendrojo naudojimo objektai ar jų dalys (pvz., pagrindinės namo konstrukcijos: išorinės ir laikančiosios sienos, perdangos, stogas ir kt.; bendrosios inžinerinės sistemos), prilyginami daugiabučio namo statybos darbams, su kuriais susiję dokumentai ir jais naujai sukurti (pastatyti) ar pakeisti bendrojo naudojimo objektai, aktu privalo būti perduoti administratoriui. Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), jokie dokumentai (statybą leidžiantys dokumentai) administratorei nėra perduoti, šių aplinkybių neneigė nei ieškovė, nei tretieji asmenys N. T. ir A. T.. Kadangi statytojas ar turto savininkas šiuo metu nėra dar atlikę statybos darbų įteisinimo ir išviešinimo funkcijų, nėra perdavę dokumentacijos, susijusios su atliktais statybos rekonstrukcijos darbais, dėl ko negalima spręsti kokie rekonstrukcijos darbai atliekami ir /ar jau atlikti, todėl akivaizdu, kad administratorė, neturėdama visų dokumentų, nežinodama esminių duomenų apie objektą, negali iš anksto numatyti galinčią kilti šiems žalą, kaip ir negali prisiimti atsakomybę už objektams, kurių rekonstrukcija nebaigta, padarytą žalą.
Teismas darė išvadą, kad visos pirmiau nurodytos ir rašytiniuose dokumentuose, fotofiksacijose, užfiksuotos aplinkybės, šalių bei jų atstovų, trečiojo asmens UAB „Palangos vandenys“ paaiškinimai, teismo ekspertizės aktas (nenurodant kokios konkrečiai lietaus nuotekų surinkimo sistemų dalys yra sugadintos, netinkamos naudoti, atsakovės neprižiūrimos ar nusidėvėjusios), akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovės apdraustas turtas buvo užlietas ne dėl bendrojo naudojimo objektų, esančių gyvenamajame name, užsikimšimo ar kitų defektų, už kurio priežiūrą yra atsakinga atsakovė, o dėl visai kitų galimų priežasčių, t. y. galbūt dėl papildomo vandens patekimo į žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), galimai dėl įrengto įgilinimo ties patalpomis, gal dėl nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimo į drenažą, gal dėl statytojo ir / ar pačių savininkų atliekant rekonstrukciją įrengtos lietaus nuotekų sistemos, kurios statybos darbų atlikimo dokumentacija iki šiol nėra perduota daugiabučio gyvenamojo namo administratoriui, galiausiai ir dėl įvykio metu buvusių gausesnių kritulių. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių nuotekų sistemos konstrukcinių trūkumų, o ieškovė taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad padarytą žalą galėjo įtakoti bendro naudojimo objektų gyvenamajame name būklė, defektai ar netinkama jų priežiūra, tokių trūkumų ir nenustatė ekspertas pateiktame teismo ekspertizės akte. Ieškovės nurodytų galimų priežasčių išvardijimas – lietvamzdžio defektai, žemės sklypo nepriežiūra, taip pat deklratatyvūs samprotavimai apie tai, kaip atsakovė turėtų elgtis, nepateikiant jokių konkrečių įrodymų, pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, nėra pakankamas pagrindas atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.
Teismas nurodė, kad jam nekyla abejonių, jog daugiabučio gyvenamojo namo administratorė, vykdydama jai pavestas pareigas, privalo vykdyti visus jai teisės aktais nustatytus reikalavimus, be kita ko, organizuoti eksploatuojamų vandentiekio, nuotekų tinklų ir įrengimų kasmetinę apžiūrą, sudaryti kapitalinio remonto ir tinklų atstatymo planus, užtikrinti vandentiekio ir nuotekų tinklų, įrenginių, tinkamą eksploataciją ir kt. Tačiau ieškovės nurodyta 2022 m. sausio 3 d. įvykusios avarijos priežastis yra ne administratorės pavestų pareigų neatlikimas, ar netinkamas atlikimas, o įvairūs žalos atsiradimą sąlygoję pirmiau įvardinti veiksniai (kritulių kiekis ir jų patekimas į nuotekų tinklus, prie gyvenamojo namo įrengto įgilinimo ydingumas, nuotekų nuvedimo iš prieduobės ir jų pajungimas į drenažą, statytojo ir / ar pačių savininkų atliekami rekonstrukcijos darbai, gretimų statinių svaininkų vykdomi statybos darbai), ir tai, teismo vertinimu, nėra atsakovės, kaip daugiabučio gyvenamojo namo administratorės atsakomybė, kurios perkėlimas šiam subjektui, teismo nuomone, be kita ko, pažeistų ir teisingumo principą. Nei byloje esančiais defektų aktais, nei kitais duomenimis, tame tarpe ir teismo ekspertizės aktu, nėra nustatyta, jog vandens patvanka atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinio vandens nuotekų sistemos pralaidumo, nesandarumo, užsikimšimo, ar kitu būdu lietaus nuotekų sistema būtų buvusi pažeista.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas darė išvadą, kad ieškovė nurodydama, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūros, nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, kaip ir nenurodė ir tikslios vandens išsiliejimo priežasties, ir kaip šios priežastys susijusios su atsakovės vykdoma veikla, žalos kilimo priežastį suformuluodama tik abstrakčiai, t. y., kad apdraustasis turtas buvo užlietas dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name ar netinkamo žemės sklypo aplink namą priežiūros, tačiau byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų visuma, šią ieškovo nurodytą galimą apdrausto turto apliejimo priežastį paneigia. Ieškovei tinkamai neatlikus draudiminių įvykių aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis taip ir liko nenustatyta, kaip ir nenustatyta, kad atsakovės koks nors veikimas / neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą. Pažymėjo, kad būtent ieškovei, o ne atsakovei tenka pareiga įrodyti, kur buvo pratekėjimo šaltinis – žalos atsiradimo priežastis, nes tik tokiu būdu galima nustatyti asmenį, kurio veikimas / neveikimas galėjo lemti žalos atsiradimą.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog avarija kilo dėl nuotekų sistemos, už kurią būtų atsakinga atsakovė, konstrukcinių trūkumų, kad atsakovė atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Vertinant ieškovės pateiktus įrodymus, susijusius su žalos padarymu apdraustam turtui, nepaneigtos nustatytos aplinkybės dėl galimų įvykio, kurio metu buvo apgadintas draudėjo turtas, priežasčių, taip pat ir tinkamų atsakovės veiksmų, administruojant namą. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą, ir todėl ji kalta dėl vandens išsiliejimo priežasčių arba atliko kitus neteisėtus veiksmus, nepateikta. Nepateikta ir įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodytų įvykių būtų gavusi pranešimus apie nuotekų sistemos gedimus, defektus ar avarinę jų būklę, ir kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio gyventojų turto apliejimui.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo nuotekų sistemą, atitinkamai, kad atsakovė netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas. Nenustačius, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių ieškinys dėl žalos atlyginimo yra atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą, atmestinas ir išvestinis ieškovės reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškinį atmetus, iš ieškovės priteisiamos atsakovei 7 797,24 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant teisme ir 31,72 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti ieškovės naudai 500 Eur už advokato pagalbą nagrinėjamoje byloje.
Ieškovė nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka. Pažymi, kad teismas taikė neaktualią teismų praktiką (nes turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1380-803/2024) ir vertino, kad atsakovė nėra valdytoja, kuriai taikoma griežtoji atsakomybė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Teismas sprendė, kad atsakovei nepateikus jokių įrodymų dėl privalomų reikalavimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, namui priskirto žemės sklypo priežiūra, tinkamo vykdymo, ši aplinkybė atleidžia atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Atsakovės nebendradarbiavimas, teismo klaidinimas, suponavo contra spoliatorem principo taikymą. Teismas susiaurino bendrojo naudojimo objektų sąrašą, pripažino, kad namui priskirto žemės sklypo ir paviršinio bei gruntinio vandens nuleidimo sistemų, taip pat vandentiekio, kanalizacijos, drenažo įrenginių atsakovė neturi prižiūrėti. Teismas taip pat nepagrįstai nesirėmė teismo ekspertizės padarytomis išvadomis, nors teismo eksperto nurodytos užliejimo priežastys yra susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais – konkrečiai su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, t. y lietaus nuotekų tinklais
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Palangos komunalinis ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas (kurios bus patikslintos).
Atsakovė nurodo, kad su pateiktu apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, teisingai nustatė faktines aplinkybes ir todėl pagrįstai nusprendė, jog atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių galėjo kilti žala patalpų savininkams. Nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų viseto, ieškovės pateiktas ieškinys pagrįstai atmestas pilna apimtimi, o atsakovei iš ieškovės priteistas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovė, kaip bendrojo naudojimo objektų administratorė, pareigas vykdė tinkamai, o į rekonstruojamą patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), vanduo pratekėjo ne dėl bendrojo naudojimo objektų defektų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų
Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje apeliaciniame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.
Apeliacijos dalyką pagal ieškovės apeliacinio skundo ribas sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir ginčo esmės
Byloje nustatyta, kad ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pagrindiniu ieškinio reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Palangos komunalinis ūkis“ 17 136,27 Eur žalą. Ieškovė nurodė, 2022 m. sausio 3 d. dėl užsikimšusios nuotekų sistemos name buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklauso nuosavybės teise tretiesiems asmenims N. T. ir A. T.. Ieškovė atliko žalos sureguliavimo procedūras ir dėl šio įvykio išmokėjo 17 136,27 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė, kaip namo administratorė, yra atsakinga už nuotekų sistemų, kurios yra bendrojo naudojimo objektas, netinkamą priežiūrą, dėl ko atsirado žala. Vėliau pakeitus poziciją vėlesniuose posėdžiuose, ieškovės atstovas nurodė, jog žala ieškovės apdraustam objektui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), t. y. atsakovė, privalėdama užtikrinti priežiūros elementų visumos tinkamą realizavimą, garantuoti, kad sistemų priežiūra bus vykdoma atliekant tiek prevencinio, tiek korekcinės priežiūros ir avarijos likvidavimo pobūdžio darbus, netinkamai vykdė daugiabučio namo nuotekų sistemos priežiūrą, taip pat netinkamai prižiūrėjo namui priskirtą žemės sklypą.
Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti, motyvuodama tuo, kad ieškovė neįrodė būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė laikėsi pozicijos, jog tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus ir savo pareigas vykdė tinkamai, o į patalpą vanduo pratekėjo ne dėl buitinių nuotekų vamzdynų defektų, bet dėl kitų žalos atsiradimą sąlygojusių veiksnių, kurių metu buvo sugadinta ne pagal pajėgumus apkrauta lietaus nuotekų sistema, esanti šalia namo (nuo 2021 m. vykdomų kotedžų statybos). Be to, užliejimo priežastis buvo liūtis, dėl kurios paviršiniai lietaus nuotekų tinklai (kurie nėra valdomi atsakovės) nepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio, paviršiniai lietaus nuotekų tinklai tinkamai nefunkcionavo. Greta apdrausto turto nėra teisiškai įregistruotų inžinerinių tinklų – nei lietaus nuotekų nei buitinių nuotekų. Atsakovė neadministruoja žemės sklypo, nes jis prie gyvenamojo namo nėra suformuotas ir nėra perduotas atsakovei kaip bendro naudojimo objektas. Lietaus nuotekų tinklai, kuriuos savavališkai įrengė patalpų savininkai, nėra perduoti atsakovei, kaip bendrojo naudojimo objektas, kurį turi prižiūrėti ir administruoti atsakovė. Atsakovė lietaus nuotekų tinklų, esančių greta gyvenamojo namo neadministruoja, nevaldo bei neeksploatuoja. Nėra jokių duomenų, kad žala kilo dėl atsakovės administruojamų latakų ir lietvamzdžių netinkamos būklės, nėra nustatyta jokių bendro naudojimo sistemos konstrukcinių trūkumų.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, konstatavęs, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nenustatyta, kad atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, o ieškovė, nurodydama, jog draudžiamasis įvykis įvyko dėl atsakovės netinkamai vykdomos daugiabučio namo nuotekų sistemos ir žemės sklypo aplink namą priežiūros, nenurodė, kokių konkrečiai veiksmų atsakovė neatliko, nenurodė tikslios vandens išsiliejimo priežasties ir kaip ši priežastis susijusi su atsakovės vykdoma veikla, be to, byloje esančių įrodymų visuma šią ieškovės nurodytą galimą apdrausto turto apliejimo priežastį paneigia. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad šiuo atveju vienos vandens išsiliejimo priežasties nėra galimybės įvardyti, nes vandens išsiliejimą (patvankos susidarymą) galėjo sąlygoti keletas veiksnių, su kuriomis atsakovė iš esmės nėra susijusi: meteorologinės sąlygos (dėl gausios liūties paviršiniai lietaus nuotekų tinklai nepajėgė surinkti perteklinio vandens kiekio iš gretimų apsemtų teritorijų, kuriose vykdoma statyba), pačių namo gyventojų veiksmai vykdant patalpų rekonstrukciją (patiems montuojant lietaus nuotekų surinkimo sistemas, grindinio trinkeles, vieno metro pažeminimus ties patalpų įėjimais, tokiu būdu padarant įdubą ties patalpomis), kurios atlikimo dokumentacija nėra perduota atsakovei. Ieškovei tinkamai neatlikus draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis taip ir liko nenustatyta.
Ieškovė nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir skundžiamą sprendimą kvestionuoja tiek netinkamu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.266 straipsnio nuostatų taikymu, nukrypimu nuo teismų praktikos dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus griežtosios atsakomybės, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu, kas, ieškovės manymu, lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.
Dėl atsakovės prievolių ir atsakomybės pagrindų, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo reglamentuojančių procesinės teisės normų pažeidimo
Ieškovė apeliaciniame skunde iš esmės tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai netaikė atsakovei griežtosios atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą ir teismų suformuotą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024, 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1380-803/2024) bei nepagrįstai pripažino, kad atsakovė turi teisę susiaurinti teisės aktais numatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros apimtis, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kadangi atsakovė byloje nepateikė jokių įrodymų apie privalomų reikalavimų, susijusių su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, namui priskirto žemės sklypo priežiūra, tinkamą vykdymą. Ieškovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė teismo ekspertizės padarytomis išvadomis, nors teismo eksperto nurodytos užliejimo priežastys yra susijusios su daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais – konkrečiai su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, t. y lietaus nuotekų tinklais. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus tokius apeliacinio skundo argumentus.
CK 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pirma sąlyga siekiant taikyti atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnį yra ta, jog užliejimo priežastis turi būti statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, o tuo atveju, jei užliejimas įvyko dėl priežasties, nesusijusios su nurodytais trūkumais, statinių ar įrenginių savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-1075/2024). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad administraciniu aktu paskirtam bendrojo naudojimo objektų administratoriui, kaip šių objektų valdytojui, perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumą, todėl už pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, daugiabučio namo išsaugojimu, kurias vykdydamas administratorius sprendimus turi priimti savarankiškai, nevykdymą bendrojo naudojimo objektų administratoriui taikytina griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024).
Nagrinėjamu atveju byloje neįrodyta, kad žala kilo dėl pastato inžinerinių sistemų, kurias atsakovė, kaip namo administratorė, valdo ir prižiūri savarankiškai, trūkumų, taip pat neįrodyta, kad atsakovė, kaip namo administratorė, neatliko pareigų, susijusių su privalomųjų statinių priežiūros reikalavimų užtikrinimu, todėl atsakovei griežtoji atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį negali būti taikoma. Dėl to žalos iš atsakovės atlyginimas gal būti priteistas tik ieškovei įrodžius visas atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tačiau ieškovė šios pareigos tinkamai neįvykdė. Ieškovė apeliaciniame skunde to neginčija.
Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, atsakovė, atsikirsdama į pareikštus reikalavimus, byloje pateikė statinio techninės priežiūros žurnalo išrašus apie statinio būklės nuolatinius stebėjimus. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šie duomenys patvirtina, kad atsakovė atliko gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų apžiūrą, tikrino šių objektų būklę, fiksavo siūlymus nustatytų defektų šalinimui ir organizuoja nustatytų defektų šalinimo darbus. Atsakovės bylai pateikti įrodymai patvirtina, kad periodiškai (2019, 2020, 2021 m.), be kitų darbų, buvo atliekami ir ginčo namo priežiūros darbai. Įvykus draudžiamajam įvykiui (2022 m. sausio 3 d.), šio žurnalo 72 eilutėje nurodyta, kad 2022 m. sausio 3 d. skverbiasi paviršinis vanduo į patalpas, pilni magistraliniai lietaus tinklai gatvėje, nuspręsta informuoti UAB „Palangos vandenys“ dėl patvankos tinkluose. Taigi, nustatyta, kad, be atliekamų nuolatinių priežiūros veiksmų, namo administratorė taip pat operatyviai reagavo į pranešimą apie vandens patekimą į rūsio patalpą, nustatė jo priežastį (apžiūros metu nustatyta, kad patalpos užlietos dėl meteorologinių sąlygų) ir apie ją informavo ieškovę (2022 m. vasario 3 d. pranešimas dėl informacijos pateikimo), taip pat buvo informuoti ir UAB „Palangos vandenys“. Toks įvykis įvyko pirmą kartą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pagrindu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė įrodė, jog tinkamai vykdė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.
Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teisės aktuose numatytos namo administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įvykusius visus įvykius. Nagrinėjamu atveju pagal 2014 m. lapkričio 6 d. bendrojo naudojimo objektų aprašą, daugiabučio namo lietaus nuotekų sistema priskiriama bendrosioms pastato inžinerinėms sistemoms, šią sistemą sudaro lietaus nuotekų tinklai, kurie prasideda nuo įlajos ant pastato stogo iki pirmo lietaus nuotekų šulinio už pastato sienos, bei šlaitinių stogų skardiniai latakai ir lietvamzdžiai. Tačiau byloje nėra nustatyta, jog vandens patvanka atsirado dėl bendrojo naudojimo objekto – paviršinio vandens nuotekų sistemos nepralaidumo, nesandarumo, užsikimšimo ar kitu būdu lietaus nuotekų sistema būtų buvusi pažeista. 2025 m. liepos 1 d. byloje gautame teismo ekspertizės akte nėra nurodyta ir 2026 m. sausio 20 d. posėdžio metu ekspertas D. K. negalėjo nurodyti aplinkybių, kaip konkrečiai buvo pažeisti ar netinkamai prižiūrimi lietaus nuotekų tinklai ir kokie konkrečiai nuotekų tinklai yra sugadinti. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad Lietuvos atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų žemėlapyje REGIA paviršinių lietaus nuotekų tinklai šioje teritorijoje nėra pavaizduoti; nauji lietaus surinkimo tinklai galėjo būti įrengti įrengiant naujas patalpas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad užlietos patalpos yra administracinės paskirties ir jose vykdoma rekonstrukcija, tačiau jokie dokumentai (statybą leidžiantys dokumentai) namo administratorei nėra perduoti. Šių aplinkybių neneigia ieškovė apeliaciniame skunde. Todėl laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė, kaip namo administratorė, nesant atlikto rekonstrukcijos darbų įteisinimo ir išviešinimo, neturėdama projektinės dokumentacijos, susijusios su atliekamais rekonstrukcijos darbais, dėl to nežinodama, kokie rekonstrukcijos darbai atliekami ar jau yra atlikti, negalėjo iš anksto numatyti apie galinčią kilti žalą, kaip ir negali prisiimti atsakomybę už patalpose, kuriose rekonstrukcija nebaigta, padarytą žalą. Nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas susiaurino atsakovei, kaip namo administratorei, teisės aktais numatytas bendrojo naudojimo objektų priežiūros apimtis.
Pagal CPK 218 straipsnį, eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu; tačiau teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas. Pagrindas atmesti eksperto išvadą (jos dalį) kaip įrodymą galėtų būti tik tuomet, kai ekspertizės akto turinys aiškiai prieštaringas, kai iš tyrimo eigos akivaizdžiai nebūtų galima padaryti tokios išvados, kai išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas neatliktas arba atliktas neišsamiai, kai ji prieštarauja kitiems bylos įrodymams ir panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos bei rezultatų patikimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; 2017 m. liepos 5 d. nutartis Nr. 3K-3-312-313/2017).
Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė 2025 m. liepos 1 d. teismo ekspertizės akte eksperto D. K. pateikta išvada, kad užliejimo priežastys yra susijusios su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, t. y. lietaus nuotekų tinklais. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokia teismo eksperto išvada prieštarauja tiek kitiems ekspertizės akte nurodytiems argumentams bei aplinkybėmis, tiek byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei šalių paaiškinimams. Kaip minėta, ekspertizės akte nėra nurodyta ir 2026 m. sausio 20 d. posėdžio metu ekspertas D. K. negalėjo nurodyti aplinkybių, kaip konkrečiai buvo pažeisti ar netinkamai prižiūrimi lietaus nuotekų tinklai ir kokie konkrečiai nuotekų tinklai yra sugadinti. Ekspertizės akte yra pažymėta, kad Lietuvos atvirųjų duomenų, sprendimų ir viešųjų paslaugų žemėlapyje REGIA paviršinių lietaus nuotekų tinklai šioje teritorijoje nėra pavaizduoti; nauji lietaus surinkimo tinklai galėjo būti įrengti įrengiant naujas patalpas; atliekant ekspertizę nebuvo perduota jokia projektinė dokumentacija (lietaus nuotekų tinklų rekonstrukcijos projektas, kurio pagrindu buvo modernizuoti lietaus nuotekų tinklai (tinklų statybos darbų dokumentacija, išpildomosios nuotraukos, darbų žurnalai ir pan.)), todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti, ar tinkamai eksploatuojant šiuos tinklus žalos būtų buvę galima išvengti. Teismo posėdyje duodamas paaiškinimus ekspertas pripažino, kad darydamas aptariamą išvadą (kad užliejimo priežastys yra susijusios su bendro naudojimo inžinerinėmis sistemomis, t. y. lietaus nuotekų tinklais), jis nevertino tos aplinkybės, kad jokia projektinė dokumentacija, susijusi su atliekamais rekonstrukcijos darbais, namo gyventojų nėra perduota atsakovei.
Kita vertus, ekspertizės akte taip pat yra nurodyta, jog ant pastato (pietinėje pusėje) stogo sumontuoti lietvamzdžiai yra nuvesti į grindines įlajas įgilintoje sklypo dalyje, tačiau ties viena iš jų matomas įkritęs trinkelių paviršius, kas rodo, kad po danga esantys pagrindai yra išplauti vandens, ties kitomis įlajomis fiksuota, kad trinkelių paviršius yra žemiau už pačią įlają, todėl lietaus vanduo nuo grindinio dangos nepatenka į surinkimo taškus, o teka tik per linijinį lataką, įrengtą trinkelių dangoje. Padaryta išvada, kad tokia sistemų būklė yra nepakankama efektyviam vandens surinkimui nuo visos įgilintos sklypo dalies ir pastato dalies, tačiau pagrindinė problema, tikėtina, kilo dėl to, kad patvankos metu lietaus nuotekų tinklai buvo pernelyg apkrauti ir iškritęs kritulių kiekis neturėjo kur tinkamai nutekėti. Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, šios eksperto nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados tik patvirtina, kad atsakovė nėra atsakinga už pačių namo gyventojų veiksmais, vykdant patalpų rekonstrukciją ir patiems montuojant nuotekų lietaus nuotekų surinkimo sistemas, grindinio trinkeles, vieno metro pažeminimus ties patalpų įėjimais, tokiu būdu padarant įdubą ties patalpomis, neperdavus rekonstrukcijos projektinės dokumentacijos atsakovei, sąlygotą žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010). Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-701/2017, 22 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 95 punktas).
Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vieningą teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad teismų praktiką formuoja tas teismas, kuris yra paskutinė instancija atitinkamos kategorijos civilinėms byloms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. birželio 11 d. nutartis Nr. e3K-3-114-378/2025, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog ta aplinkybė, kad nagrinėdami bylas pirmosios ir apeliacinės instancijos lygmens teismai atskirose bylose yra pateikę kitokį faktinėmis aplinkybėmis panašios situacijos ir byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą (kuris nebuvo patikrintas vieningą teismų praktiką formuojančio kasacinio teismo), nepaneigia skundžiamame sprendime pateikiamų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai nesivadovavo ieškovės apeliaciniame skunde nurodoma Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1380-803/2024. Apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-146-403/2024 pateikti išaiškinimai dėl galimybės taikyti daugiabučio namo administratoriui griežtąją atsakomybę pagal CK 6.266 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą yra aktualūs nagrinėjamoje byloje ir apeliacinės instancijos teismas, priimdamas šį procesinį sprendimą, jais rėmėsi, tačiau toje byloje bylą nagrinėję teismai atsakovei (daugiabučio namo administratorei) netaikė griežtosios atsakomybės instituto, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakė tik dėl teismų praktikos formavimo. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-634-248/2015 teisės aiškinimai pateikti byloje, kurios ratio decidendi (sprendimo pagrindas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos. Nurodytoje byloje buvo sprendžiami ginčai dėl žalos atlyginimo užliejus patalpas per stogą, ant kurio įrengta terasa. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi neaktualia praktika.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Apibendrindama nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrojo naudojimo objektų administratoriaus civilinę atsakomybę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą civiliniame procese, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, sprendžia, kad jį panaikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisinių argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes arba apie juos pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė ir teisėjų kolegija pritaria jo išdėstytiems argumentams, arba jie neturi esminės reikšmės, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą 2026 m. birželio 29 d. patyrė 2 744,28 Eur išlaidų. Šių išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 1,3 (8.11 punktas) × 2 526,80 Eur (2025 m. IV ketv. (7 punktas)) = 3 284,84 Eur), todėl apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iš ieškovės priteisiamas 2 744,28 Eur šių išlaidų atlyginimas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. balandžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisi iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje, juridinio asmens kodas 300665654, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Palangos komunalinis ūkis“, juridinio asmens kodas 152409729, 2 744,28 Eur (du tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt keturis eurus ir dvidešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimo.
Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.