Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ netiesioginį ieškinį atsakovams V. Č., „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“, A. K., P. K. ir O. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. gautą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Oreva“ netiesioginį ieškinį (vėliau byloje patikslintas) atsakovams V. Č., „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“, A. K., P. K. ir O. B. dėl žalos atlyginimo, kuriuo ieškovė prašė jos skolininkei bankrutuojančiai UAB (toliau – ir BUAB) „Lithuanian glass recycling“ (toliau – ir bendrovė) priteisti iš atsakovų 776 871,15 Eur žalos atlyginimą.

Atsakovė „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“ 2026 m. birželio 8 d. pateikė teismui prašymą nutraukti bylą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, grąžinti sumokėtą 200 Eur užstatą. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu pripažino BUAB „Lithuanian glass recycling“ veiklą pasibaigusia, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimą paliko nepakeistą ir 2026 m. birželio 1 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Nebelikus juridinio asmens, kurio vardu ir naudai ieškovė yra pareiškusi netiesioginį ieškinį, ir nesant duomenų, jog iki BUAB „Lithuanian glass recycling“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ji būtų perleidusi UAB „Oreva“ netiesioginiu ieškiniu įgyvendinamą reikalavimo teisę, byla nutrauktina. Atsakovė taip pat argumentavo, kad jos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl ieškovės procesinio elgesio, todėl, bylą nutraukus, atsakovei priteistinas jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš ieškovės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Nutraukdamas bylą teismas vadovavosi CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, tačiau atsakovė prašė bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Šių pagrindų taikymui įstatymų leidėjas nustato skirtingas sąlygas, tačiau iš skundžiamos teismo nutarties motyvų nėra aišku, kurį iš CPK 293 straipsnyje įtvirtintų bylos nutraukimo pagrindų teismas faktiškai taikė ir kokias šiam pagrindui būtinas teisines bei faktines prielaidas laikė nustatytomis.

Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė CPK 293 straipsnio 8 punktą. Taikydamas šį punktą, teismas privalėjo nustatyti ne juridinio asmens išregistravimo faktą, kuris byloje neginčijamas, bet aplinkybę, kad, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, procesinis teisių perėmimas neleidžiamas. Tokia išvada negalėjo būti grindžiama vien prielaida ar juridinio asmens išregistravimo faktu. Teismas turėjo nustatyti, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties 61 punkte nemokumo administratoriui nurodyta pareiga įvykdyta, ir tik įvertinęs šias aplinkybes spręsti, ar procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra negalimas. Dėl Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO II sistemos diegimo ir Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo EPP sistemos veikimo sutrikimų aktualiu laikotarpiu proceso šalys negalėjo patikrinti elektroninėje byloje, ar nemokumo administratorius yra pateikęs dokumentus apie Lietuvos apeliacinio teismo nustatytos pareigos įvykdymą.

Teismas nepagrįstai priskyrė ieškovei neigiamas procesines pasekmes dėl to, kad ši nepateikė patikslinto ieškinio, nes teismas iki tol nebuvo išsprendęs klausimo, nuo kurio toks procesinis veiksmas tiesiogiai priklausė. Kol nebuvo nustatyta, ar Lietuvos apeliacinio teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutarties 61 punkte nustatytas įpareigojimas perduoti reikalavimo teises kreditoriams buvo įvykdytas, ar procesinis teisių perėmimas nagrinėjamu atveju yra (ne)galimas, ieškovė negalėjo žinoti, kokia apimtimi ir kokiu teisiniu pagrindu turėtų būti tikslinamas ieškinys. Todėl teismo išvada, kad ieškovė nepasinaudojo galimybe pateikti patikslintą ieškinį, yra nepagrįsta.

Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teismui neišsprendus procesinių teisių perėmimo klausimo, ieškovė negalėjo pateikti patikslinto ieškinio. Nutraukus bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu nėra pagrindo vien dėl tokios procesinės baigties atsakovę laikyti bylą laimėjusia šalimi ir automatiškai priteisti jai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teismas nepateikė motyvų, kodėl nagrinėjamu atveju nukrypstama nuo kasacinio teismo praktikos bylinėjimosi išlaidų skirstymo klausimu. Teismas nepasisakė dėl esminių ieškovės argumentų, kuriais buvo ginčijamas atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų teisinis pagrindas ir jų įrodytumas, t. y. kad procesinius dokumentus rengė ir atsakovę teisme atstovavo advokatas Eimantas Šimulis, kuris nėra Advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ advokatas, ir kuris su atsakove nėra sudaręs teisinių paslaugų bei atstovavimo sutarties, o visos atsakovės pateiktos sąskaitos faktūros buvo išrašytos Advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ vardu. Susidarė prieštaravimas tarp faktinio teisinių paslaugų teikėjo ir apskaitos dokumentuose nurodyto paslaugų teikėjo, kurio atsakovė nepašalino. Teismas neatsakė į pagrindinį ieškovės keliamą klausimą – ar byloje pateiktos Advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ išrašytos sąskaitos faktūros gali būti laikomos pakankamu įrodymu CPK 98 straipsnio 1 dalies prasme, kai faktinę teisinę pagalbą byloje teikė kitos advokatų profesinės bendrijos advokatas, su kuriuo atsakovė nebuvo sudariusi teisinių paslaugų ir atstovavimo sutarties.

Teismas teisingai įvertino esmines civilinės bylos procesinei baigčiai reikšmingas atsakovės nurodytas aplinkybes: BUAB „Lithuanian glass recycling“ yra pasibaigusi ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, šios bendrovės reikalavimo teisės iki jos išregistravimo nebuvo perleistos ar perimtos kito subjekto, o ieškovė UAB „Oreva“, kuriai buvo sudaryta galimybė pakeisti savo procesinę poziciją ir pareikšti tiesioginį ieškinį, šia galimybe nepasinaudojo. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai nusprendė, kad civilinė byla nebegali būti toliau nagrinėjama pagal netiesioginiam ieškiniui taikomas proceso taisykles. Esminė aplinkybė yra ne tai, ar BUAB „Lithuanian glass recycling“ reikalavimo teisės teoriškai galėjo būti perleistos iki bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro, bet tai, ar teisių perleidimas faktiškai įvyko. Tai, kad teisių perleidimo–perėmimo nebuvo, patvirtino tiek ieškovė, tiek buvęs BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorius.

Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl teismo nurodymo pateikti patikslintą ieškinį. 2026 m. birželio 8 d. teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad teiks patikslintą ieškinį, ir prašė sudaryti jai tokią galimybę. Dėl to teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir sudarė ieškovei galimybę pakeisti procesinę poziciją – vietoje netiesioginio ieškinio pasibaigusios BUAB „Lithuanian glass recycling“ vardu ir naudai pareikšti tiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Patikslinto ieškinio pateikimo klausimas kilo ieškovės iniciatyva.

Nepagrįsti ir deklaratyvūs atskirojo skundo argumentai, kad dėl LITEKO II ir EPP sistemos veikimo trikdžių ieškovė neva neturėjo galimybės tinkamai susipažinti su bylos medžiaga ir įvertinti, kokiu būdu turėtų būti tikslinamas ieškinys. Ieškovė nenurodo, su kokiu konkrečiu bylos dokumentu ji negalėjo susipažinti, kokios informacijos jai trūko patikslintam ieškiniui parengti ir kodėl dėl nurodomų techninių trikdžių jai buvo objektyviai neįmanoma pateikti patikslintą ieškinį arba bent jau prašyti pratęsti terminą jam pateikti. Priešingai, faktinė bylos eiga patvirtina, kad ieškovė procesines teises realiai įgyvendino: 2026 m. birželio 30 d. pateikė atsiliepimą į atsakovės prašymą nutraukti civilinę bylą, jame išsamiai išdėstė poziciją dėl bylos nutraukimo, procesinio teisių perėmimo, bylos sustabdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Be to, aplinkybės dėl LITEKO II ar EPP sistemos veikimo trikdžių nekeičia esminių nagrinėjamos bylos faktinių ir teisinių aplinkybių dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ materialiųjų teisių (ne)perėmimo.

Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl bylinėjimosi išlaidų netinkamo paskirstymo. Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė teisingai įvertinęs konkrečias reikšmingas aplinkybes, atsakovės patirtų išlaidų ryšį su ieškovės inicijuotu bylos nagrinėjimu. Nepagrįsti argumentai, kuriais ieškovė ginčija atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumą ir pagrįstumą. Ieškovė kelia formalaus pobūdžio abejones dėl to, kad atsakovei atstovavo advokatas Eimantas Šimulis, o sąskaitas už teisines paslaugas išrašė „ZETA LAW” advokatų profesinė bendrija. Ši aplinkybė nepaneigia teisinių paslaugų suteikimo fakto, jų ryšio su nagrinėjama civiline byla, atsakovės pareigos už šias paslaugas atsiskaityti. Byloje pateikti dokumentai patvirtina atsakovės atstovavimo pagrindą, kad advokatas Eimantas Šimulis šioje civilinėje byloje veikė pagal perįgaliojimą ir didžioji dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo patirta tuo laikotarpiu, kai advokatas dar dirbo „ZETA LAW” advokatų profesinėje bendrijoje, byloje atsakovei atstovavo ne tik advokatas Eimantas Šimulis, bet ir „ZETA LAW” advokatų profesinėje bendrijoje dirbantis advokatas Valdemaras Stančikas, kuris buvo nurodytas atsakovės procesiniuose dokumentuose ir įtrauktas į bylą kaip atsakovės atstovas. Teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos.

Buvęs iš Juridinių asmenų registro dėl bankroto išregistruotos UAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus Rimanto Balevičiaus rašytiniuose paaiškinimuose sutinka su skundžiama teismo nutartimi ir jos priėmimu. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 12 d. sprendimu, kuris įsiteisėjo 2026 m. gegužės 7 d., pavedė nemokumo administratoriui atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje bei informuoti kreditorius apie priimtą sprendimą, t. y. pateikti prašymą juridinių asmenų registrui išregistruoti likviduotą dėl bankroto įmonę. BUAB „Lithuanian glass recycling“ likviduota dėl bankroto ir 2026 m. birželio 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, teisių perėmimo nebuvo, o Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) likviduotos dėl bankroto bendrovės teisių ir pareigų perėjimo kitiems asmenims nenustato, todėl teismas pagrįstai ir teisėtai nutraukė bylą pagal netiesioginį ieškovės ieškinį išregistruotos bendrovės naudai ir vardu. Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A 212-467/2026 (61 punkte) pažymėjo, kad esant tokiai situacijai, kai užbaigiant bankroto procesą, tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai, nemokumo administratorius iki likviduotos dėl bankroto bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką sprendimą dėl tokių reikalavimo teisių perleidimo priima kreditorių susirinkimas. Nagrinėjamu atveju po 2025 m. gegužės 8 d. iki bendrovės išregistravimo galimybės sušaukti kreditorių susirinkimą nebuvo, atsižvelgiant į procesinius terminus ir tai, kad nemokumo administratoriui dėl ligos iš viso 47 dienas nuo 2026 m. gegužės 11 d. iki 2026 m. birželio 26 d. buvo išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai. Ieškovė ir kiti kreditoriai nesikreipė į BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorių dėl reikalavimo teisių perėmimo, nors visi kreditoriai buvo informuoti apie ieškovės pareikštą UAB „Oreva“ netiesioginį ieškinį. Be to, įsiteisėjusiu teismo sprendimu nepatvirtintos reikalavimo teisės nemokumo procese nelaikytinos turtu ir jų perleisti Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo ar Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymų nustatyta tvarka negalima; priešingu atveju būtų pažeistos kitų BUAB „Lithuanian glass recycling“ kreditorių teisės ir bankroto byloje nustatytas reikalavimų tenkinimo eiliškumas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo (sprendimo) nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties dalys, kuriomis nutraukta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Oreva“ netiesioginį ieškinį atsakovams V. Č., „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“, A. K., P. K. ir O. B. dėl žalos atlyginimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, iš ieškovės UAB „Oreva“ priteisiant atsakovei „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“ 13 550,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis apie EPP sistemos sutrikimus 2026 m. birželio 1, 8, 15, 25 dienomis. Iš Juridinių asmenų registro išregistruotos bendrovės buvęs nemokumo administratorius su rašytiniais paaiškinimais pateikė duomenis apie laikotarpiu nuo 2026 m. gegužės 11 d. iki 2026 m. birželio 26 d. turėtus nedarbingumo pažymėjimus.

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

Apeliantė nenurodė priežasčių, kodėl jos pateikti duomenys negalėjo būti ir nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Kita vertus, matoma, kad šie duomenys iš esmės yra apie tas pačias aplinkybes, apie kurias yra byloje su ieškovės atsiliepimu į atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo esantis ieškovės el. laiškas ir jame esantys duomenys (ekrano nuotraukos). Atsižvelgiant į tai, apeliantės pateiktus duomenis priimti atsisakytina (CPK 314 straipsnis). Buvęs bendrovės nemokumo administratorius, po to, kai 2026 m. birželio 2 d. pateikė duomenis apie bendrovės išregistravimą iš Juridinių asmenų registro, nedalyvavo 2026 m. birželio 8 d. teismo posėdyje ir jam nebuvo nurodyta pateikti atsiliepimo į 2026 m. birželio 8 d. atsakovės prašymą dėl bylos nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad nemokumo administratorius pateikiamais duomenimis atsako į apeliantės atskirajame skunde dėstomus argumentus, jo pateikti duomenys priimami ir prijungiami prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Dėl bylos nutraukimo (ne)pagrįstumo

Civilinis procesas grindžiamas dvišališkumu. Tai reiškia, kad kiekviename procese yra dvi šalys – ieškovas (asmuo, kuris pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomiems interesams apginti) ir atsakovas (asmuo, kuriam yra pareiškiamas reikalavimas). Šalys civiliniame procese dažniausiai yra atitinkamų materialiųjų teisinių santykių, iš kurių kilo ginčas, dalyvės. Tik esant ieškovui ir atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektams, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2019, 27 punktas; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 39-403/2022, 42 punktas). Viena iš išimčių, kai proceso šalis (ieškovas) nėra materialinių teisinių santykių, iš kurių kilęs ginčas, šalis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.68 straipsnyje, reglamentuojančiame specifinį kreditoriaus pažeistų teisių gynybos būdą – netiesioginį ieškinį, kurio išskirtinumas yra toks, kad teisė inicijuoti civilinį ginčą teisme suteikiama kvalifikuotam subjektui, kuris neturi tiesioginės reikalavimo teisės atsakovui. Kreditorius, manydamas esant CK 6.68 straipsnyje nustatytoms sąlygoms, pareiškia reikalavimą už savo skolininką, kuris neįgyvendina turimų reikalavimų savo skolininkui (neprisiteisia skolos, nesusigrąžina turto ir kt.) ir taip nepagerina savo mokumo. Civilinėse bylose pagal netiesioginį ieškinį priimtas teismo sprendimas tiesioginę įtaką turi ne paties ieškinį pareiškusio ieškovo (kreditoriaus) materialiosioms teisėms ir pareigoms, bet tos bylos atsakovui ir (ar) ieškovo skolininkui, kurio naudai ir yra reiškiamas atitinkamas ieškinys, t. y. tokio teisminio ginčo subjektais yra ne tik ieškovas (skolininko kreditorius), atsakovas (skolininko skolininkas), bet ir asmuo, kurio naudai ieškinys reiškiamas (skolininkas); nesant bent vieno nurodyto procesinio subjekto, pavyzdžiui, likvidavus juridinį asmenį ir (ar) mirus fiziniam asmeniui, jeigu, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas, civilinis procesas negali būti pradėtas, o jeigu buvo pradėtas – jis turi būti nutrauktas (CPK 293 straipsnio 7, 8 punktai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-308-464/2025 23, 24 punktai).

Taigi, teismui nustačius, kad skolininkas, kurio naudai pareikštas netiesioginis ieškinys, yra likviduotas ir neleidžiamas teisių perėmimas, teismui kyla pareiga nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu, nepriklausomai nuo to, ar byloje dalyvaujantis asmuo pateikė prašymą nutraukti bylą būtent šiuo pagrindu. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad civilinės bylos pagal ieškovės UAB „Oreva“ netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo ieškovės skolininkei BUAB „Lithuanian glass recycling“ nagrinėjimo metu pastaroji (skolininkė) buvo likviduota ir 2026 m. birželio 1 d. išregistruota iš Juridinių asmenų registro, tačiau apeliantė kelia klausimą dėl reikalavimo teisių perleidimo–perėmimo sąlygos (ne)buvimo.

Tam, kad įvyktų teisių perleidimas, turi būti išreikšta šalių valia. Kasacinio teismo pažymėta, jog bankrutuojančios bendrovės kreditorius nuo teismo nutarties, kuria juridinis asmuo pripažintas bankrutavęs ir likviduojamas dėl bankroto, įsiteisėjimo, bet iki juridinio asmens išregistravimo turi teisę reikšti reikalavimus, susijusius su bendrovės turto pardavimu, be kita ko, ir kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl turtinių reikalavimų jam perleidimo. Atitinkami prašymai, susiję su bankrutuojančio juridinio asmens turtinių reikalavimų perleidimu ar praleisto procesinio termino tokiam reikalavimui pateikti atnaujinimo, gali būti pateikti bei išspręsti ne vėliau kaip iki bendrovės pabaigos, t. y. iki išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2005; Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-113/2007; 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-23-912/2023). Tuo tarpu likviduojamos bendrovės vardu sprendimus dėl bendrovės turto perleidimo, įskaitant ir tuos reikalavimus, kurie ginčijami netiesioginio ieškinio pagrindu, priima bankroto proceso metu už bankrutuojančią bendrovę veikiantis kreditorių susirinkimas, turintis kompetenciją spręsti esminius su bankroto procesu ir jo vykdymu susijusius klausimus, tokius kaip turto pardavimo būdas, jo kaina ir pan., kuris, atitinkamai, išsprendžia ir bankrutuojančios bendrovės ginčijamų reikalavimų, įskaitant ir tuos reikalavimus, kurie ginčijami netiesioginio ieškinio pagrindu, klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-781/2025, 58 punktas).

Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu, teisių perėmimas paprastai negalimas. CK 6.128 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai juridinis asmuo (kreditorius arba skolininkas) likviduojamas, prievolė baigiasi, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai prievolę turi įvykdyti kiti asmenys. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ nereglamentuojama, jog, likvidavus įmonę dėl bankroto, būtų galimas jos teisių perėmimas, t. y. nenustatyta teisių perėmimo galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 33, 34 punktai). Šis išaiškinimas aktualus ir įsigaliojus JANĮ.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymi atsakovė, bylos duomenys, ieškovės ir buvusio BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratoriaus paaiškinimai patvirtina, kad iki BUAB „Lithuanian glass recycling“ išregistravimo iš Juridinių asmenų registro jos kreditorių susirinkimo ir ieškovės UAB „Oreva“ ar kitų asmenų suderintos valios – susitarimo dėl reikalavimo teisių, kuriomis grindžiamas netiesioginis ieškinys šioje byloje, nebuvo; klausimas dėl teisių perėmimo neišspręstas. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad juridiniam asmeniui pasibaigus likvidavimo būdu ir išregistravus jį iš Juridinių asmenų registro teisių perėmimas paprastai negalimas, tai, jog byloje nėra ginčo, kad likvidavus ir išregistravus BUAB „Lithuanian glass recycling“ jos reikalavimo teisės, kuriomis grindžiamas netiesioginis ieškinys, ieškovei ar kitam asmeniui neperėjo įstatymo pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas bylą CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu nutraukė pagrįstai. Priešingai nei nurodo apeliantė, pirmosios instancijos teismas bylą nutraukė nustatęs, kad procesinių teisių perėmimas negalimas – juridinis asmuo, kurio naudai reiškiamas netiesioginis ieškinys, išregistruotas iš Juridinių asmenų registro.

Aplinkybė, kad, kaip nurodo apeliantė, Lietuvos apeliacinis teismas 2026 m. gegužės 7 d. nutartyje civilinėje byloje pagal kreditorių UAB „Oreva“ ir M. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo BUAB „Lithuanian glass recycling“ veikla pripažinta pasibaigusia, pažymėjo, jog esant tokiai situacijai, kai užbaigiant bankroto procesą tebevyksta teisminiai ginčai pagal kreditoriaus pareikštus netiesioginius ieškinius likviduojamos dėl bankroto bendrovės naudai, nemokumo administratorius iki likviduotos dėl bankroto bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro turi perleisti (parduoti, perduoti kreditoriams ir pan.) bendrovės reikalavimo teises, kurias siekiama įgyvendinti tose bylose, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl nagrinėjamu atveju buvusio pagrindo nutraukti civilinę bylą pagal netiesioginį ieškinį.

Kaip minėta, byloje nėra ginčo ir nepaneigta, kad bendrovė, kurios vardu reikštas netiesioginis ieškinys (skolininkė) yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o aktualių jos reikalavimo teisių perleidimas neįvykęs. Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje nutartyje, spręsdamas klausimą dėl juridinio asmens pabaigos, pasisakė, kad reikalavimo teisės galėtų būti perleistos iki likviduotos dėl bankroto bendrovės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Atsižvelgiant į tai, kad teismas procesinių teisių klausimo nesprendė, o vertino sprendimo dėl juridinio asmens veiklos pripažinimo pasibaigusia teisėtumą bei pagrįstumą, apeliantės nurodyti išaiškinimai nurodo buvusią galimybę perleisti–perimti reikalavimo teises iki bendrovės išregistravimo, tačiau nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta, ji nebuvo realizuota. Priešingai nei nurodo apeliantė, aplinkybės ir priežastys, dėl kurių materialiųjų teisių perdavimas–perėmimas neįvyko, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kad, kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog bendrovė išregistruota iš Juridinių asmenų registro, o jos reikalavimo teisės iki tol neperimtos, pirmosios instancijos teisme pagrįstai keltas klausimas dėl galimybės ieškovei tikslinti ieškinį pagal pasikeitusią procesinę situaciją ir taip išvengti bylos pagal netiesioginį ieškinį nutraukimo. Ieškovė šia galimybe nepasinaudojo, o pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad likviduotas ir iš Juridinių asmenų registro išregistruotas juridinis asmuo, kurio vardu ir naudai reikštas netiesioginis ieškinys, pagrįstai ir teisėtai nutraukė civilinę bylą pagal netiesioginį ieškinį CPK 293 straipsnio 8 punkto pagrindu. Apeliantė šios išvados teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigė ir priešingai neįrodė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021, 57 punktas).

Sprendžiant šį procesinį klausimą, t. y. kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

Byloje nepriėmus sprendimo dėl ginčo esmės, atsakomybė už bylos proceso pagal netiesioginį ieškinį inicijavimą paprastai tenka jį pareiškusiam ieškovui. Teismų praktika, pagal kurią civilinė byla pagal netiesioginį ieškinį nutrauktina, jei skolininkas, kurio vardu ieškinys pareikštas, likviduojamas ir išregistruojamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-299-854/2024, 2025 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-308-464/2025), bei aplinkybė, jog, kaip aptarta pirmiau, tokios procesinės situacijos galima išvengti, jeigu ieškovas išreiškia valią ir perima reikalavimo teises ir (ar) pasirenka pasikeitusią situaciją atitinkantį kitą teisių gynimo būdą, sudaro pagrindą pritarti pirmosios instrancijos teismo išvadai, kad susidariusioje situacijoje bylinėjimosi išlaidų atlyginimo rizika tenka procesą inicijavusiam ieškovui, jeigu ieškovas neįrodo, kad tokios išlaidos buvo perteklinės ir (ar) nepagrįtos. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (reikalingumo) ir sąsajos su ieškovės inicijuotu procesu.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos argumento, jog atsakovės pateiktos už teisines paslaugas apmokėtos sąskaitos faktūros, kuriomis ji grindžia bylinėjimosi išlaidų byloje patyrimą, buvo išrašytos Advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ vardu, nors procesinius dokumentus rengė ir atsakovę teisme atstovavo advokatas Eimantas Šimulis, kuris nėra Advokatų profesinės bendrijos „ZETA LAW“ advokatas ir su atsakove nėra sudaręs teisinių paslaugų bei atstovavimo sutarties. Apeliantė argumentuoja, kad susidarė prieštaravimas tarp faktinio ir apskaitos dokumentuose nurodyto teisinių paslaugų teikėjo, kurio atsakovė nepašalino, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas jai negalėjo būti priteistas.

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį; 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. Taigi, advokatai teisines paslaugas teikia ir klientai už jas atsiskaito pagal sudarytą sutartį, o sutartis gali būti sudaroma ir su advokatų profesine bendrija. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, kad, kaip nurodė atsakovės atstovas advokatas Eimantas Šimulis, atstovaujantis atsakovę ir šioje byloje apeliacinės instancijos teisme, didžioji dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų buvo patirta tuo laikotarpiu, kai advokatas dar dirbo „ZETA LAW” advokatų profesinėje bendrijoje, nėra pagrindo abejoti, kad atsakovės pateiktos prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos advokatų profesinei bendrijai „ZETA LAW“ yra patirtos už advokato Eimanto Šimulio suteiktas teisines paslaugas. Nesant ginčo dėl atsakovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų realumo, taip pat nesant abejonių dėl to, jog atsakovei byloje teisinės paslaugos buvo suteiktos ir už jas atsakovė sumokėjo, apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su sąskaitų už paslaugas išrašymu, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrojo principo, kad realiai patirtos ir pagrįstos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlyginamos.

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas tai, kas buvo nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nesudaro. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, aiškino ir pritaikė aktualias civilinio proceso teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog BUAB „Lithuanian glass recycling“ likviduota ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, jos reikalavimo teisės, kuriomis grindžiamas netiesioginis ieškinys šioje byloje, nebuvo perimtos, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 8 punktas). Taip pat nenustatyta pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, nes jos atitinka teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Dėl kitų atskirajame skunde pateiktų argumentų apeliacinės instancijos teismas išsamiau nepasisako, nes jie yra išvestiniai arba neturi esminės įtakos apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 10 punktas).

Atsakovė pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 2 420,40 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei paslaugai parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Šios prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos už atskirojo skundo parengimą neviršija dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Atsižvelgiant į nurodytą bei įvertinus bylos aplinkybes, apimtį, keltų ir nagrinėtų klausimų sudėtingumą, daroma išvada, kad atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovei iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei „Sibelco Green Solutions Poland S. A.“ (bendrovės kodas KRS 0000291772) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Oreva“ (juridinio asmens kodas 133900271) 2 420,40 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.