Panevėžio apygardos teismo nutartis

2026-11-18 · Civilinė byla Nr. e2S-812-589/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-18
Bylos Nr.
e2S-812-589/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10702-2026-9
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Rita Dambrauskaitė
Ieškovas
UAB "Prim prekyba"
Atsakovas
mažajai bendrijai „Handy masters“, MB Handy masters
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-812-589/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10702-2026-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.12.2; 3.3.1.21; 3.3.2.5; 3.3.2.6.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 18 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prim prekyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-17175-584/2026 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prim prekyba“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Handy masters“ dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Prim Prekyba“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Handy masters“ (toliau – ir atsakovė) 687,38 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 10,15 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: žyminį mokestį – 23 Eur, mokestį už advokato teisines paslaugas, apie kurių dydį įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovei nepateikus atsiliepimo į pareikštą ieškinį arba parengiamųjų procesinių dokumentų, sprendimas gali būti priimtas už akių.

Žemesnės instancijos teismas

Atsakovei per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu už akių patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovės 687,38 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 10,15 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2026 m. balandžio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 23 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

2026 m. gegužės 26 d., po sprendimo už akių priėmimo, ieškovės atstovas pateikė byloje prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašė priimti papildomą sprendimą ir priteisti ieškovei iš atsakovės 242 Eur advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Ieškovė teigė, kad dokumentų, pagrindžiančių išlaidas, ieškovė nespėjo pateikti ir teikia su šiuo prašymu, nes byla buvo išspręsta priėmus sprendimą už akių rašytinio proceso tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. birželio 4 d. nutartimi atsisakė priimti papildomą sprendimą.

Teismas nurodė, jog iš bylos medžiagos nustatė, kad ieškinys teisme gautas 2026 m. balandžio 17 d., byla išnagrinėta 2026 m. gegužės 26 d. rašytinio proceso tvarka, priėmus sprendimą už akių. Teismo sprendimu buvo išspręstas ieškovės bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo pagrįstos į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, priteisimas. Tuo tarpu įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtas papildomas 242 Eur išlaidas teisinei pagalbai, teismui pateikti tik priėmus sprendimą už akių kartu su prašymu priimti papildomą sprendimą.

Įvertinęs procese atliktus veiksmus, teismas darė išvadą, kad ieškovė (jos atstovas) galėjo pateikti papildomas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius duomenis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tačiau to nepadarė nesant svarbių priežasčių. Šią išvadą teismas grindžia tuo, kad ieškovei sąskaita už šias išlaidas (sąskaitos Nr. 02543) buvo pateikta 2026 m. gegužės 5 d., apmokėta 2026 m. gegužės 12 d., t. y. bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus ieškovė ar jos atstovas galėjo pateikti jau nuo šios datos, tačiau juos pateikė tik 2026 m. gegužės 26 d. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ieškovė byloje naudojosi profesionalaus teisininko – advokato – teisine pagalba, todėl procesinių veiksmų neatlikimo laiku ir tinkamai rizika tenka pačiai šaliai.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovė ar jos atstovas būtų dėjęs pakankamas pastangas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikti laiku, kaip to reikalauja proceso teisės normos, taip pat nenustatyta kasacinio teismo praktikoje apibrėžtų reikšmingų aplinkybių, įrodančių, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl priimti papildomą sprendimą atsisakytina.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu ieškovės UAB „Prim Prekyba“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir perduoti papildomo sprendimo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Ieškovė nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, todėl naikintina. Pažymi, kad apie numatomą procesinio sprendimo paskelbimo datą ieškovė informuota nebuvo. Ieškovei nebuvo žinoma informacija apie tai, kad procesiniai dokumentui atsakovei yra įteikti ir kad yra tikėtinas bylos užbaigimas priimant sprendimą už akių (2026 m. gegužės 18 d. pažymoje yra nurodyta, kad atsakovė procesinių dokumentų neatsiėmė). Kadangi nuo išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apmokėjimo iki sprendimo už akių priėmimo praėjo tik dvi savaitės, ieškovė neturėjo pagrindo spręsti apie tikėtiną sprendimo už akių priėmimą, ieškovės elgesys negali nūti vertinamas kaip neleistinas pasyvumas, užkertantis kelią gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės UAB „Prim Prekyba“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl prašymo priimti papildomą sprendimą

Ieškovė UAB „Prim Prekyba“, nesutikdama su teismo nutartimi, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, ir netenkindamas jos prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo bei 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti, priteisimo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Ieškovės įsitikinimu, jos elgesys negali būti vertinamas kaip neleistinas pasyvumas, užkertantis kelią gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pritaria tokiems atskirojo skundo argumentams.

Jeigu teismas bylos nagrinėjimo metu neišsprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, šiam klausimui spręsti yra įtvirtintas papildomo sprendimo priėmimo institutas. Papildomo sprendimo priėmimas reglamentuotas CPK 277 straipsnyje, kurio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (CPK 277 straipsnio 2 dalis).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).

CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 21 punktas).

Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, o priimamas procesinis sprendimas tik dėl pradėto teismo proceso pabaigos bei toks sprendimas priimamas rašytiniame procese, apie kurį šalys neinformuojamos, o asmenys dar nėra pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų, tuomet pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 25 punktas; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018, 22 punktas). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, toks klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-684/2018 27 punktą).

Tais atvejais, kai bylos nagrinėjimas baigiamas teismo sprendimu už akių dėl to, kad teismui iki nustatyto termino pabaigos nebuvo pateiktas atsiliepimas į ieškinį, paruošiamasis dokumentas ir dalyvaujantys byloje asmenys iki tokio sprendimo priėmimo nebuvo pateikę prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų, įvertinus konkrečios bylos aplinkybes (pvz., trukmę nuo ieškinio pateikimo ir sprendimo už akių priėmimo ir kt.), gali būti pripažįstama, jog nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-378/2021).

Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2026 m. balandžio 17 d. pateiktu ieškiniu iš atsakovės prašė priteisti ne tik 687,38 Eur skolos, 40 Eur išieškojimo išlaidų, 10,15 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet ir patirtas bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminį mokestį bei išlaidas už advokato teisines paslaugas, apie kurių dydį įrodymai bus pateikti CPK nustatyta tvarka. Ieškovė nurodė, jog neprieštarauja sprendimo už akių priėmimui. Ieškovė, be kita ko, kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie 23 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat 2022 m. balandžio 18 d. išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, sudarytos 2017 m. sausio 4 d. tarp ieškovės ir advokato Roko Kairelio. Pirmosios instancijos teismas, 2026 m. balandžio 27 d. priėmęs ieškinį, jį kartu su kitais procesiniais dokumentais išsiuntė atsakovei, nustatydamas 14 dienų terminą atsiliepimui į ieškinį pateikti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, procesiniai dokumentai atsakovei buvo laikomi įteiktais 2026 m. gegužės 10 d., vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti baigėsi 2026 m. gegužės 25 d. Atsakovei per teismo nustatytą terminą (iki 2026 m. gegužės 25 d.) nepateikus atsiliepimo į ieškinį, pirmosios instancijos teismas 2026 m. gegužės 26 d. (10:14) priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino visiškai ir, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pateikė įrodymus tik apie žyminio mokesčio sumokėjimą (23 Eur), išsprendė advokato pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovės atstovo advokato prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pirmosios instancijos teisme buvo gautas 2026 m. gegužės 26 d. (12:58:12). Kartu su prašymu pateikta ir 2026 m. gegužės 5 d. PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas (ieškinio parengimą) RKS Nr. 02543 ir jos sumokėjimą patvirtinantis 2026 m. gegužės 12 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė nenurodė reikšmingų aplinkybių, pagrindžiančių, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad teismas dėl sprendimo už akių priėmimo turi nuspręsti ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus (CPK 285 straipsnio 6 dalis). Teismas priima sprendimą už akių praėjus protingam laikui po termino procesiniams dokumentams pateikti pabaigos. Šalims nepranešama apie tai, kad bus priimamas sprendimas už akių, nes šalys apie šią galimybę būna informuotos pranešant apie pareigą pateikti procesinį dokumentą.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų vienos ginčo šalies pateiktų ir (ar) nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), todėl sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma. Sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Sprendimo už akių institutas skirtas tam, kad būtų užtikrintas proceso koncentruotumo principas ir užkirstas kelias vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020, 28 punktas ir jame nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika).

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas klausimą dėl sprendimo už akių priėmimo sprendė rašytinio proceso tvarka, ieškovė nebuvo informuota apie posėdį, nebuvo skirtas bylos nagrinėjimas, o tik rašytinio proceso tvarka priimtas sprendimas už akių dėl skolos ieškovei iš atsakovės priteisimo. Dėl to, remiantis kasacinio teismo formuojama praktika, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju rašytinis bylos procesas buvo baigtas priimant sprendimą už akių, t. y. ieškovei neturint realios galimybės iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti dokumentus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes teismo procesas dėl ginčo esmės net ir nevyko. Dėl to ieškovė turėjo pagrindą teikti savo prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo jau po pirmosios instancijos teismo 2026 m. gegužės 26 d. sprendimo už akių priėmimo. Byloje nustatyta, kad sprendimas už akių priimtas jau kitą dieną (2026 m. gegužės 26 d.), pasibaigus teismo nustatytam terminui atsakovei atsiliepimui į ieškinį pateikti (2026 m. gegužės 25 d.). Ieškovės atstovo advokato prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teisme buvo gautas 2020 m. gegužės 26 d., t. y. dar tą pačią dieną, praėjus kelioms valandoms po teismo sprendimo už akių priėmimo, kartu su prašymu pateikiant ir dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nuo ieškinio padavimo iki sprendimo už akių priėmimo praėjo šiek tiek daugiau nei mėnuo laiko, o nuo išlaidų už advokato paslaugas apmokėjimo iki sprendimo už akių priėmimo – tik dvi savaitės.

Kadangi ieškovės atstovo advokato prašymas priimti papildomą sprendimą buvo pateiktas pagal CPK 277 straipsnio reikalavimus, byloje buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad ieškovė neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių dokumentų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, todėl, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad klausimas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo ieškovei iš atsakovės turėjo būti svarstomas pagal CPK 98 ir 277 straipsnius.

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir papildomo sprendimo priėmimą, netinkamai išsprendė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir prašymas išsprendžiamas iš esmės – priteisiama iš atsakovės ieškovės naudai šios pirmosios instancijos teisme papildomai turėtas bylinėjimosi išlaidas – 242 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurių dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatyto maksimalaus dydžio (maksimali suma apskaičiuojama taip: 2,5 (8.2 punktas) × 2 526,80 Eur (2025 m. IV ketv.) = 6 317 Eur) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. birželio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prim prekyba“ prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo ir priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos „Handy masters“, juridinio asmens kodas 307394675, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Prim prekyba“, juridinio asmens kodas 302535734, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) advokato atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė