Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dairosta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutarties, kuria sustabdyta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Dairosta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Conres statyba“ dėl skolos už statybos darbus priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Conres statyba“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Dairosta“ dėl statybos darbų kainos sumažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovė UAB „Conres statyba“ pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 503 950 Eur sumažinti darbų kainą pagal Sutartį, priteisti atsakovei iš ieškovės 503 950 Eur, 12,25 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad Objekto užsakovė Prancūzijos įmonė Scea Chateau de la Commaraine (toliau – Užsakovė) 2021 m. balandžio 23 d. sudarė Generalinės rangos sutartį (toliau – Generalinė rangos sutartis) su Prancūzijos įmone SASU Conres France (ankstesnis pavadinimas – SASU MD2) (toliau – Generalinė rangovė, Conres France). Generalinė rangovė 2021 m. balandžio 26 d. sudarė statybos darbų sutartį su atsakove UAB „Conres statyba“, o atsakovė – Sutartį su ieškove UAB „Dairosta“. Užsakovė 2024 m. balandžio 15 d. nutraukė Generalinę rangos sutartį ir 2024 m. birželio 28 d. laišku pareikalavo iš Generalinės rangovės atlyginti preliminariai 2 000 000 Eur nuostolius dėl Objekte atliktų darbų trūkumų, kartu pateikdama projekto techninės valdytojos Prancūzijos įmonės EGIS Batiments (toliau – EGIS) parengtą neatitikimų ir defektų Objekte sąrašą (toliau – EGIS defektų sąrašas). Atsakovės teigimu, dalis defektų atsirado dėl ieškovės atliktų betonavimo, pamatų ir mūro darbų, o šių defektų vertė, remiantis ekspertės E. A. 2024 m. rugsėjo 23 d. išvada, siekia 503 950 Eur.

Prancūzijos Respublikos jurisdikcijoje vykdoma teismo paskirta Objekto ekspertizė, kurioje, be kita ko, nustatoma, ar Objekte yra padaryta defektų (įskaitant ieškovės atliktus darbus) ir kokia yra jų taisymo kaina. Objekto ekspertizės išvada yra iš esmės vienintelis būdas nustatyti šias bylai reikšmingas aplinkybes.

Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad klausimai, susiję su Objekto statyba, turi būti vertinami ir pagal Prancūzijoje imperatyviai taikomas teisės normas. Pagal Prancūzijos teisinį reguliavimą tai, ar konkretus darbų trūkumas kvalifikuotinas kaip defektas, galutinai patvirtina teismo paskirta ekspertizė.

Objekto ekspertizę atliekanti ekspertė turi galimybę apžiūrėti Objektą, o Užsakovė po Generalinės rangos sutarties nutraukimo uždraudė atsakovės ir Conres France atstovams patekti į Objektą. Objekto apžiūros, dalyvaujant ekspertei ir šalims, vyko 2025 m. gegužės 22 d. ir 2026 m. kovo 18 d.

Objekto ekspertizės pagrindu Prancūzijoje bus sprendžiamas ginčas dėl Generalinės rangos sutarties nutraukimo ir jos šalių tarpusavio reikalavimų, todėl, bylos nesustabdžius, kyla rizika, kad šioje byloje ir Prancūzijos teismuose bus priimti materialiai skirtingi sprendimai.

Visus bylai aktualius įrodymus (projektinę dokumentaciją, lokalines sąmatas, atliktų darbų aktus, defektų konkrečiuose darbų rezultatuose įrodymus) atsakovė turi galimybę pateikti šioje byloje.

Objekto ekspertizė atliekama byloje ne tarp šios bylos šalių, o tarp Užsakovės ir Generalinės rangovės. Ieškovė toje byloje nedalyvauja, o Dižono bendrosios teisenos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartyje nėra minimi nei ieškovė, nei atsakovė, nei EGIS defektų sąrašas. Toje byloje sprendžiama dėl Užsakovės ir Generalinės rangovės tarpusavio prievolių vykdymo, todėl joje nustatomos aplinkybės neturės prejudicinės reikšmės šiai bylai.

Atsakovė neįrodė priežastinio ryšio tarp procesų Prancūzijoje ir šios bylos. Atsakovė ir su ja susiję Conres grupės asmenys skirtinguose procesuose reiškia priešingas pozicijas, o prašymu sustabdyti bylą siekiama užvilkinti bylos nagrinėjimą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

CPK 164 straipsnio 4 punktas pritaikytas formaliai. Teismas neįvardino objektyvios kliūties nagrinėti bylą, o apsiribojo išvada, kad būsimos ekspertizės išvados „bus svarbios“ ir bylą stabdyti „tikslinga“. Fakultatyvus bylos sustabdymas negali būti grindžiamas būsimo įrodymo patogumu ar proceso šalies lūkesčiu gauti jai palankų dokumentą. Šioje byloje ekspertizė nepaskirta, todėl negali būti taikomas CPK 164 straipsnio 2 punktas. Jeigu teismui reikalingos specialios žinios, jis gali paskirti ekspertizę šioje byloje. Byloje reikšmingos aplinkybės gali būti nustatytos operatyviau pačioje byloje, todėl bylos sustabdymas yra netikslingas ir neproporcingas.

Atsakovė jau pateikė į bylą EGIS defektų sąrašą, ekspertės E. A. išvadą, Dr. D. K. vertinimo aktą ir kitus įrodymus. Jeigu jų pakanka, kliūčių bylą nagrinėti nėra, o jeigu nepakanka, įrodymų trūkumo pasekmes turi patirti įrodinėjimo pareigą turinti šalis.

Į bylą nepateiktas visos Dižono bendrosios teisenos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties vertimas į lietuvių kalbą, pateiktos tik jos ištraukos. Iš pateikto vertimo nematyti, kad Prancūzijos teismas būtų individualizavęs ieškovės darbus, atsakovės prievoles ar EGIS defektų sąrašo vertinimą, todėl teismo išvada, jog Objekto ekspertizė apima EGIS defektų sąraše nurodytus defektus, faktiškai perkelta iš atsakovės ir advokatų kontoros „Alienor“, atstovaujančios atsakovei ir Conres France, teiginių.

Prancūzijos procesas nesukurs prejudicijos šiai bylai: ieškovė ir atsakovė jame nedalyvauja, skiriasi ginčo dalykas, sutartys ir įrodinėjimo dalykas. Ekspertizės aktas nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas – geriausiu atveju tai būtų vienas iš rašytinių įrodymų. Vien tai, kad visi santykiai kilo tame pačiame statybos Objekte, nereiškia bylų ryšio. Defekto pobūdžio įvardijimas („betonas“, „pamatai“, „akmuo“, „fasadas“) neindividualizuoja jo kaip ieškovės atlikto darbo trūkumo, nes analogiškus darbus Objekte vykdė ir atsakovė, ir kiti subrangovai.

Bylos sustabdymas neproporcingai pažeidžia proceso koncentracijos principą ir teisę į teismą. Pati atsakovė nurodė, kad Objekto ekspertizė gali būti užbaigta tik 2027 m. pradžioje, todėl byla sustabdyta ilgam ir neapibrėžtam laikui, nors atsakovė neginčija, kad liko nesumokėjusi ieškovei 336 043,80 Eur. Gavusi Objekto ekspertizės išvadą, atsakovė galės prašyti ją priimti kaip papildomą įrodymą.

Byla sustabdyta ne CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, todėl atskirojo skundo argumentai dėl prejudicijos nebuvimo nutarties teisėtumui reikšmės neturi. Stabdant bylą šiuo pagrindu, nereikalaujama nustatyti prejudicinio ryšio.

Teismas tinkamai pasinaudojo diskrecija ir nutartį pakankamai motyvavo: nustatė, kad priešieškiniu įrodinėjami ieškovės darbų trūkumai, kuriems nustatyti reikalingos specialios žinios, kad Objekto ekspertizė apima EGIS defektų sąraše nurodytus defektus, įskaitant pamatų, betono, fasadų ir akmens darbų defektus, ir jog ekspertizė vykdoma aktyviai. Objektyvios kliūties kriterijus nei įstatyme, nei kasacinio teismo praktikoje nenustatytas.

Bylos santykio su procesais Prancūzijoje įvertinimas buvo iš Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutarties kylanti pakartotinio bylos nagrinėjimo užduotis. Ieškovės siūlymas nagrinėti bylą, ignoruojant procesus Prancūzijoje, grąžintų bylą į situaciją, dėl kurios ankstesnis sprendimas buvo panaikintas.

Ekspertizės paskyrimas šioje byloje praktiškai neįgyvendinamas, nes Užsakovė po Generalinės rangos sutarties nutraukimo (2024 m. balandžio 15 d.) neįleidžia į Objektą nei Conres France, nei atsakovės, nei jų subrangovų atstovų, o Prancūzijos teismo paskirta ekspertė Objektą apžiūrėjo 2025 m. gegužės 22 d. ir 2026 m. kovo 18 d. Į bylą pateiktos advokatų kontoros „Alienor“ 2025 m. kovo 25 d., 2025 m. gruodžio 1 d. ir 2026 m. balandžio 9 d. pažymos patvirtina, kad Objekto ekspertizėje tiriami tie patys darbai, tie patys defektai ir tas pats EGIS defektų sąrašas, kuriais grindžiamas priešieškinis, ieškovė šių aplinkybių nepaneigė. Dižono teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimis dėl tos pačios priežasties sustabdė abi Prancūzijoje nagrinėjamas bylas.

Ieškovė 2026 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje įsipareigojo pateikti dokumentų iš Prancūzijos procesų vertimus, tačiau to nepadarė, todėl negali remtis dėl jos pačios neveikimo atsiradusiu trūkumu (venire contra factum proprium).

Bylos sustabdymo terminas nėra neapibrėžtas – remiantis advokatų kontoros „Alienor“ 2026 m. balandžio 9 d. pažyma, galutinė ekspertės ataskaita numatoma 2026 m. gruodžio – 2027 m. sausio mėn. Be to, priešieškinis, kurio suma viršija ieškinio sumą, pagal Lietuvos apeliacinio teismo nutartį turi būti išnagrinėtas pirmiausia, todėl atskiras operatyvus ieškinio išsprendimas negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 164 straipsnio 4 punkte nustatytu pagrindu sustabdyta civilinė byla iki bus atlikta ekspertizė ir gauta ekspertizės išvada užsienio teisme nagrinėjamoje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl bylos sustabdymo instituto ir jo taikymo sąlygų

Pagal CPK 162³ straipsnį bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

Pagal CPK 164 straipsnį teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą šiais atvejais: 1) kai yra paskelbta atsakovo paieška; 2) kai teismas paskiria ekspertizę; 3) kai šalis tarnauja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos dalinyje, kuriame paskelbta karinė padėtis; 4) kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina.

CPK 166 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kitais CPK 163 ir 164 straipsniuose numatytais atvejais byla sustabdoma iki bus pašalintos aplinkybės, dėl kurių buvo sustabdyta byla. Byla atnaujinama išnykus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo sustabdyta, šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva (CPK 167 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į bylos sustabdymo pagrindus, įstatyme išskiriamos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvusis bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai, nes CPK 164 straipsnyje įtvirtintas ne teismo įpareigojimas, o teisė sustabdyti bylą. <...> CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji bylos sustabdymo pagrindai, kuriuos nustačius klausimas dėl bylos sustabdymo tikslingumo paliktas spręsti teismui, t. y. teismas turi teisę (bet ne pareigą) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir konkrečiu atveju sprendžia, ar bylą reikia stabdyti. Fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų sąrašas nėra baigtinis ir bylą teismas turi teisę sustabdyti, jei pripažįsta, kad tai būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Dėl to, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo, byla vis tiek galėtų būti stabdoma teismo nuožiūra remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Pažymėtina, kad bylos stabdymo šiuo teisiniu pagrindu klausimas įstatymo leidėjo paliktas išimtinai teismo diskrecijai, todėl teismas savo nuožiūra vertina susidariusią situaciją ir, remdamasis proceso operatyvumo, ekonomiškumo principais, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia dėl būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-1120/2025, 30, 32 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK nustatyti civilinio proceso tikslai reikalauja, jog teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72, kt. straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020, 23 punktas; 2025 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-1120/2025, 33 punktas).

Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas; 2024 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-403/2024, 44 punktas).

Pirmiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai leidžia nuspręsti, kad CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintas bylos sustabdymo pagrindas taikytinas išimtiniais atvejais, kai teismas, įvertinęs konkrečią procesinę situaciją, įsitikina, jog bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių jis, šalys ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys negali nustatyti nagrinėjamoje byloje, ar tai daryti būtų neekonomiška ar netikslinga, ir kad bylos sustabdymas pateisinamas proceso trukmės ir intensyvumo aspektais. Stabdant bylą šiuo pagrindu, kitoje byloje nustatytinų faktų prejudicinė galia nėra būtina sąlyga, tačiau turi būti nustatytas konkretus ir aiškus kitoje byloje atliekamų procesinių veiksmų ir sustabdomos bylos įrodinėjimo dalyko ryšys, o sustabdymo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su prejudicinio ryšio nebuvimu

Apeliantė atskirajame skunde didele argumentų dalimi įrodinėja, kad Prancūzijoje vykstančiuose procesuose nustatytos aplinkybės neturės prejudicinės galios šioje byloje, nes juose nedalyvauja šios bylos šalys, skiriasi ginčo dalykas ir įrodinėjimo dalykas, o ekspertizės aktas nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad Objekto ekspertizės išvada nebus įsiteisėjęs teismo sprendimas ir neturės šioje byloje prejudicinės galios. Todėl Objekto ekspertizės išvada, ją gavus, bus (turi būti) vertinama kaip vienas iš įrodymų kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1-2 dalys).

Vis dėlto skundžiama nutartimi byla sustabdyta ne CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto, o CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kaip matyti iš šios nutarties 20 punkte nurodytos kasacinio teismo praktikos, net ir nenustačius CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinto privalomojo bylos sustabdymo pagrindo – kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, – byla gali būti stabdoma teismo nuožiūra, remiantis CPK 164 straipsnio 4 punktu. Dėl to prejudicinio ryšio tarp šios bylos ir Prancūzijoje vykstančių procesų nebuvimas savaime nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo. Esminis klausimas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad bylą sustabdyti iki bus gauta Objekto ekspertizės išvada, yra būtina.

Dėl bylos sustabdymo būtinumo

Bylos įrodinėjimo dalyką, atsižvelgiant į ieškinio ir priešieškinio pagrindus, be kita ko, sudaro ieškovės Objekte atliktų darbų apimtis, jų kokybė, t. y. defektų (ne)buvimo faktas, jų priskirtinumas ieškovės atliktiems darbams ir defektų ištaisymo vertė, nuo kurių priklauso priešieškinio dėl darbų kainos sumažinimo ir, atitinkamai, ieškinio dėl skolos priteisimo pagrįstumas. Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi, kuria byla buvo perduota nagrinėti iš naujo, nurodė tokią šių klausimų nagrinėjimo eigą (žr. šios nutarties 3 punktą), taip pat konstatavo, kad statybai Objekte, be šalių susitartų sąlygų, taikytini ir Prancūzijos imperatyviosiose normose įtvirtinti reikalavimai, todėl byloje turi būti nustatytas ir įvertintas aktualus Prancūzijos teisės turinys. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šiems klausimams (dėl Objekte atliktų darbų apimties, jų kokybės, defektų (ne)buvimo fakto, jų priskirtinumo ieškovės atliktiems darbams ir defektų ištaisymo vertės) išsiaiškinti reikalingos specialios technikos žinios (CPK 212 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis, Dižono bendrosios teisenos teismas 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimi byloje Nr. 24/00229 paskyrė techninę ir finansinę Objekto ir Generalinės rangos sutarties vykdymo ekspertizę, kurią atlieka ekspertė F. A.-A. Advokatų kontoros „Alienor“ 2025 m. kovo 25 d. pažymoje nurodyta, kad eksperto užduotys apima, be kita ko, techninių išvadų pateikimą dėl visų trūkumų ir neatitikimų, kuriuos nustatė statybos vadovo komanda, vertindama Conres France atliktus darbus (įskaitant ir jos subrangovų darbus), bei galimų trūkumų pašalinimo darbų kainos įvertinimą (eksperto pavedimų 11 ir 12 punktai). Šiuos pavedimus inicijavo Užsakovė, remdamasi 2024 m. birželio 28 d. laiške pridėtu EGIS 2024 m. birželio 7 d. dokumentu „CONRES darbų defektai“. Būtent šiuo EGIS defektų sąrašu, be kita ko, grindžiamas ir atsakovės priešieškinis šioje byloje.

Apeliantė pagrįstai atkreipia dėmesį, kad advokatų kontora „Alienor“ yra Conres France atstovė Prancūzijoje vykstančiuose procesuose (tai nurodyta ir pačioje 2026 m. balandžio 9 d. pažymoje), todėl jos pažymose išdėstyti teiginiai vertintini kritiškai, kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Tačiau pažymose nurodytas aplinkybes apie Objekto ekspertizės apimtį patvirtina ir kiti bylos duomenys: Užsakovė, kaip nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje, 2024 m. birželio 28 d. laišku kartu su EGIS defektų sąrašu pareikalavo iš Generalinės rangovės preliminariai 2 000 000 Eur dėl darbų trūkumų; Užsakovės ir jos teisių perėmėjos ieškinyje Conres France, kurio fragmento vertimas pateiktas byloje, reikalaujama padengti preliminariai dviem milijonais eurų įvertintas darbų trūkumų, defektų ir neatitikimų pašalinimo išlaidas; Dižono teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimis abi bylas pagal Užsakovės teisių perėmėjos ir Conres France ieškinius sustabdė, kol bus pateikta ekspertės F. A.-A. ekspertizės ataskaita. Apeliantė, nuo 2026 m. birželio 2 d. disponuodama Prancūzijos procesų dokumentais, įrodymų, paneigiančių, kad Objekto ekspertizė apima EGIS defektų sąraše nurodytus, taip pat ir subrangovų atliktų darbų, defektus, nepateikė.

Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl Dižono bendrosios teisenos teismo 2024 m. rugsėjo 18 d. nutarties dalinio vertimo įtakos, sprendžiant dėl pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą buvimo. Bylos duomenimis, sprendžiant dėl bylos sustabdymo reikšmingos užsienio teismų procesinių dokumentų dalys į bylą pateiktos išverstos į valstybinę kalbą. Iš atskirojo skundo turinio nėra aišku, kokios konkrečios neišverstos minėtų dokumentų dalys paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas dėl Objekto ekspertizės apimties. Be to, bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2026 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje ieškovės atstovui paprašius įpareigoti atsakovę pateikti dokumentus iš Prancūzijoje vykstančių bylų, kuriuos ieškovė išvers, teismas nustatė terminą dokumentams pateikti. Atsakovė 2026 m. birželio 1 d. ir 2026 m. birželio 5 d. lydraščiais pateikė teismui, o 2026 m. birželio 2 d. – ieškovei Conres France ieškinio Dižono teismui ir Dižono teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarčių kopijas originalo kalba. Ieškovei vis tik jų vertimų nepateikus, atsakovė 2026 m. liepos 2 d. lydraščiu pateikė Užsakovės ir jos teisių perėmėjos ieškinio Conres France kopiją su fragmento vertimu, Conres France ieškinio Dižono teismui kopiją ir Dižono teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarčių, kuriomis tiek byla pagal Užsakovės teisių perėmėjos ieškinį, tiek byla pagal Conres France ieškinį sustabdytos, kol bus pateikta ekspertės F. A.-A. ekspertizės ataskaita, vertimus. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad būtent apeliantė turėjo pateikti visa apimtimi išverstus Prancūzijos procesų dokumentus, tačiau to nepadarė. Tokiu būdu pati neįvykdžiusi įsipareigojimo pateikti vertimus, ieškovė nepagrįstai remiasi vertimų apimtimi kaip pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.

Apeliantė skunde taip pat nurodo, kad Objekto ekspertizėje nebus individualizuoti būtent ieškovės atlikti darbai ir nebus sprendžiama dėl ieškovės atsakomybės atsakovei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad Prancūzijos teismo paskirta ekspertė nespręs dėl ieškovės ir atsakovės tarpusavio prievolių pagal Sutartį, o konkrečių defektų priskyrimas ieškovės pagal Sutartį atliktiems darbams yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje nustatė, kad 2021 m. rugsėjo 20 d. ir 2024 m. vasario 22 d. rangovo prašymuose patvirtinti subrangovą sukonkretintas ieškovės įsipareigotas sukurti darbų rezultatas: „Pamatų konstrukcija (Glaustas subrangos darbų aprašymas: betono darbai, liejant betoną, gatavų konstrukcijų surinkimas)“, „Tinkavimas – akmenų remontas ir tašymas“. Taigi, Objekto ekspertizėje bus nustatoma, ar Objekte, įskaitant šių rūšių darbus, yra trūkumų, koks jų pobūdis ir kokia jų pašalinimo kaina. Šios aplinkybės yra pirminės ir būtinos, kad teismas galėtų nuspręsti dėl jų priskirtinumo ieškovės darbams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Objekto ekspertizės ir šios bylos įrodinėjimo dalyko ryšys yra konkretus ir tiesioginis, o ne grindžiamas vien tuo, jog darbai atlikti tame pačiame statybos objekte.

Nors apeliantė teigia, kad, prireikus specialių žinių, ekspertizė galėtų būti paskirta šioje byloje (CPK 212 straipsnio 1 dalis), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbi aplinkybė yra ta, kad Objektas yra Prancūzijos Respublikoje ir priklauso šioje byloje nedalyvaujančiam asmeniui. Kaip nurodė atsakovė, o apeliantė atskirajame skunde nepaneigė, kad Užsakovė po Generalinės rangos sutarties nutraukimo neįleidžia į Objektą Generalinės rangovės, atsakovės ir jų subrangovų atstovų. Be to, apeliantės į bylą pateiktais duomenimis, Objektas jau yra naudojamas pagal paskirtį. Savo ruožtu Prancūzijos teismo paskirta ekspertė Objektą, dalyvaujant procesų šalims, jau apžiūrėjo 2025 m. gegužės 22 d. ir 2026 m. kovo 18 d., o ekspertizė apima ir defektų kvalifikavimą pagal Objekto vietos teisę. Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, tų pačių Objekto darbų trūkumų ištyrimas atskira šioje byloje paskirta ekspertize būtų, nei objektyviai įmanomas, nei ekonomiškas ir (ar) tikslingas, todėl nagrinėjamu atveju egzistuoja šios nutarties 22–23 punktuose nurodytos sąlygos, kuriomis teismas gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą.

Apeliantės argumentas, kad, esant nepakankamiems įrodymams, pasekmes turi patirti įrodinėjimo pareigą turinti šalis, šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Tačiau įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės taikomos, vertinant įrodymų visumą, sprendžiant bylą iš esmės, o ne tuomet, kai teismui yra žinoma, kad esminiam bylos klausimui išspręsti reikšmingas įrodymas renkamas kitame procese ir objektyviai negali būti gautas šioje byloje. Be to, byla jau vieną kartą buvo perduota nagrinėti iš naujo, be kita ko, dėl to, kad pirmosios instancijos teismas aplinkybių, kuriomis grindžiamas priešieškinis, ir jas patvirtinančių įrodymų iš esmės nevertino.

Vertindamas bylos sustabdymo proporcingumą proceso trukmės aspektu, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad, remiantis į bylą pateikta advokatų kontoros „Alienor“ 2026 m. balandžio 9 d. pažyma, ekspertė apibendrinamąją pastabą ketino pateikti ne anksčiau kaip 2026 m. rugsėjo mėn., šalims nustatomas dviejų mėnesių terminas pastaboms, o galutinė ekspertizės ataskaita numatoma ne anksčiau kaip 2026 m. gruodžio mėn., labiau tikėtina – 2027 m. sausio mėn. Taigi, priešingai nei teigia ieškovė, bylos sustabdymo laikotarpis yra apibrėžtas ir šios nutarties priėmimo dieną gali būti vertinamas kaip trumpas. Pirmosios instancijos teismas atsakovę įpareigojo, atlikus ekspertizę, nedelsiant pateikti teismui išverstą ekspertizės aktą, o, išnykus aplinkybėms, dėl kurių byla sustabdyta, byla atnaujinama šalių pareiškimu ar teismo iniciatyva. Pažymėtina ir tai, kad, priešingai nei teigia apeliantė, jos reikalavimas dėl 336 043,80 Eur skolos priteisimo negalėtų būti išspręstas atskirai nuo priešieškinio, kurio suma (503 950 Eur) viršija ieškinio sumą ir kurio išnagrinėjimas pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį yra būtina sąlyga sprendžiant dėl ieškinio (ne)patenkinimo.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vykdydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartyje pateiktus nurodymus kompleksiškai įvertinti bylos santykį su Prancūzijoje vykstančiais procesais, tinkamai nustatė Objekto ekspertizės ir šios bylos įrodinėjimo dalyko ryšį, įvertino specialių žinių poreikį ir pagrįstai pripažino, jog bylą sustabdyti yra būtina (CPK 164 straipsnio 4 punktas). Nors apskųstos teismo nutarties motyvai yra glausti, iš jų aiškiai matyti, kokiam tikslui, kokių duomenų gavimui ir iki kokio momento byla sustabdyta, todėl jie atitinka šios nutarties 21-23 punktuose nurodytus reikalavimus.

Kiti atskirojo skundo argumentai, įskaitant argumentus dėl Conres France ir Užsakovės tarpusavio atsiskaitymų bei atsakovės ir su ja susijusių asmenų pozicijų kituose procesuose, neturi teisinės reikšmės apskųstos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 6034/90, 61 punktas).

Vadovaujantis nurodytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018, 20 punktas; 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018, 12 punktas).

Todėl atsakovės prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismo, šiam priimant galutinį procesinį sprendimą byloje.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2026 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.